Byla 2A-343-265/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. M. ir atsakovės TEO LT, AB apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei TEO LT, AB dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir pagal atsakovės TEO LT, AB priešieškinį ieškovui L. M. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės TEO LT, AB 2013-04-22 įsakymą Nr. 275-p su papildymais neteisėtu ir pripažinti, kad 2011-09-06 darbo sutartis Nr. 10477 su juo nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės du vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, – 8 313,20 Lt už įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikymą, priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2013-04-24 iki teismo sprendimo įvykdymo, tai yra 4 156,60 Lt už kiekvieną mėnesį, ir bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė TEO LT, AB 2013-07-01 pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo L. M. 28 228 Lt žalos atlyginimo atsakovės TEO LT, AB naudai bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, organizuodamas neteisėtus atsakovės paslaugų pardavimus ir iš to gaudamas neteisėtą atlygį, t.y. sukčiaudamas, apgaule savo naudai įgijo atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovė išleido 28 228 Lt daugiau nei turėjo išleisti pagal realius atsakovės veiklos rezultatus.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį paliko nenagrinėtu, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2013-01-01 įsigaliojus DK pakeitimams individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, kurios yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 285, 287 straipsniai). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta pagal 2013-04-22 įsakymą, tai yra jau galiojant nurodytai tvarkai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 412 straipsnis). Tuo tarpu atmesdamas atsakovės priešieškinį teismas konstatavo, jog byloje pateikti dokumentai, lentelės, išrašai, paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad bendrovėje buvo galimas toks darbo funkcijų vykdymo procesas, kuris leido bendrovės darbuotojams atlikti tarpusavio atliekamų užsakymų perskirstymą siekiant vykdyti numatytų paslaugų planinius dydžius. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais dėl savo darbinių funkcijų būtų siekęs gauti sau naudos. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesant neteisėtų veiksmų, žalos, negalimas ir jų priežastinio ryšio bei kaltės nustatinėjimas.

5Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtu, nesutiko, prašė jį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas atvejis, kai nesikreipiant į darbo ginčo komisiją tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. Kaip tik toks ieškinys ir buvo pareikštas pirmosios instancijos teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo jį nagrinėti, o ne palikti nenagrinėtu. Taip pat ieškovas nurodo, kad reikalavimo dalis dėl priešieškinio atmetimo yra teisinga. Atsižvelgdamas į tai ieškovas prašo dėl jo ieškinio priimti sprendimą bylos negrąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pasak ieškovo, byla buvo tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir atskleista jos esmė. Ieškovo vertinimu, būtų neracionalu ir neekonomiška bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apeliacinės instancijos teismas turi visas galimybes priimti galutinį sprendimą ieškinio atžvilgiu.

6Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 143 straipsnį, kadangi tarp ieškinio ir priešieškinio buvo tarpusavio ryšys. Dėl to neišnagrinėjus vieno reikalavimo negalima priimti sprendimo dėl kito reikalavimo. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai išskyrė ieškinio ir priešieškinio dalykus. Tik patenkinus priešieškinį būtų nebegalima patenkinti ieškinio reikalavimų ir atvirkščiai. Taip pat atsakovė nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė pateiktus įrodymus, o teismo motyvuojamoji dalis yra neaiški. Pasak apeliantės, iš skundžiamo sprendimo motyvų visiškai neaišku, kuriame būtent dokumente yra nurodyta, kad bendrovė organizavo procesą, jog atliekami užsakymai būtų priskiriami asmenims, kurie nieko bendro su tais užsakymais neturi. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas netyrė bendrovės darbuotojų paaiškinimų kaip įrodymų, kurie patvirtintų, kad darbų priskyrimą kitiems darbuotojams organizavo ieškovas. Be to, apeliantės vertinimu, teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes egzistavo visos materialinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė nurodė, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė 2014-12-30 generalinio direktoriaus 2004-12-30 įsakymu Nr. 572 patvirtintas TEO LT, AB darbo drausmės taisyklių II dalies 7.4 punktą, pagal kurį šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu bendrovėje laikomas pasinaudojimas pareigomis siekiant neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitų asmeninių paskatų. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovo neteisėtus veiksmus įrodo jo elgesio neatitikimas DK 118 straipsniui, kuris draudžia pavesti savo darbą dirbti kitam asmeniui. Atsakovės vertinimu, ieškovo materialinei atsakomybei kilti buvo ir kitos būtinos sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.

7Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko jo ieškinį nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DK 285, 287 straipsniais ir neįvertino ieškinio dalyko. Kaip matyti iš ieškinio, jo dalykas yra pripažinti, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta neteisėtai. Tokiu atveju šis reikalavimas pagal DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktą nagrinėtinas kreipiantis tiesiogiai į teismą, o ne į ginčų komisiją. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės išnagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį ir pasisakyti dėl jo pagrįstumo įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir proceso pirmosios instancijos teisme ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu visiškai nebuvo, daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su ieškovo argumentais, jog sprendimą šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas gali priimti pats. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas ieškinio reikalavimus, kai šie iš esmės nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pažeistų funkcinio teismingumo taisykles. Tokiu atveju bylą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų kaip pirmosios instancijos teismas, dėl to bylos šalys iš esmės prarastų teisę į apeliaciją.

10Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą dėl atsakovės priešieškinio, negali pripažinti, jog jis atliktas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė ieškovo atliktų veiksmų atitikties įstatymo ir lokalinių teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 2014-12-30 generalinio direktoriaus 2004-12-30 įsakymu Nr. 572 patvirtintų TEO LT, AB darbo drausmės taisyklių II dalies 7.4 punkto turinio, taip pat ar ieškovo atlikti veiksmai jį atitinka. Pažymėtina, jog tik nustačius, kad atsakovo veiksmai atitinka lokalinių ir norminių teisės aktų reikalavimus, būtų pagrindas priešieškinį atmesti. To neatlikus neįmanoma nustatyti, ar ieškovo veiksmai buvo teisėti. Be to pažymėtina, jog priešieškinyje nurodyta, kad ieškovas pažeidė ir DK 228 straipsnį, įpareigojantį ieškovą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir tausoti darbdavio turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo veiksmų pagal šios normos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ne lentelės, išrašai, ar atsakovės darbuotojų paaiškinimai apibrėžia ieškovo veiksmų teisėtumą, o būtent norminiai teisės aktai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino materialinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio nuostatas, kadangi netinkamai susiejo įrodymus su ginčo dalyku.

11Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartą pateiktas išaiškinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad jei byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.).

12Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai