Byla 1A-150/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojūtei, gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, Aleksandrui Palamarčiukui, nuteistajam Z. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokuroro ir nuteistojo Z. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Z. T. nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4- pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir Z. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6J. Ž. išteisinta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistojo Z. T. apeliacinius skundus,

Nustatė

8Z. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. vasario 2 d., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą prieš K. Ž., atvirai savo naudai reikalavo iš K. Ž. perduoti turtą – pinigus, t. y. K. Ž. atsisakius pagal ankstesnį jo pasiūlymą vykti į Londoną fiktyvios santuokos sudarymui, telefonu siųsdamas K. Ž. SMS žinutes, grasindamas sumušti nukentėjusiąją arba perduoti ją kitiems asmenims ir taip priversti ją verstis prostitucija, be jokio teisėto pagrindo teigdamas, kad nukentėjusioji jam skolinga, savo naudai reikalavo iš K. Ž. perduoti jam 4000 Lt ir 2011 m. vasario 2 d. apie 17.55 val. paėmė iš nukentėjusiosios K. Ž. dalį neteisėtai reikalaujamos pinigų sumos – 500 Lt;

9be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d. organizavo J. G. prostituciją ir iš jos pelnėsi, t. y. 2011 m. sausio 19 d. po 20.20 val. Z. T. televizijoje „KTV“ perskaitęs skelbimą apie dviem panelėm reikalingą finansinę pagalbą, tos pačios dienos vakare, nenustatytu laiku, SMS žinutėmis susitarė susitikti su A. D. bei J. G. ir su jomis susitikęs 2011 m. sausio 20 d. apie 21.00 val. ( - ), netoli prekybos centro ( - ), automobilyje „Opel Omega“, valst. Nr. ( - ) siūlė A. D. ir J. G. verstis prostitucija, o J. G. su šiuo pasiūlymu sutikus, Z. T. organizavo J. G. bei asmenų, pageidavusių lytinių santykių su ja už pinigus, susitikimus ir iš to pelnėsi :

10- 2011 m. sausio 21 d. apie 19 val. Z. T. nuvežė J. G. į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės ( - ), esančios ( - ), nurodė jai persėsti į toje pačioje aikštelėje sustojusį automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. ( - ) vykti su šį automobilį vairavusiu A. S. ir paėmus iš A. S. 150 Lt su juo lytiškai santykiauti, tikėdamasis po to iš J. G. gauti 50 Lt;

11- 2011 m. sausio 21 d. apie 20.10 val. Z. T. nuvežė J. G. į butą ( - ), kuriame už turėtus lytinius santykius su E. P. gavusi ne mažiau kaip 100 Lt, J. G. dalį gautų pinigų – 50 Lt – perdavė Z. T.;

12- 2011 m. sausio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, Z. T. nuvežė J. G. į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro ( - ), esančio ( - ) gatvėje, nurodė jai persėsti į ( - ) gatvėje stovėjusį automobilį „Audi“ ir už išankstinį 150 Lt atlygį lytiškai santykiauti su tyrimo metu nenustatytu šio automobilio vairuotoju, kuris už turėtus lytinius santykius sumokėjo J. G. 150 Lt, kurių dalį – 50 Lt – J. G. perdavė Z. T.;

13- 2011 m. sausio 23 d., apie 20.20 val., Z. T. nuvežė J. G. į butą ( - ), kuriame J. G. už piniginį atlygį turėjo lytiškai santykiauti su E. P., tikėdamasis po to iš J. G. gauti 50 Lt atlygį.

14J. Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdama iš anksto susitarusių asmenų grupe su Z. T., organizavo nepilnametės J. G. prostituciją ir pelnėsi iš jos, t. y. drauge su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., ir vėliau gavo iš jos ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius. Tokia J. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

15Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį išteisino, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nepakanka duomenų tvirtai ir pagrįstai išvadai, jog J. Ž. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ji pagal BK 307 straipsnio 3 dalį išteisinta (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

16Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti ir nauju nuosprendžiu:

17Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Z. T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams;

18J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

19Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas Z. T. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 3 dalies į BK 307 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė jam baudžiamąjį įstatymą (BK 307 straipsnio 2 dalį).

20Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, išsamiai neišanalizavo pirmojo susitikimo, vykusio tarp Z. T. ir J. Ž. bei J. G. ir A. D. aplinkybių, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad Z. T. nežinojo, jog J. G. yra nepilnametė. Nustatyta, jog pirmasis Z. T. ir J. Ž. susitikimas su nukentėjusiąją ir jos drauge A. D. įvyko po Z. T. atsiliepimo į A. D. įdėtą skelbimą televizijoje KTV ir pasiūlymo susitikti, bei aptarti kaip merginos gali užsidirbti 4 000 litų. Šį faktą patvirtino liudytoja A. D. Pirminis Z. T. ir J. Ž. tikslas susitikimo metu buvo pasiūlyti merginomis už atlygį vykti į Angliją ir ten fiktyviai ištekėti. Nors susitikimo metu minėtą pasiūlymą J. G. ir A.D. pateikė Z. T., J. Ž. apie jį jau žinojo ir drąsino merginas, kad jos su šiuo pasiūlymu sutiktų. Šią faktinę aplinkybę patvirtino nukentėjusioji J. G. bei liudytoja A. D. Pati J. Ž. neigia, kad girdėjo šį Z. T. pasiūlymą, nors pripažįsta faktą, kad sėdėjo automobilyje, kuriame vyko pokalbis su minėtomis merginomis. Z. T. iš viso neigia, kad šiame susitikime dalyvavo J. Ž. Teismas netyrė ir neanalizavo faktinių bylos duomenų, susijusių su Z. T. ir J. Ž. atsisakymu pirminio sumanymo - išsiųsti merginas į Angliją fiktyvių santuokų sudarymui. Apelianto manymu, nustatinėjant šią aplinkybę teismas turėjo analizuoti nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kadangi teisme jos patvirtino šiuos savo parodymus, teigdamos, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji J. G. ir liudytoja A. D. buvo apklaustos ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad A. D. automobilyje netyčia pasakė, kad J. G. nepilnametė, o Z. T. pasižiūrėjo į nukentėjusiąją ir paklausė kiek jai metų. J. G. jam pasakė, kad jai 17 metų, bet greitai sueis 18 metų ir konkrečios gimimo datos nenurodė. Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dar iki pirmojo susitikimo su Z. T. ir J. Ž., ji su Z. T. susirašinėjo SMS žinutėmis ir minėjo, kad vienai merginai greitai bus 18 metų. Nukentėjusioji J. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad „T.“ prisistačiusiam Z. T. ir su juo buvusiai J. Ž. pasakė, kad jai greitai bus 18 metų. Apeliantas mano, kad būtent ši aplinkybė turėjo reikšmės tam, kad Z. T. ir J. Ž. atsisakė pirminio ketinimo įkalbėti merginas vykti į Angliją fiktyviais santuokai, o Z. T., iki J. G. sukaks 18 metų, pasiūlė už tam tikrą atlygį ieškoti vyrų, kurie nori lytinių santykių už piniginį atlygį, bei nuvežti merginas pas klientus už tai paprašydamas perduoti jam trečdalį iš jų gautų pinigų. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. D., kuri paaiškino, kad pokalbio Z. T. automobilyje metu merginoms buvo pasiūlyta verstis prostitucija, bei vykti fiktyvios santuokos sudarymui į Angliją, už tai gaunat pinigų. J. G. sutiko vykti į Angliją. Ji minėjo, kad po kelių mėnesių sueis 18 metų. Šio pokalbio metu „T.“ (Z. T.) pasiūlė merginoms ieškoti klientų, kad jos galėtų verstis prostitucija - „sakė, kol sueis 18-a metų jis ieškos klientų, o merginos už suteiktas lytines paslaugas turės imti iki 200 litų, bei dalį pinigų atiduoti jam“. J. G. su šiuo pasiūlymu sutiko ir įkalbinėjo liudytoją sutikti su Z. T. pasiūlymu, o A. D. atsakė, kad pagalvos. Vėliau A. D. gavo SMS žinutę su pasiūlymu vykti susitikti su klientu, tačiau į tą žinutę neatsakė ir su Z. T. daugiau nesusitiko ir nežino, ar J. G. vertėsi prostitucija. Apelianto manymu, aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Z. T. iš tiesų nežinojo kiek konkrečiai metų yra J. G., bet suprato, kad ji nepilnametė, kadangi ši mergina automobilyje pasakė, kad jai 17 metų. Nuteistojo parodymai, kad jis suprato jog J. G. yra pilnametė, vertintini kaip bandydamas išvengti griežtesnės bausmės. Apelianto manymu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad Z. T. žinojo, jog nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, ir kad jis, veikdamas kartu su J. Ž., organizavo nepilnamečio asmens prostituciją ir pelnėsi iš jos, todėl jis turi būti pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

21Apelianto manymu, teismas nepagrįstai išteisino J. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

22Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl spręsdamas J. Ž. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas.

23Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika pelnytis iš kito asmens prostitucijos buvo suplanuota pirmojo susitikimo tarp Z. T. ir J. Ž. bei nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. metu. Šiame susitikime dalyvavo ir J. Ž., kuri nebuvo atsitiktinis asmuo, o buvo kaip faktinė Z. T. bendrininkė, turėjusi tikslą pasinaudoti merginomis ir kartu su Z. T. gauti iš to asmeninės naudos. Tiek Z. T., tiek J. Ž. parodė, kad tuo metu jie faktiškai kartu gyveno ir rūpinosi savo partnerystės gerove. Nors pirmojo susitikimo metu planą merginoms savo automobilyje išaiškino Z. T., tačiau J.Ž. nebuvo pasyvi stebėtoja, ji elgėsi kaip suinteresuotas asmuo, vis įsiterpdavo į pokalbį, drąsindama merginas vykti į Angliją bei jais pasitikėti. Nukentėjusioji J. G. parodė, kad J. Ž. girdėjo pokalbį ir pritarė Z. T., teigdama, kad saugumas bus garantuotas, kad viskas bus tarp jų keturių, niekas neiškils į viešumą. Neabejotinai J. Ž. girdėjo ir Z. T. pasakymą, kad už lytinius santykius reikės imti po 150-200 litų ir trečdalį gautos sumos perduoti jam. Taip pat nustatyta, kad kituose susitikimuose, kai J. G. buvo vežama lytiniems santykiams už pinigus, automobilį vairavo Z. T., o šalia sėdėjo J. Ž. Nukentėjusioji teigia, kad tada J. Ž. praktiškai nekalbėjo, tačiau į jos ir Z. T. pokalbį įsiterpdavo vis kažką pasakydama, pajuokaudama. Be to, J. G. patvirtino, kad tiek Z. T., tiek J. Ž. žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kadangi dar pirmo susitikimo metu pasakė, kad jai 17 metų ir greitai sueis 18 metų, o A. D. sakė, kad jau turi 18 metų. Be to, nukentėjusioji J.G. parodė, kad pirmą kartą vykstant verstis prostitucija, automobilyje buvusi J. Ž. dar pasakė nepamiršti paimti pinigų. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, tvirtindama, kad tuomet įvykio aplinkybes atsiminė geriau. J. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Z. T. liepė nieko nepasakoti A.D., nes tai yra nukentėjusiosios asmeninis reikalas, tam pritarė ir „T.“ draugė (J. Ž.). Liudytoja A.D. taip pat teigė, kad pirmojo jų susitikimo metu J. Ž. dalyvavo pokalbyje kuomet buvo tariamasi vykti fiktyvios santuokos sudarymui į Angliją, bei Z. T. pasiūlius verstis merginoms prostitucija už pinigus. Apelianto manymu, J. Ž. veiksmai padrąsinant nukentėjusiąją, palaikant su ja pokalbį, primenant, kad už lytines paslaugas mergina paimtų pinigus, aiškinimas, kad šią savo veiklą nukentėjusioji turėtų slėpti nuo pašalinių asmenų, rodo J. Ž. suinteresuotumą pasipelnyti iš nepilnametės nukentėjusiosios teiktų seksualinio pobūdžio paslaugų. Todėl J. Ž. elgesys suponuoja išvadą, kad ji suprato, kad jeigu iš nusikalstamos veikos materialinės naudos turės jos sugyventinis Z. T., tai faktiškai materialinės naudos iš šios nusikalstamos veikos gali tikėtis ir ji pati, todėl kiek galėjo padėjo Z. T. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Kadangi nusikalstamą veiką Z. T. ir J. Ž. padarė bendrais veiksmais, J. Ž. iš esmės inkriminuoti ir bendrininko atlikti veiksmai, ir ji turi būti pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. O Z. T. pripažintinas kaltu, kad visas jam inkriminuotus veiksmus dėl pelnymosi iš kito nepilnamečio asmens prostitucijos, jis padarė veikdamas kartu su J. Ž.

24Skiriant bausmę J. Ž. atsižvelgtina į tai, kad ji ankščiau neteista, jos vaidmuo nusikaltimo padaryme nėra pagrindinis, ji charakterizuojama teigiamai, todėl jai skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kadangi J. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymo leidėjas priskiria prie sunkių nusikaltimų, bausmės vykdymo atidėjimas jai netaikytinas.

25Nuteistasis Z. T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi bei švelninti jam paskirtą bausmę. Paskirti jam ne didesnę kaip 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas jos vykdymą atidėti.

26Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto prievartavo iš K. Ž.. Jis visada nuosekliai aiškino, kad iš K. Ž. reikalavo grąžinti skolą. Tai, kad K. Ž. buvo jam skolinga, patvirtino J. Ž., kuriai jis buvo sakęs apie K. Ž. skolą. Jis K. Ž. pinigus paskolino tuo metu, kai jie artimai draugavo, todėl iš jos jokio paskolos raštelio nereikalavo. Jis siūlė K. Ž. 6 000 Lt už fiktyvią santuoką Anglijoje, nes tokiu būdu tikėjausi iš jos atgauti paskolintus pinigus – 4 000 Lt. Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo tiki K. Ž. parodymais, kad ji nebuvo skolinga. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad K. Ž. turėjo pagrindą jį apkalbėti, nes pyko dėl jų nutrauktos draugystės. Apeliantas neatmeta galimybės, jog K. Ž. į policiją kreipėsi tik dėl to, kad nereikėtų grąžinti skolos. Teismas teisingai nustatė, kad jis pirmą kartą iš K. Ž. pinigų pareikalavo

272011-01-17, tačiau teismas neišsiaiškino, kodėl dar 2011-01-16 vakare K. Ž. kreipėsi į policiją bei 2011-01-17 ryte nuvyko į policiją, nors iš jos pinigų dar nebuvo reikalauta. Apeliantas mano, kad kreipimosi į policiją priežastis buvo nenoras grąžinti skolą. Jis iki pat 2011-01-17 tikėjosi, kad K. Ž. vyks fiktyviai santuokai į Angliją ir iš jos uždirbtų pinigų jis atsiims skolą, ir tik 2011-01-17, kai buvo paskutinis terminas jai išvykti į Angliją ir ji atsisakė tai padaryti, jis pradėjo reikalauti grąžinti skolą, suprasdamas, jog už fiktyvią santuoką ji pinigų nebeuždirbs. Apeliantas mano, kad K. Ž. jam į SMS žinutes atsakinėjo patariama ir kontroliuojama policijos darbuotojo. Kad K. Ž. jam buvo skolinga patvirtina ir jo siųstų jai SMS žinučių turinys. Apelianto manymu, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam turėtų būti sušvelninta bausmė. Jis savavaldžiavimą pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

28Apeliantas taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir už šį nusikaltimą sušvelninti paskirtą bausmę. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino nusikalstamos veikos, dėl kurios teismas jį pripažino kaltu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, aplinkybes. Dėl prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iš J. G. prostitucijos jis nuoširdžiai gailisi. J. G. neatsiprašė, nes tikėjosi tai padaryti paskutiniame teismo posėdyje, kai jam buvo suteiktas paskutinis žodis, tačiau J. G. jame nedalyvavo.

29Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu dirbo, yra gerai charakterizuojamas, jam nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis, reikalinga pastovi medikų priežiūra, ir skirti jam ne didesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu, atidėti.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą - atmesti.

31Apeliantas nuteistasis Z. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą - atmesti.

32Išteisintosios J. Ž. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

33Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytais pagrindais.

34Nuteistojo Z. T. apeliacinis skundas atmestinas.

35Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentų

36Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam Z. T. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, bei nepagrįstai išteisino J. Ž. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

37Dėl nuteistojo Z. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

38Apelianto nuomone, apygardos teismas, perkvalifikuodamas Z. T. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 3 dalies į BK 307 straipsnio 2 dalį, nepakankamai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras prašo Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Z. T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams.

39Toks prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.

40Ikiteisminio tyrimo metu Z. T. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymu, o būtent: jis buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su J. Ž., organizavo nepilnametės J. G. prostituciją ir pelnėsi iš jos.

41Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo Z. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, liudytojo E. P. ir liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei J. G. telefono išklotinių turinį, padarė išvadą, kad byloje neįrodytas būtinasis Z. T. veiką pagal BK 307 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis – kaltinamojo žinojimas apie tai, kad nukentėjusioji buvo nepilnametė, todėl teismas Z. T. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 307 straipsnio 2 dalį.

42Prokuroras, nesutikdamas su minėta teismo išvada, teigia, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas išsamiai neišanalizavo pirmojo susitikimo vykusio tarp Z. T. ir J. Ž. bei J. G. ir A.D. aplinkybių, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad Z. T. nežinojo jog J. G. yra nepilnametė, ir dėl to netinkamai Z. T. taikė baudžiamąjį įstatymą.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro skundo teiginiais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta aplinkybė, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, neatitinka bylos aplinkybių. Apygardos teismui padarius neteisingą išvadą dėl minėtos aplinkybės, nuteistajam Z. T. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl ši prokuroro skundo dalis tenkintina ir skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

44Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų duomenų, kad Z. T. žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, yra nepagrįsta, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

45Pažymėtina, kad nustatinėjant aplinkybę – ar nuteistasis Z. T. žinojo, kad nukentėjusioji J.G. yra nepilnametė, reikšmingi yra asmenų, kurie betarpiškai dalyvavo pirmame nuteistojo ir nukentėjusiosios susitikime, parodymai. Nustatyta, kad šio susitikimo metu be nuteistojo Z. T. ir nukentėjusiosios J. G. dalyvavo liudytoja A. D. bei išteisintoji J. Ž. Nuteistasis, nukentėjusioji J. G. ir liudytoja A. D. parodė, kad šio jų susitikimo metu buvo kalba apie merginų (nukentėjusiosios J.G. ir liudytojos A. D.) amžių, o išteisintoji J. Ž. neigia girdėjusi tokias kalbas. Šiame kontekste analizuojant nuteistojo Z. T. parodymus, pastebėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė žinojęs, kad J. G. veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad jam pasiteiravus, kiek merginoms metų, jos atsakė, kad abi yra pilnametės. Jis teiravosi amžiaus, nes fiktyvios santuokos Anglijoje gali vykti tik tarp pilnamečių asmenų (3 t., 81-84 b. l.). Kitos apklausos metu nuteistasis taip pat patikino tikrai nežinojęs, kad J. G. nepilnametė, nes ji sakiusi, kad jai 18 metų (3 t. 88-89 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad jam susipažinus su J. G. ir A. D., šios jam sakiusios, kad joms abiem po 18 metų, nes kitaip jis nebūtų joms nieko siūlęs (4 t. , 21-22 b. l.). Tačiau šie nuteistojo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios J. G. parodymams. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat vienodai ir nuosekliai, tačiau priešingai nei nuteistasis, teigė, jog Z. T. apie tai, kad ji yra nepilnametė, sužinojo jų pirmo susitikimo metu ir detaliai nurodė kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Apklausta pas tyrėją nukentėjusioji parodė, kad pirmo susitikimo su Z. T., kuris save įvardijo T., metu pastarasis jai ir A.D. pasiūlė vykti į Angliją ir ten už piniginį atlygį fiktyviai susituokti, pasakė, kad jei jos sutiktų važiuoti, tai reikėtų turėti asmens dokumentą, kuris reikalingas kelionės dokumentams sutvarkyti. Šio pokalbio metu A. D. išsitarė, kad ji (J. G.) yra nepilnametė. Tada T. (Z. T.) jos (J. G.) pasiteiravo kiek jai metų. Ji atsakė, kad jai septyniolika metų ir netrukus sueis aštuoniolika. Daugiau jokio pokalbio apie jos amžių nebuvo (1 t. 160-164 b. l.). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ji parodė, kad jiems besikalbant jos iš pradžių sakė, kad joms abiem po 18 metų, tačiau vėliau A. D. netyčia pasakė, kad ji (J. G.) yra nepilnametė. T. iš karto pažiūrėjo į ją (J. G.) ir paklausė kiek jai metų. Tada ji pasakė, kad jai 17 metų, bet jau greitai, jau šiomis dienomis, sueis 18 metų, konkrečios datos nenurodė, jokių dokumentų jos niekas neprašė (1 t., 173-176 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. G. taip pat teigė, kad Z. T. žinojo, kad ji buvo nepilnametė, nes ji pati sakė, kad jai bus tik 18 metų, o dabar (įvykio metu) 17 metų (4 t., 15-16 b. l.). Taigi, nukentėjusiosios parodymų analizė rodo, kad jos parodymai dėl to, kad ji pasakė nuteistajam, kad yra nepilnametė, yra vienodi ir nuoseklūs. Tai, vertindamas nukentėjusiosios J. G. parodymus, pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, teismas pripažino, kad šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. D. Ši liudytoja teisme parodė, kad kaltinamieji žinojo, kad jai 18 metų, nes jie jos to klausė, dar žinojo, kad po 4 mėnesių J. (G.) sueina 18 metų, nes apie tai pasakė pati J. (4 t., 20-21 b. l.). Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A.D. tvirtino, kad jos abi su J. G. nuteistajam nurodė esančios pilnametės, šios liudytojos parodymus įvertino kaip nenuoseklius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas liudytojos A. D. parodymus kaip nenuoseklius, rėmėsi tik vienu liudytojos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja parodė, kad T. teiraujantis kiek joms metų, ji atsakė, kad 18, J. (G.) taip pat pasakė, kad jai 18 ir judesiais parodė, kad ji daugiau nieko nesakytų ir neišsitartų, kad ji meluoja (2 t., 41-43 b. l.), tačiau teismas nevertino liudytojos A. D. duotų papildomų parodymų. Liudytoja papildomos apklausos metu nurodė, kad T. pasiūlius vykti fiktyviai santuokai į Angliją ji atsisakė, kadangi nemokėjo kalbos, o J. pasakė, kad vykti galėtų, susišnekėtų, bet dar neturi 18 metų. Joms atisakius vykti į Angliją nuteistasis pasiūlė paieškoti klientų lytiniams santykiams už pinigus (3 t., 13-16 b. l.). Taigi liudytojos A. D. parodymų analizė rodo, kad ji ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybę, kad pati J. G. pasakė nuteistajam, kad jai dar nėra aštuoniolika metų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4 punktas). Nagrinėjamu atveju liudytoja A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nukentėjusioji J. G. sakė nuteistajam, jog ji yra nepilnametė, ir taip patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojos A. D. parodymais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatinėdamas aplinkybę – ar nuteistasis Z. T. žinojo, kad nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios ir teisme duotais liudytojos A. D. parodymais.

46Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Z. T. tikrai žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, rėmėsi liudytojo E. P. parodymais, kad J. G. jam taip pat prisistatė pilnamete, bei J. G. telefono išklotines, kurių turinys rodo, kad J. G. prisistatinėjo vyresne nei buvo iš tikrųjų. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėti įrodymai patvirtina faktą, kad nukentėjusioji J. G. slėpė savo tikrąjį amžių, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nustatinėjant aplinkybę - ar nuteistajam tiesiogiai buvo pasakyta apie nukentėjusiosios nepilnametystę, liudytojo E. P. ir nukentėjusiosios telefono išklotinių turinys įrodomosios reikšmės neturi.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos A. D. teisme duotus parodymus, taip pat atsižvelgdama į nuteistojo, nukentėjusiosios bei minėtos liudytojos parodymais nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusiajai ir liudytojai buvo siūloma vykti į Angliją fiktyvios santuokos sudarymui, tačiau šio siūlymo buvo laikinai atsisakyta dėl nukentėjusiosios amžiaus, daro išvadą, kad nuteistasis Z. T. nusikalstamos veikos darymo metu žinojo, kad nukentėjusioji J. G. yra nepilnametė, todėl jo veika atitinka BK 307 straipsnio 3 dalies sudėtį.

48Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, skundžiamas nuosprendis keistinas ir dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

49Skiriant bausmę nuteistajam Z. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, teismas vadovaujasi šio straipsnio sankcija, BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

50Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia. Z. T. nusikalto turėdamas teistumą, prieš nepilnametį asmenį ir dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamu būdu gauti lėšų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimų padarymo metu nuteistasis galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dirbo, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas gerai.

51Dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

52Prokuroras nesutinka su J. Ž. išteisinimu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl spręsdamas J. Ž. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas. Prokuroras prašo J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

53Toks prokuroro prašymas atmestinas.

54J. Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdama iš anksto susitarusių asmenų grupe su Z. T., organizavo nepilnametės J. G. prostituciją ir pelnėsi iš jos, t. y. drauge su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., ir vėliau gavo iš jos ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius. Tokia J. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.

55BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Itin kvalifikuojančiu požymiu laikoma tai, kad veikos numatytos, BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padaromos prieš nepilnametį asmenį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra keturios alternatyvios veikos: 1) pelnymasis (pajamų turėjimas) iš nepilnamečio asmens prostitucijos; 2) nepilnamečio asmens prostitucijos organizavimas; 3) vadovavimas nepilnamečio asmens prostitucijai; 4) nepilnamečio asmens gabenimas jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Šios veikos padaromos tiesiogine tyčia ir turint tikslą pelnytis. Kaltininkas suvokia, kad organizuoja ir vadovauja prostitucijai, arba gabena asmenį prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš jos, ir nori taip veikti. Pelnymosi tikslas – kai kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kitos asmens prostitucijos. Taikant BK 307 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti kaltininką žinojus, kad pelnėsi būtent iš nepilnamečio asmens prostitucijos, arba jei ir nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo tai suprasti ir numatyti.

56J. Ž. buvo inkriminuoti nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai: pelnymasis (pajamų turėjimas) iš nepilnametės J. G. prostitucijos ir jos prostitucijos organizavimas. Kaltinime nurodyta, kad J. Ž. veiksmai, organizuojant nepilnametės J. G. prostituciją, objektyviai pasireiškė tuo, kad ji kartu su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, ir nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., o pelnymasis iš nepilnametės J. G. prostitucijos pasireiškė tuo, kad ji gavo iš nepilnametės J. G. ne mažiau kaip 100 Lt, jos gautų už lytinius santykius.

57Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio, neginčijamo ir neabejotino įrodymo, kad J. Ž. realiai atliko kokius nors aukščiau paminėtus aktyvius nusikalstamus veiksmus ar bet kokia kitokia forma prisidėjo prie jų kaip bendrininkė.

58Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta. Teisėjų kolegija J. Ž. veiksmuose objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje, požymių nenustatė.

59Kaip jau buvo minėta, J. Ž. buvo kaltinama pelnymusi iš nepilnametės J. G. prostitucijos ir jos prostitucijos organizavimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko pajamų turėjimas (gavimas) iš kito asmens prostitucijos (pelnymasis) turi būti pagrįstas tam tikru susitarimu su prostitucija užsiimančiu asmeniu. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą arba už kitas jam teikiamas paslaugas (vežimą, patalpų suteikimą ar pan.). Prostitucijos organizavimu laikytina veika nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių ar šalių, jų apgyvendinimą, jų atvykimą į darbo vietą ir kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Kaip jau buvo minėta, visi paminėti veiksmai turi būti padaromi tiesiogine tyčia. Kalbant apie bendrininkavimą, pažymėtina tai, kad bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikalstamos veikos formą, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagal pateiktą J. Ž. kaltinimą jos vaidmuo bendrininkų grupėje - vykdytoja. Baudžiamosios teisės doktrinoje vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų J. Ž. veikoje nenustatė. Tokių veiksmų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, be to, kad J. Ž. buvo automobilyje, nukentėjusioji J. G. negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus jos veiksmo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nusikalstamas BK 307 straipsnio prasme. Nukentėjusioji J. G. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad dėl susitikimų ji telefonu tardavosi tik su Z. T., jam ji atiduodavo ir sutartą dalį gautų už lytines paslaugas pinigų. Byloje nėra įrodymų, kad J. Ž. ieškojo klientų, bendravo su jais ar J. G. telefonu, organizavo jų susitikimus, ir pan. Nesant byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių J. Ž. tyčią pelnytis iš kito asmens prostitucijos, nėra pagrindo pripažinti ją kalta ir nuteisti pagal BK 307 straipsnio 3 dalį. Todėl šioje prokuroro apeliacinio skundo dalyje suformuluotas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

60Dėl nuteistojo Z. T. apeliacinio skundo argumentų

61Nuteistasis Z. T. apeliaciniu skundu prašo:

62- Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę;

63- pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi bei švelninti jam paskirtą bausmę;

64- paskirti jam ne didesnę kaip 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jos vykdymą atidėti.

65Visi nuteistojo prašymai atmestini.

66Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

67Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto prievartavo iš K. Ž.. Jis pripažįsta iš K. Ž. reikalavęs grąžinti skolą ir tokiu būdu savavaldžiavęs, todėl prašo jo veiksmus iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį.

68Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

69Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo versija, kad jis iš nukentėjusiosios K.Ž. reikalavo grąžinti skolą, nėra nauja. Analogišką versiją nuteistasis pateikė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo versiją kruopščiai ištyrė ir dėl jos skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė. Teismas, ištyręs nuteistojo, nukentėjusiosios K.Ž., liudytojų parodymus bei kitus rašytinius bylos duomenis ir juos įvertinęs, konstatavo, kad tarp K. Ž. ir Z. T. jokių turtinių santykių nebuvo ir Z. T., reikalaudamas iš nukentėjusiosios tariamos skolos, pareiškė absoliučiai neteisėtas turtines pretenzijas. Z. T., suprasdamas, jog neturi jokių teisių į nukentėjusiosios turtą, ir atvirai, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas sumušti nukentėjusiąją arba perduoti ją kitiems asmenims ir taip priversti ją verstis prostitucija), reikalaudamas iš nukentėjusiosios perduoti 4 000 Lt ir gavęs dalį jų – 500 Lt, įvykdė turto prievartavimą (BK 181 straipsnio 1 dalis).

70Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo Z. T. kaltės padarius turto prievartavimą (BK 181 straipsnio 1 dalis).

71Apeliantas, nesutikdamas su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, savo skunde naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodo, ir tik kitaip, nei apygardos teismas, vertina byloje surinktus įrodymus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.

72Teisėjų kolegijos nuomone, deklaratyvūs yra apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusioji K. Ž. jį apkalba dėl nutrauktos jų draugystės, o į policiją kreipėsi tik dėl to, kad nereikėtų grąžinti skolos. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas aiškinosi nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiosios K. Ž. skolos, tačiau tokią nuteistojo versiją patvirtinančių aplinkybių nenustatė. Priešingai, byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visuma (paties nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojos G. G. parodymai, telefoninių pokalbių, vykusių tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo, bei jų tarpusavio SMS žinučių susirašinėjimo turinys, kiti rašytiniai bylos duomenys) paneigia apelianto teiginius apie nukentėjusiosios K. Ž. skolą. Atmestinas ir apelianto teiginys, kad K. Ž. jam į SMS žinutes atsakinėjo patariama ir kontroliuojama policijos darbuotojo, nes tai tėra jokiais duomenimis nepagrįsta apelianto prielaida.

73Be to, apeliantas teigia, kad teismas neišsiaiškino aplinkybės, kad K. Ž. kreipėsi į policiją tuo metu, kai iš jos pinigų dar nebuvo reikalauta. Šią aplinkybę apeliantas sieja su nukentėjusiosios K. Ž. vengimu grąžinti jam skolą. Šis apelianto skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

74Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Z. T. nusikalstama veika truko nuo 2011-01-14 iki 2011-02-02. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas aptariamos veikos padarymo laikotarpį nuo 2011-01-17 iki 2011-02-02, patikslino kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų atsiradimo momentą, tačiau tai nereiškia, kad iki 2011-01-17, t. y. iki nukentėjusiosios kreipimosi į teisėsaugos institucijas, tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo nebuvo jokių santykių. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad iki 2011-01-17 tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko intensyvus bendravimas, susijęs su K. Ž. išvykimu į Angliją. Byloje nustatyta, kad K. Ž. į Angliją turėjo išvykti ( - ), jai atsisakius tai padaryti, nuteistasis, reikalaudamas, kad ji išvyktų, ėmė jai grasinti (sumušti, perduoti ją kitiems asmenims ir taip priversti ją verstis prostitucija). Nukentėjusioji bijodama, jog Z. T. įgyvendins savo grasinimus, kreipėsi į policiją, o nuo 2011-01-17, t. y. tos dienos, kurią ( - ), Z. T. pradėjus rašyti nukentėjusiajai grasinančias žinutes ir reikalauti 4 000 Lt, buvo fiksuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo momentas. Taigi aplinkybė, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją 2011-01-17, nepatvirtina nuteistojo versijos, kad tokiu būdu nukentėjusioji vengė grąžinti jam tariamą skolą.

75Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo Z. T. kaltės prievartavus turtą iš K. Ž. ir teisingai nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

76Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam Z. T. baudžiamasis įstatymas (BK 181 straipsnio 1 dalis) taikytas tinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą - pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažįsta padaręs savavaldžiavimą ir dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

77Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam Z. T. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta tinkama, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkanti bausmė, švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

78Dėl kitų nuteistojo skundo argumentų

79Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, bei sušvelninti už šio nusikaltimo padarymą jam paskirtą bausmę.

80Apeliacinės instancijos teismui, patenkinus prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo Z. T. pritaikymo, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, ir pripažinus, kad nuteistojo Z. T. nusikalstama veika atitinka BK 307 straipsnio 3 dalies sudėtį, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus nuteistojo pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt.). Naginėjamu atveju apie tai, kad Z. T. pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, buvo sužinota atliekant ikiteisminį tyrimą dėl kitos nuteistojo Z. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl laikytina, kad nuteistasis prisipažino pelnęsis iš kito asmens prostitucijos tik dėl surinktų įrodymų. Be to, nuteistasis neigia žinojęs, kad nukentėjusioji J. G. nusikaltimo darymo metu buvo nepilnametė, nors apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę nustatė. Aptartos aplinkybės eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

81Teisėjų kolegijai nusprendus netenkinti ankstesnių aptartų nuteistojo prašymų, nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymą taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir(ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Visais atvejais, kai kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas negalimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Z. T. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje, BK 75 straipsnio taikymas yra negalimas. Dėl to atmetamas apelianto prašymas – atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

82Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

84Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį dėl Z. T. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pakeisti:

85Z. T. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

86Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, su bausme paskirta Z. T. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, ir skirti Z. T. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

87Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

88Nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Z. T. nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio... 4. - pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. J. Ž. išteisinta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, jai nepadarius veikos,... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Panevėžio apygardos... 8. Z. T. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m.... 9. be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011... 10. - 2011 m. sausio 21 d. apie 19 val. Z. T. nuvežė J. G. į automobilių... 11. - 2011 m. sausio 21 d. apie 20.10 val. Z. T. nuvežė J. G. į butą ( - ),... 12. - 2011 m. sausio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, Z. T. nuvežė J. G. į... 13. - 2011 m. sausio 23 d., apie 20.20 val., Z. T. nuvežė J. G. į butą ( - ),... 14. J. Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m.... 15. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J. Ž. pagal... 16. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu... 17. Z. T. pripažinti kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį... 18. J. Ž. pripažinti kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės... 19. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas Z. T.... 20. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, išsamiai neišanalizavo... 21. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai išteisino J. Ž. pagal BK 307... 22. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus,... 23. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika pelnytis iš kito asmens prostitucijos... 24. Skiriant bausmę J. Ž. atsižvelgtina į tai, kad ji ankščiau neteista, jos... 25. Nuteistasis Z. T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011... 26. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto... 27. 2011-01-17, tačiau teismas neišsiaiškino, kodėl dar 2011-01-16 vakare K.... 28. Apeliantas taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 29. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė... 31. Apeliantas nuteistasis Z. T. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Z. T.... 32. Išteisintosios J. Ž. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.... 33. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas... 34. Nuteistojo Z. T. apeliacinis skundas atmestinas.... 35. Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinio... 36. Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu Panevėžio apygardos teismo... 37. Dėl nuteistojo Z. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 307... 38. Apelianto nuomone, apygardos teismas, perkvalifikuodamas Z. T. nusikalstamą... 39. Toks prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.... 40. Ikiteisminio tyrimo metu Z. T. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 307... 41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo Z. T. ikiteisminio tyrimo... 42. Prokuroras, nesutikdamas su minėta teismo išvada, teigia, kad vertindamas... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro... 44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje... 45. Pažymėtina, kad nustatinėjant aplinkybę – ar nuteistasis Z. T. žinojo,... 46. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nėra... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi... 48. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam buvo netinkamai... 49. Skiriant bausmę nuteistajam Z. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal... 50. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje,... 51. Dėl J. Ž. išteisinimo pagal BK 307 straipsnio 3 dalį.... 52. Prokuroras nesutinka su J. Ž. išteisinimu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir... 53. Toks prokuroro prašymas atmestinas.... 54. J. Ž. buvo kaltinama ir perduota teismui už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m.... 55. BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens... 56. J. Ž. buvo inkriminuoti nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 3 dalyje,... 57. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios... 59. Kaip jau buvo minėta, J. Ž. buvo kaltinama pelnymusi iš nepilnametės J. G.... 60. Dėl nuteistojo Z. T. apeliacinio skundo argumentų... 61. Nuteistasis Z. T. apeliaciniu skundu prašo:... 62. - Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: jo... 63. - pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino... 64. - paskirti jam ne didesnę kaip 3 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę,... 65. Visi nuteistojo prašymai atmestini.... 66. Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1... 67. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl turto... 68. Toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra teisinio... 69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo versija, kad jis... 70. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo... 71. Apeliantas, nesutikdamas su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 181... 72. Teisėjų kolegijos nuomone, deklaratyvūs yra apelianto skundo teiginiai, kad... 73. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neišsiaiškino aplinkybės, kad K. Ž.... 74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo... 75. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 76. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nuteistajam Z. T.... 77. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam Z. T. už nusikaltimo, numatyto BK 181... 78. Dėl kitų nuteistojo skundo argumentų... 79. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad... 80. Apeliacinės instancijos teismui, patenkinus prokuroro apeliacinio skundo dalį... 81. Teisėjų kolegijai nusprendus netenkinti ankstesnių aptartų nuteistojo... 82. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 84. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį dėl Z.... 85. Z. T. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK... 86. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 87. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 88. Nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą atmesti....