Byla 2-1259/2013
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Belizo įmonės Amino Limited atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje.

5Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ iškėlė bankroto bylą, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 890 598,12 Lt sumai.

7Belizo įmonė Amino Limited (toliau tekste – Amino Limited) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą bei patvirtinti 6 708 790, 40 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sušaukti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių susirinkimą ir uždrausti priimti susirinkimo sprendimus dėl BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procedūros, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas ir priimtas galutinis sprendimas dėl bendrovės Amino Limited kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas. Bendrovė Amino Limited pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jo reikalavimas sudaro daugiau nei pusę visų kreditorinių reikalavimų sumos. Amino Limited pirmosios instancijos teismui nurodė, kad svarbu užtikrinti jo teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi sprendė, jog klausimas dėl Amino Limited kreditorinio reikalavimo nėra išnagrinėtas ir patvirtintas teismo nutartimi, todėl nepripažino Amino Limited bankrutuojančio skolininko kreditoriumi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą ir priimti sprendimus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų, kad netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procedūros vykdymas galėtų pasunkėti. Klaipėdos apygardos teismas išaiškino, kad teismui uždraudus sušaukti kreditorių susirinkimą, įmonės bankroto procedūros vykdymas būtų nepagrįstai vilkinamas.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas Amino Limited prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 ir priimti naują sprendimą - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl bendrovės Amino Limited kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei galutinis bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas, uždrausti šaukti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus dėl BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto proceso. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo 2013 m. sausio 17 d. nutarties.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik byloje dalyvaujančių, bet ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu.
  3. Bankroto administratoriaus ir kreditorių sprendimai, priimti nedalyvaujant Amino Limited, prieštarauja bankrutuojančios įmonės interesams, taip pat šio kreditoriaus teisėms ir viešajam interesui.
  4. Nepataikius laikinųjų apsaugos priemonių bankroto procesas gali būti vilkinamas, kadangi Amino Limited gali reikėti skųsti neteisėtus bankroto administratoriaus ir kreditorių nutarimus.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

15Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas tą nutartį. Teismo sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain ir kt.). Tačiau Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-143/2013). Bylą nagrinėjančio teismo pareiga motyvuoti sprendimą reiškia, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį argumentą. Neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai. Teismas priima sprendimą įvertinęs įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą, visumą.

16Pareiškėjas Amino Limited atskirajame skunde teigia, jog BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nemotyvavo 2013 m. sausio 17 d. nutarties.

17Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs skundžiamą nutartį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atliko pareiškėjo argumentų vertinimą, priimtą nutartį motyvavo. Skundžiama 2013 m. sausio 17 d. nutartis atitinka visus CPK 291 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.

18Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

19CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Civiliniame procese teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu (tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą – savo iniciatyva) gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1, 2 dalys).

20Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šią grėsmę turi įrodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo.

21Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra suformuluotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Teismas, nustatęs esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, konkrečias laikinąsias apsaugos priemones turėtų taikyti remdamasis įstatyme numatytais ir teismų praktikoje išplėtotais principais. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

22Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl bendrovės Amino Limited kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, uždrausti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto administratoriui bei teismo patvirtintiems kreditoriams atlikti veiksmus, t.y. šaukti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus dėl BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ turto valdymo, naudojimo, disponavimo; vykdyti kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

23Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis), kreditorių lygiateisiškumo principas yra esminiai bankroto proceso principai. Operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir jų užbaigimas atitinka visų bankrutuojančio skolininko kreditorių bei visuomenės interesus. Dėl šios priežasties bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę operatyviai spręsti klausimą dėl neginčijamų ir įrodytų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, o dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų teismas gali spręsti, tinkamai išnagrinėjęs jų pagrįstumą, iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis ir CPK 78 straipsnis). Vien aplinkybė, jog teismas nenagrinėjo vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo, kai kiti kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra patvirtinti, gali įgyvendinti savo teises bankroto procese, nėra pagrindas konstatuoti šio kreditoriaus teisių pažeidimą. Bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, todėl teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, jog bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-483/2013 ir kt.). Dėl šios priežasties bankroto procese modifikuojamas ir bankrutuojančio skolininko kreditorių teisių įgyvendinimo mechanizmas. Siekiant užtikrinti visų bankroto proceso įtakojamų asmenų interesų pusiausvyrą, ĮBĮ yra nustatyta kreditoriaus, kurio didesnis nei 250 Lt reikalavimas buvo patvirtintas teismo nutartimi, teisė per 7 dienas nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo skųsti anksčiau priimtas teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, jei jie yra didesni nei 250 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 ir kt.). Taigi, konstatuotina, jog šiuo metu galiojantis bankroto proceso teisinis reguliavimas, pritaikytas sparčiam bankroto procedūrų vykdymui, kartu užtikrina ir kreditoriaus, kurio reikalavimas administratoriaus buvo ginčytas, tačiau vėliau teismo patvirtintas, teisių apsaugą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

24Iš to, kas pasakyta teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, nes sustabdytų visą BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procesą, neatitiktų CPK 7 straipsnyje nustatyto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, bankroto proceso per se tikslo ir paskirties, kreditorių lygiateisiškumo principo ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-939/2013).

25Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo Fingood LLP prašymą dėl šios įmonės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. gegužės 17 d. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus klausimą dėl Amino Limited kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir nutarčiai šiuo klausimu įsiteisėjus, Amino Limited įgis visas ĮBĮ kreditoriui suteikiamas teises, kurias galės nevaržomai įgyvendinti bankroto procese. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto procesas gali būti vilkinamas. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamoje situacijoje gali būti pažeistos Amino Limited, bankrutuojančios bendrovės teisės ar viešasis interesas.

26Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

27Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikiami argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto... 5. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos... 7. Belizo įmonė Amino Limited (toliau tekste – Amino Limited) pirmosios... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi sprendė, jog... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas Amino Limited prašo panaikinti Klaipėdos... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą... 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 291... 16. Pareiškėjas Amino Limited atskirajame skunde teigia, jog BUAB „Afalitos... 17. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs skundžiamą nutartį, daro... 18. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 19. CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos... 20. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių... 21. Taisyklės, kuriomis vadovaudamasis teismas turi spręsti laikinųjų apsaugos... 22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos... 23. Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis),... 24. Iš to, kas pasakyta teismas daro išvadą, jog pareiškėjo prašomų... 25. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 26. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013... 27. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikiami argumentai neturi teisinės... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje...