Byla 2-8020-769/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. P., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui E. P., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei L. Š., teismo posėdžio metu nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvo įkalinimo metu ji su mama M. J., a.k( - ) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo prašymą, nurodydama, kad ji su mama negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje tiek bijodama būti suimta, tiek ir dėl to, kad buvo nepageidaujama pas uošvius; legali gyvenamoji vieta buvo Palazdijų kaimas Lazdijų rajone, tėvo gimtinė; J. J. buvo suimtas, nes buvo seniūnas; po tėvo suėmimo mama išėjo iš uošvijos, buvo atleista iš darbo, ji taip pat buvo suimta, bet pasisakė, kad nėščia, tai ją paleido; glaudėsi pas G. N. kaime, po gimdymo išėjo į B. ir M. gyventas vietas,- Palazdijus ir Neravus, už darbą gaudavo nakvynę; 1950 metais įsidarbino.

3Pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti, nurodęs, kad pareiškėjos tėvas seniūnu buvo vokiečių okupacijos metu, 1944 metais buvo tremiami asmenys, koloboravę su vokiečiais; pagal RTFSR 58-1 straipsnį, kuriuo buvo nuteistas J. J., buvo numatytas sušaudymas arba 10 metų kalėjimo su turto konfiskavimu, tėvynės išdaviko šeimos nariams buvo numatytas 5 metų ištrėmimas; archyviniai fondai yra nepilnai išlikę, todėl gali ir nebūti duomenų apie trėmimui paruoštus asmenis, būtent apie pareiškėjos mamą.

4Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime nurodė, kad įrodymų, jog šeima nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Palazdijų k., Lazdijų r., byloje nėra. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškimo netenkinti, nes išklausius liudytojų parodymus susidarė vaizdas, kad M. J. ėjo iš kaimo į kaimą ne dėl to, kad bijojo būti suimta, bet, kad išgyventų, išmaitintų save ir vaiką; byloje nėra rašytinių įrodymų apie šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą, turėtą turtą, M. J. darbo vietas.

6Pareiškimas netenkintinas.

7Šalys turi įroodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ypatingos teisenos bylose teismas turi imtis visų priemonių, kad visapusiškai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie M. J., gim.1913 m., R. J., gim.1945 m., įtraukimą į asmenų, numatytų ištremti 1945-1953, sąrašus, nerasta ( 5 b.l.); J. J., gim.1909 m., nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 buvo kalinamas Vorkutlange, Komi Respublikoje, R. F. ( 6 b.l.); J. J., gim.1911 m.Palazdijų k., ir Z. M., gim.1913 m. Neravų k., susituokė 1943-04-10 ( 10 b.l.); J. R. gimė 1945-07-20 Palazdijų k. ( 11 b.l.); M. J. nuo 1950-02-15 iki 1950-03-31 dirbo Lazdijų r. Verstaminų klubo-skaityklos vedėja ( 57 b.l.); J. J. buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 ( 67 b.l.); pažymoje apie J. J. nurodyta, kad jis buvo sulaikytas 1944-12-24, jo žmona M. J., 33 metų amžiaus; už tėvynės išdavimą nuteistas 6 metams pataisos darbų lagerio ( 68 b.l.); J. J. gimęs 1909 m. ( 69 b.l.); Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje nurodyta, kad duomenų apie M. J. įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1944 m.iš Palazdijų k., nerasta ( 70 b.l.). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. ( 1940 metų gimimo) parodė, kad 1944 metais ji gyveno Palazdijuose, žiemos metu ( lapkričio-gruodžio mėn.) tėvas pasakė, kad J. J. ir M. stribai išsivarė, M. pavyko pabėgti „tokioje padėtyje“, suprato, kad buvo nėščia, stribas buvo pažįstamas ar pasitaikė geras; Nemajūnų kaime ją priglaudė ir ji pagimdė mergaitę, kai J. buvo nuteistas ir išvežtas, tai po pusmečio ar metų grįžo pas vyro tėvus, bet ten marti buvo nereikalinga, tai ėjo su mergaite pas ūkininkus uždarbiauti; pas liudytoją gyvendama nebesislapstė ( 1945 m.), pragyveno daugiau nei metus, po to išėjo į Neravus; gyveno Palazdijuose iki 1950 m., apie Verstaminų kaimą nežino. Liudytoja D. T. ( 1940 metų gimimo) parodė, kad prisimena, kad 1945-1946 metais pas juos Nemajūnų kaime gyveno M. ir pagimdė mergaitę, vasarą išsivežė mergaitę į kitą kaimą gyventi; atėjo žiemą, nes neturėjo, kur gyventi, vyras buvo suimtas; grėsmė būti suimtai jai buvo tokia pati, kaip ir visiems kaimo gyventojams; ji gyveno ne bunkeryje, bet namuose, padėjo darbuose, išėjo apie 1946 m. į Palazdijus. Liudytojas A. M. ( 1939 metų gimimo) parodė, kad gyveno Neravų kaime, pažinojo R. tėvą J. J., kuris nedalyvavo jokioje ypatingoje veikloje, buvo smulkus ūkininkas, buvo vyriausias sūnus šeimoje, iš kurios ištremtas buvo ir J. J. brolis P.; laikas buvo neramus, nežino, ar M. J. ruošėsi suimti, 1946 metais pas juos gyveno M. ( J.), kuri ateidavo vis pernakvoti.

9Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų ( įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai ( įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

10Išklausęs liudytojų parodymus, pareiškėjos paaiškinimus, ištyręs kitą bylos medžiagą teismas sutinka su suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išdėstyta nuomone, jog įrodymų, patvirtinančių, kad šeima nuo 1944-12-24 iki 1950-11-14 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Palazdijų k., Lazdijų r., byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja R. P. gimė ( - ) Palazdijų kaime, būtent kaime, kuriame, pareiškėjos teigimu, buvo jų šeimos nuolatinė ankstesnė gyvenamoji vieta, ir kur, pareiškėjos teigimu, jos mama negalėjo legaliai gyventi po tėvo suėmimo. Šis rašytinis įrodymas prieštarauja tiek pačios pareiškėjos teiginiams, tiek byloje liudytojomis apklaustų A. B. ir D. T. parodymams. Be to, liudytoja A. B. parodė, kad po to, kai Nemajūnų kaime M. J. pagimdė mergaitę, ji po pusmečio ar metų grįžo pas uošvius, tačiau ten buvo nereikalinga, todėl ėjo per ūkininkus uždarbiaudama, iki 1950 metų gyveno Palazdijuose, kol grįžo vyras. Tokiu būdu darytina išvada, jog po J. J. suėmimo M. J. beveik visą jo įkalinimo laiką gyveno vyro gimtinėje Palazdijų kaime, kas paneigia pareiškime išdėstytus teiginius apie negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad grėsmė pareiškėjos mamai būti suimtai tuo metu buvo tokia pati kaip ir visiems kitiems kaimo gyventojams, patvirtino liudytoja D. T.. A. M. nurodė, kad tuo metu beveik iš kiekvienos šeimos kas nors buvo ištremtas. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos mama pas ūkininkus gyvendavo ir uždarbiaudavo dėl dviejų priežasčių: neturėjo, kur gyventi ( uošvijoje neatsirado vietos) ir bijojo būti suimta. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad 1945-1946 metais pas juos gyvendama M. J. gyveno kartu su šeima namuose, bunkeriuose, kaip kiti žmonės, nesislapstė, padėjo lauko ir namų darbuose. Byloje duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad iš karto po J. J. suėmimo jos mama buvo atleista iš darbo, nėra, priešingai, rašytinis įrodymas,- Lietuvos TSR Lazdijų rajono žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto raštas, patvirtina, kad J. J. įkalinimo metu ji dirbo Verstaminų klubo-skaityklos vedėja ( 57 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pareiškimas neįrodytas, todėl atmestinas.

11Iš pareiškėjos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutarė

12netenkinti patikslinto pareiškimo.

13Priteisti iš pareiškėjos R. P., a.k( - ) valstybei 46,56 Lt ( keturiasdešimt šeši litai ir 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

14Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai