Byla eAS-445-556/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas P. M. 2020 m. vasario 21 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-18 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

62020 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti Sprendimo vykdymą.

7Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. gavo Vilniaus apygardos teismo nutartį savo ekstradicijos byloje, kurioje nurodyta, kad ekstradicija yra nagrinėjama nelaukiant galutinio prieglobsčio bylos išsprendimo administraciniuose teismuose (t. y. nelaukiant šios administracinės bylos išsprendimo). Vilniaus apygardos teismas argumentavo, kad Migracijos departamentas savo sprendimą prieglobsčio byloje priėmė skubos tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalies 3 punktą tokio sprendimo apskundimas teismui automatiškai nesustabdo jo vykdymo.

8Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 139 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, atsižvelgęs į tai, kad skunde yra aiškiai nurodyti kokybiškai nauji ir rimti argumentai, kurie turi būti išnagrinėti prieglobsčio byloje anksčiau, nei pareiškėjas pagal ekstradiciją galėtų būti perduotas kilmės valstybei. Jei to nebūtų padaryta, ši administracinė byla netektų prasmės, Sprendimo vykdymas joje liktų neįmanomas, o Lietuva galbūt padarytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, kurio jau nebūtų galima ištaisyti.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

10Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (70 str. 1 d. ir 3 d.), apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamu aspektu, nurodė, kad, nors pareiškėjas prašyme nurodė neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl Sprendimo vykdymo nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

11II.

12Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 gegužės 26 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo vykdymą.

13Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva) 46 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog valstybės narės leidžia prašytojams likti jų teritorijoje, kol baigiasi laikotarpis, per kurį jie gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę, ir, kai tokia teise per tą laikotarpį buvo pasinaudota – kol laukiama priemonės rezultato. Pareiškėjo teigimu, nauji prieglobsčio bylos įrodymai patvirtina jo kaip pabėgėlio statusą ir grąžinimo į kilmės valstybę atveju grėsmę patirti veiksmus, nesuderinamus su Konvencijos 3 straipsniu, todėl pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje esą yra būtinas ne tik detaliai asmeniškai žodžiu paaiškinant pateiktus naujus įrodymus, bet ir siekiant užtikrinti kruopštų pareiškėjo prieglobsčio prašymo ištyrimą apeliacinėje procedūroje.

14Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

15Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jau kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jo prašymas buvo atmestas (2019 m. birželio 17 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-13)12PR-80, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4287-872/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5474-822/2019). Pareiškėjas savo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pirmąjį prašymą, t. y. tuo, kad kilmės valstybėje dėl jo yra vykdomas sufabrikuotas baudžiamasis persekiojimas, bei tuo, kad jis gali būti įkalintas, o įkalinimo vietoje kiltų pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas kilmės valstybėje būtų neproporcingas ir diskriminacinis. Įvertinus kalėjimų sąlygas pareiškėjo kilmės valstybėje ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, galėtų nulemti netinkamą elgesį įkalinimo įstaigoje, todėl buvo konstatuota, kad ši grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Vykdomas pareiškėjo baudžiamasis persekiojamas nelaikytinas „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, jog Lietuvos Respublika galbūt padarys Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra įvykdyta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas tada, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog nepagrįstas yra ir pareiškėjo argumentas, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo bus pažeistos jo teisės į veiksmingą teisinę gynybą, kadangi pareiškėjas savo interesus teisme gali ginti per atstovą.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17III.

18Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti Sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

19Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad, nors pareiškėjas prašyme nurodė neigiamas pasekmes, kurios kils jam dėl Sprendimo nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

20Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, stabdyti Sprendimo vykdymą.

21Migracijos departamento sprendimų vykdymo sustabdymą atskirai reglamentuoja Įstatymo 139 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Pagal Įstatymo 139 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

22Pastarosiomis Įstatymo nuostatomis įgyvendinamas Direktyvos 46 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad nedarydamos poveikio 46 straipsnio 6 daliai, valstybės narės leidžia prašytojams likti jų teritorijoje, kol baigiasi laikotarpis, per kurį jie gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę, ir, kai tokia teise per tą laikotarpį buvo pasinaudota – kol laukiama priemonės rezultato. Direktyvos 46 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais atitinkamo prašytojo prašymu arba ex officio (pagal pareigas) teismas turi įgaliojimus priimti sprendimą, ar prašytojas gali likti valstybės narės teritorijoje, jeigu tokiu sprendimu panaikinama prašytojo teisė likti valstybėje narėje ir kai nacionalinėje teisėje nenumatyta teisė likti valstybėje narėje, kol laukiama teisių gynimo priemonės rezultato. Aiškindamas šias Direktyvos nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, jog iš Direktyvos 46 straipsnio 5 ir 6 dalių matyti, kad trečiosios šalies pilietis pagal Direktyvos 46 straipsnio 6 dalies paskutinę pastraipą turėtų turėti galimybę kreiptis į teismą, kuris nuspręs, ar jis gali likti toje teritorijoje, kol bus iš esmės išnagrinėtas jo skundas (žr., pvz., 2018 m. liepos 5 d. nutartį byloje C-269/18 PPU - C ir kt., EU:C:2018:544).

23Taigi, nors nagrinėjamu atveju pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktą Sprendimo, priimto prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, apskundimas savaime nesustabdo jo vykdymo, pareiškėjas turi teisę teikti jo skundą dėl Sprendimo nagrinėjančiam teismui prašymą sustabdyti šio Sprendimo vykdymą kol nagrinėjamas jo skundas. Būtent teismas tokiu atveju, įvertinęs prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, sprendžia dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo ir priima dėl to sprendimą. Toks teisinis reguliavimas atitinka pirmiau nurodytas Direktyvos nuostatas ir ESTT pateiktą jų aiškinimą. Pažymėtina, jog aptarta teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas privalo naudotis teisės aktų (šiuo atveju – ABTĮ) nustatyta tvarka.

24ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

25Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su skundžiamu atsakovo Sprendimu (be kita ko, pakartotiniu – Migracijos departamentas 2019 m. birželio 17 d. jau buvo priėmęs sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-80, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4287-872/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5474-822/2019 šį Migracijos departamento sprendimą pripažino pagrįstu), kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą, bei šiame sprendime pateiktu pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl tariamo pareiškėjo persekiojimo (baudžiamosios bylos fabrikavimo) kilmės valstybėje, taip pat situacijos kilmės valstybėje ir jos įkalinimo įstaigose vertinimu, savaime nėra pagrindas teismui taikyti kurią nors iš ABTĮ 70 straipsnyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tokiu pagrindu nelaikytini ir jokiais bylos faktais nepagrįsti bei subjektyvūs pareiškėjo argumentai dėl būtinybės pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, taip pat kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas taps beprasmis.

27Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą atmesti.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas P. M. 2020 m. vasario 21 d. su skundu kreipėsi į teismą,... 6. 2020 m. gegužės 22 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. gavo Vilniaus apygardos... 8. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 139 straipsnio 2 dalimi, prašė... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi... 10. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 11. II.... 12. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį... 15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jau kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. III.... 18. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. M. atskirąjį... 19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes,... 20. Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta pirmosios instancijos teismo... 21. Migracijos departamento sprendimų vykdymo sustabdymą atskirai reglamentuoja... 22. Pastarosiomis Įstatymo nuostatomis įgyvendinamas Direktyvos 46 straipsnis,... 23. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3... 24. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali... 25. Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei prašyme pirmosios instancijos... 27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Pareiškėjo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą atmesti.... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį... 31. Nutartis neskundžiama....