Byla 2A-9-524/2015
Dėl dalies apskrities viršininko įsakymo ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo arba neatlygintinio servituto nustatymo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, notarė S. D., F. L. B. P., ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei B. B., ieškovės atstovei advokatei E. G., atsakovo A. B. atstovui advokatui A. J., trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovui A. B., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovėms R. Š. ir A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

2Nr. 2-19-733/2014 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. B. dėl dalies apskrities viršininko įsakymo ir dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo arba neatlygintinio servituto nustatymo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, notarė S. D., F. L. B. P., ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymo Nr. 3810 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkiui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo nuomos Šilutės rajone“ dalį dėl ( - ) 160,48 kv. m bendro ploto asfaltuoto akligatvio pagal plane, pateiktame prie šio patikslinto ieškinio, nurodytą konfigūraciją, einančio nuo pagrindinės gatvės pro namą Nr. ( - ), priklausantį A. B., iki šios gatvės namo Nr. ( - ), priklausančio ieškovei, pardavimo; 2) pripažinti iš dalies negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 2SD-3880, dėl kitos paskirties 0,19 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ties namu Nr. ( - ), pardavimo, t. y. jos dalį dėl ( - ) 216,09 kv. m bendro ploto asfaltuoto akligatvio, einančio pro namą, pažymėtą Nr. ( - ), iki namo, pažymėto Nr. ( - ), pagal pateikto privažiavimo kelio plano konfigūraciją; 3) taikyti restituciją – grąžinti valstybei 160,48 kv. m bendro ploto asfaltuotą akligatvį pagal plane nurodytą konfigūraciją, esantį ( - ), einantį pro namą Nr. ( - ) iki namo Nr. ( - ); 4) jei nebus pripažintas iš dalies negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymas Nr. 3810 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (suteiktą asmeniniam ūkui), žemės sklypų įregistravimo, pardavimo, nuomos Šilutės r.“ ir pripažinta iš dalies negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2SD-3880 dėl kitos paskirties 0,19 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pardavimo A. B., t. y. jos dalis dėl 216,69 kv. m bendro ploto asfaltuoto akligatvio pardavimo, priimti alternatyvų sprendimą – suteikti ieškovei neatlygintinį 160,48 kv. m bendro ploto kelio (toje pat vietoje, kuriuo nuo 1958 m. naudojosi jos motina A. J., mirusi ( - ), iki sklypo, unikalus Nr. ( - ), privatizavimo A. B.) servitutą į jai dabar priklausančią namų valdą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančią ( - )

5Nurodo, kad ginčijamais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas A. B. privatizavo kitos paskirties 0,19 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ties namu Nr. ( - ), kartu su ( - ) gatvės akligatviu, vieninteliu įvažiuojamuoju keliu į ( - ), t. y. jai nuosavybės teise priklausančią namų valdą – gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1m(p), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), sandėlį, plane pažymėtą 2I1p, unikalus Nr. ( - ), ir kitus statinius.

6Į savo namų valdą ieškovė gali patekti ( - ) gatvės asfaltuotu akligatviu pro atsakovo namą Nr. ( - ). Atsakovas trukdo naudotis keliu į jai priklausančią namų valdą: užstato automobiliais, išpila ant važiuojamosios kelio dalies žvyro krūvas. Kito kelio patekti į ieškovės namų valdą nėra, atskiro kelio įrengti neįmanoma. Važiuoti per dvaro teritoriją ieškovė negali, nes ten nėra kelio, tik žolynai tarp medžių. Jai priklausantis namas, esantis ( - ), yra pagrindinės ( - )akligatvyje ir tai pažymėta ( - ) gatvės plane. Namas stovi apie 10 m aukščiau gatvės lygio. Nuo gatvės pusės yra akmeninė, iki 1,50 m aukščio tvora. Gatvė yra jos namo rytinėje pusėje, iš pietinės pusės – ta pati akmeninė apie 1,50 m aukščio tvora, saugoma paveldo, už kurios yra kaimynų valda. Į vakarinę pusę yra ( - ) parkas. Iš šiaurinės pusės stovi du gyvenamieji namai, kuriuos skiria asfaltuotas kelias, kuriuo vieninteliu galima patekti prie jos gyvenamojo namo.

7Nurodo, kad minėtas 160,48 kv. m bendro ploto (150 m ilgio ir 3 m pločio) akligatvis privatizuotas neteisėtai. ( - ) nuo 1993-12-07 yra įrašyta į kultūros vertybių registrą kaip kultūros paveldo vietovė. Atsakovo A. B. žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo privatizuotas, pažeidžiant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nebuvo parengtas kvartalo, kuriame buvo privatizuojamas sklypas, sklypų išplanavimo projektas, įvertinant sklypų istorinį išsidėstymą, pirkimo–pardavimo sutartyje nėra Specialiųjų sąlygų, kadangi nebuvo parengtas kvartalo, kuriame privatizuojamas sklypas, projektas, nebuvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Žemė, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.), negali būti privatizuota. Kelias – įvažiavimas iš pagrindinės gatvės į ieškovės namų valdą ( - ), buvo istoriškai susiformavęs nuo 1936 m. iki 2003-06-13 žemės sklypo privatizavimo, kelio atkarpa nuo pagrindinės gatvės iki jos namų valdos buvo Valstybės fondo žemė, skirta bendro naudojimo keliui. Netenkinęs reikalavimų dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, teismas privalėtų nustatyti nemokamą servitutą, nes žmonės 50 metų naudojosi šiuo keliu.

8Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Šilutės rajono savivaldybė nėra įtraukusi į apskaitą jokio akligatvio, einančio iš ( - ) į privačias namų valdas ( - ). Tai, jog šalys kad ir daugelį metų tiesiog važiuodavo tam tikra valstybinės žemės dalimi dėl patogumo, nesudaro pagrindo teigti, jog šis valstybinės žemės koridorius turi būti laikomas gatve ar keliu. ( - ) ir žemės sklypas yra neatsiejama ( - ) teritorijos dalis, todėl ir patekti į jį tikslinga per ( - ) teritoriją, juolab kad iš ( - ) pusės esančioje tvoroje, kuri juosia žemės sklypą ( - ), yra jau seniai įrengti vartai, skirti pravažiuoti transporto priemonei, o ne pėstiesiems. Taip pat įrengti vartai ir į dvaro teritoriją iš ( - ) už ( - ) namo Nr. ( - ), per kuriuos į savo sklypą patenka ir namo Nr. ( - ) gyventojai.

9Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalavimus grindžia nepasirašytu dokumentu – toponuotrauka, vadindama ją kelio projektu. Kelias yra teisinė kategorija, kuri nustatinėtina kitais įrodymais, negu byloje pateikė ieškovė. Ieškovės nurodytas kelias neegzistuoja jokiuose registruose ir nėra matomas bei atpažįstamas georeferencinio pagrindo duomenų bazėje. Ieškovė nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja ginčijamas sandoris. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad jo žemės sklypas yra suformuotas tik atliekus preliminarius matavimus. Pagal byloje esantį žemės sklypo planą jo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, planas suderintas, patvirtintas bei atitinkamai įregistruotos VĮ Registrų centre. Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymui Nr. 3810 nuginčyti ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą, todėl atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Reikalavimo nustatyti servitutą klausimu atsakovas nurodė, kad ieškovės prašymas pagrįstas siekiu naudoti nekilnojamąjį turtą patogiau, nors ji turi galimybę patekti į savo nuosavybę. Kadangi ginčo atveju nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – būtinumo, ieškovės reikalavimas leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą. Grąžinant parką L. F. B. P. buvo nustatyti servitutai 2011-11-12, leidžiantys privažiuoti prie ( - ) g. namų valdų Nr. ( - ).

10Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklausantis A. B. 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2SD-3880 pagrindu, suformuotas neprieštaraujant tuo metu galiojusiems teritorijų planavimo dokumentams. Todėl nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta. Į ( - ) namą yra numatytas kitas privažiuojamasis kelias, einantis pro vartus iš buvusio malūno pusės (šiuo metu baras „( - )“). Šiuo privažiuojamuoju keliu ( - ) g. namų Nr. ( - ) gyventojai naudojasi iki šiol. Ieškovė prašomu būdu naujo įvažiuojamojo kelio į sklypo, esančio ( - ), teritoriją įrengimas neišvengiamai kirstų akmeninę tvorą, kuri yra sudėtinė kultūros paveldo dalis. Atsakovas A. B. privatizavo tik 0,01 ha kelių, tačiau ieškovė ginčija 160,48 kv. m bendro ploto ( - ) gatvės asfaltuoto akligatvio, priklausančio atsakovui A. B., pardavimą.

11Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad gatvė (akligatvis) ( - ), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – ( - ) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17112, buvęs kodas UV43) teritoriją. Dalis minėto kelio (akligatvio) ( - ), patenka į ( - ) sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1015, buvęs kodas G283K) ir ( - ) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20959, buvęs kodas A1887) teritorijas. Atsakovui A. B. formuojant žemės sklypą turėjo būti taikomi reikalavimai, nustatyti Vyriausybės 1992-10-06 nutarimo Nr. 753 „Dėl žemės sklypų respublikinės reikšmės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1. p. Su Kultūros vertybių apsaugos departamentu nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju rengiamas projektas turėjo būti derinamas su departamentu, kas nebuvo padaryta. Kelio įrengimas nuo ( - ) gatvės per dvaro teritoriją nebūtų galimas, kadangi jo įrengimui būtų reikalinga kirsti esamą ( - ) sodybos tvorą, t. y. žaloti vertingąją savybę. Parko kelias skirtas prieiti lankyti, nėra skirtas važiuoti.

12Trečiasis asmuo F. L. B. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad parko kelias skirtas prieiti lankyti, nėra skirtas važiuoti.

13Trečiasis asmuo notarė S. D. į teismo posėdį neatvyko.

14Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybė nėra įtraukusi į apskaitą jokio akligatvio, einančio iš ( - )gatvės ( - ) į privačias namų valdas ( - ). Tokio akligatvio Šilutės rajono savivaldybės kelių apskaitoje nebuvo ir tuo metu, kai atsakovui A. B. ginčijamu Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymu Nr. 3810 buvo leista nusipirkti 0,19 ha žemės sklypą ( - ), bei 2013-06-13 sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Savivaldybės eksploatuojamų (prižiūrimų) kelių sąrašuose nėra įtraukta jokio privažiuojamojo kelio, adresu ( - ). Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. TI-1586 bendrajame plane nenumatoma įrengti kelio ( - ) teritorijoje. Privatizuojant šį žemės sklypą jokio akligatvio tame žemės sklype nebuvo, todėl joks akligatvis negalėjo būti privatizuotas. Ieškovės nurodomas akligatvis, kuris, jos teigimu, privatizuotas neteisėtai, nėra užfiksuotas jokiuose dokumentuose ir ieškovė to neįrodė. Ieškovės pateikta toponuotrauka nelaikytina akligatvio teisiniu buvimu, remiantis atsakovo A. B. argumentais. Teismas taip pat padarė išvadą, jog A. B. 2003-06-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2SD-3880 pagrindu priklausantis žemės sklypas suformuotas neprieštaraujant tuo metu galiojusiems teritorijų planavimo dokumentams – ( - ) gyvenvietės generaliniam (bendrajam) planui Nr. 003881000014 (patvirtintas Šilutės r. DŽDT VK 1990-01-25 sprendimu Nr. 8) ir Švėkšnos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui (patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000-07-25 įsakymu Nr. 1758). Ieškovė neteisingai nurodo, kad ginčo sklypas yra suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus, sklypas suderintas, parduotas ir įregistruotas registro įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti iš dalies negaliojančiu ginčo Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymą, taip pat nenustatyta jokių imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, kurio pagrindu, vadovaujantis CK 1.80 str., reiktų naikinti žemės sklypo prie namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė naudotis savo daiktu pagal paskirtį turi galimybę ir neribodama atsakovo A. B. teisių, t. y. patekti į savo namų valdą gali per dvaro teritoriją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, nepateikė įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto. Be to, naujo įvažiavimo į sklypo, esančio ( - ) teritoriją įrengimas iš ( - ) neišvengiamai kirstų akmeninę tvorą, kuri yra sudėtinė kultūros paveldo dalis.

15Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino ginčo asfaltuotą akligatvį, teigdamas, kad jis nepriklauso kelių kategorijai. Apeliantė pripažįsta, kad akligatvis nepriklauso kelių kategorijai ir nėra registruotas Šilutės savivaldybėje, tačiau byloje esančioje toponuotraukoje matyti keliukas, vedantis į ieškovės namų valdą. Teismas neteisingai aiškina Žemės reformos įstatymo 13 str. l d. 2 punkto nuostatas, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aukščių, skverų, kapinių ir kitų). Priešingai nei sprendė teismas, apeliantės nuomone, šioje įstatymo normoje konkrečių teritorijų išvardytas sąrašas nėra baigtinis ir įstatymų leidėjas numato galimybę priskirti ir kitas teritorijas neprivatizuojamai žemei, jeigu tai atitinka sąlygą – užimta gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms. Atsakovo privatizuotu asfaltuotu keliu ieškovės motinos A. J. ir A. B. šeimos naudojosi kelis dešimtmečius, dėl to ginčo nėra. Teismui nekėlė įtarimo A. B. privatizuoto 0,19 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), grąžintoje byloje Nr. 2-20-635/2012, ją iš naujo nagrinėjant, atsiradęs planas su kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo ribomis, suderintas, patvirtintas bei atitinkami įregistruotas VĮ Registrų centre, nors Kultūros paveldo departamento atstovai, ieškovės atstovė, nagrinėjant bylą pirmą kartą, byloje matė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kad ginčo sklypas buvo privatizuotas tik pagal preliminarius matavimus. Tai konstatuota ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-17 sprendime byloje Nr. 2-20-635/2012 (kuri apeliacine tvarka buvo grąžinta iš naujo nagrinėti, dabar Nr. 2-19-733/2014), kur rašoma: „Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų atsakovui A. B. žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“. Esant tokioms aplinkybėms, teisėsaugos organai turėtų spęsti klausimą dėl svarbaus dokumento galimo suklastojimo. Taigi atsakovui A. B. žemės sklypas kultūros paveldo teritorijoje buvo suformuotas tik atliekant preliminarius matavimus, kurie nagrinėjant bylą iš naujo neaiškiu būdu pasikeitė. Vadovaujantis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 1992-05-02 nutarimo Nr. 343 XIX skyriuje, parduodant A. B. žemės sklypą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenyse turėjo būti nurodyta, kad sklypui taikomi Specialiųjų sąlygų reikalavimai, nustatyti nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, nes ( - ) yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Tai turėjo būti nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, tai nebuvo padaryta, o pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 5 str. 8 dalį ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtaką nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, tačiau jokio patikslinto projekto nebuvo ir jis nebuvo derintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-20-635/2012 A. B. privatizuojamo žemės sklypo ribų derinimo klausimas buvo keliamas ne kartą ir pabrėžiama, kad tokio derinimo su Kultūros paveldo departamentu nebuvo, atsakovai dalyvavo teismo posėdžiuose ir šių teiginių neginčijo. Ginčijamas akligatvis buvo Valstybės fondo žemėje, tuo metu nebuvo reikalo tvirtinti keliuką iki kiekvieno ( - ) gatvės numeriu pažymėto namo. Netvirtinami keliai patekimui į daugiabučius namus ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nors plotai yra dideli ir ne visur yra asfaltuotų kelių, tačiau jie neprivatizuojami. Neteisingai teismas aiškino ir Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 punktą, kuris leido privatizuoti žemę, įrašytą į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, jei ta žemė yra tokiose teritorijose esančių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, kadangi teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ir ieškovės namų valda yra prie tokios teritorijos ir neturi kito patekimo į ieškovės namų valdą kaip tik asfaltuotas keliukas per privatizuotą žemės sklypą.

16Niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė turi realią galimybę naudotis kituose greta esančiuose žemės sklypuose numatytais ir esančiais privažiuojamaisiais keliais ir servitutais. Pirmą kartą nagrinėjant šią bylą, atsakovai sutiko ir dėl to ginčo nebuvo, kad ieškovei patekti į savo namų valdą iš pačios Vilkėno gatvės dėl autentiškos akmenų tvoros ir iš gretutinio sklypo (( - )) galimybės nėra. Per parko teritoriją per pagrindinius vartus ieškovė važinėti negali, nes kelio servitutas suteiktas tik parko apžvalgai, toks servitutas negali būti vertinamas kaip kelio servitutas ir teisė nuolatinai naudoti privažiavimui prie namo ( - ). Pagal antstolių nustatytas faktines aplinkybes, fotonuotraukas, nuo parko pietinėje pusėje yra neryškumų, galimai provėžų pėdsakų, einančių iki ieškovės sklypo vakarinės pusės, reljefiškai kylančių 2–3 metrus. Šalia šio tako auga suaugę medžiai, kurių šaknys matyti provėžų paviršiuje, pačiame take matyti nupjauti kelmai. Šioje vietoje nėra pėsčiųjų tako ar išvažinėto kelio. Atsakovai neginčija, kad toje vietoje pravažiavimui reikėtų įrengti kelią, tačiau, kultūros paveldo atstovų teigimu, ir pagal pateiktą istorinę medžiagą šioje vietoje nėra buvę važiuojamojo kelio, o naujo įrengimas pakenktų saugomai kultūros vertybei.

17Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teisme išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad apeliantė remiasi Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimu, nors šis Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-29 nutartimi buvo panaikintas. Nutartyje konstatuojama, kad teismas, pripažinęs negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2002-12-19 įsakymą Nr. 3810 ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 0,19 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimo A. B., esmingai pažeidė atsakovo A. B. teisę prie namų valdos nuosavybės teisėmis turėti žemės sklypą. Taip pat nurodo, kad apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad vienintelis kelias į ( - ) numeriu pažymėtą, apeliantei nuosavybės teise priklausantį namą yra ties ( - ). namu, pažymėtu ( - ) numeriu. Į ( - ) numeriu pažymėtą namą yra numatytas kitas privažiuojamasis kelias, einantis pro vartus iš buvusio malūno pusės (šiuo metu baras „( - )“) – šiuo privažiuojamuoju keliu ( - ) gyventojai naudojasi iki šiol. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad apeliantė gali patekti į savo namų valdą per ( - ) teritoriją.

18Atsakovas A. B. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teisme išdėstytais motyvais, t. y. joks kelias nebuvo privatizuotas, nėra jokiu imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, apeliantė turi galimybę patekti prie savo namų valdos be papildomo servituto nustatymo.

19Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepateikia Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pateikti neesminiai administracinio akto trūkumai, tokie kaip naujai suformuoto namų valdos žemės sklypo plano nesuderinimas su Kultūros paveldo departamentu, pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodytos tam tikros specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais aplinkybės, kad buvo privatizuota dalis kelio atkarpos.

20Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ginčo objektas – gatvė (akligatvis) ( - ), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – ( - )– teritoriją. Dalis minėto akligatvio ( - ), patenka į ( - )sodybos ir ( - )– kultūros vertybių – teritorijas. Pažymi, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-02 nutarimu Nr. 343 (aktuali redakcija nuo 2002-07-11 iki 2003-02-01) 2 punkte nurodyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atkūrimo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2002-07-01 iki 2005-04-20) 5 straipsniu, ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių priimami aktai, kurie gali turėti įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju rengiamas projektas turėjo būti derinamas su Departamentu, kas nebuvo padaryta. Abejotina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė gali patekti į savo namų valdą per ( - ) teritoriją. Departamentas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismo posėdžių metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kelio įrengimas nuo ( - )gatvės nebūtų galimas, kadangi jo įrengimui būtų reikalinga kirsti esamą ( - ) tvorą, t. y. žaloti vertingąją savybę siekiant formuoti naują planinę struktūrą – kelią, minima teritorija patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – ( - )– teritoriją, kurios vertingosios savybės yra gatvių tinklas, aikštės planas ir tūrinė erdvinė kompozicija, kapitalinio užstatymo fragmentai, miestelio panorama. Atsižvelgiant į tai, naujo kelio įrengimas sumažintų arba sužalotų šių kultūros paveldo objektų vertę.

21Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

22Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Šioje byloje nustačius, jog ieškovės ginčo esmė yra dėl įvažiavimo į savo namų valdą ir kad šį klausimą atsakovė Šilutės rajono savivaldybė sprendžia ikiteismine tvarka, būtina byloje pasisakyti ir dėl atsakovės siūlomo įvažiavimo projekto, t.y. ar ieškovės teisės realiai galės būti apgintos kitu būdu.

23Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas įgyvendinti daikto savininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).

24Civilinės bylos Nr. 2-19-733/2014 nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija yra parengusi sprendimo projektą „Dėl privažiavimo prie pastatų, esančių ( - ), įteisinimo“. Minėtas sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad minėtais adresais esančios sodybos neturi savo atskirų įvažiavimų į savo sklypus. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2014-07-31 sprendimu Nr. T1-2202 nuspręsta įpareigoti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių atlikti visas reikalingas procedūras, užtikrinant privažiavimą prie gyvenamųjų namų, esančių ( - ) (T. IV, b. l. 51). Savo ruožtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius su 2014-12-17 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį F. L. B. P. su prašymu apsvarstyti galimybę dėl kelio servituto nustatymo per trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, sudarant galimybę sodyboms, esančioms ( - ), galimybę turėti įvažiavimą į žemės sklypus, kuriuose yra minėtos sodybos. Konstatuotina, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija sprendžia klausimą dėl kelio servituto nustatymo, kuris (klausimas) yra tiesiogiai susijęs su ginču, nagrinėjamu civilinėje byloje Nr. 2-19-733/2014. Ieškovė savo ieškiniu teismo prašo nustatyti kelio servitutą prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio ( - ), per atsakovų žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemė po minėtu pastatu, taip pat ir po pastatu, esančiu ( - ), yra valstybinė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius turi teisę sudaryti sutartį dėl servituto šiems žemės sklypams nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad susidariusi dvejopai nagrinėjama situacija dėl kelio servituto nustatymo, t. y. teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19-733/2014 ir Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, turėtų būti nagrinėjama neatsiejamai viena nuo kitos, t. y. minėtas klausimas turėtų būti sprendžiamas vientisai. Byloje nėra išsiaiškinta, kaip ieškovės parengtas projektas dėl kelio servituto nustatymo paveiks pastato, esančio ( - ), savininko teises ir pareigas. Be to, būtina įvertinti, kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos rengiamas projektas apims ar turės įtakos ieškoves teisėms turėti įvažiavimą prie jai priklausančio pastato.

25Nustačius, jog ieškovės ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos parengti (rengiami) projektai dėl kelio servituto nustatymo, leidžiant privažiuoti prie pastatų, esančių ( - ), turėtų būti sprendžiami vientisai, yra pagrindas byloje trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą traukti pastato, esančio ( - ), savininką, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktas servituto nustatymo planas turi būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos lygiai taip pat, kaip ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos rengiamas projektas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas ieškovės projektas su minėta institucija suderintas nebuvo. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovių paaiškinimų nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija dar nesikreipė į minėtą instituciją dėl ginčo klausimo, nors šis klausimas yra probleminis, esminis. Pažymėtina, kad ieškovei neapgynus savo teisės turėti privažiuojamąjį kelią prie jai priklausančio pastato per kelio servituto institutą, turės būti analizuojamas ginčo sandorių dalies teisėtumas.

27Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimas suteikti jai neatlygintinį 160,48 kv. m bendro ploto kelio servitutą iš esmės neatitinka jos parengto servituto projekto. Iš ieškovės projekto matyti, kad kelio servitutas nustatomas iki ( - )tvoros, tačiau savo ieškinyje ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti kelio servitutą, leidžiant ieškovei patekti į žemės sklypą, kuriame yra jai priklausantis pastatas, ir remiasi paminėtu projektu. Nėra išsiaiškinta, kokio turinio servitutą ieškovė siekia nusistatyti atsakovų žemėje, taip pat kokiu teisėtu būdu, t.y. pagal kokį projektą ieškovė pateks į minėtą sklypą per ( - )tvoros liekanas. Byloje nustatyta, kad ieškovė, įvažiavusi į atsakovo sklypą, palieka stovėti automobilius, todėl tokio turinio servituto nustatymo būtinumas, nesant parengto projekto dėl įvažiavimo į ieškovės sklypą, turėtų būti analizuojamas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti iš ieškovės pateikti servituto, atitinkančio jos reikalavimą, projektą.

28Atsižvelgiant į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės bylos Nr. 2-19-733/2014 išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima, todėl pirmosios instancijos teismo 2014-03-10 sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo(CPK 326 str. 1d. 4p.).

29Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

30Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nr. 2-19-733/2014 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia... 5. Nurodo, kad ginčijamais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir... 6. Į savo namų valdą ieškovė gali patekti ( - ) gatvės asfaltuotu akligatviu... 7. Nurodo, kad minėtas 160,48 kv. m bendro ploto (150 m ilgio ir 3 m pločio)... 8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 9. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalavimus... 10. Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija prašė... 11. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 12. Trečiasis asmuo F. L. B. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad parko... 13. Trečiasis asmuo notarė S. D. į teismo posėdį neatvyko.... 14. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 16. Niekuo nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė turi realią galimybę... 17. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo... 18. Atsakovas A. B. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti iš... 19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 21. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 22. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 23. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 24. Civilinės bylos Nr. 2-19-733/2014 nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 25. Nustačius, jog ieškovės ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktas servituto nustatymo planas turi... 27. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimas suteikti jai neatlygintinį... 28. Atsižvelgiant į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, darytina... 29. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 30. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimą panaikinti ir bylą...