Byla 2-585/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-9-560/2014 pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS, trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. M. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 29 d. jos su atsakovu LAB banku SNORAS sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos, 7 250 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ji teigia, kad atsakovas ją suklaidino esą lėšos pagal indėlio sertifikatą yra apdraustos. Jeigu atsakovas būtų atskleidęs visą teisingą informaciją, ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sandorio.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.

7Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, jog ji buvo suklaidinta dėl atsakovo platinto indėlio sertifikato rizikos, nepaaiškinus, kad jam nėra taikomas indėlių draudimas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjama iš esmės analogiška byla Nr. 3K-7-559/2013, todėl yra pagrindo manyti, kad sprendimas toje byloje gali turėti esminės reikšmės formuojant vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (CPK 4 straipsnis). Dėl to, teismo nuomone, galutinis sprendimas šioje byloje yra negalimas, kol nebus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė V. M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį. Ji teigia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ir ESTT) pateikti išaiškinimai neįtakos šios bylos nagrinėjimo eigos. Bylos nagrinėjimas be pagrindo negali būti stabdomas, nes tai skatina atsakovus piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, vilkinti bylos nagrinėjimą. Ši byla pradėta dar 2011 m. gruodžio mėn., tačiau iki šiol neišnagrinėta atsakovui vilkinant bylos eigą.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas SNORAS prašo skundą atmesti. Jo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-559/2013 turės esminės reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui panašaus pobūdžio bylose. Taigi teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Šioje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas – ar pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį pagrindą pripažinti esant būtiną bylos nagrinėjimo sustabdymą (CPK 164 straipsnio 4 dalis).

13CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvūs bylos sustabdymo pagrindai, kurių taikymas priklauso teismo diskrecijai. Ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 straipsnis) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-573/2009). Taigi teismo procesinis sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą vienu iš CPK 164 straipsnyje nustatytų pagrindų turėtų būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, jeigu būtų nustatyta, kad jis nepateisinamas proceso koncentracijos požiūriu.

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013 (Nr. 3K-7-172/2014). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės esminę reikšmę sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą. Atskirajame skunde teigiama esą bylos sustabdymas tik užvilkins jos nagrinėjimą, o pirmosios instancijos teismo nurodomoje kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje pateiktas ESTT prejudicinis sprendimas neturės reikšmės šios bylos eigai.

15Nustatyta, kad byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, jog apeliantė sudarydama su atsakovu LAB banku SNORAS Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį buvo suklaidinta dėl to, kad pagal šią sutartį įgyjamai finansinei priemonei taikoma draudimo apsauga, numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau ir IĮIDĮ). Iš to aišku, kad byloje kilusio ginčo dalykas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su tuo, kokia teisinė apsauga pagal Europos Sąjungos teisę taikoma atsakovo LAB banko SNORAS platintų indėlių sertifikatų turėtojams. Kitaip tariant, ar Lietuvos Respublika tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau ir Direktyva 94/19/EB) ir 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau ir Direktyva 97/9/EB) nuostatas.

16Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje V. G., V. V. N. v. LAB bankas SNORAS ir kt., bylos Nr. 3K-7-172/2014, sprendžiamas ginčas, kilęs inter alia dėl LAB banko SNORAS ir jo kliento sudarytos Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties teisėtumo, kuris kvestionuojamas kliento suklaidinimu dėl to, kad ginčo finansinei priemonei turėtų būti taikoma draudimo apsauga numatyta IĮIDĮ. Taigi šios bylos ir paminėtos bylos, nagrinėjamos kasacinio teismo, ratio decidendi yra itin panašus. Byloje V. G., V. V. N. v. LAB bankas SNORAS ir kt. kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tikslu išsiaiškinti, ar tinkamai į IĮIDĮ buvo perkeltos Direktyvų 94/19/EB ir 97/9/EB nuostatos, neišskiriant ir jų tinkamo aiškinimo klausimų. Akivaizdu, kad civilinės bylos V. G., V. V. N. v. LAB bankas SNORAS ir kt. išnagrinėjimo rezultatas ir joje suformuoti išaiškinimai dėl Direktyvų 94/19/EB ir 97/9/EB nuostatų perkėlimo į IĮIDĮ tinkamumo, dėl to, kokia teisinė apsauga taikytina atsakovo LAB banko SNORAS platintų indėlių sertifikatų turėtojams, būtų reikšmingi sprendžiant šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

17Apibendrinant konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal nustatytas aplinkybes yra pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai kvalifikuotas. Pastarasis tikslas gali būti pasiektas tik esant aiškioms aplinkybėms dėl Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pagrindu apeliantės įgytai finansinei priemonei taikomos draudimo apsaugos pagal ES teisę apimties.

18Nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai