Byla 2A-1629-467/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė R. A. 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val., ieškovei su nepilnamete dukra K. A. (duomenys neskelbtini) vedžiojant ieškovei priklausantį neagresyvų komandorų veislės šunį, iš namo Nr.23 kiemo išbėgo atsakovui J. K. priklausantis agresyviai nusiteikęs vokiečių aviganių veislės šuo, kuris puolė ieškovę su dukra bei joms įkando, taip pat užpuolė jų šunį. Atsakovas tik pagalio pagalba išskyrė šunis ir ieškovė su dukra bei šuniu pabėgo. Grįžusios namo ieškovė su dukra nuėjo pas kaimynę M. M. L. pasiskolinti medicininių priemonių žaizdoms gydyti ir dezinfekuoti. Po įvykio ieškovės vyras kartu su dukra nuvažiavo pas atsakovą pasiteirauti, ar šuo skiepytas bei pasiaiškinti dėl įvykio ir tarp ieškovės vyro ir atsakovo įvyko konfliktas. Dėl šuns padarytų sužalojimų ieškovė 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Pilaitės šeimos sveikatos namus „Gyda“. Ieškovė taip pat kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadai pateikti. Specialisto išvadoje ieškovės sužalojimų padarymo galimybė nuo šuns dantų trauminio poveikio kategoriškai neatmetama, o ieškovės padaryti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl minėto įvykio ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Jos patirti išgyvenimai vertintini 5 000 Lt suma.

6Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, paremtas melagingais parodymais, siekiant išvengti ieškovės vyro N. A. baudžiamosios atsakomybės už atsakovo sumušimą, grasinimą nužudyti. 2011 m. lapkričio 4 d., 13 val. 30 min. ne atsakovo, bet ieškovės palaidas šuo, tuo metu kai atsakovas vedžiojo pririštą šunį savo kieme, užpuolė atsakovo šunį, perplėšė pastarajam nosį, nukando apykaklės dirželį. Ieškovės šuo laisvai bėgiojo gatvėje, šalia šuns ėjo dvi mergaitės, viena iš kurių buvo ieškovės dukra K. A.. Ieškovės šuniui įbėgus į atsakovo kiemą ir susipjovus su atsakovo šunimi, mergaitės bijojo prie šunų prieiti. Tik pagalio pagalba atsakovas šunis atskyrė, o po griežto reikalavimo užmauti šuniui apykaklę, ieškovės dukra tai padarė ir su drauge nuėjo. Nebuvo jokio kontakto tarp atsakovo šuns ir mergaičių, o juo labiau ieškovės, kurios net nebuvo įvykio vietoje. Teiginys, kad ieškovės komandorų veislės šuo neagresyvus, o atsakovo rytų Europos aviganis labai agresyvus, neatitinka nei faktinių aplinkybių nei kinologų pripažintų veislės charakteristikų. Be to ieškovės šuo nebuvo vedžiojamas pagal įstatymuose numatytas taisykles. Ieškovės vyras N. A. po šunų pjautynių atsakovo kieme sužalojo atsakovą, bandė nužudyti, grasino sunaikinsiąs atsakovo namus. Ieškovė melagingai teigia, jog ji neva buvo užpulta ir sužalota prie (duomenys neskelbtini) namo. Atsakovas, jo žmona ir kaimynas matė, jog su ieškovės dukra buvo kita mergaitė, šviesia oda ir ne juodais plaukais. Ieškovė baudžiamojoje byloje, pareiškime administracinėje byloje ir ieškinyje dėl žalos atlyginimo pateikia skirtingas šunų pjautynių versijas. Ieškovės ir jos dukros teiginiai, kad atsakovo šuo jas apkandžiojo, padarė „gilias baisias žaizdas“ yra paremti fiktyviomis gydytojų pažymomis bei ne jų kūno nuotraukomis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punkto pažeidimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovui paskirta nuobauda, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi šį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimą panaikino. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji buvo įvykio vietoje ir buvo sukandžiota šuns, patvirtino tik ieškovės nepilnametė dukra K. A., o atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovės įvykio vietoje iš viso nebuvo, o komandorų veislės šunį be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo ieškovės dukra su bendraamže mergaite bei tai, kad ieškovės šuo įbėgo į atsakovo kiemą ir pirmas puolė atsakovui priklausantį šunį, patvirtino rašytiniai atsakovo kaimyno A. P. paaiškinimai, taip pat liudytoja apklausta atsakovo žmona I. K.. Vertindamas šių parodymų patikimumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek atsakovo, tiek jo žmonos parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs ir sutapo su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.17-1-02437-11 dėl J. K. sužalojimo bei grasinimo nužudyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu, ieškovės bei jos dukters parodymai, duoti teismui ir ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovei padaryti sužalojimai, užfiksuoti jos teismui pateiktose nuotraukose yra padaryti atsakovui priklausančio šuns bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatyti, kokia ieškovės patirtų sužalojimų kilmė, kada jie padaryti, kokiomis aplinkybėmis iš esamų įrodymų, negalima. Teismas taip pat nurodė, jog ir pats ieškovės elgesys po įvykio kelia abejones dėl ieškovės dalyvavimo nurodytame įvykyje, nes, grįžusi namo, ji ne tik neapžiūrėjo dukters patirtų sužalojimų, bet niekam nieko nesakiusi „užlipo į viršų“ iki vakaro, nekvietė jokios medicinos pagalbos, nevažiavo į ligoninę, ieškinį teisme pareiškė ne iš karto po įvykio, bet po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos vyro atžvilgiu dėl atsakovo sužalojimo. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad visi šie įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo šuns ir vien tai yra pakankamas pagrindas ieškovės ieškiniui atmesti.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarčiai, J. K. buvo pripažintas kaltu dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto taisyklių 6.8 punkto pažeidimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalies pagrindu nepagrįstai, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija priimtame nutarime nenurodė ir nekonkretizavo, kokie liudytojai patvirtina įvykio aplinkybes, kokie duomenys patvirtina pažeidimo faktą, asmenų parodymai nebuvo fiksuoti įvykio vietoje. Įvykio aplinkybes patvirtina byloje dalyvaujantys liudytojai K. A. ir M. M. L., taip pat gydytojos I. R. pasirašyti medicininiai dokumentai ir į bylą pateiktos nuotraukos. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, jog visi teismui pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo šuns. Ieškovė pateikė medicininius išrašus, kuriuose gydytoja I. R. ieškovei konstatavo dešinės rankos žasto ir dilbio srities kastines žaizdas. Ieškinyje taip pat buvo pažymėta, kad pas gydytoją ieškovė kreipėsi kitą darbo dieną po atsakovo šuns padarytų kūno sužalojimų. Taip pat buvo kreiptasi ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadai pateikti. Specialisto išvadoje pažymėta, kad ieškovei apžiūros metu nustatyti pigmentiniai odos pakitimai dešiniame dilbyje, kurie pagal savo pobūdį galėjo atsirasti sugijus odos nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Ieškovei apžiūros metu buvo nustatyti odos randai dešinio riešo sąnario bei dešinės plaštakos 5-tajame piršte, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį, atsiradę sugijus žaizdoms. Sužalojimų padarymo galimybė nuo šuns dantų trauminio poveikio specialisto išvadoje kategoriškai neatmetama. Taigi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai savaime rodo priežastinį ryšį tarp žalos ir patvirtina kaltės faktą. Ieškovė ir jos nepilnametė dukra dėl agresyvaus atsakovo šuns įkandimo pajuto ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus dėl sužalojimo, dvasinį sukrėtimą, pergyvenimą dėl šuns padarytų žaizdų ant jos ir jos dukters kūno bei randų, kurie liks visam gyvenimui, dėl to ieškinys žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

12Jei apeliacinis teismas visgi skundo neatmestų ir nuspręstų bylą nagrinėti iš naujo, šiuo atveju atsakovas prašo teismą įpareigoti ieškovei ir jos dukrai priverstine tvarka atlikti kompleksinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar sužalojimai yra padaryti atsakovo šuns ir ar jie atitinka atsakovo šuns geometrinį dantų išsidėstymą, dalyvaujant medikams ir ekspertams kinologams; išreikalauti iš gydymo įstaigos „Gyda“ visą su pažymos išdavimu susijusią medžiagą; prašyti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gydymo reglamento ir kitų privalomų procedūrų nesilaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje „Gyda“; teikti prokuratūrai prašymą ištirti, ar kai kurie ieškovų ir liudytojų parodymai nebuvo melagingi. Nurodo, jog ieškovė įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) nurodytą dieną ir nurodytu laiku nebuvo. Apsimesdama M. M. L. dukra, kurią ne tik atsakovas, bet ir jo žmona bei kaimynas A. P. aiškiai matė, ieškovė meluoja. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog ieškovė su dukra šunį vedžiojo pagal įstatymuose numatytas taisykles. Teisme nei vienas iš A. negalėjo patvirtinti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi. Be to atsakovo kaimynas A. P., aiškiai matė, kad ieškovės šuo buvo palaidas ir be antsnukio. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo medicinos ekspertizės išvada dėl ieškovei padarytų šuns įkandimų yra neigiama. Ieškovės dukra nesutiko atlikti ekspertizę. Ieškovės pateikti medicininiai išrašai aiškiai neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinti kaip neginčijami įrodymai. Kokioje medicinos įstaigoje dirba gydytoja I. R. nei ieškovė, nei jos dukra, nei jos vyras teisme nurodyti negalėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad medicinos paslaugos buvo suteiktos įstaigoje „Gyda“ ar kokioje kitoje, nes neįrodyta registracijos pas gydytoją, apmokėjimo už medicinines paslaugas bei vaistus faktas. Be to sveikatos priežiūros įstaiga „Gyda“ privalėjo nedelsiant pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui apie apkandžiojimą, o šis informuoti Vilniaus miesto Valstybinę veterinarijos tarnybą, kad jos specialistai šunį stebėtų ne mažiau kaip 14 parų šuns laikymo vietoje.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės R. A. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

16Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad Pilaitės šeimos sveikatos namų „Gyda“ gydytojos I. R. 2011 m. lapkričio 7 d. pasirašytame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog ieškovei diagnozuota dešinės rankos žasto ir dilbio srities kastinės žaizdos (b.l. 10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad R. A. apžiūros metu nustatyti pigmentiniai odos pakitimai dešiniame dilbyje pagal savo pobūdį galėjo atsirasti sugijus nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei dviejų savaičių laiko senumo. Šių sužalojimų padarymo galimybė nuo šuns dantų trauminio poveikio kategoriškai nėra atmetama. R. A. apžiūros metu nustatyti ir odos randai dešinio riešo sąnario bei dešinės plaštakos penktame piršte, kurie, atsižvelgiant į jų pobūdį, atsiradę sugijus žaizdoms, atsiradusioms daugiau nei prieš metus laiko, neatitinka įvykio aplinkybių laiko. Sužalojimai dešiniajame dilbyje padaryti 1-3 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 12-13). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimas, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) jam priklausantis Rytų Europos aviganis apkandžiojo R. A. bei jos dukrą K. A., ir byla grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštam policijos komisariatui (b.l. 58-59). Ieškovė R. A. nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. K. 5000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo šuns įkandimų (b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių - jog ieškovė 2011 m. lapkričio 14 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo šuns - ieškinį atmetė. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

17Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu atsakovas J. K. pripažintas kaltu nepagrįstai, nes, apeliantės teigimu, šiame nutarime nenurodyta ir nekonkretizuota, kokie liudytojai patvirtino įvykio aplinkybes, kokie duomenys patvirtina pažeidimo faktą, asmenų parodymai nebuvo fiksuoti įvykio vietoje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai nepatvirtina ir priešingų aplinkybių – kad šiame nutarime užfiksuotas įvykis buvo toks ir taip, kaip tvirtina ieškovė. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimo (b.l. 42-43) matyti, kad šiuo nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymo, už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) jam priklausantis Rytų Europos aviganis apkandžiojo R. A. bei jos dukrą K. A., t.y. J. K. neužtikrino, kad jo šuo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, konstatavęs, jog administracinėje byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nepilnai, jo metu nebuvo pašalintos eilė abejonių dėl sužalojimų pobūdžio, laiko ir mechanizmo, įvykio dalyvių, neapklausti būtini specialistai ir ekspertai, nenustatyta ir netirta tiksli įvykio vieta, neieškoti ir apžiūrėti tyrimui reikšmingi daiktai, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimą ir bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui (b.l. 58-59). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad atsakovas minimu nutarimu buvo pripažintas kaltu nepagrįstai, yra objektyviai teisinga, nes kitokio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta.

18Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo šuns, priešingai, apeliantės teigimu, įvykio aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai K. A. ir M. M. L., taip pat gydytojos I. R. pasirašyti medicininiai dokumentai ir į bylą pateiktos nuotraukos. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės paminėtus ir kitus byloje esančius įrodymus tinkamai ištyrė ir įvertino, dėl ko padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.).

19Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas nėra kompetentingas byloje daryti išvadas, kurioms reikalingos specialios medicinos, kinologijos žinios. Šalys neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar užfiksuoti teismui pateiktose nuotraukose sužalojimai yra padaryti ieškovei ir ar jie padaryti atsakovui priklausančio šuns bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl nustatyti, kokia ieškovės patirtų sužalojimų kilmė, kada jie padaryti, kokiomis aplinkybėmis iš esamų įrodymų, nėra galimybės. Nors apeliantė nurodo, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžia Pilaitės šeimos sveikatos namų „Gyda“ medicininis išrašas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvada, tačiau šiais įrodymais remtis negalima dėl jų prieštaringumo, pvz., medicinos išraše (b.l. 10) nurodyta diagnozė – dešinės rankos žasto ir dilbio srities kastinės žaizdos, tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje (b.l. 12-13) ieškovė nurodo įvykio aplinkybes - šuo jai įkando į dešinę plaštaką, apdraskė dešinį dilbį. Be to Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvadoje kategoriškai nėra nei patvirtinama, nei paneigiama, jog ieškovei sužalojimai padaryti dėl šuns dantų trauminio pobūdžio, dėl to tokia specialisto išvada turi būti vertinama itin atidžiai ir negali nulemti teismo išvadų dėl teisinio priežastinio ryšio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas argumentuotai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo šuns.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi (jie iš esmės vėl gi susiję su įrodymų vertinimu) ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

21Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė R. A. 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama... 6. Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė R. A. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. prašo ieškovės... 12. Jei apeliacinis teismas visgi skundo neatmestų ir nuspręstų bylą nagrinėti... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad Pilaitės šeimos sveikatos namų... 17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus... 18. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi (jie iš esmės... 21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą...