Byla 2A-1235-516/2012
Dėl skolos už negyvenamojo pastato nuomą priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Patria Domi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Patria Domi“ dėl skolos už negyvenamojo pastato nuomą priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Patria Domi“ 4249,31 Lt nesumokėto nuomos mokesčio su delspinigiais, 8,28 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 1999-07-23 sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas per du metus turėjo atlikti statinio projektavimo, rekonstrukcijos (atstatymo) darbus. Nuomos mokestis atsakovui turėjo būti pradėtas skaičiuoti ir atsakovas nuomos mokestį turėjo mokėti užbaigęs statinio projektavimo, rekonstrukcijos (atstatymo) darbus. Atsakovas išsinuomoto pastato rekonstrukcijos darbų neatliko, todėl kiekvieną mėnesį turi mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, įsiskolino ieškovui 2449,27 Lt nuomos mokesčio ir 1800,04 Lt delspinigių.

6II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

8Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Patria Domi“ 2694,19 Lt skolos ir delspinigių, bei 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

9Teismas konstatavo, jog ginčo sutartyje yra vartojama dvejopa nuomos mokesčio sąvoka „Statinio nuomos mokestis“ (sutarties 1 punktas) ir „Nuomos mokestis“ (sutarties 2 punktas). Teismo vertinimu, sutartyje dvejopai pavartotos nuomos mokesčio sąvokos nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo šalių sutarties 7 punktu šalys sulygo ir dėl sutarties 1 punktu nustatyto dydžio nuomos mokesčio mokėjimo po rekonstrukcijos darbų atlikimo. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad atlikus statinio rekonstrukcijos darbus ginčo šalys yra sulygę dėl kitokio dydžio ir kitaip nustatomo nuomos mokesčio, taip pat ir dėl to, kad sutarties dalyje, reglamentuojančioje mokėjimus ir atsiskaitymus pagal sutartį, nėra jokios nuorodos apie atleidimą nuo sutartyje vadinamo „statinio nuomos mokesčio“ mokėjimo, nėra jokios nuorodos, kad statinio rekonstrukcijos metu nemokamas statinio nuomos mokestis. Toks sutarties aiškinimas teismo vertinimu yra logiškas, teisingas ir sąžiningas, nes tuo atveju, jei ginčo šalių sulygtą statinio nuomos mokestį sąlygotų sutarties 7 punktas, tai atsakovui faktiškai išnyksta pareiga jį mokėti.

10Teismas nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. gegužės 23 d. įsiskolino ieškovui 2449,27 Lt statinio nuomos mokesčio, todėl atsakovui tenka pareiga, sumokėti šį sutartyje sulygtą mokestį. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vertinti atsakovo investicijas, atliekamos rekonstrukcijos išlaidas, ar kitas panašias atsakovo turėtas išlaidas, nes ginčo šalys nėra suderinusios šių išlaidų patvirtinimo klausimo, byloje nėra dvišalių sandorių, kuriais yra pripažinti faktai dėl pagrįstų išlaidų dydžio. Todėl teismo teigimu, nėra pagrindo šių išlaidų dalyje kitaip spręsti statinio nuomos mokesčio dydį. Teismas, remdamasis CK 6.530 str. 1 d., 6.487 str. 1 d. iš atsakovo priteisė 2449,27 Lt nesumokėto statinio nuomos mokesčio ir šioje dalyje ieškinį tenkino.

11Dėl delspinigių teismas pažymėjo, kad nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu (Sutarties 10 p.), tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Mažindamas delspinigių dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo neįvykdytos prievolės dydis sudaro 2449,27 Lt, o prašoma nuo šios sumos netesybų (šiuo atveju delspinigių) suma - 1800,04 Lt sudaro (1800,04 x 100: 2449,27) 73,49 procentus neįvykdytos prievolės dalies. Dėl tokio tarpusavio santykio teismas nustatė, kad ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis yra pernelyg didelis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo patirtų nuostolių dydį dėl nesavalaikio statinio nuomos mokesčio mokėjimo. Remdamasis šiais kriterijais teismas sumažino delspinigių dydį iki 244,92 Lt ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies.

12Palūkanų priteisimo dalyje teismas taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisė 6 procentų metines palūkanas. Teismas netaikė ginčo sprendimui Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu nustatytą palūkanų skaičiavimą, nes atsižvelgė į ginčo šalių sutartį, iš kurios kildinamas prievolės neįvykdymas. Teismas pažymėjo, jog ginčo šalių sudarytos sutarties tikslas yra rekonstruoti senamiestyje esantį statinį, tai yra padėti ieškovui įgyvendinti jo funkciją, todėl šis tikslas apsprendžia lengvesnę turtinę atsakovo atsakomybės formą, todėl atsižvelgdamas į CK 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatas bei remdamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisės taikymo principais teismas palūkanų dydį paskaičiavo pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Tokią nuostatą teismas taikė ir todėl, kad ieškovo nuostoliai atsiradę dėl netinkamo sutarties vykdymo nenustatyti.

13III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Patria Domi“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. teismas nurodydamas, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nėra jokios nuorodos apie atleidimą nuo statinio nuomos mokesčio mokėjimo, visiškai neatsižvelgė ir nevertino sutarties 17 p., kuriuo šalys susitarė, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį. Apeliantas būtent ir akcentavo šį sutarties punktą, pateikdamas įrodymus, kad statinio remontui ir rekonstrukcijai panaudojo nuosavas lėšas, kad darbų sąmata buvo suderinta su nuomotoju. Apeliantas pažymi, kad teismas nurodydamas, jog nėra pagrindo vertinti atsakovo investicijas, atliekamos rekonstrukcijos išlaidas, visiškai nepaisė minėtos sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio įskaitymo. Teigia, kad kaip įrodymus, jog statinio rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir suderinti su ieškovu, atsakovas teismui pateikė raštų kopijas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Apeliantas taip pat pažymi, kad sutarties 17 p. įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas užskaityti lėšas, panaudotas rekonstrukcijai, nėra siejamas su rekonstrukcijos baigimo faktu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, kad atsakovas su ieškovu buvo suderinęs rūsio atstatymo darbų sąmatą, be to, pateikęs visus darbų atlikimo dokumentus, taip pat dokumentus, įrodančius lokalinės sąmatos įvykdymą, bei atsiskaitymą;
  2. apeliantas prašė teismo pripažinti ieškovą pažeidusiu prievolę, kadangi su atsakovu ieškovas nebendradarbiavo, vengė atsakinėti į paklausimus, neįskaitė atsakovo investuotų lėšų į mokėtiną nuomos mokestį. Tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl tokio atsakovo prašymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Apeliantas pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas pats pažeidė prievolę, kylančią ne tik iš sutarties, bet ir CK normų. Apelianto nuomone, ieškovas teismo turėtų būti pripažintas pažeidusiu prievolę. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių raginimų dėl nesumokėto nuomos mokesčio per 2 metus atsakovas iš ieškovo negavo, kadangi būtent tuo laikotarpiu vyko derybos dėl objekto privatizavimo. Taigi teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal sutartį buvo sustabdęs teisėtai, kadangi atsakovas investavo daug lėšų, turėjo pagrįstų lūkesčių ne tik dėl to, kad investuotos lėšos būtų įskaitytos į nuomos mokestį, bet ir tiesioginių derybų būdu privatizuoti jį, tačiau iš ieškovo nesulaukė jokio atsakymo ir buvo ignoruojamas minėtais klausimais. Atsakovas patyrė daug nuostolių, kadangi lėšos, investuotos į objekto atstatymą, buvo gautos iš banko pagal kredito sutartis, už ką atsakovas privalo mokėti palūkanas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog su ieškovu buvo derinama rekonstrukcijos sąmata, bei buvo gautas ieškovo pritarimas tokiai sąmatai. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog rekonstrukcijos darbai buvo suderinti su ieškovu. Ieškovas pažymi, kad apeliantui nesuderinus rekonstravimo sąmatos su ieškovu, jis neturėjo teisinio pagrindo įskaityti rekonstrukcijai panaudotas lėšas į nuomos mokestį. Be to, apeliantas nepagrįstai lygina du, šiuo atveju nesusijusius teisinius santykius – privatizavimo ir nuomos.

18Ieškovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, sprendžiant objekto privatizavimo galimybės klausimus, pagrįstumas, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovas tokiu pagrindu turėtų būti laikomas pažeidusiu prievolę, išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

22Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, nėra nustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduotu apeliaciniu skundu nėra siekiama apginti viešąjį interesą, todėl bylą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo ribose, kurias sudaro teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje, iš esmės dviem aspektais: 1) dėl pastato rekonstrukcijai investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį; 2) dėl apelianto teisės sustabdyti prievolės vykdymą, atsižvelgiant į ieškovo (nuomotojo) veiksmus, sprendžiant statinio privatizavimo klausimą.

23Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuomininko (atsakovo) pareigos mokėti šalių sudarytos nuomos sutarties 1 punkte numatytą statinio nuomos mokestį, taip pat nėra ginčijama, kad teismo sprendime nurodytu laikotarpiu (nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. gegužės 23 d.) nuomos mokestis nebuvo mokamas, tačiau apeliantas nurodo, kad remiantis sutarties 17 punktu, į statinio rekonstrukciją atsakovo investuotos lėšos turėjo būti įskaitomos į nuomos mokestį.

24Ieškovo ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje (b.l. 19-21), jos 17 punkte, iš tiesų yra susitarta, kad lėšos, panaudotos rekonstrukcijai (atstatymui) pagal su nuomotoju suderintą sąmatą, įskaitomos į nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu skundo argumentą, jog šiame sutarties punkte (taip pat ir kitose sutarties sąlygose) nėra ribojimo (draudimo) rekonstrukcijai investuotas lėšas į nuomos mokestį įskaityti iki rekonstrukcijos darbų pabaigos (t.y. įskaityti į statinio nuomos mokesčiu vadinamą mokėjimą, numatytą sutarties 1 punkte). Tačiau pažymima, jog sutartyje numatyta tokio įskaitymo galimybė, savaime nereiškia įskaitymo fakto, taigi, ir nepaneigia nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį.

25Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog investuotų lėšų įskaitymas į nuomos mokestį yra siejamas su tam tikra sąlyga- lėšos turi būti realiai investuotos (panaudotos rekonstrukcijai) be to, panaudotų rekonstrukcijai lėšų sąmata turi būti suderinta su nuomotoju.

26Taip pat pažymėtina, kad sutarties 17 punkte atliktas įskaitymas turi būti atliktas. Šiuo atveju tarp šalių yra sudaryta dvišalė sutartis, todėl priešpriešinių mokėjimų įskaitymas turi būti įforminamas šalių susitarimu arba prievolė turi būti įvykdyta kitokiu būdu, kuris prilyginamas prievolės įvykdymui.

27Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo; sutarties 7-9 punktuose numatyta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, t.y. šios prievolės įvykdymo būdas. Civilinio kodekso 6.39 str. 1 d. draudžia skolininkui be kreditoriaus sutikimo įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Tai reiškia, jog nuomos sutartyje esant susitarimui dėl nuomos mokesčio rekonstrukcijos laikotarpiu dydžio ir šio mokesčio mokėjimo tvarkos, būtent tokia tvarka nuomininkas privalo vykdyti savo prievolę dėl nuomos mokesčio mokėjimo.

28Vertinant, ar būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad atsakovo prievolė mokėti nuomos mokestį yra pasibaigusi įskaitymu, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas Civilinio kodekso 6.131 str. nustatyta tvarka atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki ieškinio pareiškimo (Civilinio kodekso 6.134 str. 1 d. 1 p.), t.y. kad jis pranešė ieškovui, jog rekonstrukcijai panaudotas lėšas įskaitė į mokėtiną nuomos mokestį. Todėl teismas, nesant įrodymų apie vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, taip pat nesant byloje pareikštų reikalavimų dėl tokio įskaitymo atlikimo teismo tvarka, pagrįstai nesvarstė ir nevertino atsakovo investuotų lėšų sumos, bei jų įskaitymo į nuomos mokestį, kaip prievolės mokėti nuomos mokestį pasibaigimo pagrindo, kadangi šios aplinkybės viršija byloje pareikštų reikalavimų ribas (Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d.).

29Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog nesant įrodymų apie prievolės mokėti nuomos mokestį pasibaigimą tinkamu jos įvykdymu ar šios prievolės pabaigą kitais pagrindais, reikalavimas priteisti sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį yra pagrįstas.

30Vertinant apelianto argumentus dėl jo teisės vienašališkai sustabdyti prievolės vykdymą (Civilinio kodekso 6.64 str. 1 d. 1 ir 2 punktai), pažymėtina, jog pagrindas atsakovui sustabdyti prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, jeigu nuomotojas neįvykdytų esminės nuomos sutarties sąlygos- t.y. neperduotų nuomos objekto nuomininkui (Civilinio kodekso 6.477 str. 1 d.). Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje neegzistuoja.

31Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog yra kreipęsis į ieškovą dėl nuomos sutarties 17 punkte numatyto įskaitymo atlikimo šalių susitarimu. Atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateikti raštai (2009-01-28- b.l. 42, 2007-06-26- b.l. 43-44) liudija apie atsakovo siekį privatizuoti patalpas ir apie jo kreipimąsi į ieškovą dėl tokio privatizavimo, tačiau šie raštai nėra susiję su nagrinėjamu ginču- investuotų rekonstrukcijai lėšų įskaitymu į nuomos mokestį; 2006-08-22 raštas (b.l. 45) taip pat negali būti vertinamas kaip prašymas dėl nuomos mokesčio įskaitymo; tai dokumentas (ataskaita) apie atliktus veiksmus bei investuotų lėšų sumą, taigi, šiuos įrodymus nėra pagrindo susieti su apelianto nurodoma aplinkybe- kad ieškovas pažeidė prievolę pagal nuomos sutartį ir kad tai sudarė pagrindą atsakovui sustabdyti prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą. Prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai (b.l. 87-90) yra analogiško turinio- susiję su pastato privatizavimo, o ne su jo nuomos klausimais, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė prievoles pagal nuomos sutartį.

32Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

34Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 1999-07-23 sudarė Negyvenamųjų pastatų... 6. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Patria Domi“ 2694,19 Lt... 9. Teismas konstatavo, jog ginčo sutartyje yra vartojama dvejopa nuomos mokesčio... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėnesio... 11. Dėl delspinigių teismas pažymėjo, kad nors šalys netesybų dydį nustatė... 12. Palūkanų priteisimo dalyje teismas taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir nuo... 13. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Patria Domi“ prašo Vilniaus miesto 3... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. teismas... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė... 17. Teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog su ieškovu buvo... 18. Ieškovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, nėra nustatyta absoliučių... 23. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl... 24. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje nuomos sutartyje (b.l. 19-21), jos 17 punkte,... 25. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi,... 26. Taip pat pažymėtina, kad sutarties 17 punkte atliktas įskaitymas turi būti... 27. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio... 28. Vertinant, ar būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad atsakovo... 29. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai... 30. Vertinant apelianto argumentus dėl jo teisės vienašališkai sustabdyti... 31. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog yra... 32. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 34. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti...