Byla 2A-628-527/2013
Dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3325-292/2012 pagal ieškovų J. P. ir O. M. ieškinį atsakovei R. P. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kyla klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

4Ieškovai (mirusiojo brolis ir sesuo) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (mirusiojo sutuoktinės) jų turėtas 13 360 Lt laidojimo ir kapo tvarkymo priežiūros bei ketvirtinių išlaidų. Ieškovai nurodė, kad 2012-04-10 mirė jų brolis. Atsakovė nuo pareigos palaidoti savo sutuoktinį nusišalino, todėl, palaidoję brolį, laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas su brolio mirtimi susijusias išlaidas, patyrė ieškovai. Kapavietės įrengimas kainavo 2 530 Lt, kapavietės elementai – 1 725 Lt, gedulingi pietūs – 3 150 Lt, ketvirtinių gedulingi pietūs – 1 750 Lt, laidojimo paslaugos – 4 100 Lt, šarvojimo salės paslaugos – 105 Lt. Po brolio mirties jo sutuoktinė (atsakovė) paveldėjo sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį namų valdos ir žemės, esančios ( - ) r., ( - ) sen., ( - ) k. (b. l. 40–47). Ieškovų teigimu, jie turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinės, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jie panaudojo savo asmenines lėšas (CK 5.59 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju Civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, sprendžiant laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą. Kadangi nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje situacijoje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą, ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją (CK 1.8 str. 1 d., 2 d., CPK 3 str. 6 d.). CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą ar jos netekimą. Kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių neįgyvendina CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis kiti asmenys, tai tie asmenys vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą iš paveldėtino turto. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš įpėdinių (paveldėtojų) atgauti tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, jeigu kitas (ne įpėdinis) asmuo palaidoja palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu (b. l. 134–137) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovams 8 233,82 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, 247 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 10 480,82 Lt, be to, priteisė iš ieškovų po 265 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir iš atsakovės valstybei – 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

71. Po velionio mirties apeliantė (mirusiojo sutuoktinė) pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 158/315 žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ) rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, ( - ) g. 10, ir ½ dalį pastatų, esančių šiame žemės sklype (b. l. 40–47). Ieškovų ir apeliantės nesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Po velionio mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė, o paveldėjimo procedūros buvo baigtos. CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį - laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, todėl egzistuoja teisės spraga. Šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo išlaidoms padengti. Kai įpėdinis tokią teisę įgyvendina, tai įpėdiniui tenkančio turto dalis sumažėja. Paveldėto turto masę šiuo atveju sudarė tik sutuoktinės paveldėtas nekilnojamasis turtas, objektyviai panaudoti jį laidojimo ir kitoms išlaidoms padengti nebuvo galimybių, todėl šiuo atveju mirusįjį palaidoję jo brolis ir sesuo (ieškovai) panaudojo savo asmenines lėšas. Šias lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jie turi teisę atgauti iš paveldėtojų, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Remiantis šiais principais, atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis bei bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 str.), kuriame atsakovė (skolininkė) turi prievolę atlyginti ieškovams (kreditoriams) palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 2.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 2 p., 6.1, 6.2 str. CPK 3 str. 6 d.).

82. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 straipsnis (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikytinas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga. Tokiu būdu šios išlaidos (vakarienė – 400 Lt (b. l. 93), papildomos išlaidos už kavą, arbatą, cukrų ir kitus maisto produktus (b. l. 6) išminusuotinos iš laidojimo išlaidų. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias laidojimo išlaidų atlyginimą (CK 6.291 str.), bei atsižvelgiant į teismų praktiką, teismo nuomone, prie laidojimo išlaidų nepriskiriamos ir išlaidos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, todėl šios išlaidos (1 750 Lt (b. l. 10)) teismo taip pat išminusuotos iš laidojimo išlaidų. Ieškovų patirtas laidojimo išlaidas patvirtina Viešosios įstaigos „( - )“ kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 94), šių išlaidų išklotinė (b. l. 93) bei liudytojo E. A. parodymai. Kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos (išskyrus jau minėtas vakarienės išlaidas), patvirtina ieškovų paaiškinimai, liudytojų V. M., E. A. parodymai. Prie pagrįstų ir būtinų išlaidų priskirtinos: portreto padarymo išlaidos – 50 Lt, duobės kasimas – 250 Lt, vardo raidžių, gimimo, mirimo metų ant paminklo iškalimo išlaidos – 150 Lt. Nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, ir nėra, tačiau šias išlaidas, atitinkančias rinkoje egzistuojančias kainas, teismas pripažino būtinomis ir priteisė. Be to, šių išlaidų pagrįstumą patvirtina ir ieškovų paaiškinimai bei liudytojo V. M. parodymai. Teismas nepriteisė papildomų 100 Lt išlaidų gėlėms ir žvakėms prie karsto (b. l. 6), nes šios išlaidos jau yra įskaičiuotos į sąmatą, pagal kurią apmokėta Viešajai įstaigai „( - )“. Be to, teismo teigimu, negali būti pagrįstos išlaidos gėlėms, kurios buvo nupirktos giminaičių atsisveikinimui su velioniu (liudytojo V. M. parodymai). Šarvojimo salės paslaugos (105,2 Lt) pagrįstos 2012-04-13 pinigų priėmimo kvitu (b. l. 8), gedulingų pietų išlaidos (3 150 Lt) – 2012-04-12 pinigų priėmimo kvitu (b. l. 9). Iš atsakovės teismas taip pat priteisė dalį kapo sutvarkymo išlaidų. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatė, kad mirusysis buvo laidojamas jo ir ieškovų tėvų kapavietėje, kur jau stovėjo antkapinis paminklas. Todėl vardo raidžių, gimimo, mirimo metų ant paminklo iškalimas, kuris anot ieškovų kainavo 150 Lt, yra būtinos ir pagrįstos išlaidos, tačiau kapavietės sutvarkymui nupirkti akmeniniai elementai, kurių kaina – 1 725,75 Lt ir jos sutvarkymas (plokštės atvežimas ir darbai kapuose) už 2 530,11 Lt, negali būti priteisiami visiškai iš atsakovės, nes tuo pačiu buvo sutvarkyti ir ieškovo tėvų kapai. Todėl, remiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, šios išlaidos, padalintos į 3 lygias dalis, kurios tektų ieškovams ir atsakovei. Tokiu būdu, šios išlaidos būtų 1 418,62 Lt. Teismas iš turėtų pagrįstų laidojimo išlaidų taip pat išminusavo ieškovų gautą iš valstybės 1 040 Lt laidojimo pašalpą (b. l. 6).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 142–145) prašo panaikinti 2012-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti šiais motyvais:

111. 2012-04-10 mirė ieškovų brolis, kuris buvo ir jos sutuoktinis. Jų santuoka įregistruota 2000 metais, santuokoje pragyventa devyneri metai. Sutuoktinis buvo alkoholikas, agresyvus ir namuose nuolat smurtavo. Jo netinkamą elgesį apeliantė kentė devynerius metus, tačiau prieš maždaug dvejus su puse metų sutuoktinis apeliantę taip stipriai sumušė, kad ji ėmė baimintis dėl savo gyvybės ir daugiau taip gyventi negalėjo. Nuo to laiko iš jų bendrų namų ji išėjo pasiimdama tik kelis savo asmeninius daiktus ir gyvena kartu su savo dukra. Mirusysis testamento nepaliko, vaikų jiedu nesusilaukė, todėl paveldint pagal įstatymą ji yra vienintelė jo turto paveldėtoja. Apie G. P. mirtį ir apie tai, kur jis yra pašarvotas bei kada bus laidojamas, ieškovai apeliantę informavo 2012-04-10 po pietų. Ieškovai jau buvo suorganizavę visas laidotuvių apeigas. Nors jie gerai žinojo jos itin sunkią materialinę padėtį (ji gyvena tik iš 329 Lt invalidumo pašalpos), dėl laidotuvių apeigų su ja tartis net neketino. Į velionio šermenis ji nuvykti galėjo tik kitą dieną, nes nei ji, nei jos dukra automobilio neturi. Nuvykusi ji pareiškė užuojautą ieškovams, tačiau jie nei tada, nei po laidotuvių net neužsiminė, kad ji prisidėtų prie laidojimo išlaidų ar kad ji jiems skolinga už jų organizavimą. Mirusysis nebuvo tikintysis, bažnyčioje beveik nesilankė, esant jam gyvam su ieškovais ir kitais savo giminaičiais bendravo mažai, apeliantei išėjus iš namų ieškovai visiškai juo nesirūpino, neprižiūrėjo ir namų bei ūkio (namo viduje labai nešvaru ir netvarkinga, kiemas apaugęs piktžolėmis), todėl jam palaidoti būtų užtekę kuklių laidojimo iškilmių. Tuo tarpu ieškovai be apeliantės žinios ir sutikimo suorganizavo itin dideles ir labai prabangias laidotuves (dalyvavo net 23 kunigai, gedulingi pietūs buvo ruošiami 100 žmonių). Su juo atsisveikinimas vyko tarsi su garbingiausiu rajono gyventoju. Apeliantė, pamačius ieškovų pateiktas laidojimo išlaidų sąskaitas, buvo šokiruota. Ieškovas J. P. yra įkūręs Viešąją įstaigą „( - )“, kurios vadovas yra jis pats. Ši įmonė teikia laidojimo paslaugas ir reikmenis. Mirusysis kaip tik ten buvo vežamas atlikti ekspertizę ir ten buvo parengtas šarvojimui, ten buvo perkamas karstas, drabužiai, žvakės. Šios išlaidos siekė 4 100 Lt. Nors šios išlaidos pagrįstos mokėjimo kvitu, tačiau yra nerealios. Sunku patikėti, kad ieškovas, laidodamas savo tikrą brolį, iš jam priklausančios įmonės pirko visus reikmenis už tokią didelę pinigų sumą. Tai tik siekis laidotuvių išlaidas padaryti kuo didesnes, kad apeliantė negalėtų jų atlyginti ir kad jiems neatlygintinai perleistų iš velionio paveldėtą turtą.

122. Teismas nesivadovavo CK 6.230 straipsnio, 6.233 straipsnio 2 dalies normomis ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 str., 178 str., 183 str. ir 185 str.) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Sprendimas nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių vertinimu, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Ieškovai pateikė itin dideles ir nepagrįstas laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų sąskaitas, kurių bendra suma yra 13 360 Lt. Pradžioje ieškovai neprašydami apeliantės prisidėti prie laidotuvių išlaidų ir ją ignoruodami, vėliau ėmė teikti raštiškas pretenzijas, o galiausiai kreipėsi į teismą. Žinodami, kad apeliantė niekada negalės tokių išlaidų jiems atlyginti, jie siekia, kad apeliantė neatlygintinai atsisakytų jai tekusios mirusiojo turto dalies. Tačiau teismas šiomis bylos aplinkybėmis nesirėmė ir nenurodė priežasties, tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas privalėjo tinkamai ištirti, dėl kokių pagrįstų priežasčių ieškovai, žinodami apeliantės sunkią materialinę padėtį, suorganizavo tokias prabangias ir brangias laidojimo apeigas, taip pat privalėjo išsiaiškinti, kodėl jie ėmėsi iniciatyvos laidotuves organizuoti, juk pagal įstatymą ir teismų formuojamą praktiką tokia pareiga tenka apeliantei, kaip vienintelei mirusiojo turto paveldėtojai. Iš bylos matyti, kad apeliantė šios pareigos neatsisakė, tačiau ieškovai patys, apeliantės net neinformavę, ėmėsi šios pareigos įgyvendinimo. Apeliantė pati būtų palaidojusi mirusįjį, tik žymiai kukliau, nei tai padarė ieškovai. Kito asmens reikalų tvarkymas yra galimas tada, kai asmuo, kurio naudai atliekami veiksmai, dėl kurių nors objektyvių priežasčių negali pats rūpintis savo reikalais, kitais atvejais yra reikalingas šio asmens sutikimas (CK 6.229 str. 2 ir 3 d., 6.230 str.), kurio šiuo atveju nebuvo. Aplinkybių, kad apeliantė pati nebūtų galėjusi pasirūpinti savo sutuoktinio laidojimo apeigomis, byloje nenustatyta ir ieškovai tokių duomenų nenurodo. Tokiu atveju ieškovų veiksmai teismo turėjo būti vertintini, kaip ieškovų moralinė pareiga palaidoti brolį, kurią jie ir atliko, o ieškovai tokią pareigą savanoriškai atlikę neturi jokio teisinio pagrindo iš apeliantės reikalauti atlyginti laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų. Byloje nebuvo surinka duomenų ir apie tai, kad apeliantė būtų pritarusi ieškovų veiksmams, t. y., kad su apeliante būtų buvę derinamas laidotuvių organizavimas, aptariamos išlaidos bei kapavietėje būtini atlikti darbai ir jų kainos. Ieškovai žinojo, kaip su apeliante susisiekti, ji visada su jais bendravo geranoriškai ir maloniai, todėl jokių kliūčių šiuos klausimus aptarti ir suderinti iš esmės neegzistavo. Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad, jeigu veikiama prieš asmens valią ar norą, tai asmuo, nors ir pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus, negali tikėtis savo paties išlaidų kompensavimo, dar daugiau, jis pats kitai šaliai turėtų atlyginti nuostolius, jei pastarasis tokių patirtų (CK 6.230 str., 6.233 str. 2 d.), išskyrus CK 6.230 straipsnio 2 dalyje ir 6.231 straipsnyje numatytus išimtinius atvejus (CK 6.233 str. 3 d.). Išimties taikymui byloje pagrindų nenustatyta. Sprendžiant bylą teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė ir minėtomis teisės normomis nesivadovavo.

133. Apeliantė ginčijo ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir laidojimo išlaidų dydį, todėl teismas privalėjo tinkamai ištirti ir įvertinti ieškovų pateiktus įrodymus dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų. Apeliantė ne kartą pabrėžė, kad minėtų išlaidų sąskaitos nepagrįstai didelės ir visiškai neprilygsta protingumo kriterijus atitinkančioms išlaidoms, be to, dalis jų pateikta iš ieškovo valdomos įmonės. Tačiau teismas išlaidų dydžio netikrino, o tik išeliminavo išlaidas, kurios nelaikytinos laidojimo išlaidomis ir nėra ritualinė paslauga (vakarienė, papildomos išlaidos už kavą arbatą ir kt. maisto produktus).

144. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, mirus sutuoktiniui, ieškovai gavo laidojimo pašalpą, taip pat pardavė apeliantės su velioniu pirktą arklį, paėmė mirusiojo banko korteles, kuriose tikrai buvo nemažai pinigų, nes jis neseniai buvo pardavęs 4 ha dirbamosios žemės ir 5 ha miško, per laidotuves nemažai pinigų suaukojo artimieji giminaičiai, todėl apeliantė pagrįstai mano, kad viso to pakako mirusiojo laidotuvių išlaidoms padengti. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jomis nesivadovavo. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į apeliantės gaunamas pajamas bei esamą itin sunkią materialinę padėtį. Iš gaunamos invalidumo pašalpos (329 Lt) apeliantė vos turi už ką pavalgyti, be to, serga vėžiu ir jai nuolat tenka patirti dideles gydymo išlaidas, todėl atlyginti tokią teismo nepagrįstai priteistą laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų sumą apeliantei būtų nepakeliama našta, kurios ji niekaip negalėtų įvykdyti. Tokie teismo veiksmai neatitinka įstatyme numatytos pareigos vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 11 str. 7 d., CK 5 str.).

155. Kadangi teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, apeliantė prašo panaikinti sprendimą ir dalyje dėl ieškovų turėtų žyminio mokesčio bei advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų, paliekant jas pasidengti ieškovams.

16Ieškovų vardu jų atstovas advokatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 148–150) prašo palikti 2012-11-27 sprendimą nepakeistą šiais motyvais:

171. Tai, kad apeliantė bet kokiu būdu siekia išvengti įstatymo nustatytos pareigos atlyginti ieškovams jų patirtas laidotuvių išlaidas dėl jos sutuoktinio mirties, patvirtina jos nenuosekli pozicija sprendžiant šį ginčą. Bandant kilusį ginčą išspręsti taikiai be teisminių procedūrų, apeliantė buvo sutikusi gera valia atlyginti šias išlaidas, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir teismui nurodė, kad nesutinka atlyginti šių išlaidų, nes įstatymas jai tokios pareigos nenumato (atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės). Vėliau, bylą nagrinėjant teisme iš esmės, teismo posėdžio metu apeliantė jau nurodo, kad dalį laidojimo išlaidų, t. y. ne daugiau kaip 4 000 – 5 000 Lt, ji sutiktų atlyginti. Dar vėliau, jau teikdama apeliacinį skundą dėl sprendimo, apeliantė prašo panaikinti sprendimą, o ieškovų ieškinio netenkinti. Toks apeliantė pozicijos nenuoseklumas sudaro pagrindą pripažinti, jog apeliantė bet kokiu būdu stengiasi išvengti jai, kaip įpėdinei, priklausančios pareigos atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas.

182. Teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, dėl ko panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo nėra pagrindo. Nors apeliantė nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles, neprotingas laidojimo išlaidas, tačiau teismo išvadoms prieštaraujančių įrodymų nepateikė. Teismas rėmėsi objektyviais duomenimis, kurie pagrįstai pripažinti įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus įvertinto pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Išlaidos, kurias teismas priteisė iš apeliantės, pagrįstos. Byloje buvo pateikti objektyvūs – rašytiniai įrodymai, kuriuos papildė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

193. Nors apeliantė ir neigia savo, kaip įpėdinės, pareigą iš paveldėto turto padengti palikėjo laidojimo ir kapo įrengimo išlaidas, tačiau tokia jos pareiga yra įtvirtinta oficialiu teisės aiškinimu. LAT 2012-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 pažymėjo, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Nagrinėjamu atveju CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, sprendžiant laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje situacijoje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima vadovautis, sprendžiant šalių ginčą, ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdiniu įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdiniu tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą ar jos netekimą. Kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių neįgyvendina CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis kiti asmenys, tai tie asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą iš paveldėtino turto. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš įpėdinių (paveldėtojų) atgauti tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, darytina išvada, kad, jeigu kitas (ne įpėdinis) asmuo palaidoja patikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės yra analogiškos šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Vadovaujantis konstitucinėje jurisprudencijoje nusistovėjusia nuostata, teismai, spręsdami ginčus, privalo vadovautis analogiškose situacijose suformuotais teismų precedentais. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė turi pareigą iš paveldėtino turto padengti palikėjo laidojimo ir kapo įrengimo išlaidas.

204. Velionio, po kurio mirties apeliantė paveldėjo turtą, juodinimas, šmeižimas, vadinimas alkoholiku, smurtautoju jokiu būdu neįrodo ieškinio nepagrįstumo. Priešingai, neatsakingas tokių žinių paskleidimas gali būti įvertinamas Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, teismas surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino, laikydamasis CPK 178–185 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos šios kategorijos bylose ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d. ).

21Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–155) prašo palikti 2012-11-27 sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti šiais motyvais:

221. Mirus broliui 2012-04-10 ieškovai organizavo laidotuves. Tą pačią dieną apie brolio mirtį pranešė jo žmonai (apeliantei), su kuria beveik 3 metus brolis kartu negyveno ir per visą tą laiką ji nebuvo nei karto pas jį atvažiavusi nors aplankyti. Kaip atsakovė gyvena ir kokia jos materialinė padėtis, ieškovai nežinojo, nes, jai palikus ieškovų brolį, su ja nebendravo. Ji atvyko į laidotuves lyg tolima giminaitė, tik kitos dienos pavakare, dar nepasibaigus giedojimams išvažiavo. Laidotuvių dieną atvyko jau karstą nešant į bažnyčią, kapinėse stovėjo ne prie kapo duobės, kaip derėtų sutuoktinei, o prie kapinių vartų, prie velionio kapo net nepriėjo, išvažiavo neatsisveikinusi, nedalyvavo gedulinguose pietuose. Apeliantei laidotuvių organizavimas bei išlaidos visiškai nerūpėjo, ji iki šiol net nėra pasiteiravusi, kiek yra už tai skolinga. Nors vyro laidotuvėmis visiškai nesirūpino, skunde teigia: „ieškovai be mano žinios ir sutikimo suorganizavo itin dideles ir netgi galima sakyti prabangias laidotuves... Aš pati būčiau palaidojusi savo mirusį vyrą“. Ieškovų nuomone, laidotuvės buvo vidutinės. Jose dalyvavo didelė giminė. Normalu, kad į laidotuves atvyksta mirusiojo bendradarbiai. Dalyvavo ir gausus būrys kunigų, iš kurių dauguma mirusįjį pažinojo asmeniškai. Kad laidotuvėse buvo daug žmonių – specialiai jų niekas nekvietė, jie patys atvyko. Apeliantė nedalyvavo po mėnesio vykusiose keturnedėlio pamaldose, visiškai nesirūpino jo kapo priežiūra. Ieškovai savo lėšomis palaidojo velionį, organizavome keturnedėlio pamaldas, sutvarkė kapą. Velionis paliko nemažai savo nekilnojamo turto, kurį paveldėjo po tėvo mirties, o kitą dalį padovanojo jo motina. Visą nekilnojamą turtą brolis turėjo dar iki vestuvių su apeliante. Kartu gyvendami jie jokio turto neįsigijo. Net mintis nekilo, kad bus problemų dėl laidotuvių išlaidų padengimo iš likusio brolio turto. Deja, nepavykus susitarti su apeliante, teko kreiptis į teismą. Apeliantė pareiškusi: „Paveldint pagal įstatymą, aš esu vienintelė jo turto paveldėtoja“, tačiau net nesiruošia atlyginti brolio laidotuvių ir kitų išlaidų, jas padengiant mirusiojo turtu, nors šiuo metu ji yra savo vyro (ieškovų brolio) turtą paveldėjusi. Dar daugiau, tarsi užmiršusi, jog paveldėjo mirusio vyro turtą, rašo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jos gaunamas pajamas ir sunkią materialinę padėtį bei kad jai atlyginti tokią teismo nepagrįstai priteistą laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų sumą būtų nepakeliama našta, kurios ji niekaip negalėtų įvykdyti. Ieškovų nuomone, atlyginti jiems patirtas išlaidas apeliantė visiškai gali iš paveldėto turto dalies.

232. Apeliantė niekina mirusį ieškovų brolį, teigdama: „Mirusysis buvo alkoholikas, nebuvo tikintysis“. Tačiau ji mielai paveldėjo brolio turtą ir „pamiršta“, jog su broliu pati tuokėsi bažnyčioje. Verbų sekmadienį (10 dienų prieš mirtį) ieškovų brolis buvo išpažinties, dalyvavo Šv. Mišiose ir priėmė Šv. Komuniją. Tai liudija ( - ) parapijos klebonas ir parapijiečiai. Nors buvusi žmona išvažiavo į Simną, palikdama savo vyrą sumuštą, skunde rašo: „Man išėjus iš namų, ieškovai visiškai juo nesirūpino, neprižiūrėjo ir namų bei ūkio (namo viduje labai nešvaru, kiemas apaugęs piktžolėmis)“. Ieškovų brolis buvo įgalus. Beveik tris metus iki mirties gyveno vienas ir tvarkėsi savarankiškai: dirbo žemę, augino daržoves, gyvulius ir t. t. O koks buvo namo vidus bei kiemas, apeliantė net negalėjo žinoti, nes per tuos beveik tris metus nei karto nebuvo savo vyro aplankiusi. Apeliantė teigia buvusi šokiruota ieškovų pateiktomis nerealiomis sąskaitomis, tačiau teismui pateiktos įmonių sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai yra oficialūs Lietuvos ir Lenkijos įmonių dokumentai ir jų neigimas jau yra melas ir šmeižtas, įžeidžiantis bei žeminantis ne tik ieškovus, bet taip pat ir įmonių vadovus bei finansininkus.

243. Apeliantė teigia: „Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, mirus sutuoktiniui, ieškovai pardavė mūsų su velioniu pirktą arklį, paėmė mirusiojo banko korteles, kuriose tikrai buvo nemažai pinigų“. Apeliantė toliau kaltina ieškovus šių pinigų pasisavinimu iš banko kortelių. Apeliantė po savo vyro laidotuvių išvažiavo namo, net neužsukusi į velionio namus ir nepasidomėjusi arklio likimu. Tai kur reikėjo dėti tą gyvą arklį, kuris be priežiūros jis būtų greitai nugaišęs? Be to, arklys buvo gautas kaip pajaus dalis, likviduojant ( - ) bendrovę. Arklį ieškovai atidavė žmonėms, kurie jį po brolio mirties prižiūrėjo ir kuriems jis taip pat priklausė, kaip pajaus dalis. Apeliantė paveldėjo visą savo vyro paliktą turtą, įskaitant ir sąskaitas banke. Kiek sąskaitose galėjo būti pinigų, ieškovai nežino, kaip negali žinoti ir atsakovė, nes kartu negyveno, o kiek jų paveldėjo, apeliantei, matyt, pasirodė per maža, todėl skunde teismui „vienintelė turto paveldėtoja“ ieškovus šmeižia, kaltindama brolio pinigų vagyste.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

28Šioje byloje nustatyta, kad 2012-04-10 mirus G. P. (b. l. 5) palikimą pagal įstatymą (CK 5.13 str.) priėmė jo sutuoktinė (apeliantė). Ieškovai (mirusiojo brolis ir sesuo) mirusįjį palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, o apeliantė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovai byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės jų patirtas laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

29Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį - laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, todėl egzistuoja teisės spraga. Šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo išlaidoms padengti. Kai įpėdinis tokią teisę įgyvendina, tai įpėdiniui tenkančio turto dalis sumažėja. Paveldėto turto masę šiuo atveju sudarė tik sutuoktinės paveldėtas nekilnojamasis turtas, objektyviai panaudoti jį laidojimo ir kitoms išlaidoms padengti nebuvo galimybių, todėl šiuo atveju mirusįjį palaidoję jo brolis ir sesuo (ieškovai) panaudojo savo asmenines lėšas. Šias lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jie turi teisę atgauti iš paveldėtojų, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Remiantis šiais principais, atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis bei bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 str.), kuriame atsakovė (skolininkė) turi prievolę atlyginti ieškovams (kreditoriams) palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 2.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 2 p., 6.1, 6.2 str. CPK 3 str. 6 d.).

31Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos ieškovams buvo priteista 8 233,82 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, nurodė, kad ieškovai, žinodami apie jos itin sunkią materialinę padėtį, su ja nepasitarę, suorganizavo itin prabangias ir brangias mirusiojo laidotuves, prie kurių prisidėti jos net neprašė, tik vėliau ėmė reikšti raštiškas pretenzijas, o galiausiai kreipėsi į teismą, todėl, nesant apeliantės sutikimo, kuris yra būtinas tvarkant kito asmens reikalus, kuriais apeliantė galėjusi pasirūpinti pati (CK 6.229 str. 2 ir 3 d., 6.230 str.), ieškovų veiksmai vertintini kaip jų moralinė pareiga palaidoti brolį, kurią jie ir atliko savanoriškai, ir todėl neturi jokio teisinio pagrindo iš apeliantės reikalauti atlyginti laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų.

32CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė (...) nebūtų laiku įvykdyta (...). Kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovai, nors ir iš anksto negavę aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo, įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kuri vien tik atsakovės (apeliantės) lėšomis ir pastangomis nebūtų buvusi laiku įvykdyta. Pažymėtina, jog pati apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki, nes ji iš gaunamos invalidumo pašalpos (329 Lt) vos turi už ką pavalgyti, be to, serga vėžiu ir jai nuolat tenka patirti dideles gydymo išlaidas. Be to, pati apeliantė nurodo, jog ieškovams apie tokią jos padėtį buvo žinoma. Vadinasi, ieškovai, žinodami, kad vienintelė mirusiojo įpėdinė (atsakovė) dėl itin sunkios jos turtinės padėties, be to, dar ir sirgdama sunka liga, neturėjo jokių galimybių pati suorganizuoti mirusiojo laidotuves bei jo kapo sutvarkymą.

33CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog atsakovė, sužinojusi iš ieškovų apie sutuoktinio mirtį ir apie tai, kada ir kur bus laidojamas, turėjo visas galimybes šiems ieškovų veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pati. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovė, neturėdama automobilio, į velionio šermenis atvyko tik kitą dieną, o laidotuvių dieną atvyko jau karstą nešant į bažnyčią. Akivaizdu, jog tokiu būdu atsakovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, tiek ir kapo sutvarkymą atliktų ieškovai. Kolegijos nuomone, atsakovė, atvykusi į šermenis, turėjo visas galimybes aiškiai pranešti ieškovams, kad ji savo lėšomis neprisidės prie laidojimo išlaidų, per laidotuves pamačiusi susirinkusių asmenų skaičių – pranešti, kad ji savo lėšomis neprisidės prie gedulingų pietų. Be to, atsakovė turėjo visas galimybes įspėti ieškovus, kad ji pati pasirūpins kapavietės sutvarkymu ir kad to nedarytų ieškovai savo iniciatyva, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai tam, ieškovų teigimu (kurio apeliantė neginčijo), atsakovė po velionio palaidojimo kapinėse stovėjo ne prie kapo duobės, kaip derėtų sutuoktinei, o prie kapinių vartų, prie velionio kapo net nepriėjo, išvažiavo neatsisveikinusi, nedalyvavo gedulinguose pietuose.

34CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“.

35Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovai atsakovės sutuoktinį palaidojo ir jo kapavietę sutvarkė prieš atsakovės valią ir tą žinodami, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog vienintelė mirusiojo turtą paveldėjusi atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovams (kreditoriams) būtinas ir įrodymais pagrįstas palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

36Kolegijos nuomone, šių išlaidų dydžio negali nulemti apeliantės (įpėdinės) materialinė padėtis ar jos sveikatos būklė, tuo labiau, kad ieškovų patirtas ir teismo jiems priteistas išlaidas apeliantė gali atlyginti iš paveldėto turto dalies. Kolegija pažymi, jog atsakovė, kuri, kaip pati teigia, su sutuoktiniu negyveno trys metai iki jo mirties, nes buvo iš jo išsikrausčiusi ir pasiėmusi jai priklausiusius daiktus, nenorėdama prisidėti prie sutuoktinio laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, galėjo nepriimti mirusiojo palikimo, kurį tokiu atveju būtų galėję paveldėti ieškovai. Tuo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, paveldėtą nekilnojamąjį turtą sudaro ne atsakovės ir jos sutuoktinio jungtinė nuosavybė, o asmeninė jos sutuoktinio nuosavybė, kurią jis buvo paveldėjęs.

37Apeliantė ginčija ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų dydį. Apeliantės teigimu, teismas išlaidų dydžio netikrino, o tik išeliminavo išlaidas, kurios nelaikytinos laidojimo išlaidomis ir nėra ritualinė paslauga (vakarienė, papildomos išlaidos už kavą arbatą ir kt. maisto produktus), be to, minėtų išlaidų sąskaitos nepagrįstai didelės ir visiškai neprilygsta protingumo kriterijus atitinkančioms išlaidoms.

38Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai.

39Šioje byloje laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos buvo sumažintos nuo ieškovų prašomos priteisti 13 360 Lt sumos (b. l. 6) iki 8 233,82 Lt, teismui išminusavus 400 Lt vakarienės išlaidas (b. l. 93), papildomas išlaidas už kavą, arbatą, cukrų ir kitus maisto produktus (b. l. 6), nelaikant giminaičių maitinimo laidojimo išlaidomis ir ritualine paslauga; 1 750 Lt išlaidas ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams (b. l. 10); papildomas 100 Lt išlaidas gėlėms ir žvakėms prie karsto (b. l. 6) (laikant, jog šios išlaidos jau buvo įskaičiuotos į sąmatą, pagal kurią apmokėta Viešajai įstaigai „( - )“). Visos kitos ieškovų patirtos laidojimo išlaidos, pavirtintos rašytiniais įrodymais, t. y. 1) Viešosios įstaigos „( - )“ išrašytu 2012-04-17 kasos pajamų orderio kvitu Serija VŠĮ Nr. 215 (4 100 Lt - laidojimo paslaugos) (b. l. 7, 94), šių išlaidų išklotine (b. l. 93); 2) 2012-04-13 pinigų priėmimo kvitu Nr. 2739708 (šarvojimo salės paslaugos – 50 Lt; už elektros energiją – 7,2 Lt; atlyginimas valytojai už skalbimą iš kitus darbus – 48 Lt, viso 105,2 Lt) (b. l. 8); 3) 2012-04-12 pinigų priėmimo kvitu Nr. 0924838 (3 150 Lt - gedulingi pietūs, iš kurių išminusuota 4 00 Lt vakarienė, =2 750 Lt) (b. l. 9), teismo nuomone, buvo būtinos ir pagrįstos. Iš esmės dėl 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų dydžio ir pagrįstumo ginčo nekilo, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, įvertinus, jog jos nėra neprotingos ar perteklinės, laidotuvėse, kaip nurodo pati apeliantė, dalyvavo apie 100 žmonių, jiems buvo ruošiami gedulingi pietūs, kolegijos nuomone, teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė.

40Iš aukščiau paminėtų priteistų išlaidų apeliantei abejones dėl jų dydžio kelia 1 punktu nurodytos išlaidos, todėl, kad 4 100 Lt (b. l. 94) 2012-04-17 kasos pajamų orderio kvitas Serija VŠĮ Nr. 215 išrašytas ieškovui priklausančios įmonės Viešosios įstaigos „( - )“. Kaip matyti, šios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo kvitu (b. l. 7), beje, bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ir šio kvito originalas (b. l. 94), ir nebuvo nustatyta, jog šis dokumentas išduotas nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, jog pati apeliantė, teigdama, jog šios išlaidos yra neprotingai didelės, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl kolegija, įvertinusi laidojimo išlaidų išklotinėje (b. l. 93) nurodytas paslaugas ir kainas (didžiausios iš jų: 1 800 Lt – karstas; 440 Lt – transportas; 300 Lt - velionio paruošimas, aprengimas; 280 Lt – autokatafalkas ir kt.), nenustačius, jog jos buvo nebūtinos ar nepagrįstai didelės, neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu ir jas mažinti.

41Pažymėtina, jog ieškovai kapo sutvarkymo išlaidas grindė: 1) rangovo UAB „MKE statyba“ išrašytu 2012-06-29 kasos pajamų orderiu Serija MKE Nr. 9 (2 530 Lt – plokštės atvežimas ir darbai kapuose) (b. l. 17), 2 530,11 Lt sumai išrašyta 2012-06-26 PVM sąskaita faktūra Serija MKE Nr. 58 (b. l. 13, 16), rangovo UAB „MKE statyba“ Sąmata Nr. 14 - 2 530,11 Lt (b. l. 14), rangovo UAB „MKE statyba“ Darbų aktu Nr. 1 – 2 530,11 (b. l. 15) bei 2012-04-23 tarp ieškovės ir rangovo UAB „MKE statyba“ sudaryta sutartimi Nr. MK-12-04-23 (b. l. 11–12); 2) 2012-05-10 PVM sąskaita faktūra Nr. FADET/5/05/2012 (2 100 Lt – akmeniniai elementai, už kuriuos ieškovai paskaičiavo 1 725,75 Lt, b. l. 6, 5 punktas) (b. l. 18, 19). Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgė, kad mirusysis buvo laidojamas bendroje jo ir ieškovų tėvų kapavietėje, kur jau stovėjo antkapinis paminklas, todėl kapavietės sutvarkymui nupirktų akmeninių elementų (1 725,75 Lt) ir jos sutvarkymo (plokštės atvežimas ir darbai kapuose) (2 530,11 Lt) išlaidos buvo padalintos į 3 lygias dalis, tekančias ieškovams ir atsakovei, tokiu būdu, iš šių išlaidų (4 255,86 Lt) atsakovei teko tik 1 418,62 Lt.

42Kolegija, įvertinusi visas šias nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog dėl nepriteistų 1 750 Lt išlaidų ketvirtinių pietums, kurie, beje, pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse yra priimtini, kaip ir gedulingi pietūs, keturių savaičių mirties datai paminėti, ir kurios paprastai teismų praktikoje yra priteisiamos (pvz., Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nutartis civilinėje byloje 2A-763-436/2008), ieškovai nesiskundė, be to, atsižvelgdama į tai, jog iš ieškovų turėtų pagrįstų laidojimo išlaidų pagrįstai buvo išminusuota ieškovų gauta iš valstybės 1 040 Lt laidojimo pašalpa (b. l. 6), neturi pagrindo dar labiau sumažinti laidojimo ir kapo išlaidų atlyginimo ieškovams.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismo sprendimas paliktas nepakeistas, paliktinos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos sprendimu, dėl kurių dydžio byloje ginčo nekilo.

45Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46apeliacinį skundą atmesti.

47Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kyla klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 4. Ieškovai (mirusiojo brolis ir sesuo) ieškiniu prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu (b. l. 134–137)... 7. 1. Po velionio mirties apeliantė (mirusiojo sutuoktinė) pagal išduotą... 8. 2. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 142–145) prašo panaikinti 2012-12-10... 11. 1. 2012-04-10 mirė ieškovų brolis, kuris buvo ir jos sutuoktinis. Jų... 12. 2. Teismas nesivadovavo CK 6.230 straipsnio, 6.233 straipsnio 2 dalies normomis... 13. 3. Apeliantė ginčijo ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir... 14. 4. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, mirus sutuoktiniui, ieškovai gavo... 15. 5. Kadangi teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, apeliantė prašo... 16. Ieškovų vardu jų atstovas advokatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.... 17. 1. Tai, kad apeliantė bet kokiu būdu siekia išvengti įstatymo nustatytos... 18. 2. Teismas teisingai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė... 19. 3. Nors apeliantė ir neigia savo, kaip įpėdinės, pareigą iš paveldėto... 20. 4. Velionio, po kurio mirties apeliantė paveldėjo turtą, juodinimas,... 21. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–155) prašo palikti... 22. 1. Mirus broliui 2012-04-10 ieškovai organizavo laidotuves. Tą pačią dieną... 23. 2. Apeliantė niekina mirusį ieškovų brolį, teigdama: „Mirusysis buvo... 24. 3. Apeliantė teigia: „Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, mirus... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Šioje byloje nustatyta, kad 2012-04-10 mirus G. P. (b. l. 5) palikimą pagal... 29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 30. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog CK... 31. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos ieškovams... 32. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad... 33. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko... 34. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus... 35. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovai atsakovės sutuoktinį... 36. Kolegijos nuomone, šių išlaidų dydžio negali nulemti apeliantės... 37. Apeliantė ginčija ne tik pareigą atlyginti laidojimo išlaidas, bet ir... 38. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 39. Šioje byloje laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos buvo sumažintos nuo... 40. Iš aukščiau paminėtų priteistų išlaidų apeliantei abejones dėl jų... 41. Pažymėtina, jog ieškovai kapo sutvarkymo išlaidas grindė: 1) rangovo UAB... 42. Kolegija, įvertinusi visas šias nustatytas aplinkybes, taip pat tai, jog dėl... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismo sprendimas paliktas nepakeistas,... 45. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. apeliacinį skundą atmesti.... 47. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...