Byla 2K-231/2013

Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Nuosprendžiu iš Ž. N. nukentėjusiajam D. B. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos ir 974,12 Lt turtinei žalai atlyginti bei 1 500 Lt už advokato pagalbą, Valstybinei ligonių kasai 3 181,33 Lt.

4Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimo ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6Ž. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.00 val., Kauno r., Čekiškės sen., Uždulinskio k., ŽŪB ( - ) priklausančiame žemės ūkio technikos garaže, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. B., taip padarydamas jam kairės akies obuolio sumušimą, odenos plyšimą, kraujo išsiliejimą priekinėje akies kameroje, kraują akies obuolyje, lęšio iškritimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine. Visa tai komplikavosi pūlingu visų kairės akies obuolio dangalų uždegimu ir dėl to kairės akies obuolys buvo pašalintas. Taip Ž. N. sunkiai sutrikdė D. B. sveikatą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl bausmės skyrimo ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

8Kasatorius mano, kad žemesniųjų instancijų teismai, neskirdami jam švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės, netinkamai taikė BK 61 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog jis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, skirdamas jam bausmę šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir taip pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

10Kasatorius taip pat mano, kad turėjo būti įvertintos ir kitos aplinkybės, kurios reikšmingos taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kad jis atlygino nukentėjusiajam žymią dalį jo patirtos žalos (kasacinės instancijos teismui pateiktas susitarimas, patvirtinantis, kad atlyginta visa žala), išlaiko mažametį sūnų, nepilnamečius vaikus bei neįgalią motiną, kurios daugiau nėra kam prižiūrėti, taip pat pagal galimybes išlaiko sutuoktinės dukrą, o pati sutuoktinė serga sunkia depresijos forma ir prie vaikų išlaikymo negali prisidėti. Šios aplinkybės galėtų būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasatorius pažymi ir tai, kad niekada nebuvo teistas, yra svarbus darbuotojas darbdaviui – ŽŪB ( - ) kurio, kaip ir Vilkijos seniūnijos seniūno, apibūdinamas teigiamai. Be to, nuteistojo manymu, galėtų būti pripažinta svarbia ir ta aplinkybė, kad pats nukentėjusysis taip pat prašė neskirti jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

11Tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas manytų, kad pirmiau nuodytas baudžiamojo įstatymo nuostatas žemesnieji teismai taikė tinkamai, nuteistasis mano, jog buvo pagrindas jam skirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Kasatorius nurodo, kad skirta reali laisvės atėmimo bausmė atitolins galimybę visiškai atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Tuo tarpu dirbdamas per skirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis, tikėtina, nukentėjusiajam atlygintų visą padarytą žalą.

12Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.

13Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam skirtinos bausmės, kurie iš esmės analogiški argumentams, pateiktiems jo kasaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. N. bausmę, įvertino ir atsižvelgė į visas esmines bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes bei pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, daug mažesnę, negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

14Atsiliepime nurodoma, kad taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir Ž. N. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo, kaip to prašo kasatorius, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs šiame BK straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pats savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nėra lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių. Tai, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs, prokuroro manymu, nesuteikia teisės taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas.

15Kartu prokuroras mano, kad nėra pagrindo kasatoriui taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes jokių išimtinių aplinkybių kasaciniame skunde jis nenurodo ir jos byloje nenustatytos. Tai, kad nuteistasis teikia išlaikymą neįgaliam vaikui, sutuoktinė R. N. serga sunkia depresijos forma, motinos sveikata yra bloga, jo motinai nustatyti specialieji poreikiai, rūpinasi studente sutuoktinės dukra iš pirmosios santuokos, nėra išimtinės aplinkybės nuteistojo skundui dėl švelnesnės bausmės skyrimo tenkinti ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jos būtų nesuderinamos su bausmės atlikimu ir teisingumo principo įgyvendinimu.

16Kasacinis skundas tenkintinas.

17Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatymo

18Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011 ir kt.).

19Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe savanoriško žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam D. B. padarytos žalos. Vis dėlto pažymėtina, kad nuteistasis apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam padarytą visą turtinę (974,12 Lt) bei dalį neturtinės žalos – 5000 Lt (T. 2, b. l. 53) ir prašė į šią aplinkybę atsižvelgti sprendžiant jam skirtinos bausmės klausimą. Taigi, apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės prašė nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir šį prašymą pagrindė įrodymais. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, dėl žalos atlyginimo pasisakydamas tik BK 62 straipsnio taikymo kontekste, konstatuodamas, jog nukentėjusiajam žala neatlyginta ir nėra pagrindo nuteistajam vadovaujantis šiuo BK straipsniu skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatydamas, jog Ž. N. savo noru atlygino padarytą žalą, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl tokia klaida taisytina nustatant šią nuteistojo Ž. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

20Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

21Kasatorius prašo, pritaikius BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti jam švelnesnę, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

22Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).

23Pažymėtina, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė remiantis BK 62 straipsnio 1 dalimi gali būti skiriama tuo atveju, jeigu veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios straipsnio dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą, nenustatė teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes nuteistasis savo kaltės nepripažino, nepadėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padaryta žala neatlyginta. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra iš esmės teisinga. Nepaisant to, kad kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje pripažįsta turtinės žalos atlyginimą nuteistojo Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šis faktas nekeičia situacijos ir nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

24Vis dėlto konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam Ž. N. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pateikė paviršutiniškus tokio sprendimo motyvus, nurodydamas, kad aplinkybės, jog jis išlaiko neįgalų vaiką, jo sutuoktinė serga sunkia depresijos forma, motinos sveikata bloga, jai nustatyti specialieji poreikiai, rūpinasi studente sutuoktinės dukra iš pirmosios santuokos, nėra išimtinės. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes bylos aplinkybės ir nuteistojo kasacinio skundo argumentai pagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo jam galimybę. Nors nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, o jo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo, tačiau šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį nuteistojo Ž. N. asmenybės pavojingumą ir duoda pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, kartu apsaugant nuteistojo bei jo šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus, taip pat ir Valstybinės ligonių kasos teisėtą interesą greičiau gauti patirtos žalos atlyginimą.

25Apibūdinant bylos aplinkybes kaip išimtines, pažymėtina, kad nuteistasis Ž. N. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai, tai nėra nuoseklus jo gyvenimo būdas. Be to, jo tvirti socialiniai ryšiai (turi šeimą, dirba ŽŪB ( - )). Iš pateiktų charakteristikų matyti, kad nuteistasis darbdaviui yra svarbus darbuotojas, jo, kaip ir Vilkijos seniūnijos seniūno, apibūdinamas teigiamai, kaip patikimas, atsakingas ir pareigingas. Sprendžiant, ar byloje nustatytų nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma vertintina kaip išimtinė aplinkybė, nustatanti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo jam būtinybę, svarbios tos aplinkybės, kad nuteistojo sutuoktinė R. N. serga sunkia depresijos forma, tuo tarpu jis išlaiko ir rūpinasi dviem mažamečiais vaikais – dukra K. N. bei sūnumi V. N., kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ir prižiūri motiną, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, iš nuteistojo ŽŪB ( - ) gaunamo darbo užmokesčio periodiškai išskaičiuojama atitinkama suma vaikui iš pirmosios santuokos išlaikyti, be to, jis materialiai padeda ir dabartinės sutuoktinės dukrai iš pirmos santuokos, kuri studijuoja Kauno kolegijoje. Bendrame šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad nukentėjusysis D. B. taip pat prašė nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, o nuteistasis po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (bei dalį neturtinės žalos), ir tai šia kasacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, kasacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė duomenis, kad nukentėjusiajam atlygino visą padarytą žalą.

26Kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę bei jo šeiminę padėtį apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami paskiriant Ž. N. kitą – ne laisvės atėmimo – bausmę. Kita vertus, paliekant galioti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, kartu ir galimybę aprūpinti šeimą bei greičiau atlyginti padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai, t. y. nukentėtų šeimos materialinė gerovė ir socialiniai santykiai, užtruktų žalos atlyginimas. Taigi šioje byloje kasatoriui paskirta bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam Ž. N. pirmosios instancijos teismo parinkta laisvės atėmimo bausmė iš esmės nedera su teisingumo principo reikalavimais, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą. Taigi žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

29Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti.

30Pripažinti nuteistojo Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam D. B. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Ž. N., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per teismo nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.

32Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.