Byla 2K-353/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 30 d., 16-16.30 val., Ž. D. gyvenamajame name, esančiame Kaišiadorių r., Gudienos k., ( - ), sužinojęs, kad Ž. D. girtas namuose triukšmauja, kartu su T. R. nuėjo pas Ž. D. į jo gyvenamąjį namą, kur abu suduodami smūgius rankomis ir įspirdami į įvairias kūno vietas Ž. D., jį sumušė ir sužalojo. Po to A. V. ir T. R. iš Ž. D. gyvenamojo namo išėjo, girtavo, tačiau ir vėl grįžo ir dar kartą šį sumušė, taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei tinkamai jam pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

7Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai skirdami jam bausmę neatsižvelgė į jo veikos motyvus, kad nukentėjusį Ž. D. sumušė siekdamas apginti kitą asmenį, nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jis prisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikaltimą, skyrė jam bausmę kaip recidyvistui, nors jis tokiu nepripažintas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

8A. V. manymu, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, buvo padaryta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu nusikaltimo padarymu remdamasis ne byloje surinktais įrodymais, o tik vidiniu įsitikinimu, nuosprendyje nenurodė įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes laikė jį recidyvistu nenurodydamas nuosprendyje jokių tokio sprendimo motyvų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepatikrino jo bylos tiek, kiek yra įpareigotas baudžiamojo proceso įstatymo, nes nenustatė pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne byloje surinktais įrodymais, o vidiniu teismo įsitikinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, nes, pirmosios instancijos teismui paskyrus jam bausmę kaip recidyvistui, jo bylą nagrinėjo laikydama jį tokiu.

9Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

10Prokuroras nurodo, kad paduotame skunde kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu, todėl šie argumentai pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir paliktini nenagrinėti. Prokuroro manymu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis kaltu prisipažino tik iš dalies. Be to, tinkamai taikė BK 27 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnio 1 dalį, nes naują tyčinį nusikaltimą A. V. padarė neišnykus ir nepanaikinus teistumo už pirmą tyčinį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes skunde išdėstyti argumentai buvo susiję tik su švelnesnės bausmės paskyrimu. Nutarties aprašomojoje dalyje teismas motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir apeliacinio skundo argumentų, todėl nutartis surašyta nepažeidžiant BPK 332 straipsnio reikalavimų. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, nes jis privalomas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, o tokios aplinkybės nenustatyta. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nė vienas iš proceso dalyvių nepageidavo atlikti įrodymų tyrimo.

11Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl bausmės

13Nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad skirdamas jam bausmę teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie rodytų, kad A. V. ir T. R. būtų naudoję fizinį smurtą prieš Ž. D. siekdami apginti kokį nors kitą asmenį nuo prasidėjusio ar tiesiogiai gresiančio Ž. D. nusikalstamo ar kito pavojingo kėsinimosi. Iš bylos duomenų matyti, kad tada, kai A. V. ir jo bendrininkas pirmą kartą pradėjo mušti nukentėjusį Ž. D., šis neketino niekieno sumušti ar kitaip pavojingai elgtis (T 1, b. l. 9-11, 39-40; T. 2, b. l. 41-42, 75-76). Byloje esantys duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad sumušdami Ž. D. antrą kartą A. V. ir T. R. gynė D. T. nuo Ž. D. pavojingo kėsinimosi. Nukentėjęs Ž. D. negalėjo nieko paaiškinti apie tai, kaip buvo sumuštas antrą kartą (T. 1, b. l. 9-11; T. 2, b. l. 41, 74). Pati D. T. neigė, kad matė įvykį ar kaip nors jame dalyvavo (T. 1, 42-43; T. 2, b. l. 42, 75). Liudytojo A. A. parodymai dėl šios aplinkybės pernelyg abstraktūs, iš jų negalima spręsti apie Ž. D. veiksmus (T. 1, b. l. 39-40). Liudytojo M. T. parodymai apie tai, kad Ž. D. kėsinosi į D. T. sveikatą nenuoseklūs. Antai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nedavė jokių parodymų apie kokį nors Ž. D. naudotą smurtą, tuo tarpu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojas jau tvirtino, kad Ž. D. buvo sugriebęs D. T. koją, kai prie jo priėjo A. V. ir T. R. ir antrą kartą jį sumušė (T. 1, b. l. 33-34; T. 2, b. l. 41-42, 75-76).

14Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. pripažino ne visas, o tik dalį esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nes neigė sumušęs nukentėjusįjį antrą kartą. Be to, parodymus apie bylos aplinkybes davė ne savo noru, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, nes parodymus apie jį sumušusius asmenis davė ir juos apibūdino pats nukentėjęs Ž. D., liudytojai M. T., A. A.

15BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad asmuo laikomas recidyvistu vien nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą. Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Iš BK 27 straipsnio 2-4 dalių matyti, kad teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, tačiau, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. BK 97 straipsnyje nustatyta, kad turinčiais teistumą yra laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio matyti, kad A. V. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė 2006 m. rugsėjo 30 d., t.y. bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš to darytina išvada, kad A. V., turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą laikydamas A. V. recidyvistu ir skirdamas jam bausmę vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi.

16Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

17Iš BPK 304-306 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio turinį, matyti, kad teismas neįpareigotas atskirai nuosprendyje aptarti motyvų, kodėl laiko asmenį recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje taip pat nenustatyta teismui tokios pareigos. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamas A. V. recidyvistu ir paskyręs jam bausmę kaip recidyvistui, suvaržė jo teisę į gynybą ar kitaip pažeidė Baudžiamojo proceso kodeksą.

18Kasatorius deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu nusikaltimo padarymu remdamasis tik vidiniu įsitikinimu, nuosprendyje nenurodė įrodymų, kuriais grindė išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas detaliai aptarė įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas apie tai, kad A. V. įvykdė kaltinime nurodytą nusikaltimą, ir nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė liudytojos D. T. parodymus (T. 2, b. l. 78-80).

19Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino jo bylos tiek, kiek teismas įpareigotas baudžiamojo proceso įstatymo, nes nenustatė pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne byloje surinktais įrodymais, o vidiniu teismo įsitikinimu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. V. kaltė nusikaltimo padarymu grindžiama nukentėjusio Ž. D., liudytojų M. T., A. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvada, iš dalies paties A. V. parodymais, o ne vidiniu teismo įsitikinimu. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo nurodomo pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo ir nepažeidė savo pareigos patikrinti apeliacine tvarka skundžiamų nuosprendžių ar nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta apimtimi.

20Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija buvo šališka, nes nagrinėjo jo bylą laikydama jį recidyvistu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama A. V. bylą, būtų turėjusi kokių nors išankstinių nuostatų dėl bylos baigties dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skyrė A. V. bausmę kaip recidyvistui. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog A. V. yra recidyvistas nesuteikia pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija buvo šališka, nes teisėjų kolegija išvadą apie tai, kad A. V. yra recidyvistas, padarė išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturėdama dėl šios aplinkybės jokių išankstinių nuostatų. Be to, minėta, ši išvada apie kaltininko asmenybę atitinka faktines bylos aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo normas.

21Nenustačius įstatyme nurodytų pagrindų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ar apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, neišeinant už kasacinio skundo ribų jie pripažintini teisėtais, o nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 30 d., 16-16.30 val., Ž. D.... 6. Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 7. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai skirdami jam bausmę... 8. A. V. manymu, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, buvo padaryta ir Lietuvos... 9. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 10. Prokuroras nurodo, kad paduotame skunde kasatorius nesutinka su pirmosios ir... 11. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl bausmės ... 13. Nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad skirdamas jam bausmę teismas... 14. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę... 15. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai... 16. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų... 17. Iš BPK 304-306 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio turinį, matyti,... 18. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino... 19. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 20. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos... 21. Nenustačius įstatyme nurodytų pagrindų pirmosios instancijos teismo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 23. Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti....