Byla 2-14-876/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei 6631,41 Lt laidojimo ir kapo priežiūros turėtų išlaidų, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. mirė jos sūnus R. K.. Po sūnaus mirties atsirado teisė į palikimą dviem įstatyminiams įpėdiniams: jai ir velionio tėvui atsakovui A. K.. Laidojimo išlaidomis, vėliau ir kapo sutvarkymu, rūpinosi ji viena, atsakovas net nepasiūlė jokios materialinės paramos, nepagrįstai ją kaltindamas, kad sūnus pasitraukė iš gyvenimo dėl jo kaltės, o jis atnešęs vainiką, pakankamai prisidėjo prie laidotuvių. Nors ir žinodamas, kad sūnus negalėjo užgyventi jokio turto, su tėvu santykiai iki mirties buvo nutrūkę jau per jų skyrybos procesą, turtas, kuris registruotas sūnaus vardu, teisėtai priklauso jai, nes įgytas jos lėšomis, tačiau nepaisant šių aplinkybių, atsakovas kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais į vietos notarą ir priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus mirties. Jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu ji ir atsakovas paveldėjo lygiomis dalimis. Ieškovė nurodo, kad ji kreipėsi į atsakovą, kad šis apmokėtų dalį sūnaus laidojimo išlaidų, kapo priežiūros išlaidų, kitų išlaidų, susijusių su sūnaus mirtimi atlyginimo, tačiau atsakovas ją ignoravo, siunčia jai įžeidinėjančias SMS, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Įstatyme nėra tiesiogiai numatyta asmens, gavusio mirusiojo palikimą, pareiga atlyginti jo laidojimo ar kitas išlaidas, tačiau tam tikrais atvejais, esant teisinio reglamento spragai, civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami pagal papročius. Paprotys nurodo pareigą, palikimą gavusiam asmeniui vykdyti prievoles. Ši elgesio taisyklės teisinga, sąžininga ir protinga, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, geros etikos ir moralės normoms. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CL 6.2 str.). CK nėra teisės normos, kuri reglamentuoja ginčo tarp šalių teisinį santykį. Nurodoma, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniais įstatymai (įstatymo analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 str. 6 d. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, tai yra taikant teisės analogiją. Nors CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo ir kapų sutvarkymo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK5.59 str. 2 d. 1 p. Šioje normoje numatyta įpėdinių teisė panaudoti bendro paveldėjimo dalį laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidomis. Jeigu vienas iš įpėdinių palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, tai yra iš visų įpėdinių, nes tokiomis išlaidomis, kurios pagal įstatymą dengiamos iš mirusiojo asmens turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to aiškinant CK 5.59 str. 2 d. ir 6.50 str. darytina išvada, kad palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi. (b.l. 2-4).

3Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė neteisingai nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl išlaidų, susijusių su sūnaus laidotuvėmis bei kapų priežiūra, apmokėjimo. Atsakovas nurodė, kad netikėtai mirus jo ir ieškovės sūnui, jis pats pasisiūlė rūpintis laidotuvėmis, nes ieškovės tuo metu Lietuvoje nebuvo. Ieškovė kategoriškai atsisakė jo siūlomos pagalbos, teigdama, jog viską darys viena pagal save ir kad niekas jai netrukdytų. Ištikusios nelaimės metu ieškovė nebuvo nusiteikusi geranoriškai bendradarbiauti su mirusio sūnaus tėvu, ignoravo jo siūlomą pagalbą bei paramą, savavališkai ir vienašališkai priiminėjo sprendimus, susijusius su jų sūnaus laidotuvėmis bei po laidotuvių iškilusiais klausiamais, neleido niekam rūpintis, padėti, visur ir visada siekė valdyti padėtį, išlaikant kontrolę, todėl atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti kam ir kokias išlaidas patyrė ieškovė, nes ji tiesiog nesuteikė tokios informacijos ir kategoriškai reikalavo nesikišti ne į savo reikalus. Ieškovė savo reikalavimą grindžia paveldėjimo teisę reglamentuojančiomis teisės normomis bei paprotine teise, jog atsakovas, priėmęs palikimą, įgyja pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovė parodo, jog ši elgesio taisyklė teisinga, sąžininga ir protinga. Ieškovės atsakovui keliamas reikalavimas atlyginti patirtas išlaidas, prieštarauja jos pačios nurodytiems bendriesiems – protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, jog 2011 m. spalio 10 d. Šakių rajono apylinkės teisme abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties pagrindu ieškovei atiteko gyvenamasis namas, pastatas – garažas, malkinė, pastatas – garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, 0,0662 ha žemės sklypas. Iki santuokos nutraukimo šis turtas priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nekilnojamojo turto ataskaitoje turto vertė buvo įvertinta 130 000 Lt, tačiau atsakovas susitarė su ieškove, jog po santuokos nutraukimo, ieškovei atitenka visas nekilnojamas turtas, o ši jam išmoka ne 65 000 Lt, o dalimis tik 50 000 Lt kompensaciją. Atsakovas geranoriškai sumažino jam priklausančios kompensacijos dydį 15 000 Lt sumoje, šiuos pinigus palikdamas ieškovei, kuriuos ji turėjo paskirstyti judviejų trims vaikams lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po 5 000 Lt. Taigi vertinant jau įvykusį faktą, jog atsakovas po santuokos nutraukimo iš ieškovės gavo 15 000 Lt mažesnę jam priklausančios dalies sumą ryšium su tuo, jog šią sumą jis palieka judviejų vaikams, nes nėra kitos priežasties dėl ko sutuoktiniai dalintųsi turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo, darytina išvada, jog atsakovas sūnui yra palikęs 5 000 Lt sumą, todėl vadovaujantis tais pačiai ieškovės minimais geros moralės principais, mirus sūnui, ieškovė laidojimo ir kitas su tuo susijusias išlaidas dengė ne iš savo, o iš atsakovo paliktų ir sūnui skirtų 5 000 Lt lėšų.

4Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės savo reikalavimus 6 631,41 Lt sumai grindžia prie ieškinio pridedamais priedais, kurie turi įrodomąją vertę ir laikytini įrodymais. Ieškovė nurodo, kad 4500 Lt paminklo išlaidos, kurių pusė tenka atsakovui. Šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkintinas ir turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir nesąžiningas. Ieškovė pateikė pardavėjo M. Š. individualios veiklos vykdytojo išrašą sąskaitą – faktūrą, tačiau nepateikia jokio įrodymo, jog šią sumą yra apmokėjusi, tai yra patyrusi tokio dydžio išlaidas. Šio reikalavimo patvirtinimui ieškovė privalėjo pateikti bankinio apmokėjimo ar kitą buhalterinį dokumentą, patvirtinantį sąskaitos faktūros apmokėjimą nurodytai sumai. Be to, ieškovė siekdama, jog atsakovas apmokėtų paminklo gaminimo išlaidas elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, galimai turėdama tikslą neteisėtai praturtėti, kadangi paminklą gamino ne tik sūnui, bet ir savo tėvui J. N.. Šią aplinkybę patvirtina pridedamos nuotraukos. Nurodoma, kad sūnus yra palaidotas ieškovės tėvo kape. Ant kapo pastatyti du vienodi ir kartu derantys paminklai bei kapo tvorelė – atsakovo sūnui ir ieškovės tėvui. Akivaizdu, kad paminklai gaminti ne skirtingu, o tuo pačiu metu ir tų pačių gamintojų, todėl gamintojo išrašyta sąskaita yra ne tik už atsakovo sūnaus bei ir už ieškovės tėvo paminklo gamybos darbus. Atsakovas nesutinka ir su reikalaujama 550 Lt suma už gedulingus pietus laidotuvių metu. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi gedulinguose pietuose dalyvavo tik ieškovės artimieji, o iš atsakovo artimų žmonių pietus valgė tik vienas asmuo. Ginčijama suma, išleista apeiginių laidotuvių organizavimui ir giedojimui. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė nepateikia jokios įrodomosios galios neturintį prekių pirkimo – pardavimo kvitą. Pirkimo – pardavimo sandoris negali būti vienašalis sandoris, tačiau nėra jokių duomenų apie prekės pirkėją, nėra aišku kam pardavėjas išrašė kvitą ir kas apmokėjo kvite nurodytą sumą. Vien vienos sandorio šalies duomenis fiksuojantis kvito, kuriame privalo būti ir kitos sandorio šalies rekvizitai, turėjimo faktas neįrodo, jog jį yra apmokėjusi ieškovė. Neatmetama galimybė, jog šią sumą sumokėjo ne ieškovė, o kvitas galėjo būti gautas iš kitų asmenų. Lygiai tas pats taikytina ir reikalavimui atlyginti kapo tvorelės 606 Lt išlaidas. Pinigų priėmimo kvitas yra apmokėtas ne ieškovės, o V. Ž.. Ieškovė nepateikia įrodymų, jog šią sumą V. Ž. yra grąžinusi. V. Ž. atsakovui nekelia savarankiško reikalavimo prie ieškinio prisideda, todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė asmeniškai patyrusi 1 212 Lt išlaidų, todėl jos negali būti pripažįstamos realiai patirtomis ir negali būti atlygintos. Ieškovė reikalauja pusės 400 Lt kapo sutvarkymo, tai yra pamato liejimo išlaidų apmokėjimo. Atsakovas nurodo, kad mokėdamas ir gerai išmanydamas statybų darbus, pats savo jėgomis galėjo išlieti paminklo pamatus, už kuriuos ieškovė neva sumokėjusi 800 Lt, tačiau atsakovo neprašė, nepranešė kada ketina atlikti tokio pobūdžio darbus. 800 Lt sumokėjimo už pamato liejimo darbus patvirtinimui ieškovė pateikia ne sąskaitą faktūrą ar kitą oficialų įmonės ar individualios veiklos darbą atspindintį dokumentą, bet mokyklinio sąsiuvinio lape V. Ž. parašytą pripažinimą, jog jis atliko darbus ir iš ieškovės gavo 800 Lt užmokestį. Tai reiškia, kad ieškovė galimai nelegaliai suteikė darbą, o minėtas asmuo neteisėtai, tai yra dirbdamas nelegaliai ir nuslėpdamas pajamas, gavo lėšas iš ieškovės. Lietuvoje yra draudžiamas nelegalus darbas, todėl reikalavimai kilę iš niekinio ir negaliojančio sandorio, taip pat yra niekiniai. Vertinant šią faktinę aplinkybę, sąžiningas Lietuvos Respublikos pilietis, ne tik kad negali apmokėti iš galimai nelegalaus darbo kylančius reikalavimus, bet privalo informuoti valstybines institucijas apie galimai daromus pažeidimus. Ieškovė nurodo, jog kapo sutvarkymui yra išleidusi bendroje sumoje 611,22 Lt, bet niekuo nepagrįstus, tai yra nepridėtas kvitas dėl 9,09 Lt. Sūnus palaidotas bendrame kape su ieškovės tėvu, kapo plotas labai didelis, skirtas ne vienam asmeniui, todėl nesąžininga teigti, jog šios išlaidos patirtos sūnaus kapo tvarkymui. Šias išlaidas ieškovė panaudojo ir savo tėvo kapo sutvarkymui, ko pasekoje reikalauja atsakovo jas atlyginti. Šarvojimo metu 478,9 Lt skirtų išlaidų vaišėms ieškovė taip pat neįrodo. Ieškovės pridėti parduotuvės „Gulbelė“ šermenų dienomis pirktų maisto apmokėjimą patvirtinantys kvitai sumoje sudaro 228,54 Lt. 2014-05-01 UAB „Canticum“ 172 Lt kvitas akivaizdu, jog nėra kone prieš metus vykusių šermenų vaišių pirkimo apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Tas pats pasakytina ir dėl UAB „Molupis ir Ko“ čekius 78,36 Lt ir 35,01 Lt. Vertinant čekyje pateiktą informaciją, nėra aišku, jog pirkti būtent maisto produktai, o ne buitinės ar kitoms reikmėms naudojamos prekės, todėl nepagrįstomis ir abejones keliančiomis aplinkybėmis remtis ir vadovautis negalima. Atidžiai skaičiuojant ieškovės patirtas laidojimo bei vaišių išlaidas, akivaizdu, jog ieškovė pati neteisingai suskaičiavo dėl suklydimo ar galimai nesąžiningumo, be pagrindo reikalauja atsakovo atlyginti išlaidas, susijusias su jos tėvo kapo tvarkymu bei paminklo gaminimu. Ieškovė pati savavališkai ir vienašališkai, nesitarusi su atsakovu, nusprendė kiek ir kam skirs lėšų, savo nuožiūra pirko tiek maisto produktus, tiek ir kapo priežiūrai skirtus reikmenis bei mokėjo už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pinigus, todėl tik ieškovė privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių išlaidų sumų, kadangi atsakovui nebuvo leista pareikšti savo nuomonės ir prisidėti savo darbu, kad sumažinti išleistas sumas. Be to, šios išlaidos nėra pripažintinos būtinosioms, akivaizdu, jog lėšų išleista daugiau nei būtina, protingai ir racionaliai mąstant bei veikiant, išlaidų dydis galėjo būti gerokai mažesnis, tačiau atsakovui taupyti nebuvo leista, todėl nelogiška ir neteisinga iš jo reikalauti to, ko jis sąmoningai norėjo išvengti, tačiau dėl pačios ieškovės elgesio to padaryti negalėjo. (b.l. 28-32).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Paveldėjimas– tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų perėjimą jo įpėdiniams reglamentuoja CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos. Pagal jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą įpėdinio teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniams pasidalijus palikimą sudarantį turtą ir taip turint nuosavybės teises į šio turto dalį bei atsakomybę už palikėjo skolas, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti, paveldėjimo teisės reglamentuojami teisiniai santykiai pasibaigia.

7Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. mirus R. K. palikimą pagal įstatymą priėmė jo tėvai. Šalims 2013 m. lapkričio 27 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovė palikėją palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, o atsakovas savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo dalies jos patirtų laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paveldėjimo procedūras yra visiškai užbaigusi, darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo nebesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas reikalavimas priteisti iš paveldėtojo palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra, nekaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T. ir kt., bylos Nr.3K-3-482/2010). Byloje kilęs teisės klausimas, ar paveldėtojai, savo lėšomis neprisidėję prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų, turi pareigą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo jas turėjusiam paveldėtojui, ar pastarasis turi reikalavimo teisę dėl nurodytų išlaidų dalies atlyginimo į kitus paveldėtojus, kurie savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų. Tokius teisinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis(skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Civiliniame kodekse nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, tad ginčo teisiniam santykiui tiesiogiai taikytini CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.50 straipsnis. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5straipsnis). Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas (skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditoriui) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis,1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas,6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

8Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. mirus R. K. (b. l. 8) palikimą pagal įstatymą (CK 5.13 str.) priėmė jo tėvai I. K. ir A. K.. Ieškovė (mirusiojo motina) mirusįjį palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, o atsakovas savo lėšomis prie to neprisidėjo. Atsakovas neginčijo fakto, jog jis prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, jis tik nesutinka su nurodytais išlaidų dydžiais, taip pat teigia, kad į jo nuomone dėl šių išlaidų nebuvo klausiama.

9Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, kuriuo iš jo reikalaujama 6631,41 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, nurodė, kad ieškovė su juo nepasitarę, suorganizavo itin prabangias ir brangias mirusiojo laidotuves, prie kurių prisidėti jo net neprašė, tik vėliau ėmė reikšti pretenzijas, o galiausiai kreipėsi į teismą. Todėl, nesant atsakovo sutikimo, kuris yra būtinas tvarkant kito asmens reikalus, kuriais atsakovas galėjo pasirūpinti pats (CK 6.229 str. 2 ir 3 d., 6.230 str.), ieškovė neturi teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti atlyginti laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų.

10CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė (...) nebūtų laiku įvykdyta (...). Teismo nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovė, nors ir iš anksto negavusi aiškiai išreikšto atsakovo sutikimo, įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kurios esant būtinybei nesiėmė vykdyti atsakovas. Pažymėtina, jog pats atsakovas posėdžio metu nurodė, kad viskuo rūpinosi ieškovė, jis niekur nesikišo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei, esant stresinėje situacijoje dėl netikėtos sūnaus mirties, pagrįstai susidarė įspūdis, jog kiti asmenys nesirūpina mirusiojo laidotuvėmis. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog atsakovas, sužinojęs apie sūnaus mirtį ir apie organizuojamas laidotuves, turėjo visas galimybes ieškovės veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti jis pats arba nori aktyviai dalyvauti jas organizuojant. Tačiau šiuo atveju atsakovas priėmė neprieštaraujančio asmens pozicija, niekam neišsakė savo prieštaravimų, ką teismas pripažįsta, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmai sutiko su tuo metu atliekamais veiksmais. Atsakovas nurodė, kad jam buvo pasakyta niekur nesikišti ir su juo niekas nesitarė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir pats atsakovas šioje situacijoje turėdamas prieštaravimų turėjo būti aktyvus ir juos pateikti. Tuo tarpu pretenzijos buvo pradėtos reikšti tik tuo metu, kai ieškovė pradėjo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tokiu būdu atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, tiek ir kapo sutvarkymą atliktų ieškovė. Teismo nuomone, atsakovas, dalyvaudamas šermenyse, turėjo visas galimybes aiškiai pranešti ieškovei, kad jis savo lėšomis neprisidės prie laidojimo išlaidų, per laidotuves pamatęs susirinkusių asmenų skaičių – pranešti, kad jis savo lėšomis neprisidės prie gedulingų pietų. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes įspėti ieškovę, kad jis pats pasirūpins kapavietės sutvarkymu ir kad to nedarytų ieškovė savo iniciatyva, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Net ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis niekur nesikišo. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė savo ir atsakovo sūnų palaidojo ir jo kapavietę sutvarkė prieš atsakovo valią ir tą valią žinodami, teismas laiko, jog turtą paveldėję asmenys turi pareigą atlyginti patirtas išlaidas lygiomis dalimis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jis pamatęs pastatytą paminklą patvirtino, kad šis yra gražus, net ir tuo metu neišreiškė pretenzijų dėl paminklo parinkimo. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-527/2013)

11Dėl ieškovės patirtų laidojimo ir kitų išlaidų.

12Atsakovas ginčija ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų dydį. Atsakovo teigimu, minėtų išlaidų sąskaitos nepagrįstai didelės ir visiškai neprilygsta protingumo kriterijus atitinkančioms išlaidoms. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-628-527/2013). Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai.

13Dėl išlaidų būtinumo ir dydžio nustatymo

14Kaip buvo nurodyta atsakovas byloje ginčija ne tik reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo, tačiau teigia, kad šios išlaidos yra per didelės, tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovas jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas nenustatęs, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu.

15Ieškovė pirmiausia reikalauja atlyginti paminklui patirtas išlaidas. Atsakovas nurodo, kad pateikta sąskaita faktūrą turi patvirtinti ir apmokėjimo atlikimo dokumentas, be to sūnus palaidotas bendrame kape su ieškovės tėvu, paminklo dalis buvo statyta ir ieškovės tėvui, tad jis neturi pareigos atlyginti ieškovės tėvo paminklui skirtos dalies.

16Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, R. K. buvo laidojamas ieškovės tėvo kapavietėje, kur jau stovėjo antkapinis paminklas. Kapavietėje buvo pastatytas naujas paminklas, tad mirusiajam tenkančios paminklo dalies, vardo raidžių, gimimo, mirimo metų ant paminklo iškalimas, yra būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tačiau kapavietės sutvarkymui nupirktos prekės, ir jos sutvarkymas negali būti priteisiami pilna apimtimi iš atsakovo, nes tuo pačiu buvo sutvarkyti ir ieškovės tėvo kapas. Todėl remiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, šios išlaidos turėtų būti padalintos į proporcingas dalis, kurios tektų proceso šalims.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei už paminklo gamybą buvo išrašyta 4500 Lt sąskaita faktūra (b.l. 13), vėliau buvo pateiktas patvirtinimas, jog ši sąskaita faktūra buvo apmokėta (b.l. 47), iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad paminklas yra pastatytas, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl ji turi pagrindo reikalauti šių išlaidų. Tačiau teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog jis neprivalo atlyginti paminklo dalies, kuri buvo pastatyta ieškovės tėvui. Teismo posėdžiu metu ieškovė ir jos atstovė teigė, kad naują paminklą statė tik todėl, kad buvo naujai palaidotas šalių sūnus, tačiau teismas laiko, kad šie argumentai nepagrįsti. Byloje buvo pateikta fotonuotraukos kopija (b.l. 48), iš kurio matyti, kad ieškovės tėvui buvo pastatytas paminklas. Tai, kad ieškovė nusprendė jį pakeisti, yra jos pačios sprendimas, už kurį ji ir privalo prisiimti turėtas išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo pateikti objektyvių argumentų, kodėl atsakovas privalėtų atlyginti jos tėvui tenkančio paminklo dalies gamybą, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog mažina reikalavimus dėl ant antkapio esančių raidžių ir kryžiaus, kas leidžia teismui manyti, kad ieškovė supranta, kad šių išlaidų nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo. Tad teismas mažina šias prašomas išlaidas. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad paminklo kaina yra 2977 Lt. Iš kapo fotonuotraukos (b.l. 35) matyti, kad šis paminklas sudarytas iš dviejų atskirų dalių, kurių viena skirta šalių sūnui, kita ieškovės tėvui. Vadinasi šalys turi dalintis tik pusės paminklo išlaidas, tai yra 2977:2=1488, 5 Lt. Taigi atsakovo paminklo dalies išlaidos yra 744,25 Lt. Iš sąskaitos faktūros matyti, kad montavimo darbams buvo išleista 300 Lt, šios išlaidos taip pat mažintinos dėl bendro paminklo montavimo, tai yra 300:2=150, tad atsakovo dalis yra 75 Lt. Ant sūnaus paminklo yra iškaltos 27 raidės, kurių kaina nurodyta po 15 Lt, tai viso 15x27=405, tad atsakovo dalis yra 202,5 Lt. Ant paminklo matyti paukščiai, kurių vertė yra 200 Lt, tad atsakovo dalis yra 100 Lt. Taigi bendra atsakovo dengtina suma už paminklą yra 1121,75 Lt.

18Ieškovė nurodo, kad kapo tvorelei buvo išleista 1212 Lt, nurodo atsakovo dalį 606 Lt. Šias išlaidas patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b.l. 11). Atsakovas atsiliepime teigia, kad šios išlaidos nepagrįstos, nes pinigų priėmimo akte nurodoma, kad pinigus sumokėjo V. Ž.. Teismo posėdžio metu V. Ž. patvirtino, kad jis tvarkė kapą, šios paslaugos buvo prašiusi I. K., Kadangi ieškovė pati tuo metu nedalyvavo, jis pirko papildomas medžiagas šiems darbams už I. K. duotus pinigus. Teismas laiko, jog šių duomenų pakanka, kad būtų įrodytas darbų apmokėjimas, tad išlaidos kapo tvorelei pripažintinos pagristomis. Atsižvelgiant į nurodytą, jog šia tvorelė buvo pastatyta taip pat ir ant ieškovės tėvo kapo, šios išlaidos mažintino, tai yra 1212:2=606, tai yra dalis tenkanti šalių sūnaus kapo išlaidoms, kuri dalintinos abiems tėvams, tai yra 303 Lt.

19Ieškovė reikalauja priteisti 400 Lt atsakovui tenkančia dalį už kapo sutvarkymo darbus. Šių darbų apmokėjimą grindžia byloje esančių rašteliu (b.l. 16). Teismo posėdžio metu buvo apklaustas V. Ž. patvirtino, jog jis atliko darbus, jam buvo sumokėta, tačiau nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų atliktą mokėjimą. Taip pat V. Ž. nurodė, kad ant byloje esančio raštelio yra ne jo parašas. Vėliau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ant raštelio tikrai pasirašė ne V. Ž., o jo sutuoktinė, nes tuo metu namuose nebuvo V. Ž.. Teismas laiko, kad nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas ir nėra, tačiau šios išlaidos pripažintinos būtinomis, paslaugų kainos yra rinkoje egzistuojančios kainos, todėl jos priteistinos. Šių išlaidų buvimą patvirtina ne tik liudytojo V. Ž. parodymai, tačiau iš byloje esančios kapo fotonuotraukos matyti, kad nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, kas leidžia daryti išvadą, jog už šį darbą turėjo būti atsilyginta. Tačiau šių išlaidų dydis mažintinas proporcingai mirusiajam tenkančiai kapo daliai, tai yra šalių atlygintina dalis būtų 400 Lt, tad iš atsakovo priteistina dalis yra 200 Lt.

20Ieškovė pateikė duomenys jog kapo sutvarkymui yra išleidusi 117, 58 Lt, 367,69 Lt, 7, 04 Lt, 48,99 Lt, 71, 92 Lt, 9,09 Lt, bendra suma yra 622, 31 Lt. Iš pateiktų kvitų (b.l. 18-19) matyti, kad buvo pirkta skalda, gėlė, veja, tai yra prekės, kurios naudojamos tvarkant kapus, tad šios išlaidos priteistinos, tačiau pagal byloje esančius čekius matyti, kad išleista suma yra 600,05 Lt, tad mokėjimo kvitais pagrįsta suma ir laikytina pagrįstomis išlaidomis. Kadangi šiomis prekėmis buvo tvarkytas ir ieškovės tėvui priklausantis kapas, iš atsakovo priteistina tik dalis tenkanti jo sūnaus kapo priežiūrai, tai yra šalių dalis yra 300,03 Lt, tad iš atsakovo priteistina dalis yra 150, 01 Lt.

21Šarvojimo ir morgo paslaugos (prašoma dalis yra 1864,8 Lt) pagrįstos 2013-08-26 Šakių laidotuvių namų pranešimu (b.l. 15), gedulingų pietų ( prašoma dalis yra 550 Lt) – 2013-11-25 UAB „Gelgaudukė“ išduota pažyma (b.l. 12), duobės kasimas (prašoma dalis yra 200 Lt) – 2013-08-23 d. prekių pirkimo – pardavimo kvitu (b.l. 17)., apeiginių laidotuvių organizavimą ir giedojimą (prašoma dalis yra 210 Lt) – 2013-08-23 prekių pirkimo – pardavimo kvitas (b.l. 14). Atsakovas teigia, kad kvitas dėl apeiginių laidotuvių organizavimo ir giedojimo yra negaliojantis, tačiau teismas laiko, jog šis dokumentas nors ir turintis trūkumų, patvirtina faktą, jog asmuo gavo pinigus, kvito išrašymo diena atitinka buvusių laidotuvių datą, tad teismas laiko, jog šios išlaidos yra pagrįsto.

22Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, tai teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikytinas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga. Tokiu būdu, šios išlaidos (vaišės šarvojimo metu – 478,9 Lt) yra išeliminuotinos iš laidojimo išlaidų.

23Taigi teismo nustatyta, jog pagrįstos išlaidos yra šios ir jos priteistinos iš atsakovo:

  • Paminklas – 1121, 75 Lt;
  • Gedulingi pietūs – 550 Lt;
  • Šarvojimo ir morgo paslaugos – 1864,8 Lt;
  • Apeiginis laidotuvių organizavimas ir giedojimas – 210 Lt;
  • Kapo tvorelė – 303 Lt;
  • Kapo sutvarkymo darbai (pamatas) – 200 Lt;
  • Duobės kasimas – 200 Lt;
  • Kapo sutvarkymo darbai – 150,01 Lt.

24Viso: 4599,56 Lt. (1332, 13 Eur). Dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų

25Savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad jis neprivalo atlyginti prašomų išlaidų, nes santuokos nutraukimo metu jis gavo mažesnę dalį santuokoje įgyto turto, bei šalių buvo susitarta, kad ieškovei tenkanti didesnė dalis būtų padalinta vaikams. Teismas laiko, jog toks argumentas visiškai nepagrįstas bei negali atleisti atsakovo nuo išlaidų padengimo. Susipažinus su Liteko duomenų bazėje esančiu sprendimu (civ.b. Nr. 2-32-876/2011) dėl šalių santuokos nutraukimo, nustatyta, kad santuoka nutraukta šalių bendru sutarimu, ir šioje byloje nėra susitarta dėl turto dalies atidavimo vaikams, taip pat nėra duomenų, jog ieškovei atiteko didesnė dalis turo. Šiame sprendime yra patvirtinta, jog atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto. Taigi teismo sprendimas nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui pareiga atlyginti atsiradusias laidojimo išlaidas kyla iš paveldėjimo santykių, tai yra tik mirus sūnui ir jam priėmus palikimą, jam atsiranda pareiga atlyginti prašomas išlaidas. Šiuo atveju atsakovas priėmė palikimą, tad jam atsiranda įstatyme nustatyta pareiga atlyginti prašomas išlaidas.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinkančios patenkintų reikalavimų daliai. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 6631, 41 Lt, teismas nustatė, jog priteistina suma yra 4599,56 Lt, tai yra reikalavimas patenkintas apie 70 proc. CPK 93 str. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 199 Lt žyminį mokestį, patyrė 1500 Lt (b.l. 70-71) atstovavimo išlaidų. 70 proc. šių išlaidų priteistina iš atsakovo, tai yra 139,30 Lt (40, 30 Eur) žyminio mokesčio ir 1050 Lt (304, 10 Eur) Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 70 proc. dokumentų įteikimo išlaidų – 5, 65 Eur ( penki Eur 65 ct.), likusi 30 proc. suma nesiekia nustatytos minimalios priteistinos sumos, todėl iš ieškovės nepriteistina.

28Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270 str., teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš A. K. ieškovei I. K. 1332, 13 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt du Eur 13 ct.) (4599,56 Lt) laidojimo ir kapo priežiūrai turėtų išlaidų, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank Nr. ( - ).

31Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 40,30 Eur (keturiasdešimt Eur 30 ct) (139,30 Lt) už sumokėtą žyminį mokestį ir 304,10 Eur (tris šimtai keturi Eur 10 ct.) (1050 Lt) išlaidų patirtų atstovo pagalbai pamokėti.

32Priteisti iš atsakovo A. K. 5, 65 Eur (penkis Eur 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

33Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. K.... 3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareikštu... 4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės savo reikalavimus 6 631,41 Lt sumai... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Paveldėjimas– tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 7. Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. mirus R. K. palikimą... 8. Šioje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. mirus R. K. (b. l. 8)... 9. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, kuriuo iš jo reikalaujama 6631,41 Lt... 10. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas... 11. Dėl ieškovės patirtų laidojimo ir kitų išlaidų.... 12. Atsakovas ginčija ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir... 13. Dėl išlaidų būtinumo ir dydžio nustatymo... 14. Kaip buvo nurodyta atsakovas byloje ginčija ne tik reikalavimą dėl išlaidų... 15. Ieškovė pirmiausia reikalauja atlyginti paminklui patirtas išlaidas.... 16. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, R. K. buvo... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei už paminklo gamybą buvo išrašyta... 18. Ieškovė nurodo, kad kapo tvorelei buvo išleista 1212 Lt, nurodo atsakovo... 19. Ieškovė reikalauja priteisti 400 Lt atsakovui tenkančia dalį už kapo... 20. Ieškovė pateikė duomenys jog kapo sutvarkymui yra išleidusi 117, 58 Lt,... 21. Šarvojimo ir morgo paslaugos (prašoma dalis yra 1864,8 Lt) pagrįstos... 22. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, tai teismų... 23. Taigi teismo nustatyta, jog pagrįstos išlaidos yra šios ir jos priteistinos... 24. Viso: 4599,56 Lt. (1332, 13 Eur). Dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų... 25. Savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad jis neprivalo... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 27. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo turi būti... 28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš A. K. ieškovei I. K. 1332, 13 Eur (tūkstantį tris šimtus... 31. Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas... 32. Priteisti iš atsakovo A. K. 5, 65 Eur (penkis Eur 65 ct) išlaidas, susijusias... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...