Byla e2-1095-178/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecornus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ecornus“, L&M International trading LTD, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pramonės pastatų valdymas“ dėl gamybinių patalpų pripažinimo antraeiliais daiktais (priklausiniais) bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Technometalas“.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
2. Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Ecornus“, L&M International trading LTD, BUAB „Pramonės pastatų valdymas“, prašydama pripažinti ieškovei priklausančių 7 749 m2 patalpų, esančių Pramonės g. 141, Vilnius, priklausiniais (antraeiliais daiktais) šias UAB „Ecornus“ priklausančias nuosavybės teise patalpas: 1) 818,01 m2 ploto gamybines patalpas, adresu Pramonės g. 141B-1, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0300-1087:0001) (toliau – Patalpos 1); 2) 96,58 m2 ploto gamybines patalpas, adresu Pramonės g. 141A-2, Vilnius (unikalus Nr. 4400-0300-4606:9373) (toliau – Patalpos 2); pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius: 1) 2016 m. vasario 5 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perleido UAB „Ecornus“ nuosavybėn Patalpas 1; 2016 m. balandžio 15 priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ perleido L&M International Trading LTD nuosavybėn Patalpas 2, bei 2016 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Ecornus“ nuosavybėn perleistos Patalpos 2.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Ecornus“ priklausančias Patalpas 1 ir Patalpas 2, uždrausti UAB „Ecornus“ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti areštuotas patalpas, paskirti ieškovę areštuotų patalpų saugotoja. Nurodė, kad siekiant apsaugoti teisėtus ieškovės kaip pagrindinių patalpų savininkės interesus, užkirsti kelią naujų šalių įtraukimui į bylą tuo atveju, jei ginčo patalpos būtų perleistos tretiesiems asmenims, įkeistos, suvaržytos, sugadintos, tikslinga taikyti minėto turto areštą. Pažymi, kad dėl ieškovės patalpų bei jose esančios įrangos dalyvauja tarpusavyje susijusios įmonės (Ecornus, Technometalas, BAB „Vingriai“, L&M, PPV“), kurios veikia ar anksčiau veikė prieš banko interesus. Ieškovės teigimu, tai leidžia manyti, kad šios įmonės gali perleisti viena kitai ginčo patalpas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Ecornus“ vardu nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. 818,01 m2 ploto gamybines patalpas, adresu Pramonės g. 141B-1, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0300-1087:0001) (Patalpas 1); 2) 96,58 m2 ploto gamybines patalpas, adresu Pramonės g. 141A-2, Vilnius (unikalus Nr. 4400-0300-4606:9373) (Patalpas 2), uždraudžiant UAB „Ecornus“ jas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Netenkino prašymo ieškovę paskirti areštuotų patalpų saugotoja.
5. Teismas sprendė, kad iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog galėtų būti konstatuotas aiškus jo nepagrįstumas. Atsakovė UAB „Ecornus“ atsiliepime iš esmės dėsto nesutikimo su ieškiniu argumentus, dėl kurių bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
6. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl ginčo patalpų pripažinimo priklausiniais bei sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, į tai, kad UAB Ecornus turi teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, turto perleidimo atveju į bylą turėtų būti traukiamos naujos šalys, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, iki sprendimo byloje priėmimo byloje išlaikyti status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią padėtį), sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti UAB „Ecornus“ priklausančias Patalpas 1 ir Patalpas 2, uždraudžiant UAB „Ecornus“ jas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 147 str.).
7. Teismas netenkino prašymo paskirti ieškovę aukščiau nurodytų patalpų saugotoja. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą už turto priežiūrą yra atsakingas jo savininkas ir/ar naudotojas. Ieškovė nepagrindė aplinkybių dėl galimo patalpų vertės sumažėjimo, jų sugadinimo ir būtinybės jas perduoti saugoti ieškovei. Vien prašyme nurodytos teisminiuose ginčuose su ieškove dalyvaujančių įmonių tarpusavio sąsajos, nesudaro pagrindo spręsti apie galimų veiksmų, susijusių turto gadinimu, vertės mažinimu, atlikimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

8. Atsakovė UAB „Ecornus“ (toliau - apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys prima facie (preliminariai) laikytinas nepagrįstu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Patalpos 1 ir Patalpos 2 yra ieškovės patalpų priklausiniai. Ieškinio reikalavimai grindžiami deklaratyviais teiginiais ir subjektyviais išvedžiojimais. Ieškovei nepateikus ieškinio faktinius argumentus pagrindžiančių įrodymų, toks ieškinys negalės būti tenkinamas.
2. Visos trys ginčo patalpos yra skirtinguose pastatuose, kurie pastatyti skirtingu laiku. Jos nuo pat pastatymo buvo atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, kas rodo, jog apeliantei priklausančios patalpos yra savarankiškos. Be to, Patalpos 1 ir Patalpos 2 gali būti naudojamos visiškai nepriklausomai nuo ieškovei priklausančių patalpų. Net ir jų paskirtis (buitinės patalpos) yra kita nei ieškovės patalpų (gamybinės patalpos).
3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos, nes jos negali užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, be to, jų netaikius jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nekiltų. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kas reiškia, kad jeigu teismas tenkintų ieškinį, toks sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – jis būtų laikomas savaime įvykdytu nuo jo įsiteisėjimo momento.
4. Teismo argumentai dėl proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo klausimo dėl ginčo patalpų arešto būtinybės sprendimui nėra aktualūs. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra ne būtinybė užtikrinti šiuos principus, be to, jais negali būti grindžiamas grubus vienos iš bylos šalių teisių suvaržymas.
5. Neaišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad apeliantė, neareštavus ginčo patalpų, jas perleis. Į bylą nepateikti jokie duomenys, kurie rodytų, kad apeliantė planavo ar rengėsi parduoti ar kitu būdu apsunkinti jai priklausančias patalpas. Vien tai, kad apeliantė turi teisę disponuoti savo turtu, savaime nereiškia, kad egzistuoja reali tikimybė, jog tokia teise pasinaudos. Juolab, kad pati apeliantė šiuo metu į ginčo patalpas negali laisvai patekti, nes įėjimą į jas ieškovė yra užblokavusi.
6. Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo. Ieškovė šį ginčą iniciavo siekdama daryti spaudimą apeliantei bei nesąžiningai vilkinti kitą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2035-912/2017, kurioje sprendžiami servitutų Patalpoms 1, Patalpos 2 ir ieškovės patalpoms nustatymo klausimai. Taip pat ieškovė siekia įtakoti ir kitus vykstančius teisminius procesus bei jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.
7. Ieškovė jai priklausančias patalpas įgijo 2007 m. kovo 26 d. Visą šį laiką (10 metų) klausimo dėl Patalpų 1 ir Patalpų 2 priklausomybės nekėlė, todėl aiškiai suvokė, kokias konkrečiai patalpas įsigyja ir suprato, kad ginčo patalpos yra savarankiški ir atskiri daiktai. 2016 m. liepos 22 d. ieškovė neteisėtai užvaldžiusi Patalpas 1, į jas neįleidžia nei savininkės (apeliantės), nei nuomininkės UAB „Technometalas“ darbuotojų. Visą šį laiką apeliantė negali pasiekti ir naudotis savo patalpomis bei jų nuomoti.
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė nepagrįstai teigia, esą ieškovė prima facie nepagrindė ieškinio. Ieškovė į bylą pateikė išsamius argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad pareikštas ieškinys prima facie pagrįstas, t. y. kad Patalpos 1 ir Patalpos 2 savo ūkine paskirtimi (funkciškai) yra neatsiejamai susijusios su ieškovei priklausančiomis patalpomis ir funkcionuoja kaip ieškovės patalpų priklausiniai. Be to, byloje ginčijami ir visi išvestiniai sandoriai, kurių pagrindu atlikta registracija.
2. Nutartimi neapribota apeliantės teisė valdyti bei naudotis patalpomis, teismas net netenkino ieškovės prašymo paskirti ją minėtų patalpų saugotoja. Atstačius disponavimo teisę, apeliantei būtų sudarytos visos sąlygos piktnaudžiauti procesu ir bet kada perleisi turtą susijusiems asmenims.
3. Apeliantė kartu su susijusiomis įmonėmis veikia išvien prieš ieškovės interesus. Šios įmonės dažnai kooperuojasi, naudoja tuos pačius žmogiškuosius išteklius bei perleidžia tarpusavyje nekilnojamąjį turtą, todėl neabejotina, kad gali imtis visų piktnaudžiavimo veiksmų.
4. Būtent apeliantė yra nesąžininga, nes klaidina teismą teigdama, esą ieškovė yra užvaldžiusi Patalpas 1, kai realybėje šios patalpos neturi jokios savarankiškos paskirties, jos net neturi savarankiško įėjimo ir į jas negalima patekti kitaip kaip tik per pagrindines ieškovės patalpas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl Patalpų 1 ir Patalpų 2 pripažinimo antraeiliais daiktais (priklausiniais) bei išvestinių sandorių, kuriais minėtos patalpos buvo perleistos atsakovėms, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, šiuo metu apeliantei priklausančios Patalpos 1 ir Patalpos 2 yra ginčo objektas.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga bei jų netaikius, ieškinio įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas, todėl areštavo apeliantei priklausantį ginčo turtą. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą nutartį, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes ieškinys prima facie nepagrįstas; nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškinio patenkinimo atveju, toks teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo, be to, nepateikti duomenys, kurie rodytų, kad apeliantė ketino ir/ar ketina ginčo patalpas perleisti; ieškovė siekia nesąžiningai daryti spaudimą apeliantei bei įtakoti kitus vykstančius teisinius procesus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai prima facie įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Nors apeliantė atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad dėl ginčo patalpų buvimo skirtinguose pastatuose, jų registravimo atskirais nekilnojamojo turto objektais, galimybės naudoti Patalpą 2 nepriklausomai nuo ieškovės patalpų, jų paskirties ir kt., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Taigi, minėti apeliantės argumentai negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.
16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl Patalpų 1 ir Patalpų 2 pripažinimo antraeiliais daiktais (priklausiniais) bei išvestinių sandorių, kuriais minėtos patalpos buvo perleistos atsakovėms, pripažinimo negaliojančiais, todėl ieškinį tenkinus ginčo patalpos priklausytų ieškovei. Šiame kontekste, laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos, nes jos negali užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantei šiuo metu priklausančių Patalpų 1 ir Patalpų 2 perleidimo atveju (apeliantei jas perleidus tretiesiems asmenims), neatmestina, jog šį turtą įgiję tretieji asmenys galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai. Be to, egzistuoja ir šio turto įkeitimo ar kitokio jo apsunkinimo tikimybė. Todėl apeliantei pasinaudojus savo teise disponuoti ginčo patalpomis, teismo sprendimas, kuriuo ieškovė siekia įgyti nuosavybės teisę į ginčo patalpas ir jomis nevaržomai disponuoti, įvykdymas galėtų pasunkėti (CK 4.96 str.).
17. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo patalpas ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę jos atžvilgiu taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad apeliantei yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės dispozicijoje yra ginčo turtas, leidžia manyti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (CPK 144 str. 1 d.). Todėl atmestini apeliantės argumentai, susiję su ginčo turto perleidimo ketinimo neįrodymu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią padėtį), nes bylos nagrinėjimo laikotarpiu turi būti užtikrintas ginčo turto išsaugojimas būtent apeliantės dispozicijoje, taip pat turi būti užtikrinta ir tai, kad jis nebus apsunkintas tam tikrais suvaržymais.
18. Nesutiktina su apeliante dėl grubaus jos teisių suvaržymo. Esant ginčui dėl konkretaus turto, paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos būtent šio turto atžvilgiu. Taigi, skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikius apeliantei priklausančio ginčo turto atžvilgiu, nėra pagrindo spręsti dėl nepagrįsto jos teisių suvaržymo. Be to, apeliantė ir nenurodė bei nepagrindė, kokias neproporcingai neigiamas turtines pasekmes jai gali sukelti/sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti jai priklausančiu ginčo turtu, jei ji ginčo turto perleisti neketina.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – ginčo turto, t. y. Patalpų 1 ir Patalpų 2, areštą (CPK 144 str. 1 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.