Byla 2-19-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą ir atsakovo East-West United Bank S.A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1415-619/2017 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovams East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento: 1) atsakovų East-West United Bank S.A. ir Multiasset S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą paskolos sutartį su vėlesniu 2011 m. lapkričio 8 d. pakeitimu; 2) ieškovės BAB banko „Snoras“ ir atsakovo East-West United Bank S.A. 2011 m. rugpjūčio 8 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytas įkeitimo sutartis; 3) taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti atsakovo East-West United Bank S.A. perimtus ieškovei priklausančius 41 113 888,89 Eur arba priteisti ieškovei iš atsakovų patirtą 41 113 888,89 Eur dydžio žalą; 5) kiekvieno iš alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju priteisti ieškovei iš atsakovų 6 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovai, pasinaudoję neteisėtomis pinigų pasisavinimo schemomis, padarė ieškovei daugiau nei 41 mln. Eur žalą. Ieškovė ginčija sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu, be to, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir juridinio asmens teisnumui, pažeidžiančius viešąją tvarką bei kaip sudarytus tik dėl akių. Ginčijama paskolos sutartimi atsakovas East-West United Bank S.A. suteikė 41 mln. Eur paskolą atsakovui Multiasset S.A., kurio įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ginčijama įkeitimo sutartimi ieškovė įkeitė savo lėšas, buvusias ieškovės sąskaitoje East-West United Bank S.A. Nurodė, kad pripažinus sutartis negaliojančiomis, atsakovas Multiasset S.A. turėtų grąžinti atsakovui East-West United Bank S.A. jam suteiktas lėšas, o atsakovas East-West United Bank S.A. turėtų grąžinti ieškovei be pagrindo perimtas ieškovės lėšas. Netaikius restitucijos, ieškovei turi būti atlyginta žala ta apimtimi, kuria sumažėjo jos turtas.
  3. Ieškovė ieškinyje bei papildomuose paaiškinimuose Lietuvos teismų jurisdikciją nagrinėti šią bylą grindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis išimtinę bankroto bylą nagrinėjančio teismo jurisdikciją, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Briuselis I bis) 7 straipsnio 2 punkto, 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias ieškinys gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ieškovės teigimu, sutartinis teismingumas (Liuksemburgo teismų jurisdikcija pagal ginčijamas paskolos ir įkeitimo sutartis) netaikytinas, nes išimtinio teismingumo negalima pakeisti šalių susitarimu (CPK 31 str.), be to, toks susitarimas yra vienpusis, nelygiavertis, nekonkretus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškino teisę kreiptis su ieškiniu į atitinkamą Liuksemburgo teismą.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. papildoma nutartimi: 1) išmokėjo kuratoriui advokatui L. S. 605 Eur patirtas išlaidas už kuratoriaus paslaugų atlikimą, lėšas išmokant iš ieškovės į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų atstovavimo išlaidų (sumokėta 900 Eur); 2) grąžino ieškovei iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 295 Eur permoką; 3) atsakovo East-West United Bank S.A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
  3. Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas turi užsienio elementą, kadangi ieškovės buveinė yra Lietuvoje, atsakovo East-West United Bank S.A. – Liuksemburge, o atsakovo Multiasset S.A. – Šveicarijoje. Todėl atsakovo East-West United Bank S.A. atžvilgiu nustatant ginčo teismingumą yra taikomas Tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I), o atsakovo Multiasset S.A. atžvilgiu – Lugano konvencija.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovai tarpusavyje ir ieškovė bei atsakovas East-West United Bank S.A. ginčijamose sutartyse susitarė dėl kitos valstybės jurisdikcijos pasirinkimo, pagal kurį šalių sutartims ir visiems iš jų kylantiems klausimams išimtinę jurisdikciją spręsti visus ginčus turi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teismai.
  5. Teismas vertino, kad ieškovės reiškiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali būti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję. Todėl ieškovės reikalavimai, nepaisant ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatų, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį, todėl nagrinėtini Liuksemburgo teismuose (Reglamento 23 str. 1 d.).
  6. Byla nepriskirta išimtiniam teismingumui pagal Lugano konvencijos 22 straipsnį, nėra aplinkybių, aptartų konvencijos 8, 15, 18 straipsniuose. Šalių susitarimas dėl teismingumo yra rašytinis, turinys yra aiškus ir išsamus, taigi jis atitinka Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies tokiems susitarimams keliamus reikalavimus.
  7. Teismas vertino, kad ginčijami sandoriai bei paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti reikšmingos aplinkybės yra Liuksemburge, o ne Lietuvoje (pavyzdžiui, taikytina sutartinė Liuksemburgo teisė, ginčo sutartys sudarytos Liuksemburge, įkaito įskaitymas taip pat atliktas Liuksemburge). Todėl vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, taisyklė netaikytina. Be to, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant teismingumą pagal šią taisyklę, vertintina tik tiesioginė žala, o vien ieškovės finansinių interesų centras neturėtų būti pagrindas jurisdikcijai Lietuvoje nustatyti, bankroto atveju lėšų pirminis gavėjas yra ieškovė, o ne jos kreditoriai.
  8. Papildoma nutartimi spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad kuratoriaus L. S. prašymas sumokėti 605 Eur išlaidas buvo pateiktas laiku (2017 m. birželio 1 d.), todėl yra tenkintinas. Atsakovas East-West United Bank S.A. teismo buvo informuotas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi apie klausimo dėl teismingumo nagrinėjimą, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti šio atsakovo prašymo priteisti 32 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tinkamas ginčo teismingumo išsprendimas yra reikšmingas viešojo intereso gynimui, nes neteisėtos schemos pagrindu ieškovės indėlininkų lėšos sandorių grandine buvo perduotos su ieškovės vadovais susijusiems asmenims. Ginčijamų sandorių pagrindu sukurti santykiai yra tariami, todėl vien formaliai vertinant sutartis, teismingumas neturėtų būti nustatomas. Be to, kaip paaiškėjo, dėl ginčijamų sutarčių Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas dėl teismingumo galėjo spręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs, kur buvo atlikti esminiai veiksmai ir kur patirta žala.
    2. Teismas nepagrįstai vertino, kad pagal Briuselis I bis reglamentą ar Lugano konvenciją žalos padarymo vieta yra vertinama išimtinai tik fizinė žalos padarymo vieta, nes teismingumas gali būti nustatomas ir pagal vietą, kur žalą sukėlęs įvykis atskleidžia žalingą poveikį. Būtent su Lietuva ginčas yra labiausiai susijęs, nes joje kilo neteisėtos schemos iniciatyva, būtent Lietuvoje buvę ieškovės indėlininkai buvo apgauti, iš Lietuvos iškeliavo jų lėšos ir Lietuvoje ieškovė dėl neteisėtos schemos bankrutuoja. Be to, Lietuvoje vykdomo ikiteisminio tyrimo metu yra renkami įrodymai, todėl ir galimybių gauti reikiamų įrodymų yra gerokai daugiau.
    3. Atliekamas ikiteisminis tyrimas sudaro savarankišką pagrindą Lietuvos teismų jurisdikcijai pagal Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punktą: nepaisant to, kad atsakovams šiame ikiteisminiame tyrime dar nepateikti įtarimai, prieš šiuos asmenis yra pagrindas reikšti reikalavimus Lietuvoje, kadangi Lietuvos teismai bus kompetentingi nagrinėti baudžiamąją bylą.
    4. Ieškovės neįpareigojo ginčo paskolos sutartyje įtvirtinta teismingumo sąlyga, nes ji nėra šios sutarties šalimi. Ginčijamos sutartys yra fiktyvios, todėl ir jurisdikcinės taisyklės neturi jokios galios. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumento, jog susitarimas dėl jurisdikcijos tiek pagal Lugano konvenciją, tiek pagal Briuselis I reglamentą nėra leistinas, nes jurisdikcinės nuostatos nustatytos tik vienos iš sutarties šalių naudai (yra vienpusės), be to, susitarimai dėl jurisdikcijos nėra konkretūs.
    5. Ieškinys atitinka visus ESTT praktikoje suformuluotus ieškinio priskirtinumo susijusiai su bankroto byla kriterijus. Jei ieškovei nebūtų iškelta bankroto byla, ieškovė neturėtų galimybės reikšti reikalavimo nuginčyti įkeitimo sutartį actio Pauliana pagrindu, kadangi pati yra šios sutarties šalimi. Ieškinio senatis bankroto administratoriui yra nustatoma kitaip nei būtų nustatoma, jei šį ieškinį reikštų kiti kreditoriai (skiriasi ieškinio senaties skaičiavimo pradžia). Ieškinio tenkinimo atveju priteistos sumos būtų įtrauktos į bankrutavusios įmonės turtą, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai.
  2. Atsakovas East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti teismui iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė specialiųjų jurisdikcijos taisyklių, kurios aiškintinos siaurai, taikymo nepagrindė. Ginčui taikytinos jurisdikcijos parinkimą ieškovė nepagrįstai motyvuoja prielaida, kad ieškinys bus patenkintas. Atsakovas East-West United Bank S.A. buvo sąžininga ieškiniu ginčijamų sandorių šalimi ir neteisėtoje schemoje nedalyvavo. Jeigu nagrinėjamu atveju ir egzistuoja viešasis interesas, tai jis netiesioginis, todėl nereikšmingas jurisdikcijai nustatyti, nes reikšminga tik tiesioginė žala. Briuselis I bis reglamentas ir Lugano konvencija nenumato bylos teismingumo atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą ieškovės nurodytais aspektais.
    2. Ginčijami sandoriai bei paskolos ir įkeitimo faktas bei jų teisėtumui bei pagrįstumui nustatyti reikšmingos aplinkybės yra ne Lietuvoje, o Liuksemburge. Jei byla būtų nagrinėjama Lietuvos teismuose, šalys privalėtų surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius Liuksemburgo teisės turinį, kas pareikalautų didelių resursų iš bylos šalių ir teismo. Nėra pagrindo manyti, kad Lietuvoje bus surinkta daugiausia su ieškovės reikalavimais susijusių įrodymų, nes atsakovui East-West United Bank S.A. ikiteisminiame tyrime nėra pareikšti jokie įtarimai, jame tiriamas lėšų deponavimas iš ieškovės atsakovui, o dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje apskritai nėra ginčo.
    3. Ikiteisminiame tyrime atsakovui East-West United Bank S.A. nėra pareikšti jokie įtarimai, taigi ir negalėtų būti pareikštas civilinis ieškinys (BPK 109 str.). Todėl nėra pagrindo šio ginčo jurisdikciją nustatyti pagal Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punktą.
    4. Ieškovė saistoma ne tik ginčijamose įkeitimo sutartyje, bet ir paskolos sutartyje įtvirtinto susitarimo dėl Liuksemburgo teismo jurisdikcijos. Nėra ginčo, jog ieškovė yra su paskolos sutarties šalimi, t. y. Multiasset S.A., susijęs asmuo, kuris ir kreipėsi į East-West United Bank S.A. dėl paskolos suteikimo, jos pagalba su Multiasset S.A. buvo derinamos paskolos suteikimo sąlygos. Paskolos ir įkeitimo sandoriai laikytini vieno ir to paties paskolos sandorio dalimis. Ieškovei paskolos sutarties sąlygos bei jos nevykdymo pasekmės neabejotinai buvo gerai žinomos. Susitarimas dėl jurisdikcijos yra nepriklausomas, jo galiojimas nesietinas su sutarties, kurioje jis įtvirtintas, galiojimu. Susitarimas dėl teismingumo atitinka tiek Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalies, tiek Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalies tokiems susitarimams keliamus reikalavimus. Vertinti juos kaip vienpusius, nelygiaverčius, asimetriškus ir nekonkrečius nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
    5. Ieškovės reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo negali būti pripažinti kaip tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję. Reikalavimą dėl šių sandorių nuginčijimo ieškovės pasirinktais pagrindais tiek prieš iškeliant ieškovei bankroto bylą, tiek ir po jos iškėlimo galėjo reikšti visi ieškovės kreditoriai. Ieškovės reikalavimai grindžiami taisyklėmis, kurios nenukrypsta nuo įprastų civilinės teisės taisyklių, bankroto administratorius veikia ne savo, bet visų bendrovės kreditorių vardu ir interesais. Ieškinio reikalavimų senaties terminai nagrinėjamu atveju taip pat taikomi ir bankroto administratoriaus reiškiamiems ieškiniams.
  3. Atsakovas Multiasset S.A. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime pritariama atsakovo East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams bei papildomai nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Ieškovės reikalavimai reikštini Liuksemburgo teismuose. Teisingas teismingumo nustatymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje. Lugano konvencija yra Lietuvos vidaus teisės sudėtinė dalis, todėl teismai privalo ją taikyti tiesiogiai. Specialiųjų jurisdikcijos taisyklių sąrašas yra baigtinis, jos aiškintinos siaurai.
  4. Atsakovas East-West United Bank S.A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. papildomos nutarties dalį, kuria atsakovo East-West United Bank S.A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, netaikytinos, nes bylos nagrinėjimas iš esmės net nebuvo pradėtas ir atsakovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismų praktikoje pažymima, jog asmeniui neturėjus galimybės pateikti prašymo sumokėti išlaidas už advokato pagalbą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas papildomu sprendimu.
    2. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės kaltų veiksmų, t. y. netinkamo pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimo, reiškiant ieškinį neteismingam teismui. Todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.).
    3. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu, vertimo ir kelionių išlaidas. Su byla susijusioms teisinėms paslaugoms suteikti iš viso buvo skirta 137,25 val. Šioje byloje privalu nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, be kita ko, atsižvelgiant į ginčo tarptautinį elementą, keliamus sudėtingus teismingumo klausimus, bylos unikalumą, nemažą apimtį, būtinybę surinkti išsamius įrodymus. Prašomos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
  5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo East-West United Bank S.A. atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 98 straipsnio 1 dalis negali būti vertinama formaliai. Byla gali būti užbaigiama nagrinėti ne tik priimant teismo sprendimą, tačiau ir nutartį, taip pat ir nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Atsakovas East-West United Bank S.A. turėjo visas galimybes pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus teismui iki bylos išnagrinėjimo, nes žinojo apie teismo posėdžio datą, galimą šio posėdžio baigtį, taip pat buvo patyręs ir turėjo visus dokumentus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
    2. Atsakovo prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir negalėtų būti priteista net ir laiku pateikus prašymą dėl jos priteisimo. Atsakovas šioje byloje pateikė vienintelį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį. Nėra pagrįstos įvairios atsakovo atstovų kelionių išlaidos, nes dokumentais su klientu buvo galima apsikeisti paštu ar elektroniniu būdu.
  6. Atsakovas East-West United Bank S.A. Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos įrodymą – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 18 d. rašto Nr. 17.2.-6704 kopiją.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl tarptautinio teismingumo taisyklių nesilaikymo ir papildomos teismo nutarties, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Taikytinos materialiosios teisės klausimas sprendžiamas tik išsprendus teismo jurisdikcijos klausimą, taigi taikytina materialioji teisė neturi įtakos sprendžiant dėl tarptautinės nacionalinio teismo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 256-270). Todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl taikytinos materialiosios teisės šioje byloje nepasisako.
  4. Ieškovės BAB banko „Snoras“ atskirasis skundas dėl teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, atmestinas.
  5. Atsakovo East-West United Bank S.A. atskirasis skundas dėl papildomos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas šio atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmestinas.

6Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Finansinių tyrimų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 4 d. raštą Nr. 25/5-3-8-10476, kuriame nurodomais duomenimis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ji remiasi, siekdama pagrįsti ginčo teismingumą Lietuvos teismams. Atsakovas East-West United Bank S.A., reaguodamas į ieškovės teikiamą įrodymą, pateikė duomenis, kuriais siekia pagrįsti, jog jokie įtarimai šiam atsakovui ikiteisminiame tyrime nepareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant teismingumo klausimą, tokio pobūdžio duomenys gali būti teisiškai reikšmingi ir jog teismui, norint teisingai išspręsti šį klausimą, svarbu turėti aktualius duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, o abi šalys savo procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę pasisakyti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo reikšmės ginčo teismingumui nustatyti ir tokiu būdu buvo išklausytos, tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

7Dėl nagrinėjamos bylos ryšio su bankroto byla ir Briuselis I bis reglamento (ne)taikymo

  1. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kilęs ginčas pasižymi tarptautiniu elementu, nes ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (CPK 780 str.). Nustačius taikytiną konkretų teisės aktą, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą.
  2. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo, kaip nutiko šiuo atveju, konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.). Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, klausimas dėl teismingumo turi būti išspręstas pradinėje bylos stadijoje, o ne išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovės pateikiamas aiškinimas nesuderinamas nei su aptartu teisiniu reguliavimu, nei su civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 str.).
  3. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vieno iš atsakovų – atsakovo East-West United Bank S.A. – buveinė yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, Liuksemburge. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 1215/2012 (toliau – Briuselis I bis). Šis teisės aktas pakeitė Reglamentą Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Briuselis I).
  4. Reglamento 1215/2012 66 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra paduotas teismui 2015 m. gruodžio 31 d., taigi į teismą kreiptasi po 2015 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į tai, ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne reglamento Briuselis I, o reglamento Briuselis I bis nuostatos. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi reglamento Briuselis I nuostatomis, tai įtakos teisingam bylos išsprendimui neturėjo, nes reglamentas Briuselis I bis ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja analogiškai.
  5. Ieškovė šioje byloje laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju Briuselis I bis reglamento nuostatos, nustatant ginčo teismingumą, nėra taikytinos, atsižvelgiant į šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą taikymo išimtį – reglamento nuostatų netaikymą bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Todėl pirmiausia būtina įvertinti, ar ginčo ieškinį galima kvalifikuoti kaip glaudžiai susijusį su bankroto procesu.
  6. Klausimas, ar ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, sprendžiamas autonomiškai, t. y. vadovaujantis ES teise ir ESTT suformuluotais kriterijais: 1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo; 2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių; 3) ar ieškinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą; 4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, aktyvai.
  7. Teismai turėtų vertinti pareikštą ieškinį pagal visus pirmiau nurodytus ESTT suformuotus kriterijus ir konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kartu – kad taikytina Briuselis I bis reglamento išimtis tik tada, jei nustatoma atitiktis visiems kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
  8. Lemiamas kriterijus siekiant nustatyti, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, yra ieškinio teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis šis ieškinys pareiškiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215). Todėl ir šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esmine aplinkybe, sprendžiant, ar ginčo atvejui taikytinas Reglamentas Briuselis I bis, ar ne, turėtų būti ne tai, kad actio Pauliana buvo pareikštas iškėlus ieškovei bankroto bylą, ir šio fakto nulemta aplinkybė, kad nuginčijus sandorį, visos lėšos būtų grąžinamos į bendrą ieškovės turto masę (taigi iš to naudos turėtų visi kreditoriai kolektyviai), o tai, kad teisinis pagrindas šioje byloje reiškiamam ieškiniui yra glaudžiau susijęs ne su bankroto byla, tačiau su Lietuvos civilinėje teisėje (CK 6.66 str.) numatytu kreditorių interesų gynimo būdu. Kreditorius turi teisę šiuo būdu ginti savo pažeistas teises ne tik tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, tačiau ir visais kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės) (CK 6.66 str. 1 d.).
  9. Generalinio advokato D?maso Ruiz-Jarabo Colomer išvadoje, pateiktoje 2008 m. spalio 16 d., byloje C-339/07, apibendrinant valstybių narių patirtį, pažymima, jog bankroto proceso reglamentavimas smarkiai nutolo nuo bendrųjų civilinės teisės nuostatų, ir įprastas actio Pauliana valstybių narių bankroto teisėje virto atskiru mechanizmu. Kaip jau aptarta, Lietuvos teisė numato bendrą mechanizmą skolininko sudarytiems sandoriams nuginčyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkui yra iškelta bankroto byla, ar ne.
  10. Teisės doktrinoje, atsižvelgiant į ESTT praktiką actio Pauliana bylose, pažymėta, jog actio Pauliana pagrindu reiškiami ieškiniai, kurie galėtų būti pateikti teismui ir iki iškeliant bankroto bylą ir nepriklausomai nuo jos, patenka į Briuselis I reglamento taikymo sritį (Yearbook of Private International Law. Andrea Bonomi ir Gian Paolo Romano, 2011, p. 605). Šiuo atveju neabejotina, kad ieškovės kreditoriai turėjo teisę dar iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo kreiptis į teismą, ginčydami jų teises pažeidžiančius paskolos ir įkeitimo sandorius, juo labiau, kad actio Pauliana yra tik vienas iš šioje byloje ieškovės pasirinktų pažeistų teisių gynybos būdų, ieškovei ginčo sandorius ginčijant ir kitais teisiniais pagrindais (dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei ir juridinio asmens teisnumui, taip pat kaip sandorių, sudarytų tik dėl akių). Be to, net ir iškėlus bankroto bylą, ieškinį actio Pauliana pagrindu turi teisę pareikšti ne vien bankroto administratorius, tačiau ir kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 2 d. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I reglamento išimtį, jeigu tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pats kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieškovo reikalavimai priskiriami kaip glaudžiai susiję su bankroto byla tik išimtiniais atvejais, nustačius visų paminėtų kriterijų visumą. Štai Vokietijos bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui perleidus įmonės turėtą reikalavimą šios įmonės kreditoriui ir pastarajam kreipusis į teismą su ieškiniu kitam kreditoriui, kasacinis teismas sprendė, jog toks reikalavimas nelaikytinas glaudžiai susijusiu su bankroto byla, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju pats kreditorius sprendžia, ar pasinaudoti savo įgytomis reikalavimo teisėmis, jis veikia dėl savo paties interesų ir siekdamas asmeninės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012). Bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikštą ieškinį užsienio valstybės įmonei dėl neatsiskaitymo už patiektas prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį kasacinis teismas taip pat vertino kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Kaip glaudžiai nesusijusį su bankroto byla kasacinis teismas vertino ir ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už vykdant vežimo sutartį suteiktas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215). Briuselis I reglamento prasme civiline ar komercine byla laikytinas ir ginčas dėl įkeistų lėšų grąžinimo ir atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015).
  12. Reikalavimu, kylančiu iš bankroto santykių, kasacinis teismas pripažino vien atvejį, kuomet kreditorius bankroto byloje pareiškė prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą, o bankroto administratorius, nesutikdamas su tokiu prašymu, pareiškė priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos ir palūkanų priteisimo. Tokioje situacijoje kasacinis teismas atsižvelgė, kad tenkinus bankroto administratoriaus ieškinį, būtų visiškai ar iš dalies negalima tenkinti kreditoriaus prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).
  13. Priešingas aiškinimas neatitiktų būtinybės aiškinti Briuselis I bis reglamento netaikymo išimtis siaurai. Tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebūtų įtraukti į Briuselio konvencijos (ar vėliau ją pakeitusio Briuselis I reglamento) taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iš bankroto bylos ir būtų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis. Apeliacinio teismo vertinimu, kadangi šiuo atveju ieškinį ieškovės kreditoriai galėjo pareikšti nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo, jis iš esmės grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės taisyklėmis, nepaisant tam tikros actio Pauliana instituto taikymo specifikos, nulemtos bankroto bylos iškėlimo fakto (ieškinio senaties termino bankroto administratoriui skaičiavimo pradžios momentas, sandorio nuginčijimo teisiniai padariniai), byloje nagrinėjamas ieškinys neatitinka pirmų dviejų paminėtų kriterijų, leidžiančių ieškovės reikalavimus priskirti kaip tiesiogiai kylančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius. Nesant šių kriterijų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarptautiniam teismingumui nustatyti taikė Briuselis I bis reglamento nuostatas.
  14. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis ieškovės nurodytomis ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis išimtinę bankroto bylą nagrinėjančio teismo jurisdikciją, nes jos taikytinos sprendžiant tik dėl teritorinio bylos teismingumo Lietuvos Respublikoje, bet ne tarptautinio teismingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 199-215).

8Dėl reikalavimo pripažinti sutartis negaliojančiomis teismingumo

  1. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos teismingumą Liuksemburge pagrindžia ne tik bendroji Briuselis I bis reglamente įtvirtinta atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos taisyklė, tačiau ir šalių sudarytas susitarimas dėl teismingumo.
  2. Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos nustato Briuselis I bis reglamento 25 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
  3. Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos taip pat nustato Lugano konvencijos 23 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, yra susitarusios, kad šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip.
  4. Apeliacinis teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas pareikštų reikalavimų teismingumo klausimas, todėl šalių sutartiniai teisiniai santykiai – sutarčių ir (ar) atskirų jos sąlygų galiojimas ar negaliojimas – nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, nes tai reikštų ginčo sprendimą iš esmės. Taigi nėra jokio pagrindo nesivadovauti nenuginčytose sutartyse įtvirtinta teismingumo išlyga ir pritarti ieškovės argumentams, kad ši išlyga neturi teisinės galios. Be to, atsakovas East-West United Bank S.A. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą pagrįstai pažymi, kad susitarimas dėl jurisdikcijos yra nepriklausomas, jo galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien teigimu, kad sutartis laikytina negaliojančia.
  5. Anot ieškovės, ginčijamoje paskolos sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl teismingumo jos neįpareigoja, nes ji nėra šios sutarties šalis. Iš esmės sutiktina su ieškove, kad pagal bendrąją taisyklę į sutartį įtraukta sąlyga dėl jos šalių galinčių vykdant sutartį kilti ginčų teismingumo sukelia padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš sutarties šalimi nesantį trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs. Taigi sutartinis teismingumas įpareigoja tik susitarimo šalis, o tretiesiems asmenims jis neturi teisinės galios.
  6. Tačiau teisės doktrinoje pripažįstamos (išskiriamos) ir šios taisyklės išimtys, kuomet sutartyje esanti išlyga dėl teismingumo gali būti taikoma ir šios sutarties nesudariusiam trečiajam asmeniui, pavyzdžiui, tuo atveju, kai asmuo perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas subrogacijos pagrindu, aiškiai duoda sutikimą išlygai dėl teismingumo, asmuo gavo naudos iš trečiojo asmens naudai sudarytos sutarties arba yra glaudus trečiojo asmens ryšys su sutartimi ar viena iš sutarties šalių (Jurisdiction and Arbitration Agreements in International Commercial Law. Zheng Sophia Tang. Routledge, Abingdon ir New York, 2014, p. 131–132; Civil Jurisdiction and Judgments, šeštas leidimas. Adrian Briggs. Informa Law from Routledge, Abingdon ir New York, 2015, p. 183).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl galimybės išplėsti arbitražinio susitarimo galiojimą trečiosioms šalims, taip pat yra nurodęs atvejus, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė: 1) toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga; 2) asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme; 3) arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus; 4) kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 343–360). Šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamoje paskolos sutartyje įtvirtintos jurisdikcinės išlygos galiojimo ieškovei.
  8. Šiuo atveju apeliacinis teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta ieškovės ieškinyje nurodytas ginčijamų paskolos ir įkeitimo sutarčių sudarymo aplinkybes, patvirtinančias, jog ginčijamos paskolos suteikimas buvo inicijuotas ieškovės, kuri savo raštuose nurodė, kad ji ir atsakovas Multiasset S.A. yra susiję juridiniai asmenys, atsakovas East-West United Bank S.A. iki ginčo sutarčių sudarymo visas sąlygas derino su ieškove (ieškinio 44 p.). Ieškovės 2011 m. balandžio 20 d. rašte atsakovui East-West United Bank S.A. ieškovė patvirtino, kad bendrovę Multiasset S.A. kontroliuoja AS Latvijas Krajbanka, kuri yra ieškovės patronuojamoji bendrovė, ir jog sandoriai, kuriuos ketinama atlikti, bus atliekami vadovaujantis vien tik ieškovės interesais (t. 1, b. l. 57–59). Analizuojant ginčo įkeitimo sutartį, matyti, kad joje ieškovė patvirtino gavusi ginčo paskolos sutarties kopiją, o ginčo įkeitimo sutarties 7 punkte suformuluota analogiška sutartinio teismingumo išlyga kaip ir ginčo paskolos sutartyje, numatant jurisdikciją tos pačios valstybės – Liuksemburgo –teismuose.
  9. Iš nurodytų faktinių aplinkybių apie ginčo sutarčių sudarymą galima spręsti, kad ieškovė gali būti laikoma išreiškusia aiškiai numanomą savo valią dėl jos sutikimo būti susaistytai ne tik ginčijamoje įkeitimo, tačiau ir paskolos sutartyje numatyta išlyga dėl teismingumo. Ginčijamos sutartys yra glaudžiai susijusios (ginčo įkeitimo sutartis sudaryta, siekiant užtikrinti ginčo paskolos sutarties tinkamą įvykdymą), šių sutarčių sudarymas inicijuotas ieškovės ir ieškovei ginčo paskolos sutarties sąlygos buvo žinomos, ieškovė nurodė, jog ginčo paskolos sutartis bus sudaroma jos interesais, paskolos sutartį sudaręs atsakovas Multiasset S.A. yra su ieškove glaudžiai susijęs juridinis asmuo, o abiejose sutartyse suformuluota teismingumo išlyga nukreipia į tos pačios valstybės teismus. Šiame kontekste atmestina ieškovės nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-57-178/2016 kaip argumentą teiginiui, jog byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pagrįsti. Toje byloje pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs priimti ieškinį dėl arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.) ir apeliacine tvarka apskųstos nutarties pagrįstumas buvo nagrinėjamas tik šiuo aspektu (CPK 320 str.), 2016 m. sausio 7 d. nutartyje apskritai nebuvo sprendžiama ir pasisakyta bylos (ne)teismingumo (ne)nacionaliniam teismui klausimu. Be to, toje nutartyje ieškovės (ne)pritarimo arbitražinei išlygai aspektas buvo vertinamas pagal tuo metu byloje buvusius duomenis ir atsižvelgiant į tai, kad paskolos ir įkeitimo sutartyse buvo numatytos skirtingos ginčų sprendimo arbitražinės institucijos. Taigi dėl savo skirtingo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nurodytoje byloje pateikti apeliacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs šiai bylai.
  10. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog susitarimas dėl jurisdikcijos tiek pagal Lugano konvenciją, tiek pagal Briuselis I reglamentą nėra leistinas tuo pagrindu, kad jurisdikcinės nuostatos nustatytos tik vienos iš sutarties šalių naudai (yra vienpusės). Ieškovė šiam savo teiginiui pagrįsti nurodo du pagrindinius argumentus: pirma, ieškovė vertina, jog Lugano konvencijos aiškinamosios ataskaitos turinio analizė pagrindžia buvus ketinimus nebesuteikti šalims galimybės susitarti dėl asimetriškų teismingumo išlygų, t. y. kuomet sutartinis teismingumas yra išimtinis tik vienos iš šalių atžvilgiu, kitai šaliai paliekant galimybę pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, antra, Prancūzijos teismų praktika, pagal kurią, ieškovės įsitikinimu, asimetriškos sąlygos dėl jurisdikcijos yra negaliojančios. Apeliacinis teismas su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
  11. Pagal ginčijamos paskolos sutarties (t. 1, b. l. 77–92) 25.1 punktą, „Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti visus ginčus, kylančius iš šios sutarties ar su ja susijusius“. Ginčijamos paskolos sutarties 25.3 punkte įtvirtinta: „Šis 25 straipsnis yra tik Banko [t. y. atsakovo East-West United Bank S.A. – teismo past.] naudai. Todėl šio straipsnio nuostatos nedraudžia Bankui pradėti su Ginču susijusį procesą bet kuriuose kituose jurisdikcijos teismuose“.
  12. Pagal ginčijamos įkeitimo sutarties (t. 1, b. l. 93–99) 7 punktą „Šiai Įkeitimo sutarčiai taikomi Liuksemburgo įstatymai. Liuksemburgo miesto (Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės) turi jurisdikciją spręsti ginčus, kylančius pagal šią Įkeitimo sutartį arba dėl jos. Ši nuostata parengta Banko [t. y. atsakovo East-West United Bank S.A. – teismo past.], kuris gali nuspręsti iškelti bylą Įkaito davėjui [t. y. ieškovei – teismo past.] jurisdikcijoje pagal jo juridinį adresą arba bet kuriame teisme, kuris sutiktų su jurisdikcija, naudai“.
  13. Remiantis Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 4 dalimi, susitarimai dėl jurisdikcijos neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 15 (bylos dėl draudimo), 19 (vartojimo sutartys) ar 23 (darbo sutartys) straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijos išvengiama, turi išimtinę jurisdikciją pagal 24 straipsnį, taip pat, remiantis Briuselis I bis reglamento 25 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal valstybės narės, dėl kurios jurisdikcijos susitarta, teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu.
  14. Lugano konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad susitarimai dėl jurisdikcijos neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 13 (bylos dėl draudimo), 17 (vartojimo sutartys) arba 21 straipsniui (darbo sutartys) arba jeigu teismai, kurių jurisdikcija juose nenumatyta, turi išimtinę jurisdikciją pagal 22 straipsnį, t. y. klausimas reglamentuojamas analogiškai kaip Briuselis I bis reglamente.
  15. Taigi nei pačiame Briuselis I bis reglamente, nei Lugano konvencijoje nėra jokių nuostatų, kurios duotų pagrindą manyti dėl negalimumo šalims susitarti dėl asimetriškų teismingumo išlygų. Pagrindo kitokiai išvadai neduoda ir ieškovės nurodomos Lugano konvencijos 2009 m. liepos 23 d. aiškinamosios ataskaitos 106 paragrafo nuostatos. Jose nurodoma, jog kadangi nuostata, kuria suteikiama jurisdikcija, yra šalių susitarimo rezultatas, nėra priežasčių apriboti šalių laisvę uždraudžiant joms tarpusavio sutartyje susitarti, kad be teismo vietos (-ų), kuri (-ios) yra faktiškai numatyta (-os) pagal Lugano konvenciją, būtų galima pasinaudoti ir neišimtinio pobūdžio nuostata dėl teismo vietos pasirinkimo. Toliau nurodoma, jog 1988 m. Lugano konvencija dabar yra iš dalies pakeista, kad būtų bendrai pripažįstamas neišimtinio pobūdžio nuostatos dėl teismo vietos pasirinkimo teisėtumas, ir išbraukta 1988 m. Konvencijoje įrašyta nuostata, pagal kurią tokią nuostatą buvo galima nustatyti tik vienos iš šalių naudai. Taigi iš aptartų Lugano konvencijos aiškinamosios ataskaitos nuostatų galima daryti išvadą, jog Lugano konvencijos pakeitimu buvo siekiama suteikti galimybę susitarti dėl neišimtinio teismingumo, nebekeliant reikalavimo, jog tokia nuostata būtų nustatyta tik vienos iš šalių naudai (taigi galima susitarti dėl tokios sąlygos ir abiejų šalių naudai), ir nėra nieko pasisakyta apie tai, kaip kad nurodo ieškovė, jog tokie susitarimai vienos iš šalių naudai nėra galimi.
  16. Ieškovės nurodomoje Prancūzijos Kasacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Banque Rothschild Nr. 11-26.022 ir 2015 m. kovo 25 d. civilinėje byloje ICH vs Crédit Suisse Nr. 13-27.264 pateikti išaiškinimai dėl asimetrinių sąlygų negalimumo buvo patikslinti vėlesnėje šio teismo praktikoje, 2015 m. spalio 7 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Apple Sales International vs eBizcuss Nr. 14-16.898. Šioje naujausioje praktikoje Prancūzijos kasacinis teismas pasisakė, jog asimetriškos teismingumo išlygos galimos, jeigu jose objektyviai nustatomi teismai, galintys nagrinėti ginčus. Taigi ieškovė nepagrįstai remiasi ir paminėtais Prancūzijos kasacinio teismo precedentais, į kuriuos kaip praradusius savo aktualumą nėra pagrindo atsižvelgti.
  17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, teigė, jog teismingumo išlyga neatitinka aiškumo kriterijaus, tačiau išlygos neaiškumą siejo išimtinai su nevienoda šalių galimybe pasirinkti ginčo teismingumą (t. y. išlygos asimetriškumu), tokiam savo teiginiui pagrįsti nenurodydama jokių kitų argumentų. Apeliaciniam teismui nusprendus, jog asimetrinės teismingumo išlygos tiek pagal Briuselis I bis reglamentą, tiek pagal Lugano konvenciją galimos, atmestinas ir pastarasis ieškovės argumentas.
  18. Šiuo atveju jokių neaiškumų dėl šalių susitarto teismingumo nekilo: ieškinį pareiškė ieškovė, kurios atveju nustatytas išimtinis teismingumas, t. y. privalomas kreipimasis į Liuksemburgo teismą. Ieškovė nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo susitarimas dėl teismingumo jau šiuo metu galėtų būti laikomas negaliojančiu. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad ginčijamas sutartis, taigi ir susitarimą dėl teismingumo, sudarė du verslo subjektai, realizuodami savo turimą sutarčių laisvę. Be to, vien tai, kad teisę pasirinkti bylą nagrinėsiantį teismą turi tik viena iš ginčo šalių, savaime negali būti laikoma nenaudingu susitarimu kitai šaliai – šalims aiškiai išreiškus tokią savo valią, nėra pagrindo manyti, nesant kitų aplinkybių, kad toks susitarimas ieškovei būtų nenaudingas.

9Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismingumo

  1. Ieškovė savo reikalavimo dėl žalos atlyginimo teismingumą grindė Briuselis I bis reglamento numatytu vienu iš specialiosios jurisdikcijos atvejų – šio reglamento 7 straipsnio 2 punkte (Lugano konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje) įtvirtinta galimybe bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto ieškinį pareikšti vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose, teigdama, kad jog ieškiniu prašoma priteisti žala atsirado Lietuvos Respublikoje ir padaryta veiksmais, atliktais Lietuvos Respublikoje.
  2. Ieškovo galimybė tokio pobūdžio bylose pasirinkti, ar ieškinį pareikšti atsakovui pagal jo gyvenamosios (buveinės) vietą, ar pagal vietą, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, grindžiama tuo, jog delikto ir kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismas įprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimą pirmiausia dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo.
  3. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, vertindamas Briuselis I reglamento 5 straipsnio 3 punkte (Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 punkte) esantį vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar kurioje jis gali įvykti, kriterijų ESTT yra pažymėjęs, kad ji gali apimti tiek vietą, kurioje įvyko žalą lėmusi aplinkybė, tiek vietą, kur atsirado pati žala, jei šios vietos nesutampa (žr., pvz., 1976 m. sprendimo Handelskwekerij Bier v Mines de Potasse d'Alsace, C-21/76, 24–25 punktus; 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Folien Fisher ir Fofitec, C-133/11, 39 punktą ir kt.). Jurisdikcijos klausimą sprendžiantis nacionalinis teismas turi įvertinti, ar konkretūs reikalavimai patenka į bylos dėl „civilinės teisės pažeidimo, delikto ar kvazidelikto“ sąvoką, o jei taip, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis ir kur yra žalos atsiradimo vieta, kai šios vietos skiriasi. Šiuo atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, ar ieškovės pareikšti reikalavimai gali būti laikomi kaip kilę iš delikto: ieškovė savo alternatyvų reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tuo, jog jos patirta žala sietina, be kita ko, su ginčijama paskolos sutartimi, kurios šalimi nebuvo, be to, nurodo, kad atsakovai pažeidė įstatyme jiems įtvirtintas pareigas, sietinas su skolininko pažinimu prieš suteikiant paskolą. Tačiau kilo nesutarimas dėl to, kurioje vietoje turėtų būti laikomas kilęs žalą sukėlęs įvykis ir pasireiškę žalingi padariniai.
  4. Apeliacinis teismas negali sutikti su ieškovės vertinimu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien vietos, kurioje įvyko žalą lėmusi aplinkybė, vertinimu. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai pažymėjo, jog į sąvoką „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ patenka tiek vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, tiek vieta, kurioje atsirado žalingi padariniai, ir nėra pagrindo vertinti, kad teismas kurio nors iš paminėtų atvejų neįvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vieta, kur atsirado neigiamos žalą sukėlusio įvykio pasekmės, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta. ESTT yra pažymėjęs, kad vietos, kurioje atsirado žala, sąvoka negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur jaučiamos neigiamos žalą sukėlusio įvykio pasekmės (1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari v Lloyd's Bank, C-364/93, 14 punktas).
  5. Šiuo atveju nekyla ginčo, kad lėšos, kurias pritaikius restituciją siekia susigrąžinti ieškovė, buvo laikomos atsakovo East-West United Bank S.A., kurio buveinė yra Liuksemburge, sąskaitoje. Ginčo įkeitimo sutartis sudaryta Liuksemburge, šios sutarties pagrindu įvykęs ieškovės lėšų nurašymas taip pat atliktas Liuksemburge. Todėl apeliacinis teismas aptariamą situaciją neturi pagrindo kitaip vertinti nei pirmosios instancijos teismas ir sprendžia, jog tiek žalą sukėlęs įvykis, tiek žalingi padariniai kilo Liuksemburge. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad Lietuvoje kilo neteisėtos veikos schemos sumanymas, yra aplinkybės, kurias ieškovė tik siekia įrodyti, kitaip tariant, tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Galimi ieškovės indėlininkų dėl ieškovės bankroto nuostoliai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, laikytini netiesioginėmis neigiamomis pasekmėmis, kurios susijusios su ieškovės patirta pirmine žala, taigi pagal aptartus ESTT išaiškinimus, jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčo teismingumą. Ieškovės pateikiamas aiškinimas iškreiptų pačios nuostatos dėl tokio pobūdžio reikalavimų teismingumo prasmę, nes vieta, kurioje kilo žalingi padariniai, be pakankamai stipraus ryšio būtų prilyginta žalą patyrusio asmens gyvenamosios (buveinės) vietai.
  6. Apeliacinis teismas nesutinka su ieškove, jog nagrinėjamu atveju savarankišką pagrindą ginčo teismingumui Lietuvoje suteikia Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 3) punkte įtvirtinta viena iš alternatyvaus teismingumo taisyklių, numatanti, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, gali būti pareikšti taip pat tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas. Lugano konvencijos 5 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, jog reikalavimo atlyginti nuostolius arba žalą, padarytą veiksmu, dėl kurio keliama baudžiamoji byla, gali būti iškelta tokias bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas.
  7. Nors ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad Lietuvoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie nėra pakankami spręsti, jog jame atsakovams gali būti pareikšti įtarimai ir jog civilinis ieškinys apskritai jiems yra galimas. Finansinių tyrimų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 4 d. rašte Nr. 25/5-3-8-10476 (t. 4, b. l. 56) nurodoma tik tai, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl ieškovės lėšų pervedimo operacijų į East-West United Bank S.A. bei su tokiomis lėšų pervedimo operacijomis susijusių kitų sandorių. Taigi pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl ginčo sandorių (o ne kitų sandorių) pagrindu pervestų lėšų, o apie tai, kad būtų tiriami ir vertinami kurie nors atsakovo East-West United Bank S.A. veiksmai (jų teisėtumas) neužsimenama apskritai. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ginčo ryšys su Lietuvos jurisdikcija yra stipresnis.
  8. Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamas ginčas teismingas Liuksemburgo teismams, todėl skundžiama nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo

  1. Atsakovas East-West United Bank S.A. pateiktu atskiruoju skundu ginčija papildomos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip vieną iš skundo argumentų atsakovas nurodo, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, netaikytinos, nes bylos nagrinėjimas šioje byloje iš esmės net nebuvo pradėtas. Su tokiu teisiniu vertinimu nagrinėjamu atveju sutikti negalima. Paminėtas teisinis reguliavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 str.) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, ir yra taikytinas visų pirma tuo atveju, kai teismas išnagrinėja bylą iš esmės, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir tada, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo iš esmės. Priešingas aiškinimas paneigtų aptartus tokio teisinio reglamentavimo tikslus.
  2. Sutiktina su atsakovo East-West United Bank S.A. atskirojo skundo teiginiais, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pavyzdžiui, kai ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Tačiau nagrinėjamoje byloje, apeliacinio teismo vertinimu, tokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo negalėjimą pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų iki teismui priimant nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, nenustatyta.
  3. Šioje byloje atsakovas East-West United Bank S.A. pateiktu atsiliepimu į ieškinį buvo nurodęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šį ginčą. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau civilinio proceso įstatymo reikalavimus atitinkantis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (atstovavimo, kelionės ir vertimų) ir jų dydį patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti jau po teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą priėmimo. Pažymėtina, jog apie tai, kad teismas 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręs klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi (t. 4, b. l. 12), t. y. likus pakankamai laiko pareikšti atitinkamą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų įrodymus. Taigi, atsakovas žinojo, kad jo paties prašymo dėl bylos užbaigimo paliekant ieškinį nenagrinėtu pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas jau šiame posėdyje ir jo (prašymo) tenkinimo atveju bylos nagrinėjimas bus baigtas. Iki paskirto klausimo dėl teismingumo nagrinėjimo atsakovas Multiasset S.A. pateikė jo atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, ieškovė – rašytinius paaiškinimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas East-West United Bank S.A. būtų negavęs teismo pranešimo apie klausimo dėl teismingumo nagrinėjimo datą, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas prašyme priimti papildomą nutartį ir atskirajame skunde.
  4. Savo aplinkybėmis panašioje faktinėje situacijoje, atsižvelgęs į tai, kad atsiliepimu į ieškinį pati atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgęs į jos (atsakovės) atsiliepime nurodytą tokio prašymo pagrindimą, kasacinis teismas vertino, kad atsakovė tokią bylos proceso baigtį – ieškinio palikimą nenagrinėto – prognozavo, jai ruošėsi ir jos siekė, tokia bylos proceso baigtis neturėjo jokios įtakos atsakovės galimybei pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir įrodymus, kurie iki užbaigiančios bylos procesą teismo nutarties priėmimo nebuvo teismui pateikti dėl atsakovės neatidumo ir nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Apeliacinis teismas dėl šios bylos faktinių aplinkybių panašumo neturi pagrindo spręsti kitaip. Nors atsakovas atskirajame skunde ir nurodo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jis neturėjo objektyvių galimybių pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau jokių aplinkybių šiam savo teiginiui pagrįsti nenurodo, todėl tokie argumentai vertinti kaip deklaratyvūs.
  5. Atsakovo East-West United Bank S.A. atskirojo skundo argumentai apie tai, kad dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kalta yra ieškovė bei argumentai, sietini su atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumu, būtų reikšmingi iš esmės sprendžiant atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išlaidas priteisti, dėl šių argumentų nėra prasmės atskirai pasisakyti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis taip pat paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

  1. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos atsakovas East-West United Bank S.A. pateikė 2018 m. sausio 10 d. prašymus priteisti atsakovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas ir pridėjo patirtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-18-178/2018 jo patirtos išlaidos sudaro 6 207,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, sietinų su atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimu, ir 1 716 Eur vertimo išlaidų, o civilinėje byloje Nr. 2-19-178/2018 jo patirtos išlaidos lygios 1 335 Eur už advokato pagalbą, sietiną su atsakovo atskirojo skundo parengimu. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, netenkintinas ir atsakovo prašymas priteisti jo parengimo išlaidas. Kadangi ieškovės atskirasis skundas šia nutartimi atmetamas, atsakovas turi teisę į jo dėl pateikto ieškovės atskirojo skundo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
  2. Atsakovas East-West United Bank S.A. 2018 m. sausio 10 d. prašyme nurodė patyręs 1 716 Eur vertimo išlaidų. Kaip matyti iš prie šio prašymo pridėtų dokumentų, prašomos priteisti vertimo išlaidos buvo įtrauktos į paties atsakovo atliktų darbų išklotinę bei išrašytas sąskaitas. Tačiau kartu su šiuo prašymu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie detalizuotų, kokias konkrečias vertimo paslaugas atsakovo atstovas yra suteikęs pats arba sumokėjęs tretiesiems asmenims už jų suteiktas vertimo paslaugas (pvz., sąskaitos už vertimo paslaugas). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismui jokie procesinių dokumentų ar įrodymų vertimai nebuvo teikiami. Nesant galimybės apeliacinės instancijos teismui įsitikinti tokio pobūdžio išlaidų pagrįstumu ir būtinumu, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.
  3. Bylos duomenys leidžia įsitikinti, kad atsakovui East-West United Bank S.A. civilinėje byloje Nr. 2-18-178/2018 suteiktos teisinės paslaugos apėmė atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą, paklausimų, renkant bylai reikalingus įrodymus, paruošimą ir vėlesnį naujo įrodymo teikimą. Tačiau prašomos priteisti išlaidos žymiai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamą priteistiną maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobūdžio paslaugas: maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į datą, kada už atitinkamas paslaugas buvo sumokėta, už atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudarytų 327,04 Eur, dviejų paklausimų parengimą – 16,36 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. prašymo prijungti naują įrodymą paruošimą – 83,87 Eur (Rekomendacijų 8.15, 8.17 ir 8.18 p.). Tai sudaro pagrindą atsakovo prašomas priteisti išlaidas mažinti.
  4. Kita vertus, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti ir į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, advokato darbo laiko sąnaudos ir kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog šaliai išimtiniais atvejais gali būti priteisiama didesnė suma nei įtvirtinta rekomendacijose, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009. Teismų praktika. 2009, 32; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje keliamų tarptautinio teismingumo klausimų kiekį ir sudėtingumą, specialiųjų žinių poreikį, atsakovo pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, yra pagrindas priteisti didesnes nei rekomenduojamos atsakovo patirtas teisinių paslaugų išlaidas, jas sumažinant iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios 2 000 Eur sumos.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir 2017 m. liepos 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

14Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (įmonės kodas 112025973) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovui East-West United Bank S.A. (registracijos Nr. B-12049; buveinės adresas Villa Foch, 10 Boulevard Joseph II, L-1840 Liuksemburgas) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai