Byla e2S-2447-258/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjų L. S., V. P., A. P., A. P., M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotas prašymas įtraukti trečiaisiais asmenimis, civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir J. V. pareiškimą dėl LR Generalinės prokuratūros 2017-10-17 nutarimo Nr. 13.12.-78 palikti galioti Generalinės prokuratūros prokuroro 2017-09-19 nutarimą Nr. 13.12.-70 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir LR Generalinės prokuratūros 2017-11-09 rašto Nr. 17.2.-8802 dėl skundo išnagrinėjimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-10-17 nutarimą Nr. 13.12.-78; panaikinti 2017-11-09 Generalinės prokuratūros raštą Nr. 17.2.-8802.
  2. 2018-01-30 teisme gautas prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. 2018-05-03 nutartimi asmenims nustatytas 7 dienų terminas prašymo trūkumams pašalinti – asmenys įpareigoti nurodyti materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Teisme gauti trys prašymai dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi laikė pareiškėjų L. S., V. P., A. P., A. P., M. M. prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis nepaduotais ir grąžino juos padavusiems asmenims.
  2. Teismas konstatavo, kad asmenys nepašalino visų teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi nurodytų trūkumų – tai yra nenurodė jų materialaus teisinio santykio ir teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat nagrinėjamos bylos teisinio ryšio su trečiųjų asmenų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Vienintelis argumentas, kuriuo asmenys grindžia savo ryšį su nagrinėjama byla yra tai, jog jie yra pareiškėjų kaimynai ir naudojasi miško teikiama nauda. Asmenys nenurodė, kaip jie yra susiję su Lietuvos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2017-10-17 nutarimu ir 2017-11-09 raštu, kurių panaikinimo klausimas yra šios bylos nagrinėjimo objektas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu apeliantai M. M., L. S., V. P., A. P. ir A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę M. M., L. S., V. P., A. P. ir A. P. trečiaisiais asmenimi, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų pareiškėjų E. V. ir J. V. pusėje.
  2. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai E. V. ir J. V. kreipdamiesi į prokuratūrą ir prašydami apginti ne tik savo asmeninius interesus, bet ir viešąjį interesą – reikšmingą visai bendruomenei. Pareiškėjai kreipėsi į prokurorą prašydami apginti viešąjį interesą, nes pažeidžiamas viešas interesas, kadangi valstybinio miško žemė buvo perduota privačion nuosavybėn. Šių aplinkybių sekoje bus iškirstas minėtas valstybinis miškas, kurio nauda naudojosi visi aplinkinių žemės sklypų gyventojai, tame tarpe ir apeliantai. Iškirtus valstybinį mišką, jo vietoje bus statomi gyvenamieji namai, o šiais veiksmais bus pažeidžiamas ir viešasis interesas į piliečių teisę į sveiką ir švarią aplinką, gyvenimo kokybę bei nekilnojamojo turto vertę. Teismui priėmus procesinį sprendimą ir patenkinus pareiškėjų skundą bus priimtas ir apeliantams palankus procesinis sprendimas, nes prokuratūra bus įpareigota ginti viešąjį interesą, inter alia, apeliantų, siekiant išsaugoti valstybinį mišką greta apeliantams priklausančio nekilnojamojo turto. Priešingu atveju, teismui atsisakius tenkinti pareiškėjų skundą dėl viešojo intereso gynimo, bus pažeistos ir apeliantų teisės ir teisėti lūkesčiai, kadangi neigiamas procesinis sprendimas turės įtakos apeliantų interesams – apeliantai neteks teisės naudotis Valakupių mikrorajono teritorijoje esančio miško teikiama nauda – galimybe vaikščioti ar važinėtis dviračiu miško teritorijoje, nuvertės apeliantams nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Generalinės prokuratūros prokuroras prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundus dėl nutarimų padavę asmenys suprantami kaip pareiškėjai, pagal kurių pareiškimus, prašymus, skundus dėl galimai pažeisto viešojo intereso buvo atliktas prokuroro tyrimas ir priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, t. y. teisę paduoti skundą turintys subjektai visada yra pirminį prašymą padavę asmenys. Asmenys pateikę prašymą įtraukti juos trečiaisiais asmenimis į šį subjektų ratą nepatenka. Nagrinėjamu atveju aukštesniojo prokuroro nutarimą skundė E. ir J. V., pagal kurių pirminį pareiškimą prokuroras atliko tyrimą ir nenustatęs pagrindų taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškimo netenkino. Todėl dėl skundžiamoje teismo nutartyje nurodomų argumentų nėra pagrindo M. M., A. P., V. P., A. P., L. S. įtraukti trečiaisiais asmenimis. Sutinka su teismo išvadomis, jog prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis pasirašę asmenys nenurodė ne tik savo sąsajos su byloje sprendžiamais klausimais, bet ir kaip konkretus administracinis aktas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimai buvo prokuroro tyrimo dalykas, pažeidžia jų teises ir interesus.
  4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai prašo tenkinti apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog žemės sklype Meškeriotojų g. 7, Vilniuje faktiškai auga miškas, o į civilinę bylą pateikti įrodymai bei apeliantų prašymai įtraukti juos į civilinę bylą patvirtina, jog valstybinių miestų miškų apsauga yra tiesiogiai susijusi ne tik su pareiškėjų asmeniniais, bet ir visos visuomenės viešuoju interesu. Pareiškėjų nuomone, apeliantai turi būti įtraukti į bylą, kadangi jie turi tokį patį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi kaip ir pareiškėjai ir siekia ginti viešąjį interesą – išsaugoti miško teikiamą tiek materialiąją, tiek dvasinę naudą visai bendruomenei, o Vilniaus apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje išaiškės ar bus ginamas trečiųjų asmenų ir pareiškėjų bendras interesas dėl miško išsaugojimo.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacinės bylos dalykas – nutarties, kuria laikytas nepaduotu apeliantų procesinis dokumentas (prašymas) įtraukti juos trečiaisiais asmenimis į bylą šiems nustatytu terminu nepašalinus prašymo trūkumų.
  3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl LR Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų E. V. ir J. V. pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo. Apeliantai pateikė prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. Prašymą grindė tuo, kad jų interesas yra turėti Vilniaus mieste teisės aktų saugomą valstybinės reikšmės miesto mišką, kuris neturėjo pereiti privačion nuosavybėn. Teismas 2018-05-03 nutartimi apeliantams nustatytė 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti – asmenys įpareigoti nurodyti materialųjį teisinį santykį ir teisinį procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Teismas šioje nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad prašyme įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis pasirašę asmenys nenurodo ne tik savo sąsajos su minėtu sprendimu, bet ir kaip jis pažeidžia jų teises ir interesus. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti pareiškėjų prašymai, kuriuose jie nurodo, kad apeliantai yra pareiškėjų kaimynai ir naudojasi miško teikiama nauda. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 nutartyje nurodyti trūkumai pašalinti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka.
  4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliantai, siekdami pagrįsti savo materialinį suinteresuotumą byla, nurodo bendrojo pobūdžio argumentus, kad būtina ginti viešąjį interesą, o apeliantų teisės pažeidžiamos tuo, kad netenkinus pareiškėjų pareiškimo, jie bei visa bendruomenė negalės naudotis mišku. Pastebėtina, jog šioje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-10-17 nutarimą Nr. 13.12.-78 bei 2017-11-09 Generalinės prokuratūros raštą Nr. 17.2.-8802. Taigi apeliantai turėjo nurodyti, kokią įtaką apeliantų teisėms ir pareigoms turėtų jų dalyvavimas procese ginčijant generalinio prokuroro nutarimą ir raštą. Pažymėtina, jog apeliantų abstraktaus pobūdžio argumentai, kad mišku negalės naudotis gyventojai nėra tinkami šioje byloje materialiniams suinteresuotumui pagrįsti, kadangi tokio pobūdžio argumentus galėtų nurodyti bet kuris asmuo ir į bylą galima būtų įtraukti neribotą skaičių asmenų taip apsunkinant procesą ir bylos nagrinėjamą, kas visiškai būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Pažymėtina, jog asmuo, siekiantis būti įtrauktas į bylą, turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, koks yra jo teisinis ryšys su nagrinėjama byla ir kokias teisines pasekmes šis teismo sprendimo turės asmeniškai šio asmens teisėms. Apeliantai be jau pirminiame prašyme nurodytų savo argumentų, kurie neva pagrindžia jų suinteresuotumą bylos baigtimi, jokių argumentų nenurodė nagrinėjant Generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų E. V. ir J. V. pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo klausimą.
  5. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai