Byla 2-483/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ ir trečiųjų asmenų antstolės A. R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, antstolio A. Z. bei antstolės V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai atsisakyta kelti bankroto bylą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ pareiškimą atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl bankroto bylos iškėlimo, kiti atsakovai D. C., S. S., tretieji asmenys antstolė V. V., antstolis A. Z., antstolė A. R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Inkomlita“ pareiškimu prašė atsakovui J. D. TŪB iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad jis perėmė reikalavimą iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Iš atsakovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai buvo priteista skola, tačiau atsakovas skolos negrąžino, jos išieškoti nepavyko. Be to, atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams. Taigi, atsakovas yra nemokus, todėl yra pagrindas iškelti jam bankroto bylą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui J. D. TŪB.

7Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 8 dalimi, įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovo pateiktus įrodymus apie atsakovo bandymą atsiskaityti su ieškovu, atsiskaitinėjimą su trečiuoju asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybe, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad kiti atsakovo kreditoriai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir neprašė įtraukti juos trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje, sprendė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.

8Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo yra vienas iš būtų ginti savo pažeistas teises bei į tai, kad ieškovas į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi pirmą kartą, o jokių kitų piktnaudžiavimo požymių nenustatyta, atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9Atmetus ieškinį teismas iš ieškovo priteisė atsakovo naudai šio turėtas procesinių dokumentų surašymo išlaidas – 2 178 Lt.

10Atsisakęs kelti atsakovui bankroto bylą teismas grąžino ieškovui 5 000 Lt, skirtus administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti.

11III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Inkomlita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Atsakovo teisinė forma – tikroji ūkinė bendrija. Savo veikloje jis naudojasi jungtinės veiklos sutartimi (ŪBĮ 2 str. 8 p.). Jungtinės veiklos sutartis yra svarbus dokumentas apibrėžiantis atsakovo veiklą, kurią buvo būtina išreikalauti iš atsakovo, ieškovas tokį prašymą reiškė, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tokio prašymo neišnagrinėjo.

142. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 punktas įpareigoja atsakovą į bylą pateikti informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Atsakovas šių įpareigojimų neįvykdė, ir šių duomenų byloje nepateikė.

153. Remiantis Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 8 punktu, CPK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kaip prievolėms užtikrinti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Todėl nėra pagrįsta teismo padaryta išvada, kad neturi reikšmės atsakovo nemokumui nustatyti, jog atsakovo tikrieji nariai turi ir daugiau kreditorių. Ieškovas pateikė į bylą duomenis apie nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovu dalyvauja J. D. TŪB ir jos tikrasis narys S. S.. Į pradelstų atsakovo kreditorinių reikalavimų sąrašą turi būti įtraukiami 3 668 508,80 Lt kreditoriaus AB „Swedbankas“ reikalavimas ir 2 012 742,20 Lt kreditoriaus AB „Parex banka“ reikalavimai (viso vien šie pradelsti įsipareigojimai sudaro 5 681 251 Lt). Įvertinus atsakovo 2012 m. birželio 06 d. balanse nurodytus duomenis, kad turtas sudaro 1 814 958 Lt, akivaizdu, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kelis kartus viršiją i balansą įrašyto turto vertę ir atsakovas yra nemokus.

164. Atsakovas veikia nuostolingai, 2012 m. birželio 06 d. balanso duomenimis atsakovas apskaito 353 544 Lt nuostolį. Atsakovo pardavimo pajamos pagal 2012 m. birželio 06 d. pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė 26 000 Lt, o pardavimo savikaina 37 844 Lt, gautas 11 844 Lt nuostolis. Todėl nėra suprantamas minėtoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas šaltinis 50 076 Lt pelnui gauti. Taip pat nėra aišku kaip atsakovas 2011 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomus įsipareigojimus kreditoriams 1 943 220 Lt, 2012 m. birželio 6 dienai sumažino iki 282 502 Lt, kai pardavimo pajamos 2011 m. pagal pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė iš viso 120 000 Lt. Byloje nėra pateiktas 2011 m. balanso iššifravimas, bei paaiškinamasis raštas. Galimai atsakovas manipuliuoja finansiniais duomenimis, pateikdamas teismui nesamą rezultatą, nes byloje nėra pateikta minėtų prieštaravimų paaiškinimo.

175. Atsakovas iki šiol nei su ieškovu, nei su kitais į bylą įtrauktais kreditoriais nėra atsiskaitęs. Kas dar kartą patvirtina faktinį atsakovo nemokumą.

186. Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pats atsakovas nevykdo jokių bankinių piniginių operacijų (kas patvirtintų jo vykdomą ūkinę komercinę veiklą). Vykdomi tik mažos apimties atsiskaitymai grynais pinigais per trečiųjų fizinių asmenų sąskaitas. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis vykdo ūkinę komercinę veiklą.

197. Atsakovas atsisako pripažinti ir sumokėti visą skolą ieškovui, nepagrįstai kaltindamas ieškovą proceso trukdymu ir nepagrįstai teigdamas, kad mokėjimo atlikimas patvirtina, jog atsakovas yra mokus. Dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių yra atsisakoma pasirašyti susitarimus dėl prievolės įvykdymo, kas leistų besąlygiškai teigti, kad prievolė ieškovui yra įvykdyta tinkamai, ir eliminuoti bet kokius ginčus ateityje. Ieškovas turi būti tikras, kad jam nežinomo asmens pravesti pinigai nebus vėliau pareikalauti sugrąžinti atgal, motyvuojant galimai nesant tam pagrindo. Ši situacija ne vieną kartą atsakovui buvo priminta ir paaiškinta. Ieškovo nesieja jokie santykiai su pavedimą atlikusia J. T. (CK 6.50 str., 6.51 str.) ir nesuprantama, kodėl norint atsiskaityti, yra atsisakoma sumokėti visą skolą, bei pasirašyti atitinkamus tai patvirtinančius susitarimus.

208. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų patyręs 2 178 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik 1 210 Lt atsakovo išlaidas, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 2 178 Lt.

21Atskiraisiais skundais tretieji asmenys antstoliai A. R. Ž., A. Z. ir V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui. Skunduose nurodė, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra moki įmonė. Visas atsakovo turtas yra areštuotas, skolos tretiesiems asmenims nėra grąžinamos. Atsakovo nemokumas turi būti nustatytas išanalizavus jo ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismas nepagrįstai neįtraukė į pradelstas atsakovo skolas tikrojo nario S. S. skolų, nes, iškėlus bankroto bylą atsakovui, S. S. kreditoriai turėtų teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.

22Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo mokumą. Atsakovas jau ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti skolą trečiajam asmeniui pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, skola nėra išieškoma ir vykdymo procese. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas vykdytų ūkinę komercinę veiklą, ko pasėkoje galėtų grąžinti skolą trečiajam asmeniui. Dėl šių priežasčių atsakovas galimai yra nemokus.

242. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai nustatyta atsakovo turto apimtis, pradelstų įsipareigojimų dydis (nepagrįstai neįvertintos tikrųjų narių skolos), dėl ko negalima buvo padaryti pagrįstos išvados apie įmonės mokumą ĮBĮ prasme. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo būklę, formaliai įvertino atsakovo finansinius dokumentus, neatsižvelgė, jog byloje yra duomenų apie atsakovo ir jo tikrųjų narių turimo turto areštus ir iš turto vykdomus išieškojimus. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi.

253. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, siekiant nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą.

26Atsakovas J. D. TŪB atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus prašo apeliantų skundus atmesti, pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo ir skirti ieškovui 20 000 Lt baudą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. Atsakovas yra visiškai mokus juridinis asmuo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. birželio 6 d. balansą, iš kurio matyti, kad jo turtas yra 1 814 958 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 282 502 Lt sumą. Pažymėtina, kad Atsakovo finansiniai dokumentai yra oficialiai įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pagal šiuos duomenis matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovo mokumą įrodo ir tai, kad pagal 2012 m. birželio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitą jis turėjo 50 076 Lt grynojo pelno, taigi atsakovas dirba pelningai. Taigi atsakovo mokumas yra akivaizdus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iškelti jam bankroto bylą.

282. Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė atsiskaityti su ieškovu. J. T. už atsakovą dukart mokėjo ieškovui 1 711,00 Lt sumą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10614- 512/2011, tačiau abu kartus sumokėti pinigai ieškovo buvo grąžinti kaip be pagrindo gautos lėšos. Pažymėtina, kad pagal CPK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo ir toks prievolės įvykdymas laikomas tinkamu. Ieškovo teiginys, jog jis turi būti tikras, kad jam nežinomo asmens pervesti pinigai nebus vėliau pareikalauti sugrąžinti atgal, motyvuojant galimai nesant tam pagrindo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais ir argumentais. Taigi ieškovas neturėjo teisės grąžinti sumokėtos pinigų sumos dėl to, kad prievolę vykdė ne pats atsakovas, o trečiasis asmuo už jį. Laikytina, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, o ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Vadinasi, ši norma yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui net nevertinant jo mokumo.

293. Ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo nemokumui nustatyti turi reikšmės ta aplinkybė, kad atsakovo tikrieji nariai turi ir daugiau kreditorių. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad reiškiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra nurodomi neįvykdyti įmonės (bet ne savininko) įsipareigojimai, todėl jie turi būti lyginami taip pat su įmonės, o ne su savininko turtu. Tik tokiu būdu galima nustatyti realias individualios (personalinės) įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veikla. Šis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas individualių įmonių atžvilgiu turi būti taikomas ir ūkinių bendrijų atžvilgiu, nes tiek individualios įmonės, tiek ūkinės bendrijos yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, nustatant tikrosios ūkinės bendrijos mokumą turi būti vertinami tik pačios įmonės turtas ir finansiniai įsipareigojimai. Nei teismų praktikoje, nei teisės aktuose nėra nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už savo dalyvio fizinio asmens prievoles. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios (personalinės) įmonės (taip pat ir ūkinės bendrijos) atsakomybe pagal prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo mokumą, pagrįstai nevertino atsakovo dalyvių kreditorių reikalavimų.

304. Ieškovas, siekdamas iškelti atsakovui bankroto bylą, nesilaikė ĮBĮ numatytos privalomos bankroto bylos iškėlimo procedūros (ĮBĮ 6 str. 1 d., 2 d.). Jis teismui nepateikė įrodymų, jog įteikė atsakovui pranešimą, kad šiam nesumokėjus skolos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas šių dokumentų iš ieškovo negavo ir su jais nesusipažino.

315. Priešingai nei teigia ieškovas, jungtinės veiklos sutarties pateikimas ar nepateikimas neturi esminės reikšmės atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui.

326. Ieškovas veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, vilkino bankroto bylą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principus. Tokiais veiksmais ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti ir, atsakovui nesutikus sudaryti su ieškovu nepagrįstų susitarimų, tyčia iškelti atsakovui bankroto bylą, o ne patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Tokios teisinės situacijos netoleruotinos kaip pažeidžiančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą. Bankroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių užkirsti tokiam piktnaudžiavimui kelią ir, spręsdamas klausimą, ar iškelti atsakovui bankroto bylą, atsižvelgti į tokį piktnaudžiavimą. Kadangi ieškovo elgesys šioje byloje laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti jam 20 000,00 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), tačiau nepagrįstai nurodė, kad jokių piktnaudžiavimo požymių nenustatyta. Šiuo atveju teismas netinkamai pritaikė proceso teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista ir ieškovui turi būti paskirta 20 000,00 Lt bauda, 50 procentų ieškovui skirtos baudos priteisiant Atsakovui. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti naudojamas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas, neturint rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu. Nagrinėjamu atveju nepagrįstai siekiama iškelti mokiam atsakovui bankroto bylą.

337. Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 178 Lt bylinėjimosi išlaidų ir pateikė teismui visus tai patvirtinančius įrodymus.

348. Tretieji asmenys atskiruosiuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad visas atsakovo turtas yra areštuotas, skolos nėra grąžinamos ir nenustatyta, kad atsakovas turėtų kito turto bei vykdytų veiklą, iš kurios gautas pajamas būtų galima nukreipti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimui. Yra areštuotas ne visas, o tik atsakovo nekilnojamasis turtas. Be to, atsakovas atsiskaito su kreditoriais.

359. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje realiai įvertino atsakovo finansinę padėtį bei, vadovaudamasis įstatymais ir remdamasis patikimais, pakankamais rašytiniais įrodymais, pagrindė jo mokumą. Teismas, remdamasis įmonės balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, nustatė įmonės finansinių įsipareigojimų ir turto santykį, pagal kurį įmonės finansiniai įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, taip pat nustatė atsakovo veiklos pelningumą ir atsiskaitymo su kreditoriais faktą. Šių argumentų pakanka nustatyti atsakovo mokumą. Atsakovo atžvilgiu nėra nustatyta jokių ĮBĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų.

3610. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jis trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės naudai sumokėjo pakankamai didelę dalį skolos, t. y. 1 715 Lt. Šie mokėjimai, kaip ir anksčiau nurodytų apmokėjimų atlikimas, patvirtina, kad atsakovas atsiskaito su kreditoriais, yra pajėgus tai daryti bei yra mokus.

3711. Atsakovo pateikta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad jis verčiasi ūkine komercine veikla ir patiria pelno.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tikrajai ūkinei bendrovei atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

40Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

41Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

42Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pateikto 2012 m. birželio 6 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 1 814 958 Lt, o įmonės per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, – 282 502 Lt (t. 1, b. l. 122, 124). Bendrovės balanse apskaitytą turtą sudaro 1 069 572 Lt vertės ilgalaikis materialusis turtas ir 706 384 Lt vertės trumpalaikis turtas. Pagal 2012 m. birželio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 1, b. l. 123), atsakovo grynasis pelnas sudaro 50 076 Lt. įvertinus 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (t. 1, b. l. 120 ) matyti, kad įmonė 2010 metais patirtus 94 069 Lt nuostolius sumažino iki 32 934 Lt. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgdamas į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, siekiant išsaugoti atsakovą, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

43Apeliantai atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigia, kad į pradelstus atsakovo įsipareigojimus nėra įtraukti atsakovo tikrųjų narių asmeninės skolos, dėl to laikytina, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra didesni negu atsakovas nurodo finansiniuose dokumentuose ir jie viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, o ne įmonės dalyvių ar savininkų įsiskolinimų ir turto santykis. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims yra taikomas tik jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes yra sietinas su įmonės atsakomybe pagal prievoles, o ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą.

44Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad į pradelstų atsakovo įsipareigojimų sumą turi būti įtrauktas kreditoriaus AS „Parex banka“ reikalavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis reikalavimas yra ginčijamas teisme, o ginčytini reikalavimai, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nėra įtraukiami į pradelstų įsipareigojimų sumą.

45Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai tikrai viršija pusę jo balansinės turto vertės. Taip pat teismui nepateikta objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovo balansas neatitinka tikrosios jo finansinės padėtis, kad tokios aplinkybės šiuo atveju leistų daryti išvadą apie atsakovo nemokumą. Apeliantų įtarimai apie atsakovo finansinių ataskaitų neatitikimą tikrovei paremti tik prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais atsakovo finansiniais dokumentais, kurių teisingumo apeliantai nepaneigė.

46Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo mokumo, todėl atsisakydamas iškelti bankroto bylą įmonei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK337 str. 1 p.).

47Dėl baudos ieškovui skyrimo

48Atsakovas atsiliepime prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atmetus ieškovo atskirąjį skundą skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą patyrė 1 210 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.15 p.) ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nustato, kad būtinos ir pagrįstos atsakovo išlaidos yra mažintinos iki 500 Lt.

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.

53Priteisti atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ 500 (penkių šimtų) Lt dydžio sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Inkomlita“ pareiškimu prašė atsakovui J. D. TŪB iškelti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė kelti... 7. Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 2... 8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo... 9. Atmetus ieškinį teismas iš ieškovo priteisė atsakovo naudai šio turėtas... 10. Atsisakęs kelti atsakovui bankroto bylą teismas grąžino ieškovui 5 000 Lt,... 11. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Inkomlita“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Atsakovo teisinė forma – tikroji ūkinė bendrija. Savo veikloje jis... 14. 2. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 punktas įpareigoja atsakovą į... 15. 3. Remiantis Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 8 punktu, CPK 2.50... 16. 4. Atsakovas veikia nuostolingai, 2012 m. birželio 06 d. balanso duomenimis... 17. 5. Atsakovas iki šiol nei su ieškovu, nei su kitais į bylą įtrauktais... 18. 6. Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pats atsakovas... 19. 7. Atsakovas atsisako pripažinti ir sumokėti visą skolą ieškovui,... 20. 8. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų patyręs 2 178 Lt... 21. Atskiraisiais skundais tretieji asmenys antstoliai A. R. Ž., A. Z. ir V. V.... 22. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo... 24. 2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai nustatyta atsakovo turto apimtis,... 25. 3. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą... 26. Atsakovas J. D. TŪB atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus prašo... 27. 1. Atsakovas yra visiškai mokus juridinis asmuo. Atsakovas pirmosios... 28. 2. Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu... 29. 3. Ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovo nemokumui... 30. 4. Ieškovas, siekdamas iškelti atsakovui bankroto bylą, nesilaikė ĮBĮ... 31. 5. Priešingai nei teigia ieškovas, jungtinės veiklos sutarties pateikimas ar... 32. 6. Ieškovas veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir... 33. 7. Atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 178 Lt bylinėjimosi... 34. 8. Tretieji asmenys atskiruosiuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad visas... 35. 9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje realiai įvertino... 36. 10. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie... 37. 11. Atsakovo pateikta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad jis verčiasi... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 40. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 41. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje.... 42. Nagrinėjamoje byloje iš atsakovo pateikto 2012 m. birželio 6 d. balanso... 43. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nepagrįstai teigia, kad į pradelstus... 44. Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad į pradelstų atsakovo... 45. Byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo pradelsti... 46. Remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia,... 47. Dėl baudos ieškovui skyrimo ... 48. Atsakovas atsiliepime prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.... 53. Priteisti atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai iš ieškovo uždarosios...