Byla 2A-263-431/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuosavybės teisės pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. V. ieškinį atsakovams 605-ai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, A. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuosavybės teisės pripažinimo,

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą Garažo statybos sutartį Nr. 48B, 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2009 m. liepos 24 d. išduotą garažo priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją, įpareigojant A. V. grąžinti garažo boksą Nr. 37, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ieškovui; pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į garažo boksą Nr. 37, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 6 d. sprendimą ieškovas yra 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys. Iš buvusio bendrijos nario K. N. I., apmokėjęs jam materialines išlaidas, susijusias su kooperatinio garažo statyba, ieškovas perėmė garažą (boksą) Nr. 37, esantį ( - ). Ieškovas bendrijai sumokėjo visus nario stojimo ir kitus mokesčius, vykdė visas kooperatyvo nario pareigas, atliko kapitalinį garažo remontą. 1996 m. ieškovas informavo bendrijos buhalterį, o vėliau pirmininką R. J., kad pakeitė savo gyvenamąją vietą ir sutarė, jog visais garažo naudojimo, mokesčių ir registracijos klausimais ieškovas bus informuojamas nauju adresu. Kurį laiką ieškovas informaciją gaudavo, o po to ji nutrūko. Ieškovas mokėjo bendrijos mokesčius iki 1990 m., po to jokios informacijos, kad turi mokėti mokesčius, negaudavo. Ieškovas garažu naudojosi 30 metų, t.y. nuo 1987 m. iki 1995 m. intensyviai, bent kartą į savaitę ateidavo, o 1996 m., pakeitus savo gyvenamąją vietą, į garažą atvažiuodavai du kartus per metus. 2011 m. ieškovas jau negalėjo įteiti į garažą, nes rado pakeistą spyną. Iš VĮ „Registro centro“ pažymos ieškovas sužinojo, kad jo garažą 2009 m. liepos 24 d. nuosavybės teise įgijo A. V., kuris nuo 2009 m. gruodžio 6 d. yra bendrijos pirmininkas. Garažo perleidimo sutartis yra neteisėta, prieštarauja viešo juridinio asmens tikslams, pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Garažas stovėjo nuo 1974 m., todėl niekaip negalėjo būti pastatytas atsakovo A. V. lėšomis. Pastato-garažo nuosavybės įrašų nėra, todėl pastatas bendrijai nepriklauso ir niekada nepriklausė. Bendrija tik nuomojasi žemės sklypą iš valstybės.

6Atsakovas 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis buvo įgijęs nuosavybės teisę į garažą ir kad būtų įregistravęs nuosavybės teisę. Bendrijoje nėra duomenų, kad nuo 1990 m. ieškovas būtų mokėjęs bendrijai kokius nors mokesčius. Tuo metu įstatymai numatė, kad asmuo turėjo privatizuoti savo nekilnojamą turtą. Šis terminas ieškovo buvo praleistas, todėl ieškovas garažo nuosavybės neįgijo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo stojamąjį mokestį. Perleisti garažo nuosavybę fiziniam asmeniui galima tiktai garažo statybos sutartimi. Bendrija vadovaujasi ne tik savo įstatais, bet ir įstatymais. Kreiptis pripažinti garažą bešeimininkiu nebuvo pagrindo. Už A. V. kasos orderiuose pasirašė Bendrijos pirmininkas S. M.. A. V. yra sąžiningas įgijėjas ir pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš jo negali būti išreikalautas įgytas nekilnojamasis daiktas.

7Atsakovas A. V. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad iš pat pradžių garažą Nr. 37, esantį ( - ), nuomavosi. Tai buvo suderinta su tuometiniu pirmininku R. J.. 2009 m. liepos 24 d., neatsiradus savininkui, garažas buvo parduotas jam. Garažo pardavimo sutartį ir kitus dokumentus pasirašė tuo metu laikinai einantis pirmininko pareigas S. M.. Atsakovas 10.000,00 Lt už garažą sumokėjo per du kartus ir bendrijos nariu tapo tada, kai įsigijo garažą. Garažas, pradėjus jį naudoti, buvo tuščias. Dėl garažo savininko buvo duoti skelbimai laikraštyje ir užklausimai Registrų centre. Buvo gautas atsakymas, kad garažas neprivatizuotas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 605-os garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo 31,68 Lt teismo išlaidų į valstybės biudžetą.

10Teismas nustatė, kad pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo objektas - garažas - buvo pastatytas iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl vertinant nuosavybės teisės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (2000 liepos 18 d. Nr. VIII-1864). Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Atskleisdamas šioje teisės normoje įtvirtintos „įstatymo“ sąvokos turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovavosi sisteminiu metodu, atsižvelgė į istorinį teisinių santykių reglamentavimo aspektą bei įstatymų leidėjo tikslą, siektą tokiu teisiniu reguliavimu ir padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 8 straipsnyje ,,Civilinio kodekso normų taikymas sandorio formai“ vartojama sąvoka ,,sudarymo momentu galioję įstatymai“ reiškia bet kurio lygio galiojusį teisės aktą (2005 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–673-05).

11Garažas pastatytas 1980 m. (b.l. 125) , todėl tuo metu galiojo 1964 m. redakcijos Civilinis kodeksas. 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 149 straipsnyje, reglamentuojančiame momentą, kuriuo turto įgijėjui pagal sutartį atsiranda nuosavybės teisė, buvo numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Senasis Civilinis kodeksas nustatė, jog visi kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamąjį turtą, turi būti patvirtinti notariškai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje. Kol pirkimo-pardavimo ar kita sutartis nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nuosavybės teisė įgijėjui nepereina ir daikto savininku išlieka turto perleidėjas. Tokiu būdu, įstatymas nustatė imperatyvinio pobūdžio terminą, kurio nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negali. Privalomos registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK 255 str. 2 d.). Nors tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nereglamentavo kitų, negyvenamųjų, pastatų sutarčių registracijos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, galiojusi ginčo teisinių santykių laikotarpiu (originali redakcija), numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus. Instrukcijos 10 punkte numatyta, kad registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus – tokių dokumentų sąrašas yra pateikiamas Instrukcijos 8–9 punktuose. Įvertinusi šias Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos nuostatas, galima daryti išvadą, kad pastatų teisinė registracija, juos registruojant vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, iš esmės sutapo su dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių į statinius, registravimu. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo daromas skirtumas tarp nekilnojamojo turto ir teisių į jį registravimo. Todėl aptartomis poįstatyminėmis teisės normomis iš esmės yra realizuota 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio įstatyminė nuostata dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A492-2185/2012). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad 1964 m. Civilinis kodeksas ir Instrukcija, kuri pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, laikytina įstatymu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme, numatė privalomą ginčo turto – garažo – registraciją, taip pat ir privalomą nuosavybės teisių į jį registravimą.

12Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas A. A. V. nuo įstojimo į Garažų statybos kooperatyvą ir stojamojo bei kt. mokesčių už garažo boksą sumokėjimo momento ar bet kada vėliau kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą dėl savo daiktinių (nuosavybės) teisių į garažą, esantį ( - ), įregistravimo. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipęsis į teismą dėl praleisto įregistravimo termino atnaujinimo. Nustačius, kad garažo nuosavybės teisė turėjo būti registruojama, tačiau ieškovui to neatlikus, kyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytos teisinės pasekmės. Dėl šios priežasties, teismas neturi įstatyminio pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo objektą – garažo boksą Nr. 37, esantį ( - ).

13Byloje, esantys duomenys patvirtina, kad Bendrija davė užklausimus VĮ “Registrų centrui” ir skelbimus laikraštyje, norėdami sužinoti garažo (bokso), esančio ( - ), savininką (b.l. 60-65). Pažymėtina, kad ir asmuo, nepriklausomai nuo to, yra jis bendrijos narys ar ne turi pareigą domėtis bendrijos veikiančios per savo valdymo organus, veiksmais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje bylje Nr. 3K-3-191/2008). Kadangi ieškovas nepaneigė atsakovo A. V. sąžiningumo prezumpcijos, todėl šiuo atveju darytina išvada, kad A. V. yra sąžiningas įgijėjas ir iš jo įgytas nekilnojamas turtas negali būti išreikalautas. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad 2009-07-24 Garažo statybos sutartis Nr. 48B, 2009-07-24 garažo priėmimo-perdavimo aktas ir 2009-07-24 pažyma būtų laikytini negaliojančias, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei ir kt., todėl teismas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo ir ginti jas ieškinyje nurodytais būdais. Taip pat nėra įstatyminio pagrindo taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą A. V. grąžinti ieškovui A.A. V. (kaip teisėtam savininkui) garažo boksą Nr. 37, kadangi ieškovas nuosavybės teisių įstatymo nustatyta tvarka (atliekant privalomąją teisinę registraciją) į jį neįgijo, todėl negali būti laikomas nurodyto objekto savininku.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas A. A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

16Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

171) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 25 d. įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 1 straipsnis nustatė, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad garažas pastatytas ir priimtas eksploatacijai dar 1980 m. Taigi, įsigaliojus minėtai įstatymo nuostatai, jos pagrindu ieškovas, kaip pilnateisis kooperatyvo narys įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą. Įstatymas nenumatė jokių papildomų sąlygų (įregistravimo ar kt.) tam, kad nuosavybės teisė į daiktą atsirastų. 1964 m. redakcijos Civilinis kodekso 149 straipsnio nuostata reglamentuoja nuosavybės teisės pagal sutarti įgijimą (nereglamentuoja negyvenamųjų patalpų įgijimo, nes tik gyvenamųjų patalpų perleidimas, remiantis 255 straipsnio 1 dalies nuostata, buvo forminamas notariškai tvirtinama sutartimi), todėl ginčui spręsti negalėjo būti taikoma. Ieškovas nuosavybės teisę į garažo patalpą įgijo 1990 m. spalio 25 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija įsigaliojo 1991 m. liepos 25 d., t. y. vėliau ir atgal negali būti taikoma. Taikydamas šią nuostatą, teismas pažeidė konstitucinį ir pagrindinį teisės veikimo laiko atžvilgiu principą lex retro non agit, pagal kurį teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisiniams padariniams, įvykusiems iki šio akto įsigaliojimo. Nuosavybės teisė, atsiradusi 1990 m., negalėjo išnykti dėl 1991 m. priimto teisės akto reikalavimų. Teismas visiškai nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kadangi ši teisės norma reglamentuoja atvejus, kai: a) buvo sudarytas sandoris; b) jo sudarymo momentu buvo reikalinga teisinė registracija. Teismo rėmimasis Instrukcijos nuostatomis akivaizdžiai prieštarauja susiklosčiusiai teisinei padėčiai, nes iki šiol daugelis pastatų, statytų iki Instrukcijos įsigaliojimo, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas sąrašas dokumentų, kuriuos pateikus galima iki šiol įregistruoti nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus iki Instrukcijos įsigaliojimo. Ieškovas pagal šio sąrašo 1, 2.3, 5.5 punktus galėjo tai padaryti. Instrukcija numatė dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į statinius, kurių pagrindu atliekama statinio registracija (Instrukcijos 8, 10 punktai). Nagrinėjamos bylos atveju tokiu dokumentu turėtų būti kooperatyvo išduotas pažymėjimas (Instrukcijos 8.11 punktas), tačiau toks pažymėjimas ieškovui nėra išduotas iki šiol. Nuo 1991 m. liepos 25 d. (Instrukcijos įsigaliojimo) iki 2001 m. liepos 1 d. (naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo), t. y. galiojant 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 149 straipsnio nustatytam trijų mėnesių įregistravimo terminui, ieškovas neturėjo minėto dokumento, kurį galbūt būtų privalu įregistruoti nepraleidžiant termino.

182) Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad 2009 m. liepos 24 d. Garažo statybos sutartis Nr. 48B, garažo priėmimo-perdavimo aktas ir pažyma būtų laikytini negaliojančias, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei ir kt. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Teismas neanalizavo, koks yra atsakovo A. V. nuosavybės teisės į garažo boksą atsiradimo pagrindas. Vertinant pagal pateiktus registro tvarkytojui dokumentus, formaliai laikytina, kad atsakovas nuosavybės teises įgijo naujo daikto sukūrimo (statybos) būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei atsakovas, nei bendrija šio garažo nestatė. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. V. garažą nupirko iš bendrijos, sumokėdamas jai 10.000,00 Lt, o bendrija garažą pardavė. Todėl faktiškai atsakovas A. V. turtą įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008 pažymėjo, kad pagal visuotinai pripažįstamą teises principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Šia nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad atsakovas, sutartimi nusipirkęs teisę paveldėti mirusiojo turtą, neįgijo teisės paveldėti ginčo pastatą, nes palikėjas nebuvo ginčo pastato savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, netaikomas CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Ši teismų praktika yra taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovas A. V., nepastatęs garažo nei pats, nei bendrijos pagalba, negalėjo įgyti nuosavybės teisių į jį. Todėl iš atsakovo daiktas išreikalautinas pagal 6.237 straipsnį, o turėtų nuostolių atlyginimo klausimas paliktinas spręsti kitose civilinėse bylose. Atsakovas nekilnojamąjį daiktą įsigijo apsimestine pirkimo-pardavimo sutartimi, nesilaikant šiam sandoriui taikomų taisyklių – notarinio registravimo, todėl sandoris laikytinas niekiniu. Kad sudaryta būtent pirkimo-pardavimo, o ne statybos sutartis, patvirtina aplinkybės, kad garažas buvo pastatytas žymiai anksčiau – 1980 m., garažo statybos sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas buvo sudaryti tą pačią dieną, už garažą buvo atsiskaityta konkrečia pinigų suma – 10.000 Lt po sandorio sudarymo, atsakovas pripažino, kad garažas buvo jam parduotas. Garažo statybos sutartis gali būti pripažinta niekine ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi ja perleistos nuosavybės teisės į daiktą, šios teisės neturint, pažeidžiant savininko teises. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę. Kooperatyvo nario lėšomis pastatyto garažo nuosavybės teisių bendrija neįgijo jokio sandorio ar teisės akto pagrindu. Netgi garažą vertinant kaip bešeimininkį turtą, tokio turto nuosavybės teisių perdavimo tvarką nustato CK 4.58 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bendrija taip pat negalėjo tapti daikto savininke. Bendrija yra viešas juridinis asmuo ir dėl to gali turėti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Bendrijos tikslas yra aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais ir juos eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad visi garažai pastatyti žymiai anksčiau ir bendrija statybos veikla nebeužsiima, o rūpinasi tik garažų priežiūra ir eksploatacija, ji neturi teisės pardavinėti jau pastatytų garažų. Be to, ginčo patalpa buvo parduota ne bendrijos nariui, o pašaliniam asmeniui. Atsakovas A. V., kaip išsilavinęs, aukštas pareigas užimantis asmuo (įmonės direktorius), verslininkas, puikiai žinojo nekilnojamųjų daiktų įgijimo, sandorių sudarymo tvarką, bet elgėsi apsimestinai ir nesąžiningai. Todėl atsakovo A. V. sąžiningumo prezumpcija yra visiškai paneigta, iš jo turtas galėtų būti išreikalautas ir pagal 4.96 straipsnį.

19Atsakovas 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą. Nurodo, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis buvo įgijęs nuosavybės teisę į garažą. Teismas teisingai nurodė, kad teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos. Būtent tokias teisės normas ir taikė pirmos instancijos teismas. Atsakovas A. V. yra sąžiningas garažo įgijėjas, o pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Garažo statybos sutartis sudaryta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, kadangi garažų statybos ir eksploatavimo bendrija negali sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių, neturėdama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti sudaroma jokia kita sutartis.

20Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą. Nurodo, jog visiškai palaiko 605-os garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įgijimo, sudaryto sandorio teisėtumo bei jo pripažinimo apsimestiniu bei negaliojančiu.

24Byloje nustatyta, kad ieškovui pagal Vilniaus miesto Tarybos Vykdomojo komiteto kooperatinės statybos skyriaus viršininko 1987 m. vasario 6 d. patvirtintą Garažo statybos kooperatyvo Nr. 94 narių sąrašą buvo išskirtas garažas Nr. 37 vietoje kooperatyvo nario N. K. (b.l. 7). Ieškovas sumokėjo buvusiam kooperatyvo nariui visas jo išlaidas, susijusias su kooperatinio garažo statyba, papildomais įnašais (b.l. 8), taip pat sumokėjo stojamąjį 50 rublių mokestį ir 25 rublių mokestį už metus (b.l. 9).

25Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog jis buvo įgijęs nuosavybės teisę į garažą Nr. 37. Pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, 1964 m. galiojusio Civilinio kodekso 149 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas laiku neatliko jam privalomos įstatymo nustatytos pareigos per nustatytą terminą registruoti nuosavybės teises į garažą, todėl neįgijo į jį nuosavybės teisių. Tačiau pirmos instancijos teismas visiškai nevertino, ar aukščiau nurodyti ieškovo pateikti dokumentai patvirtina jo kaip sąžiningo garažo įgijėjo bei galimo teisėto valdytojo teises.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis sumokėjo buvusiam kooperatyvo nariui N. K. už garažo statybą, jis buvo patvirtintas kooperatyvo nariu, sumokėjo stojamąjį mokestį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagal tuo metu egzistavusį teisinį reglamentavimą faktiškai tapo teisėtu garažo Nr. 37 valdytoju. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų 1 straipsnį nuo 1990 m. spalio 25 d. buvo nustatyta, kad baigto statyti ir priimto eksploatuoti garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą. Taigi, ieškovas nuo 1987 m. vasario 6 d. įgijo garažą faktiškai tais pačiais pagrindais kaip įgyjama ir nuosavybės teisė, tačiau vėliau nevykdė kitų įstatymų reikalavimų ir laiku neįregistravo viešajame registre savo nuosavybės teisės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal byloje esančius įrodymus ieškovas laikytinas teisėtu garažo valdytoju. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad teismas neturi įstatyminio pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo objektą – garažo boksą Nr. 37. Iš esmės dar ieškinio priėmimo metu, ieškovui pareiškus reikalavimą taikyti restituciją ir pripažinti jam nuosavybės teisę į garažo boksą, pirmos instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus dokumentus bei visus pareikštus reikalavimus, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir išaiškinti ieškovui apie jo teisę ieškiniu ginti tik jo turimą valdymo teisę arba pagal CK 4.68-4.71 straipsnius bei CPK 530-533 straipsniuose nustatytą tvarką kartu prašyti pripažinti jam nuosavybės teises į garažą pagal įgyjamąją senatį, kadangi nuo 1987 m. vasario 6 d. yra praėję daugiau kaip 10 metų. Šių trūkumų nepašalinimas ir neišaiškinimas ieškovui, užkirto kelią tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą pirmos instancijos teisme, nes nebuvo tinkamai kvalifikuotos šalių teisės į ginčo objektą bei ginčijamų sandorių teisėtumas.

27Atsakovas A. V. ir 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2009 m. liepos 24 d. sudarė garažo statybos sutartį Nr. 48B, pagal kurią bendrija įsipareigojo užsakovo (A. V.) lėšomis pagal bendrijos paruoštą ir patvirtintą nustatyta tvarka projektą pastatyti užsakovui garažą iki 2002 m. gegužės mėnesio, o užsakovas įsipareigojo iki 2009 m. liepos 24 d. sumokėti bendrijai visą 10.000,00 Lt dydžio įmoką (b.l. 17). Garažas 2009 m. liepos 24 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas A. V. (b.l. 18). Bendrija 2009 m. liepos 24 d. išdavė pažymą VĮ „Registrų centrui“, kurioje nurodyta, kad A. V. atiduodamas naudotis garažas Nr. G-37, pastatytas bendrijos lėšomis, už garažą sumokėta 10.000,00 Lt (b.l. 19; 67-70). Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad Garažo statybos sutartis, garažo priėmimo-perdavimo aktas ir pažyma būtų laikytini negaliojančiais, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, neatlikęs jokios byloje esančių dokumentų analizės, jų vertinimo pagal CK sandorių sudarymo ir jų galiojimo nuostatas. Pažymėtina, kad ieškovas, ginčydamas sandorį, gali ir nenurodyti tikslių teisės normų ir įstatymo straipsnių, pagal kuriuos sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Tinkamo įstatymo pritaikymas yra teismo pareiga.

28Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad garažas Nr. 37 buvo baigtas statyti 1980 m., iki atsakovo A. V. nuosavybės teisių įregistravimą, kito asmens nuosavybės teisės į minėtą patalpą nebuvo registruotos. (b.l. 12-13). Bendrijos 2008 m spalio 19 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime buvo nutarta pavesti S. M. (pirmininkui) paruošti būtinus dokumentus tuščio garažo Nr. 37 vėlesniam pardavimui (b.l. 66). Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. vasario 19 d., metu atsakovai pripažino, kad jokių statybų nebuvo, garažas buvo pastatytas seniai. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. M. (b.l. 134-135). Šios aplinkybės patvirtina, jog iki 2009 m. liepos 24 d. garažo statybos sutartyje numatyto statybų pabaigos termino (2002 m.) garažas jau buvo pastatytas. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad garažo statybos sutartis sudaryta 2009 m. liepos 24 d., o joje numatytas įsipareigojimas pastatyti garažą iki 2002 m. gegužės mėnesio, tai yra anksčiau, negu sutarties sudarymo data. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti garažo statybos sutartį apsimestiniu sandoriu, kadangi jokios statybos nebuvo vykdomos, užsakovui buvo perleidžiamas jau 1980 m. pastatytas garažas.

29Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad garažo statybos sutartimi faktiškai buvo sudarytas garažo pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pardavė atsakovui A. V. už 10.000,00 Lt garažą Nr. 37, tai yra buvo sudaryta faktinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal CK 6.393 straipsnio 1-2 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, kurios nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pagal CPK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kadangi garažo statybos sutartis nebuvo notarinės formos, ši sutartis kaip faktinė pirkimo-pardavimo sutartis pagal CK 1.93 straipsnio 1 ir 3 dalis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse numatytus atvejus.

30Bylai reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad bendrija pardavė nekilnojamąjį daiktą, kuris jai nepriklausė nuosavybės teise. VĮ „Registrų centras“ 2006 m. liepos 3 d ir 2009 m. kovo 5 d. duomenimis nuosavybės teisės į garažą nebuvo registruotas, kadastro duomenų nustatymo data – 1980 m. vasario 6 d. (b.l. 61-62). Žemės sklypas, kuriame yra garažai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bendrija sklypą valdo pagal valstybinės žemės nuomos sutartį (b.l. 123-124). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2013 m. gegužės 6 d. raštu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepriklausė garažas, Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo 605-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl garažo perleidimo kitam asmeniui (b.l. 16).

31Pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Kaip buvo pažymėta aukščiau ieškovas yra pripažintinas garažo valdytoju, todėl turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančia sutartį, kuria buvo neteisėtai perleistas jo valdomas daiktas. 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2008 m. spalio 24 d. Faktiškai visuotinis narių susirinkimas dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 94 perregistravimo į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją įvyko 1998 m. gruodžio 23 d. (b.l. 88-89). Bendrijos 1999 m. kovo 9 d. įstatuose buvo numatyta, kad bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais garažais ir šiuos garažus eksploatuoti, bendrija turi teisę sudaryti rangos sutartis dėl garažų projektavimo ir statybos arba projektuoti juos ir statyti ūkio būdu; valdyti, eksploatuoti bei remontuoti garažų patalpas arba perduoti šią teisę kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims (b.l. 53-57). Pagal 1999 m. spalio 12 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Vilniaus filialui pateiktą privatizuotų ir neprivatizuotų garažų sąrašą, garažas Nr. G-37 buvo neprivatizuotas (b.l. 58-59). Tačiau bendrijos narių sąrašuose prie garažų bokso Nr. 37 buvo nurodytas ir ieškovas (b.l. 92-95). Taip pat bendrija, kaip garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 94 teisių perėmėjas, turėjo perimti ir visus kitus šio kooperatyvo dokumentus, tarp jų ir aukščiau nurodytus dokumentus, patvirtinančius, jog ieškovui vietoje nario N. K. buvo skirtas garažas Nr. 37. Taigi, bendrija privalėjo žinoti, kad garažas Nr. 37 turi faktinį valdytoją, bei žinoti šio galimo valdytojo vardą ir pavardę. Bendrija 2009 m. vasario 26 d. viešu skelbimu ieškojo garažo savininko, tačiau šiame skelbime nenurodė žinomo buvusio garažo valdytojo vardo ir pavardės bei tiesiogiai į jį nesikreipė (b.l. 63-64). Duomenų, kad ieškovas būtų buvęs ieškomas kitais galimais būdais, siunčiant jam dokumentus paskutiniu žinomu adresu, Gyventojų registro tarnyboje deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar per antstolius, bendrija nepateikė. Pripažintina, kad bendrija neturėjo teisės perleisti jai nuosavybės teise nepriklausančio garažo, ypač žinodama, kad yra kitas bendrijos narys, kuriam šis garažas teisėtai buvo priskirtas. Todėl garažo statybos sutartis, tai yra faktinė pirkimo-pardavimo sutartis, pripažintina negaliojančia ir pagal CK 6.307 straipsnio nuostatas.

32Pagal CK 6.307 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia sutartis pripažįstama negaliojančia, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus CK 4.96 straipsnyje. CK 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju galimybė išreikalauti neteisėtai perleistą nekilnojamąjį daiktą siejama su jo įgijėjo sąžiningumu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas garažo statybos sutarties sudarymo aplinkybes bei jos sąlygas, pripažintina, kad atsakovo A. V. negalima laikyti sąžiningu įgijėju. Atsakovas turėjo žinoti, jog sudaroma garažo statybos sutartimi bendrija jam perduoda jau 1980 m. pastatytą garažą ir jokios faktinės statybos nebus vykdomos, nes šis statybų pabaigos faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat šiame registre buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į faktiškai perkamą garažą nėra įregistruotos. Taigi, garažo įgijėjas turėjo ir privalėjo žinoti, kad sudaro apsimestinį sandorį bei perimą turtą, kuris nuosavybės teise nepriklauso bendrijai. Todėl, sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju iš atsakovo A. V. galima išreikalauti grąžinti neteisėtai įgytą garažą.

33Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų, tai yra pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą Garažo statybos sutartį Nr. 48B, 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2009 m. liepos 24 d. išduotą garažo priėmimo-perdavimo aktą ir pažymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui nuo jų sudarymo momento.

34Sprendžiant klausimą dėl kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų, tai yra dėl restitucijos taikymo bei pripažinimo ieškovui nuosavybės teisių į garažą, pripažintina, kad restitucija yra galima, kadangi atsakovas A. V. nėra sąžiningas įgijėjas. Taigi bendrija turi jam grąžinti sumokėtus 10.000,00 Lt sumokėtų už garažą. Garažas turėtų būti grąžintas jo sąžiningam valdytojui. Tačiau ieškinyje buvo prašoma pripažinti garažą priklausantį ieškovui nuosavybės teise. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo ieškovui išaiškintos jo teisės ginti daikto valdymo pažeidimą, nebuvo aiškinamasi, ar ieškovui galima pripažinti nuosavybės teisę į garažą pagal įgyjamąją senatį, ar nėra daugiau asmenų, laikančių save teisėtais ginčo objekto valdytojais.

35Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

36Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovų teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu pripažinti ieškovo teisę į garažą pagal įgyjamąją senatį. Tai yra, visų pirma nebuvo išaiškinta ieškovui jo teisė pagal įstatymą reikalauti grąžinti garažą jam kaip teisėtam valdytojui ar pripažinti garažą jo nuosavybe pagal įgyjamąją senatį, nebuvo laikomasi CPK nustatytos specifinės tokių bylų nagrinėjimo tvarkos, kada pagal CPK 532 straipsnio nuostatas apie norimą įgyti objektą ir su tuo susijusį bylos nagrinėjimą yra pranešama specialiame interneto tinklalapyje. Be šios įstatymo normos įvykdymo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nėra daugiau suinteresuotųjų asmenų, laikančių save teisėtais garažo valdytojais. Byloje taip pat nebuvo vertinama būtina, norint įgyti daiktą nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį, CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta aplinkybių visuma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia laikytis naujų CPK normų, surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Todėl, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinio dalį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos klausimo dalį dėl garažo perdavimo galimam teisėtam valdytojui bei ieškovo nuosavybės teisių į garažą pripažinimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina ieškinio dalį nagrinėti iš naujo, taigi visiškai neišnagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškovui išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

39Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

40Pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j.a.k. 302135537, ir A. V., a.k. ( - ) 2009 m. liepos 24 d. sudarytą Garažo statybos sutartį Nr. 48B, 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir A. V. 2009 m. liepos 24 d. sudarytą garažo priėmimo-perdavimo aktą ir 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2009 m. liepos 24 d. išduotą pažymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, pagal kuriuos buvo įregistruotos atsakovo A. V. nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) G-37, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), nuo jų sudarymo momento.

41Taikyti dalinę restituciją ir priteisti atsakovui A. V., a.k. ( - ) iš atsakovo 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j.a.k. 302135537, 10.000,00 Lt (2896,20 €).

42Ieškinio dalį dėl likusios restitucijos dalies taikymo, susijusios su garažo perdavimo teisėtam valdytojui ir ieškovo nuosavybės teisės į garažą (boksą) G-37, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), pripažinimo grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. V.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir... 6. Atsakovas 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nesutiko su... 7. Atsakovas A. V. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad iš pat pradžių garažą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike... 11. Garažas pastatytas 1980 m. (b.l. 125) , todėl tuo metu galiojo 1964 m.... 12. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas A. A. V.... 13. Byloje, esantys duomenys patvirtina, kad Bendrija davė užklausimus VĮ... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas A. A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 16. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:... 17. 1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 25 d.... 18. 2) Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų... 19. Atsakovas 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimu į... 20. Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovui pagal Vilniaus miesto Tarybos Vykdomojo... 25. Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog jis buvo įgijęs... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu... 27. Atsakovas A. V. ir 605-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2009 m.... 28. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad... 29. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 30. Bylai reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad bendrija pardavė... 31. Pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią... 32. Pagal CK 6.307 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia sutartis pripažįstama... 33. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini iš dalies pagrįstais... 34. Sprendžiant klausimą dėl kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų, tai yra... 35. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto... 37. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir... 40. Pripažinti negaliojančiais: 605-osios garažų statybos ir eksploatavimo... 41. Taikyti dalinę restituciją ir priteisti atsakovui A. V., a.k. ( - ) iš... 42. Ieškinio dalį dėl likusios restitucijos dalies taikymo, susijusios su...