Byla 2A-152-390/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1882-528/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eksparas“ ieškinį atsakovui S. Č., trečiasis asmuo A. G., dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 011,60 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-10-12 šalys buvo sudarę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymus tiekti prekes, o atsakovas įsipareigojo už jas atsiskaityti. Įsigytų iš ieškovės prekių naudojimo tikslu šalys 2012-10-12 taip pat pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiais 1 011,60 Lt vertės daiktais – muilo dozatoriais, tualetinio popieriaus laikikliais, oro gaiviklio dozatoriumi. Ieškovės inventorius atsakovui buvo perduotas bendradarbiavimo tikslu – pastoviam prekių įsigijimui iš ieškovės, tačiau atsakovas per visą sutarčių galiojimo laiką tik vieną kartą įsigijo prekių. Atsakovui nesilaikant ilgalaikio ir nuolatinio bendradarbiavimo nuostatų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis, siųsdama jam pranešimus ir paprašė grąžinti atsakovo žinioje esančius ieškovės daiktus. Atsakovas ieškovei negrąžino daiktų, todėl ieškovė patyrė daiktų vertės dydžio žalą, kurią ir prašė priteisti iš atsakovo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 292,98 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminį mokestį, 115,85 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

7Teismas nustatė, kad šalys 2012-10-12 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KA–28/2012-10-12, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes ir teikti jų aptarnavimui reikalingas paslaugas, atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas atsiskaityti su ieškove sutartyje numatytomis sąlygomis. 2012-10-12 ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 050000291 nurodyta, kad atsakovui (pirkėjui) ieškovė (pardavėjas) pateikė prekes bendrai 476,39 Lt sumai (t. 1, b. l. 85, 122). Iš ieškovės sąskaitos „Swedbank“ AB matyti, kad 2013-03-14 ir 2013-05-23, apmokėdamas sąskaitą EKS050000291 už atsakovą, P. Č. sumokėjo 270 Lt ir 206,39 Lt (t. 1, b. l. 86–91). 2012-10-12 šalys sudarė panaudos sutartį Nr. KA-28\2012.10.12, kuria ieškovė (panaudos davėjas) pagal sutartyje nustatytas sąlygas perduoda atsakovui (panaudos gavėjui) laikinai ir neatlygintinai naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurių pavadinimai, kiekiai ir vertės nurodyti priėmimo–perdavimo akte (aktuose) (t. 1 b. l. 9, 10, 111, 112). 2012-10-12 priėmimo–perdavimo akte Nr.1 prie 2012-10-12 panaudos sutartyje Nr.2012/KA-28 nurodyta, jog ieškovė perduoda, o atsakovas priima 10 muilo dozatorių 892222 (vieno vertė su PVM 82,22 Lt), 3 lapelinio tualetinio popieriaus laikiklių MINI 982218 (vieno vertė su PVM 38,73 Lt), 1 dozatorių aerozoliniam oro gaivikliui 1BWACC (vieno vertė su PVM 73,21 Lt) (t. 1, b. l. 11, 113). Panaudos sutarties sudarymą atsakovas S. Č. neigė ir nesutiko, kad pateiktą į bylą panaudos sutartį pasirašė jis, bei nepripažino gavęs ieškovės nurodytus daiktus – tualetinio popieriaus laikiklius, muilo dozatorius ir kt. Atsakovas pripažino, jog su ieškove buvo sudaręs kitą – pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KA–28/2012-10-12 ir vieną kartą pirko pagal ją įvairias higienos priemones. Atsakovui kreipusis į prokuratūrą dėl parašų suklastojimo, buvo atliktas rašysenos tyrimas, o jį atlikęs specialistas pateikė tikėtiną išvadą dėl parašų ties S. Č. pavarde ant panaudos sutarties ir priėmimo–perdavimo akto – parašus tikriausiai pasirašė ne S. Č. (t. 1, b. l. 70–76). Byloje kaip liudytoja apklausta A. G., kuri buvo ieškovės vadybininkė ir kaip ieškovės atstovė yra pasirašiusi panaudos bei pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtino, jog panaudos sutartį pasirašė ne S. Č., bet kitas asmuo, kuris buvo atsakovo S. Č. darbuotojas ar patalpų atsakovo viešbutyje nuomininkas, kurį, jos teigimu, atsakovas įgaliojo pasirašyti tuos dokumentus, nes turėjo išvykti kol nebuvo baigti inventoriaus tvirtinimo darbai. Byloje liudininku apklaustas D. A. parodė, kad 2012 m.–2013 m. vasario mėnesį dirbo atsakovo S. Č. viešbutyje firmos „( - )“ išnuomotose patalpose, tačiau niekada nepasirašė už atsakovą ar kitą asmenį, nepriėmė jokio inventoriaus ar daiktų už atsakovą, o apie tai, jog atsakovą ketino apgauti – įsiūlyti brangią produkciją jam papasakojo atsakovas pirtyje prieš pusmetį ar vienerius metus. Byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės darbuotojas V. M. paliudijo, jog jis su vadybininke A. G. yra vežęs ir pritvirtinęs panaudai skirtą inventorių motelyje su pirtim Kauno rajone, inventorius buvo pritvirtintas pagal suderintą su klientu darbų planą, tai yra kur ir kokia įranga turi būti sumontuota, jis atliko tvirtinimo darbus, kurie buvo priimti, aktas pasirašytas ir jis išvyko, o vadybininkė dar liko derinti panaudos kainų, nes, inventorių pritvirtinus, kilo nesutarimai dėl panaudos kainų. Teismas įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas panaudai perduotus daiktus gavo, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas prekes atsakovas pripažįsta gavęs ir už jas sumokėjęs, gavėjo parašas yra analogiškas panaudos sutartyje ir priėmimo–perdavimo akte prie šios sutarties esantiems parašams, todėl tikėtina, kad atsakovas, kuris užsiėmė apgyvendinimo paslaugomis, galėjo pavesti savo darbuotojui ar kitam jam žinomam asmeniui priimti darbus iš ieškovės darbuotojų, pasirašant ant dokumentų. Teismo posėdyje apklausiant liudininke A. G., posėdyje dalyvavęs atsakovas S. Č. neuždavė jai jokių klausimų, kurie bent kiek paneigtų jos nurodomas susitarimų su atsakovu sudarymo aplinkybes. Pats atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jo motelyje nėra jokių esamų ar buvusių ieškovės inventoriaus tvirtinimo žymių. Teismas pripažino, kad atsakovas pagal 2012-10-12 panaudos sutartį Nr. KA-28\2012.10.12 gavo panaudai ieškovės daiktus, nurodytus 2012-10-12 priėmimo–perdavimo akte prie 2012-10-12 panaudos sutarties Nr. 2012/KA-28, todėl sprendė, kad atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovei tuos daiktus arba atlyginti jų vertę pinigais (panaudos sutarties 1., 4.3., 4.4. punktai).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu atsakovas S. Č. prašo priimti naujus įrodymus, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, melagingai liudijant teisme ir kreiptis atskira nutartimi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl A. G. galimai nusikalstamos veikos melagingai liudijant teisme, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepasirašė nei 2012-10-22 sutarties su ieškove, nei 2012-10-22 priėmimo–perdavimo akto, tačiau, įvertinęs ieškovės parodymus, jog ieškovė perdavė ginčo įrangą ir prekes atsakovui, ir šiems parodymams kardinaliai prieštaraujančius atsakovo parodymus, jog ieškovė neperdavė ginčo įrangos ir prekių atsakovui, nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo įranga ir prekės buvo perduotos atsakovui, todėl atsakovas privalo atsiskaityti. Atsakovas pateikia naujus, 2015-10-13 gautus, įrodymus - ieškovės atstovės A. G. apklausos ir akistatos policijoje protokolus, kuriuos gavo tik po teismo sprendimo paskelbimo. Akistatos metu A. G. tvirtina, kad panaudos sutartį ji nuvežė į motelį, tačiau pati sutartis buvo pasirašyta UAB „Eksparas“ ofise, adresu ( - ), Kaunas. Duodama policijoje pirminius parodymus A. G. patvirtino, jog panaudos sutartis ir kiti dokumentai palikti motelyje, tačiau sau prieštaraudama nurodo, kad šiuos dokumentus jau pasirašytus tą pačią dieną motelyje jai padavė nepažįstamas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu A. G. nurodė, jog panaudos sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą pasirašė motelio patalpose buvęs asmuo po to, kai buvo sumontuota ginčo įranga. Iš šių prieštaringų A. G. parodymų nėra aišku, ar panaudos sutartis ir priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašyti UAB „Eksparas“ ofise, kaip A. G. tvirtino apklausos metu 2014-04-16, ar panaudos sutartis ir priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašyti motelio patalpose su nenustatytu asmeniu, kaip A. G. tvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, galimai melagingai liudydama arba parodydama.

11Atsakovas apeliacinį skundą grindžia, tuo, kad ieškovė šioje byloje savo reikalavimų pagrįstumą grindė suklastota 2012-10-22 panaudos sutartimi ir suklastotu 2012-10-12 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1, todėl, kilus abejonėms dėl šių dokumentų autentiškumo, taip pat dėl realiai atsakovui patiektų prekių ir daiktų, būtent ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti savo sudarytų ir atsakovui pateiktų paskaičiavimų pagrįstumą. Analogiškai išaiškino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-62-623/2011. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, remdamasis ta aplinkybe, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo motelyje nėra jokių esamų ar buvusių ieškovės inventoriaus tvirtinimo žymių. Toks teismo motyvas pažeidžia įrodinėjimo taisykles, nes reikalauja iš atsakovo įrodyti aplinkybes, kurios neegzistuoja. Ieškovės pateikti įrodymai nėra patikimi, nes pateikti iš vienintelio šaltinio - ieškovės atstovės A. G. ir ieškovės darbuotojo V. M., kurie yra susiję ir suinteresuoti duoti palankius parodymus ieškovei. Tai, kad A. G. įrodymai, parodymai ir liudijimai yra pateikti įvairiomis formomis - žodžiu, raštu ir pan., nepadidina šių įrodymų įrodomosios galios, nes jie yra A. G. parodymų apie ginčo aplinkybes išraiška, pateikta įvairiomis formomis. Jokių savarankiškų įrodymų ieškovė nepateikė, o A. G. parodymai dėl panaudos sutarties pasirašymo vietos yra prieštaringi, ir šis prieštaravimas nėra pašalintas jokiomis kitoms savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė teismui nėra pateikusi jokių kitų patikimų savarankiškų įrodymų, susijusių su ieškovei pateiktu ieškiniu, sumoje 1 011, 60 Lt, konkrečiai pagrindžiančių prekių ir daiktų patiekimą atsakovui. Todėl pagal ieškovės pateiktus teismui įrodymus negalima tvirtinti, kad atsakovo įsiskolinimas už patiektas prekes sudaro reikalaujamą priteisti sumą, nes atsakovas nepasirašė 2012-10-22 panaudos sutarties ir 2012-10-12 priėmimo–perdavimo akto Nr. 1, o ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad minėtą įrangą ir prekes perdavė atsakovui, o ne kuriam kitam asmeniui, taip pat nepateikė įrodymų, kad minėta įranga ir prekės apskritai egzistavo.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Eksparas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir ištirti nagrinėjant ieškovės ieškinį, tačiau atsakovas šių įrodymų neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė. Atsakovo pareiškimo pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 65-1-00445-14. Vieno procesinio veiksmo, t. y. 2014 m. lapkričio 10 d. atliktos akistatos metu dalyvavo pats atsakovas. Apie baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovas žinojo nuo 2014 m. lapkričio 10 d., tačiau šių įrodymų teismui neteikė, jais nesirėmė. Šių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio nuostatoms, todėl pateikti rašytiniai įrodymai negali būti priimami. Ieškovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtino faktą, jog atsakovas 2012-10-12 sudarė su ieškove ne tik prekių pirkimo–pardavimo, bet ir panaudos sutartį, kurios pagrindu gavo iš ieškovės jai nuosavybės teise priklausantį turtą: 10 muilo dozatorių, 3 lapelinio tualetinio popieriaus laikiklius bei 1 dozatorių aerozoliniam oro gaivikliui. Ieškovė ne kartą yra pažymėjusi, kad sudarydamas su potencialiu klientu prekių pirkimo–pardavimo sutartis, suteikia klientams galimybę nemokamai naudotis laikikliais bei dozatoriais, kurie palengvina ieškovės parduodamų prekių naudojimą. Analogiškai ieškovė pasielgė ir 2012-10-12 sudarydama pirkimo–pardavimo ir panaudos sutartis su atsakovu, besiverčiančiu apgyvendinimo paslaugomis. Ginčo atveju atsakovas pateikė ieškovei verslo liudijimą ir nurodė, kad turi viešbutį, kuriame nori įrengti ieškovės pagal panaudos sutartį perduotus daiktus – laikiklius bei dozatorius. Visos šios nustatytos aplinkybės atsakovo nėra nuginčytos. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui momento ginčijo ir prekių perdavimo faktą, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Akivaizdu, kad atsakovo vardu galėjo veikti atsakovo atstovas - jo sūnus P. Č., kuris apmokėjo ieškovės 2012-10-12 sąskaitą faktūrą. Teismui pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadas, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Dėl naujų įrodymų priėmimo

15Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

16Apeliantas prašo prijungti naujai pateiktus įrodymus – ieškovės atstovės A. G. apklausos ir akistatos policijoje protokolus, kurie patvirtina apie A. G. galimai melagingus liudijimus nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Apelianto teigimu, A. G. parodymai dėl panaudos sutarties pasirašymo vietos yra prieštaringi, ir šis prieštaravimas nėra pašalintas jokiomis kitoms savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis.

17Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovės A. G. 2014-04-16 apklausos ir 2014-11-10 akistatos protokolai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir ištirti nagrinėjant ieškovės ieškinį, tačiau atsakovas šių įrodymų neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė. Atsakovo pareiškimo pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 65-1-00445-14. 2014-11-10 ir atliktos akistatos metu dalyvavo pats atsakovas. Apie baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovas žinojo, tačiau šių įrodymų teismui neteikė, jais pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto teikiami įrodymai taip pat ir nepatvirtina reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, todėl apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 180 str., 314 str.).

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20Apelianto apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu ir jame nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. ieškovės parodymai kardinaliai prieštaravo atsakovo parodymams, jog ieškovė neperdavė ginčo įrangos ir prekių atsakovui; ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą grindė suklastota 2012-10-12 panaudos sutartimi ir suklastotu 2012-10-12 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1; A. G. parodymai dėl panaudos sutarties pasirašymo vietos yra prieštaringi. Su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

22Pažymėtina, kad CPK normos proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti rungimosi principą ir atsakovui apginti savo teises aktyviai dalyvaujant bylos nagrinėjime, teikiant įrodymus, paaiškinimus, pasitelkiant liudytojus, atstovus ir kt. Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas savo poziciją dėl A. G. parodymų prieštaringumo, dėl panaudos pasirašymo vietos išdėstė tik apeliaciniame skunde, bet tokiais argumentais atsakovas neatsikirtinėjo pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas panaudai perduotus daiktus gavo, padarė įvertinęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Nors atsakovas tvirtino jokio inventoriaus negavęs, PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas prekes, atsakovas pripažįsta gavęs ir už jas sumokėjęs, gavėjo parašas yra analogiškas panaudos sutartyje ir priėmimo–perdavimo akte prie šios sutarties esantiems parašams. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog daugiau tikėtina, kad atsakovas, kuris užsiėmė apgyvendinimo paslaugomis, galėjo pavesti savo darbuotojui ar kitam jam žinomam asmeniui priimti darbus iš ieškovės darbuotojų, pasirašant ant dokumentų. Pažymėtina, kad paties apelianto dėl ginčo aplinkybių duoti parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Nustatyta, kad atsakovas bylos eigoje neigė ir prekių gavimą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pasirašymo jis neginčijo, o ieškovei pateikus įrodymus, jog už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 050000291 sumokėjo P. Č., savo poziciją pakeitė - pripažino gavęs prekes. 2012-10-12 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 050000291 gavėjo parašas yra analogiškas 2012-10-12 panaudos sutarties ir 2012-10-12 priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie panaudos sutarties parašams. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė ieškinį grindė suklastota 2012-10-12 panaudos sutartimi ir suklastotu 2012-10-12 priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-10-12 panaudos sutartis ir 2012-10-12 priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 pasirašytas ne atsakovo, o kito asmens. Atsižvelgiant į išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, nes išvadą dėl to, jog labiau tikėtina, kad atsakovas panaudai perduotus daiktus gavo, padarė remdamasis įrodymais – PVM sąskaita faktūra Nr. 050000291, pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. KA–28/2012-10-12, banko išrašais, šalių paaiškinimais bei liudytojų A. G. ir V. M. parodymais ir jų analize.

24Netenkintinas apelianto prašymas skirti ieškovei baudą iki 20 000 Lt (5 792 Eur) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, melagingai liudijant teisme ir kreiptis atskira nutartimi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl A. G. galimai nusikalstamos veikos melagingai liudijant teisme.

25CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Tam, kad būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą bei visas reikiamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovės nesąžiningumą ir pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y., kad ieškovė būtų nesąžiningai pateikusi nepagrįstą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinkamai su CPK 299 straipsnio nuostatomis, teismui nagrinėjant civilinę bylą ir padarius išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Vien tik apelianto nurodyta aplinkybė, kad A. G. parodymai dėl panaudos sutarties pasirašymo vietos yra prieštaringi, jai nurodant skirtingą panaudos sutarties pasirašymo vietą, nesudaro pagrindo išvadai, jog A. G. melagingai liudijo teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, manydamas, jog buvo atlikta nusikalstama veika, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į teisėsaugos institucijas su atitinkamu prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.

26Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 150 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).

27Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

29Apeliacinį skundą atmesti.

30Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo S. Č., asmens kodas ( - ), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eksparas“, juridinio asmens kodas 123219417, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 011,60 Lt žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas nustatė, kad šalys 2012-10-12 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Č. prašo priimti naujus įrodymus, Kauno... 10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia, tuo, kad ieškovė šioje byloje savo... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Eksparas“ prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 16. Apeliantas prašo prijungti naujai pateiktus įrodymus – ieškovės atstovės... 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovės A. G.... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apelianto apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu byloje... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad... 22. Pažymėtina, kad CPK normos proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas savo poziciją dėl A. G.... 24. Netenkintinas apelianto prašymas skirti ieškovei baudą iki 20 000 Lt (5 792... 25. CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 26. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi... 27. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Apeliacinį skundą atmesti.... 30. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti iš atsakovo S. Č., asmens kodas ( - ), ieškovei uždarajai akcinei...