Byla 1A-903-309-2013
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

2T. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta. T. A. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2013 m. kovo 2 d. apie 22-23 val., iš buto, esančio ( - ), pagrobė svetimą, nukentėjusiajai J. M. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su įkrovikliu 990,00 Lt vertės bendrai, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 200 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 1190 Lt.

5Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį ir pripažinti T. A. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam bausmę - 10 mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, įpareigoti T. A. kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis per visą bausmės laiką.

6Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nepagrįsto nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamosios bylos nutraukimo. Prokurorės teigimu, atleisdamas T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir baudžiamąją bylą nutraukdamas teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai konstatavo, kad nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir buvo pagrindas laikyti jį pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką bei nepagrįstai taikė nuostatą, kad jis atsiprašė nukentėjusio asmens ir atlygino ar pašalino turtinę žalą, nes jis tik atsiprašė nukentėjusio asmens, o turtinė žala buvo pašalinta be jokios jo iniciatyvos - kitų asmenų pagalba.

7Prokurorės vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai patikslino įvykio laiką ir pagrobto turto vertę, pagrindė nuosprendį teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, pagrįstai pripažino, kad T. A. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, tačiau pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepagrįstai atleido nepilnametį T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukė baudžiamąją bylą.

8Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, Nr. 2K-395/2005, Nr. 2K-P-85/2008, 2K-503/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ 4 punkte išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. 2008-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį.

9Nagrinėjamu atveju T. A. buvo kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau prieš tai jis du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindu, paskirtos auklėjimo poveikio priemonės, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu - dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

10Svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą būtina įvertinti, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 37, 93 straipsnių numatytais pagrindais (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008). Vadovaudamasis šiuo išaiškinimu, teismas konstatavo, kad T. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, įvertinęs 2013 m. kovo 2 d. T. A. padarytos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, jo asmenybę ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, konstatavo, kad tai atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, taip pat konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo ir todėl atleido nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas iš esmės yra prevencinio poveikio priemonė ne tik nepilnamečiui, bet ir jį supančiai aplinkai, todėl šiuo atveju teismo sprendimas atleisti nepilnametį, kuris jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kuriam jau buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės; kuriam vieną kartą ikiteisminis tyrimas dėl vagystės jau buvo nutrauktas; kuris teigia visas nusikaltimas veikas ir kitus pažeidimus padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; kuris ( - ) rengimo centro direktoriaus charakterizuojamas neigiamai; kuris nuo 2009-10-23 įrašytas į ( - ) policijos nuovados informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą, nes nuo 2009-05-22 iki 2010-05-21 dėl T. A. padarytų veikų - 4 kartus įvykdytų vagysčių ir 2 kartus vartoto alkoholio jo globėjai E. B. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos nuobaudos, po to 2 kartus per vienerius metus dėl netinkamo alkoholio vartojimo administracinės nuobaudos skirtos jam pačiam (31-51, 55-58, 59-62 b. 1.), yra nepagrįstas, nes toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti laikomas prevencine priemone nei pačiam nepilnamečiui, nei jį supančiai aplinkai. Be to, 2013-03-15 akte Nr. ( - ) įrašyta ( - ) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius darbuotojo pastaba, kad E. B. pokalbio metu buvo susijaudinusi, yra įbauginta, vengia kreiptis pagalbos į T. tėvus, taip pat į teisėsaugą ir kitas institucijas (56-58 b. l). Jau Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi atleidžiant T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindu, jam buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - įspėjimas ir 40 val. auklėjamojo poveikio darbų, kurios buvo įvykdytos, t. y., jam buvo išaiškintos galimos teisinės pasekmės, jeigu jis padarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat jis atidirbo 40 val. auklėjamojo pobūdžio darbų, tačiau tos auklėjamojo poveikio priemonės teigiamų rezultatų nedavė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl 2013 m. kovo 2 d. įvykdytos vagystės, T. A. neigė pavogęs kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną iš J. M., prisipažino tik akistatos su ja metu, jos atsiprašė tik teismo posėdžio metu, paragintas gynėjos, žalos neatlygino, ji buvo pašalinta dėl kitų asmenų - pareigūnų veiksmų, jiems suradus pavogtus daiktus ir juos grąžinus nukentėjusiajai, o dėl sunaikintos kompiuteryje buvusios informacijos nukentėjusioji ieškinio nepareiškė, t. y., žalos jis išvengė, todėl nepagrįstai teismas taikė ir pačios BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės numato esant dviems sąlygoms – jeigu nepilnametis atsiprašo nukentėjusio asmens ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą, o šiuo atveju buvo įvykdyta tik viena sąlyga – nukentėjusio asmens atsiprašymas. Ši teisės norma nenumato jokių kitų išlygų, pvz.: išlygos atlyginti ar pašalinti turtinę žalą ar jos dalį, jeigu tokia žala buvo padaryta ar pan. Teisės doktrinoje nurodoma, kad turtinės žalos ar jos dalies atlyginimo ar pašalinimo sąlygai būtina, kad nepilnametis savo noru ar jo valia kiti asmenys visiškai ar iš dalies atlygintų arba pašalintų nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą; teismas neturėtų pripažinti įvykdyta BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos žalos atlyginimo ar jos pašalinimo sąlyga tais atvejais, kai tretieji asmenys savo iniciatyva, nesant jokių nepilnamečio pastangų, atlygina ar pašalina turtinius nusikaltimus (turtinę žalą).

11Pasak prokurorės, baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir tikslai - padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo šiuo atveju akivaizdžiai negali būti pasiekti, nes T. A. nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus daro nuo 14 metų amžiaus. Per nepilnus 4 metus laiko padarė 12 neteisėtų veikų (nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų), iš kurių 7 neteisėtas veikas nuosavybei - įvairaus sunkumo vagystes, už kurias bausta tiek jo globėja, tiek jis pats (viena jo padaryta nusikalstama veika nutraukta, konstatavus, kad jo globėja E. B., pastebėjusi jai priklausančio kompiuterio ir 200 Lt vagystę, neteisingai vertino, kad globotinis T. A., kuriam ji jį padovanojo, neturi teisės to kompiuterio parduoti, o 200 Lt galimai nėra pavogti), ir 5 neteisėtas veikas dėl alkoholio vartojimo, kurį jis vartoja nuo 14 metų ir pats nurodė visas neteisėtas veikas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmą kartą nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas nesulaukęs 15 metų, tuomet jam buvo taikytos auklėjamo poveikio priemonės, kurios nebuvo veiksmingos, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Antrą kartą nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas nesulaukęs 17 metų, tuomet auklėjamojo poveikio priemonės skirtos nebuvo, tačiau šis atleidimas nuo bausmės teigiamos įtakos jam taip pat nepadarė, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, todėl trečią kartą spręsdamas dėl jo atsakomybės už 2013 m. kovo 2 d. įvykdytą vagystę, teismas nepagrįstai konstatavo, kad prevencinė priemonė - atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, jam ir aplinkiniams bus veiksminga, kad tai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, pašalins neteisėto elgesio priežastis. Todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir tikslai šiuo atveju akivaizdžiai nebūtų įvykdyti ir pasiekti, nes toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti laikomas prevencine priemone nei pačiam nepilnamečiui nei jį supančiai aplinkai.

12Taigi prokurorės manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atleisti T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes formaliai jis laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir yra visos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas šio įstatymo nuostatas gali taikyti, bet neprivalo, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą padarymo aplinkybes, jo asmenybę ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir konstatavus, kad asmuo laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą, kai prieš tai asmuo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti taikomas be galo, nes tai suformuotų ydingą praktiką asmeniui daryti nusikalstamas veikas ir išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek tais atvejais, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nėra jokių laikymosi reikalavimų ir kai laikymosi reikalavimai yra, pvz.: pagal BK 37 straipsnį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės be jokių laikymosi reikalavimų, asmenį vėl būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant bet kuriems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams, ar pagal BK 40 straipsnį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir išnykus laikymosi reikalavimui – pasibaigus nustatytam laidavimo terminui, asmenį vėl būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant bet kuriems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir t. t. Be to, teismas nepagrįstai taikė ir BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes išpildyta tik viena sąlyga - T. A. teismo posėdžio metu, paragintas gynėjos, žodžiu atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusioji jam atleido, o padarytos žalos jis niekaip neatlygino ir niekaip nepašalino, nes ją be jokios T. A. iniciatyvos pašalino kiti asmenys, o tais atvejais, kai tretieji asmenys savo iniciatyva, nesant jokių nepilnamečio pastangų, atlygina ar pašalina turtinius nusikaltimus (turinę žalą), teismas neturėtų pripažinti įvykdyta BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos žalos atlyginimo ar jos pašalinimo sąlyga. Įstatymų leidėjas apibrėžia atvejus, kuomet padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta su tam tikra sąlyga (pvz.: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti), o BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte tokios sąlygos - jeigu ji buvo padaryta įstatymo leidėjas nenumato, vadinasi, įstatyme esant numatytoms dviem būtinoms sąlygoms, sujungtoms jungtuku „ir“, turi būti išpildytos jos abi, todėl teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą iš jo eliminuodamas dalį reikalavimo. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes nors jis, verčiamas objektyvių duomenų, ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nurodė, kad gailisi, tačiau objektyviai jokio gailesčio dėl padarytos veikos nėra, taip pat visiškai nėra jokio pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ar nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bei nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų galėjimąsi, galima pripažinti tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, padeda ją išaiškinti, neklaidina tyrimo, neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. T. A. viso proceso metu neišpildė nei vienos iš šių sąlygų. Pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu jis tvirtino, kad daiktų nepavogė, pati nukentėjusioji jam juos pardavė, o jis juos lombarde užstatė brangiau, klaidino tyrimą ir tik atlikus akistatą su nukentėjusiąja bei surinkus kitus įrodymu, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gailisi, t. y., jis prisipažino ir nurodė, kad gailisi tik verčiamas objektyvių aplinkybių, o toks prisipažinimas ir nurodymas, kad gailisi, nesant savanoriško prisipažinimo, nesant padėjimo atskleisti nusikalstamą veiką, neigiamo savo poelgių vertinimo, visiškai nesikremtant dėl to ir nesistengiant sušvelninti savo veikos padarinių, negali būti pripažįstama atsakomybe švelninančia aplinkybe, todėl teismas nepagrįstai pripažino T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimasi, taip pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė asmuo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turi būti pripažinta tuomet, kai nustatoma, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju tiek nukentėjusioji, tiek atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nurodė, kad jie tą vakarą vartojo alkoholį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nurodė, kad nuo suvartoto alkoholio buvo apsvaigęs ir būtent dėl to įvykdė vagystę, jei nebūtų buvęs apsvaigęs, tikrai to nusikaltimo nebūtų padaręs, taip pat jis nurodė, kad visas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas blaivus, nieko blogo nedaro, todėl šiuo metu alkoholio nevartoja. Teismui tokie duomenys buvo žinomi, todėl tai jis turėjo pripažinti T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau to nepagrįstai nepadarė, taip pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą. Pripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamos veikos padarymą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjus įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nėra būtina konstatuoti alkotesteriu neblaivumo faktą, pakanka, kad tokį faktą patvirtintų pats asmuo ir kiti duomenys.

14Teismas, atleisdamas T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kurie realiai ne visais atvejais gali būti įvykdomi ir veiksmingi, tuo pačiu ir daryti auklėjamą poveikį nepilnamečiui. T. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, todėl teismui buvo žinoma, kad jis jau laiko egzaminus, atlikinėja praktiką, t. y., jau baigia ( - ) rengimo centrą, todėl tęsti mokslus 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kai beveik du mėnesius yra vasaros atostogų metas, gali būti neįvykdoma, nes, pabaigus mokslus, dar tris mėnesius juos tęsti būtų galima tik tuo atveju, jei asmuo dėl kokių nors priežasčių nebaigtų mokymo įstaigos ir tai būtų galima laikyti mokslo tęsimu. Pabaigus profesinio rengimo mokymo įstaigą, t. y., nesant galimybės tęsti mokslų, pagal skirtus įpareigojimus, jis galėtų 3 mėnesius mokyti kitur arba dirbti, stoti mokytis vien tam, kad įvykdytų teismo paskirtą įpareigojimą, nėra prasmės, o pagrindo manyti, kad T. A. ketintų toliau mokytis, nėra, nes jis pats nurodė, kad pabaigęs ( - ) rengimo centrą, ketina važiuoti dirbti į užsienį ir teismui tai buvo žinoma. Na, netęsiant mokslų bei nesimokant, pagal teismo paskirtus įpareigojimus, jis dar turi alternatyvą 3 mėnesius dirbti, tačiau nėra jokios garantijos, kad asmuo iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikrai įsidarbins (gaus darbą) ir tuomet, nuosprendžiui įsiteisėjus, 3 mėnesius galės dirbti, o alternatyva ieškoti darbo nenumatyta.

15Pasak prokurorės, kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi sulaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas. Teismas, nagrinėjamu atveju atleisdamas T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, formuoja neigiamą praktiką, kuri padeda nepilnamečiui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus visas nustatytas byloje aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendis turi būti panaikintas, nes teismas nepagrįstai atleido T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. A. turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o įvertinus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, BK 91 straipsnio 2 dalies bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus ir kitas nustatytas faktines aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. A. bausmę - laisvės apribojimą. Taip pat konstatuotina, kad T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. A. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

19Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2005, 2K - 541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-291/2009).

20Šioje byloje tokios būtinos sąlygos yra nustatytos: T. A. nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje; veikos padarymo metu jis buvo septyniolikos su puse metų amžiaus.

21Pirmosios instancijos teismas, be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, nurodė ir vieną iš papildomų alternatyviųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai, kad T. A. teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi.

22Teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą kai nepilnametis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

23Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad T. A. nukentėjusios atsiprašė tik teisiamajame posėdyje paragintas savo gynėjos. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad T. A. atsiprašymas buvo formalus. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad žodis atsiprašyti reiškia prašytis dovanojamam, atleidžiamam. Lietuvių kalbos žodyne žodis atsiprašyti reiškia melsti atleidimo. Taigi kolegijos vertinimu, T. A. teismo posėdžio metu išsakytas formalus nukentėjusiosios atsiprašymas, nelaikytinas nuoširdžiu ir prašančiu atleidimo.

24Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011, 2K-231/2013 ir kt.). T. A. pasisavinęs svetimą turtą, jį, svetimu vardu, įkeitė lombarde. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, savo kaltės iš karto nepripažino, vengė grąžinti pagrobtą turtą, t. y. savo valia turto negrąžino, turtas grąžintas nukentėjusiajai policijos pareigūnų veiksmais. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog T. A. nukentėjusios atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 93 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai atleido T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės.

25Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

26Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailsi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 striapsnio 1 dalies 9 punktas).

27BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

28Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu T. A. kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad iš nukentėjusiosios pavogė tik mobiliojo ryšio telefoną, o kompiuterį iš jos nusipirko. Kaltę pilnai pripažino tik akistatos su nukentėjusiąja J. M. metu ir po akistatos duodamas parodymus. Taigi nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. A. nurodė, jog pripažįsta savo kaltę, tačiau iš esmės jis prisipažino ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių, t. y. įrodymų. Be to, kaip jau minėta nukentėjusiosios T. A. atsiprašė tik formaliai. Taigi, tokia formali atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus, nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Remiantis minėtomis aplinkybėmis daroma išvada, kad T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažinta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl naikintina.

29BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad asmens atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama aplinkybė, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad prieš tiriamą įvykį T. A. kartu su nukentėjusiąja J. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Pats T. A. pripažino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad T. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30Teisėjų kolegija, skirdama bausmę T. A., atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui, ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad T. A. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti T. A. paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį.

33T. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. T. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2013 m. kovo... 5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė... 6. Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto... 7. Prokurorės vertinimu, Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas... 8. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios... 9. Nagrinėjamu atveju T. A. buvo kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu,... 10. Svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą būtina įvertinti, jog... 11. Pasak prokurorės, baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir tikslai - padėti... 12. Taigi prokurorės manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas... 13. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino T. A. atsakomybę... 14. Teismas, atleisdamas T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, skyrė auklėjamojo... 15. Pasak prokurorės, kiekvienas padaręs nusikalstamą veiką asmuo turi sulaukti... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI... 19. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad pagal BK 93... 20. Šioje byloje tokios būtinos sąlygos yra nustatytos: T. A. nusikalto pirmą... 21. Pirmosios instancijos teismas, be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų,... 22. Teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93... 23. Tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad T. A. nukentėjusios... 24. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas... 25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 26. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti T. A. atsakomybę... 27. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu... 29. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad asmens atsakomybe sunkinančia... 30. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę T. A., atsižvelgia į tai, kad nėra jo... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį.... 33. T. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178...