Byla 2A-552-614/2016
Dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo; trečiasis asmuo: Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „PATRIA DOMI“ ir trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-7543-545/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui BUAB „PATRIA DOMI“ dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo; trečiasis asmuo: Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė nutraukti 1999-07-23 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, kuria UAB „PATRIA DOMI“ buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje. Nurodė, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 ieškovo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškovui iš atsakovo buvo priteista 2 555,75 Lt skola, 255,58 Lt delspinigiai, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta ir atsakovas iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų buvo iškeldintas. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2012-11-17. Iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų atsakovas buvo iškeldintas 2013-06-03. 2013-12-12 Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012. Šis pareiškėjo prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartimi buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2014-07-04 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6100-545/2014 buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės, patenkinant Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas nurodė, kad 1999-07-23 su atsakovu sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, kuria atsakovui buvo išnuomotos 61 kv. m užstatyto ploto negyvenamosios patalpos, esančios Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1374-1527. Patalpos atsakovui buvo perduotos 1999-07-23 nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo aktu. Sutarties 1 p. šalys susitarė, kad iki statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbų pabaigos nustatomas statinio nuomos mokestis yra 2,06 Lt/mėn. už 1 kv. m. užstatyto ploto, o 15 p. buvo numatyta, kad nuomininkas per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos atlieka statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus. 2002-03-28 šalys pasirašė susitarimą, kuriuo buvo pakeistas sutarties 15 p., numatant, kad paruošiamuosius rekonstrukcijos darbus nuomininkas turi užbaigti iki 2002-06-01, o šių darbų nurodytu terminu neužbaigus, šalys susitarė sutartį nutraukti. 2006-11-30 šalys pasirašė dar vieną susitarimą, kuriuo buvo pakeistas sutarties 15 p., numatant, kad rekonstrukcijos/atstatymo darbus nuomininkas atlieka per dvejus metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad iki pradinio ieškinio pateikimo dienos nuomininkas nebuvo kreipęsis dėl statybos leidimo išdavimo. Atsakovas turėjo dvi esmines pareigas - mokėti nuomos mokestį ir atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus. Nuo 2008 m. gruodžio mėn. įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį atsakovas nevykdė, todėl, Vilniaus miesto savivaldybei kreipusis į teismą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6373-155/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1235-516/2012 ieškovui iš atsakovo buvo priteista 2 694,19 Lt (2 449,27 Lt nuomos mokestis ir 244,92 Lt delspinigiai už negyvenamųjų patalpų nuomą iki 2010-05-31) bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos. 2012-01-25 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti ieškovą privatizuoti ginčo patalpas tiesioginių derybų būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 šio reikalavimo netenkino. Pareikšdamas nurodytą reikalavimą, atsakovas patvirtino, kad atstatyti/rekonstruoti statinį sutartyje nustatytomis sąlygomis neketina. Ieškovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo abi sutartyje numatytas prievoles, todėl yra pagrindas reikalauti sutarties sudarymo tikslų nepasiekusią ir nuomotojo interesų nebeatitinkančią sutartį nutraukti. Be to, pažymėjo, kad procesas buvo atnaujintas, kadangi atsakovas, sudaręs su ieškovu ginčo sutartį, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir iš šios 1999-09-20 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 kilusią nuomos teisę įkeitė trečiajam asmeniui. Po įkeitimo lakšto išdavimo trečiasis asmuo ir atsakovas vis didino prievolės dydį (nuo 579 240 Eur iki 10 420 000 Eur). Ieškovas nurodė, kad niekada nesutiko, jog nuomos teisė, kylanti iš ginčo sutarties, būtų įkeista. Įkeitimo lakšte nurodyta, kad už tinkamą juo nustatytų prievolių vykdymą atsako tik įkaito davėjas (BUAB „PATRIA DOMI“), o ne ieškovas, todėl pastarasis, siekdamas nutraukti netinkamai vykdomą sutartį, trečiojo asmens informuoti ar gauti jo sutikimą neprivalėjo. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų kilusios neigiamos pasekmės negali apriboti ieškovo, kaip sąžiningo, atidaus ir rūpestingo turto savininko, teisių nutraukti atsakovo netinkamai vykdomą ir ieškovo teisėtų interesų nebeatitinkančią sutartį. Ieškovas yra viešosios nuosavybės valdytojas, kuriam teisės aktai nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalavimus. Esminis sutarties tikslas buvo atstatyti/rekonstruoti centrinėje miesto dalyje esančias statinio liekanas, taip sukuriant pilnavertį objektą, tačiau, praėjus 15 metų nuo sutarties sudarymo dienos, statinys nėra atstatytas/rekonstruotas, taigi ginčo sutartimi nėra nei racionaliai, nei efektyviai valdoma viešoji nuosavybė, tuo labiau, sukuriama kokia nors nauda visuomenei. Sutarties 13.3 p. numatyta, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raštu įspėdamas nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį, jei nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų šios sutarties sąlygų. Atsakovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas 2010-02-10 ir 2011-12-29 raštais, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo atlikęs jokių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo ketinimą tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtas prievoles. Jų įvykdyti atsakovas nebegalės dėl turimo bankrutuojančios įmonės statuso.

5Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sutarties pažeidimą, susijusį su nuomos mokesčio mokėjimu, pašalino - 2012-09-27 ir 2012-10-03 mokėjimo pavedimais ieškovui buvo sumokėta 3 051,83 Lt bei 2 981,72 Lt. Šios aplinkybės ieškovas neginčija. Ieškiniu neprašoma iš atsakovo priteisti skolą. Todėl ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį dėl pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo yra nepagrįstas. Pareigos atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus įvykdymo terminas buvo susietas ne su konkrečia data, o su turėjusiomis įvykti aplinkybėmis. Šios aplinkybės neįvyko. Todėl atsakovas pareigos per dvejus metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos atlikti statinio rekonstrukcijos/atstatymo darbus neįgijo. Atsakovo teigimu, visi jo veiksmai rodo, kad buvo siekiama gauti statybos leidimą - buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje, projektavimo darbai, buvo perkamos konsultavimo paslaugos, atlikti kadastriniai matavimai, iškelta magistralinių inžinerinių tinklų įranga, mūrytos sienų atskiros vietos, atlikti konstrukcijų ekspertizė ir nekilnojamojo turto vertinimas, įrengti vibromonolitiniai poliai ir t. t. Už šiuos darbus iš privačių lėšų atsakovas sumokėjo daugiau kaip 2 000 000 Lt. Todėl, jeigu teismas nuspręstų sutartį nutraukti, turėtų spręsti klausimą ir dėl atsakovo išlaidų, patirtų dėl daikto pagerinimo, atlyginimo. Nuomininkas turi teisę sulaikyti ilgalaikės nuomos objekto perdavimą nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumokės kompensacijos už objekto pagerinimą. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu nebuvo susitarta, koks turi būti atstatyto pastato plotas, aukštis ir t. t. Atsakovui išnuomoto statinio plotas sudarė 61 kv. m. Šiuo metu yra pilnai atstatytas rūsys, kurio bendras plotas sudaro 62,38 kv. m. Taigi ieškovo teiginiai dėl atsakovo pareigos atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus nevykdymo yra nepagrįsti. Atsakovas buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo tik dėl pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo, tačiau šį sutarties pažeidimą atsakovas pašalino. Atsakovo nuomone, turi būti siekiama sutartį išsaugoti. Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai ir kodėl negalima sutartį išsaugoti, ją pakeičiant. Atsakovas pažymėjo, kad iš ginčo sutarties kylančios turtinės teisės yra vienintelis jo turtas, ir, šią sutartį nutraukus, bus užkirstas kelias BUAB „PATRIA DOMI“ kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.

6Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Banko nuomone, ieškovas neturėjo teisės pateikti teismui patikslintą ieškinį, kadangi juo ne tik atsisakė dalies reikalavimų, bet ir pakeitė ieškinio pagrindą. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena CPK 141 str. 1 d. nurodyta sąlyga tam, kad galėtų būti pakeistas ieškinio dalykas ar pagrindas. Todėl patikslintas ieškinys neturėjo būti teismo priimtas, o jeigu buvo priimtas, turi būti paliktas nenagrinėtas. Kadangi pats ieškovas pripažino, kad nebeliko pagrindo nutraukti ginčo sutartį pradiniame ieškinyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad nesumokėtas nuomos mokestis, tai ieškinys atmestinas. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas nevykdė savo prievolės rekonstruoti statinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 dėl ieškovo įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti atsakovas įrodinėjo, jog į statinio pagerinimą (įskaitant žemės sklypo, kuriame yra statinys, inžinierinių sistemų tiesimą ir kt. darbus) investavo daugiau nei 5,6 mln. Lt. Tai reiškia, kad atsakovas statinį rekonstravo, ir sutartis buvo vykdoma. Ieškovas neįrodė priešingai. Bankas taip pat nesutiko, jog dėl to, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, sutartis nebegalės būti vykdoma. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p. bankrutuojanti įmonė gali vykdyti veiklą. Be to, atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį gali būti perleisti tretiesiems asmenims. Paaiškėjus aplinkybei, kad nuomos mokestis pagal sutartį visgi buvo sumokėtas, ieškovas ne atsisakė ieškinio, o nurodė kitą jo pagrindą. Banko nuomone, tokiu būdu ieškovas iš tiesų siekia ne apginti savo neva pažeistas teises, o dėl nežinomų priežasčių visais įmanomais būdais sutartį nutraukti. Tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti, trečiasis asmuo prašė spręsti restitucijos klausimą ir priteisti atsakovui iš ieškovo, vykdant ginčo sutartį, atsakovo investuotas lėšas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-04 sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 pakeitė, patikslintą ieškinį patenkindamas. Teismas nustatė, kad per trejų metų laikotarpį, nuo pradinio iki patikslinto ieškinio pateikimo, nepatenkintas liko vienintelis pradinio ieškinio reikalavimas, kuris ir buvo pareikštas patikslintu ieškiniu. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo privatizuoti tiesioginių derybų būdu negyvenamąsias patalpas, esančias Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje, konstatavo, jog atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo pagal sutartį atstatyti pastatą. Sutarties tikslai nurodyti 14 p. - 20 p. – statinio rekonstrukcija; lėšų, panaudotų rekonstrukcijai, įskaitymas į nuomos mokestį; atstačius/rekonstravus pastatą, jo inventorizacijos ir teisinės registracijos atlikimas, dalies pastato įregistravimas ieškovo vardu, o likusi dalis atsakovo turėjo būti privatizuota. Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog šalys nebuvo susitarusios, koks turi būti atstatyto pastato plotas, aukštis ir t. t. Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad nurodyti sutarties tikslai pasiekti nebuvo. Atsakovas teismui buvo pateikęs priešieškinį dėl 734 618,62 Eur turto pagerinimo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog 2003-01-03 ieškovas išdavė atsakovui leidimą investuoti ne daugiau kaip 735 809 Lt, numatant, kad tokios lėšos galės būti kompensuojamos objekto privatizavimo metu, teismas sprendė, jog trečiojo asmens argumentas, kad, tenkinant patikslintą ieškinį, atsakovui turi būti kompensuojami nuostoliai dėl statinio pagerinimo, atmestinas. Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo klausimas šiuo atveju yra kitos civilinės bylos, teismingos apygardos teismui, nagrinėjimo objektas. Atsakovas buvo pateikęs prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, tačiau sąvadas jam nebuvo išduotas, kadangi nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, bei nebuvo pateikta atitinkamai pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis. Todėl teismas atmetė atsakovo bei trečiojo asmens motyvą, kad techninių sąlygų sąvadas ir atitinkamai statybos leidimas nebuvo išduoti dėl ieškovo kaltės, nes ši aplinkybė priklausė nuo atsakovo iniciatyvos. Sutarties sąlygas teismas aiškino, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Pažymėjo, kad statinio atstatymui/rekonstrukcijai atlikti privalomas statybos leidimas. Jo atsakovas negavo iki šiol, nors nuo ginčo sutarties sudarymo praėjo 16 metų. Teismo vertinimu, šis terminas yra pakankamas gauti visus reikiamus dokumentus ir pastatą atstatyti/rekonstruoti, tačiau to atsakovas nepadarė. Įrodymų, kad reikiami dokumentai buvo neišduoti dėl ieškovo kaltės, teismui nepateikta. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ginčo sutarties 15 p. Jokie darbai ginčo objekte nevyksta nuo 2007 metų (aštuonerius metus). Ginčo pastatas yra miesto centre. Jis šiuo metu neprižiūrimas, apleistas, apaugęs krūmais ir piktžolėmis. Tokia situacija negali tęstis galimai iki ginčo sutarties galiojimo pabaigos - 2098-07-23 (Sutarties 3 p.), nes neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto bendruomenės lūkesčių bei ginčo sutarties tikslų. Be to, 2013-06-03 atsakovas iš ieškovui priklausančių patalpų, esančių Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje, buvo iškeldintas. Atsakovo motyvą, kad, ieškinį atmetus, ginčo sutartis bus tęsiama, atsiras daug investuotojų, pastatas bus rekonstruotas ir funkcionuos, vertintino kritiškai, kadangi per 16 metų laikotarpį sutarties tikslas nebuvo pasiektas; įrodymų, kad šiam pastatui rekonstruoti atsiras naujų investuotojų, atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.); Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla; duomenų apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą ir jos pagerėjimo perspektyvas teismas neturi; be to, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 5 p. po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo atsakovui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, bei negalima užsiimti jokia ūkine finansine veikla, kuri didintų jos įsipareigojimus. Todėl teismas konstatavo, kad jokių finansinių galimybių vykdyti ginčo sutartį atsakovas neturi. Sutarties 13.3 p. numatyta, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raštu įspėdamas nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį, jei nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų šios sutarties sąlygų. Apie sutarties nutraukimą atsakovas buvo informuotas 2010-02-10 raštu Nr. A51-2908(2.14.1.17-TR2), taip pat 2011-12-29 raštu Nr. A51-S2764(2.14.1.17-EK5). CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą teismas pripažino esminiu ginčo sutarties pažeidimu bei konstatavo, kad ieškovas negavo ko, su atsakovu sudarydamas sutartį, pagrįstai tikėjosi - pilnai atstatyto ir funkcionuojančio pastato miesto centre.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, sprendimas priimtas, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareigą atstatyti/rekonstruoti ginčo objektą jis vykdė, nepagrįsdamas jų nereikšmingumo, todėl sprendimas nemotyvuotas. Teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, t. y. atsakovo prašymų paskirti ekspertizę bei nustatyti, ar nėra CK 6.204 str. numatytų pagrindų. Atsakovo teigimu, teismas klaidingai nurodė, kad pareigos mokėti nuomos mokestį pažeidimą atsakovas pašalino tik po 2012-11-06 sprendimo už akių priėmimo. Nevertino atsakovo argumento, kad jis neįgijo atitinkamų pareigų, kadangi neįvyko tam tikros aplinkybės, taip pat to, kad visi atsakovo į bylą pateikti įrodymai pagrindžia jo siekį gauti statybos leidimą, tačiau greičiau pasiekti ginčo sutarties tikslus trukdė būtent ieškovo veiksmai (neveikimas). Atsakovo nuomone, teismas pažeidė šalių lygybės principą, kadangi toje pačioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo patikslintą ieškinį priėmė, o atsakovo priešieškinio nepriėmė. Be to, patikslintą ieškinį priimdamas, teismas pažeidė imperatyvią CPK 141 str. 1 d. nuostatą.

11Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Atsakovas netinkamai aiškina bei nepagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Tai, kad teismo nurodyti motyvai atsakovo netenkina, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.) ir tarp šalių kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 7 p. numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovo teigimu, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų teismas nepažeidė. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą ir įrodymus vertino ne jo naudai, nereiškia, kad teismas jų nevertino ar vertino netinkamai. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentas, jog teismas pažeidė šalių lygybės principą, kadangi toje pačioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo patikslintą ieškinį priėmė, o atsakovo priešieškinio nepriėmė, negali būti apeliacijos nagrinėjimo dalykas, kadangi pagal CPK 143 str. 3 d. teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Be to, ieškovas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti nei šalių lygybės principo, nei CPK 141 str. 1 d. pažeidimo, kadangi patikslintu ieškiniu nei jo dalykas, nei pagrindas nebuvo pakeisti, o teismo nepriimtas priešieškinis atsakovo buvo pateiktas netinkamoje proceso stadijoje; neatitiko CPK 143 str. 2 d. reikalavimų; nebuvo teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.); be to, nebuvo susijęs su proceso atnaujinimo pagrindu.

12Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka tiek su šio skundo reikalavimu, tiek su jame išdėstytais argumentais bei prašo jį patenkinti, taip pat priteisti Bankui bylinėjimosi išlaidas.

13Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - palikti ieškovo patikslintą ieškinį nenagrinėtą, ieškovo ieškinį atmesti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo patikslintą ieškinį atmesti; 3) netenkinus antrojo prašymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) nepanaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimo, priteisti atsakovui iš ieškovo, vykdant 1999-07-23 negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, visas investuotas lėšas; 5) priteisti Bankui bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo teisės pateikti patikslintą ieškinį, todėl teismas, jį priimdamas ir patenkindamas, netinkamai taikė CPK 141 str., reglamentuojantį ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą, bei 370 str., reglamentuojantį proceso atnaujinimą. Teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str., reglamentuojančius įrodinėjimą, kadangi neatsižvelgė į aplinkybę, jog nebuvo pažeistas ginčo sutartyje numatytas terminas rekonstruoti statinį; į priežastis, dėl kurių statybos leidimas nebuvo gautas; į atsakovo atliktus darbus, siekiant įvykdyti ginčo sutartį; neišreikalavo bylai svarbių įrodymų. Trečiojo asmens teigimu, priešingai negu nurodyta teismo sprendime, nurodytos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nereiškia, jog bankrutuojanti įmonė negali vykdyti veiklos. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dėl restitucijos taikymo.

14Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, ieškinio patikslinimas, kuris buvo atliktas, praėjus 3 metams po civilinės bylos iškėlimo, per tą laiką likus vieninteliam pirminio ieškinio reikalavimui, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, neperžengia proceso atnaujinimo ribų, ir patikslintas ieškinys nėra naujas ieškinys, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens argumentas, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nebuvo pažeistas ginčo sutartyje numatytas terminas rekonstruoti statinį, yra deklaratyvus, formalus ir prieštaraujantis šalių sudarytos sutarties tikslams. Tai, kad trečiasis asmuo nesutinka su teismo motyvais, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas nepaneigė savo pasyvių veiksmų ir atsakomybę ieškovui bando perkelti nepagrįstai, todėl trečiojo asmens argumentas, jog, siekdamas įvykdyti sutartį, atsakovas atliko aktyvius veiksmus, atmestinas. Ieškovo teigimu, Banko teiginiai dėl to, kad teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių statybos leidimas nebuvo gautas, yra deklaratyvūs. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statybai reikalingi dokumentai buvo neišduoti dėl ieškovo kaltės. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-481/2013 aplinkybes, reikšmingas šiai bylai. Įrodymus rinko ir savo iniciatyva. Ieškovas pažymėjo, kad tolesnis ginčo sutarties vykdymas reikštų, jog atsakovas, bankrutuojanti įmonė, turėtų ne tik mokėti nuomos mokestį, bet ir investuoti dideles pinigų sumas į pastato atstatymą, t. y. po bankroto bylos iškėlimo didintų savo finansinius įsipareigojimus, kas yra nesuderinama su Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. bei 5 p. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį dėl restitucijos taikymo priimti atsisakė, taigi šis reikalavimas ginčijamu sprendimu negalėjo būti patenkintas; negali būti patenkintas ir apeliacinės instancijos teismo. Teismo nepriimtas atsakovo priešieškinis neatitiko CPK 143 str. 2 d. reikalavimų; nebuvo teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.); be to, nebuvo susijęs su proceso atnaujinimo pagrindu.

15Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau tos pačios dienos kitu prašymu atsakovas teismo prašė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo palikti nenagrinėtą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliaciniai skundai atmestini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

19Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-4147-910/2012 buvo nutraukta 1999-07-23 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr.1452, kuria atsakovui UAB „Patria Domi“ buvo išnuomotos patalpos Šv. Ignoto g.9, Vilniuje ir ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei buvo priteista iš atsakovo 2.555,76 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 255,58 Lt delspinigių ir procesinės palūkanos, atsakovas UAB „Patria Domi“ iškeldintas iš ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Šv. Ignoto g. 9 su visu atsakovui priklausančiu turtu.

20Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi civilinėje byloje 2S-1041-603/2014 buvo tenkintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atskirasis skundas ir atnaujintas procesas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių buvo sukurta tokia situacija, kuri sukėlė tiesiogines nepalankias pasekmes asmeniui, kuris nedalyvavo byloje, t. y. pareiškėjas prarado vienintelį kredito įvykdymo užtikrinimą (2010-04-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi banko prašymu buvo areštuota ir perduota banko (pareiškėjo) žinion turtinė teisė – žemės sklypo nuomos teisė). Teismas nurodė, kad 2012-11-06 teismui nutraukus sutartį priimant sprendimą už akių, teismas neįvertino ieškovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį visų aplinkybių kontekste, t. y. ar yra protinga ir proporcinga kilsiančioms iš to pasekmėms priemonė ginti kreditoriaus teises, o be to, teismas neturėjo visų duomenų apie pareiškėją ir faktinę situaciją. Taigi, teismas pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl banko teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

21Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas 2015-05-11 priėmė ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ieškinio faktinio pagrindo pakeitimo / papildymo (patikslintą ieškinį). Pažymėtina, kad peržiūrimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimas už akių dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo buvo grindžiamas atsakovo prievolės laiku sumokėti nuomos mokestį ilgalaikiu nevykdymu. 2015-05-11 pirmosios instancijos teismo priimtame ieškovo pareiškime ieškovas nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012-11-06 teismo sprendimo priėmimo iki pareiškimo padavimo momento pasikeitė aplinkybės – atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-11-15, buvo iškelta bankroto byla, o 2013-06-03 atsakovas buvo iškeldintas. Pirminiame ieškinyje buvo nurodyta, kad pagal nuomos sutarties 1 punktą iki statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbų pabaigos atsakovui buvo nustatytas statinio nuomos mokestis 2,06 Lt per mėnesį už 1 kv.m užstatyto ploto. Atsakovas išsinuomoto pastato rekonstrukcijos (atstatymo) darbų bėra atlikęs. Pareiškime ieškovas papildomai nurodė, kad statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus atsakovas turėjo atlikti per 2 metus nuo sutarties pasirašymo dienos, o 2002-03-28 susitarimu sutartis buvo pakeista, nustatant, jog atsakovas paruošiamuosius rekonstrukcijos darbus turi užbaigti iki 2002-06-01, o jų neužbaigus nurodytu terminu, šalys susitaria nutraukti sutartį. 2006-11-30 šalys pasirašė dar vieną susitarimą, kur susitarta, jog atsakovas (nuomininkas) rekonstrukcijos/atstatymo darbus atlieka per 2 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos. Taigi, ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal sutartį turėjo dvi pareigas – mokėti nuomos mokestį ir atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus ir jų nevykdė, dėl statybos leidimo nebuvo kreipęsis dar iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, nuo 2008 m. gruodžio nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, dar 2010-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6373-155/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1235-516/2012 iki 2010-05-31 buvo priteista 2.694,19 Lt bei procesinės palūkanos (2.449,27 Lt nuomos mokesčio ir 244,92 Lt delspinigių). Be to ieškovas nurodė, kad atsakovas 2012-01-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti ieškovą privatizuoti negyvenamąsias patalpas tiesioginių derybų būdu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartimi Nr.3K-3-481/2013 atsakovo reikalavimo netenkino. Byloje atsakovas patvirtino, jog atstatyti statinio neketina. Nors esminis sutarties tikslas buvo atstatyti/rekonstruoti statinio liekanas taip sukuriant pilnavertį objektą, praėjus 15 metų nuo sutarties sudarymo dienos statinys nėra atstatytas/rekonstruotas.

22Ieškovas taip pat nurodė, kad procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašymu, nes atsakovas 1999-07-23 sudaręs negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir iš šios 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.577 kylančią nuomos teisę įkeitė trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nors sutikimo tam ieškovas nebuvo davęs ir atsakyti bankui pagal prievolę turėjo tik atsakovas – įkaito davėjas.

23Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo

24Apeliaciniu skundu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą nurodė, jog priimdamas ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo papildymo (patikslintą ieškinį) pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 str., kadangi atnaujinus procesą bylą teismas turėjo nagrinėti neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti ieškovo naują ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Kaip žinoma, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą tuo tikslu kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011).

25Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“,bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą ir dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus. Šiuo atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažinus, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens (apelianto) teisių ar pareigų. Teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turėjo nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu. Vadinasi, teismas turėjo išnagrinėti, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Viena vertus, po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Kita vertus, svarbu pažymėti tai, kad per laikotarpį nuo 2012-11-06 sprendimo už akių priėmimo byloje iki bylos nagrinėjimo procesą atnaujinus 2015 m. įvyko esminių pokyčių – 2012-11-15 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Patria Domi“ iškėlimo, į bylą pateiktas 2013-06-03 antstolio atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų protokolas (b.l. 27-28, 2 t.).

27Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, teismas vertino ir faktą, jog atsakovas buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ginčo nuomos sutartimi išnuomotam pastatui naudoti ir eksploatuoti ir šią teisę įkeitė trečiojo asmens naudai siekdamas užtikrinti savo prisiimtos prievolės įvykdymą. Dėl šios priežasties apelianto prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismo 2014-07-04 d. nutartimi. Kolegijos vertinimu, šie nustatyti faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo papildymo ir CPK 141 straipsnio bei 370 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė, nes tokio procesinio dokumento pateikimo būtinumas iškilo vėliau ir buvo racionalus siekiant teisingai išspręsti ginčą vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis).

28Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje atnaujintas procesas, buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo ir atsakovo sudarytos negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties nevykdymo ir nutraukimo klausimas. Tačiau teismas turėjo vertinti ir šios sutarties pagrindu atsakovo įgytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu trečiojo asmens naudai įkeistos atsakovo turtinės teisės buvimo aplinkybes. Tai reiškia, kad materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi turėjo ir apeliantas, nes atsakovo kredito ir įkeitimo sutartimis prisiimtos prievolės vykdymas 2012-11-06 sprendimu už akių nutraukiant pirminę pastatų ir patalpų nuomos sutartį bei atsakovą iškeldinant ateityje turėjo įtakos apelianto teisėms. Nutartyje atnaujinti procesą nustatyta, kad teismui 2012-11-06 sprendimu už akių nutraukus nuomos sutartį pareiškėjas prarado vienintelį kredito įvykdymo užtikrinimą, kai teismas turėjo įvertinti ieškovo reikalavimą nutraukti nuomos sutartį visų aplinkybių kontekste, t. y. ar yra protinga ir proporcinga kilsiančioms iš to pasekmėms priemonė ginti kreditoriaus teises, o be to, teismas neturėjo visų duomenų apie pareiškėją ir faktinę situaciją.

29Dėl pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

30Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Byloje nustatyta, kad pirminiu ieškiniu ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį ir už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2012-05-31 liko skolingas 2555,76 Lt (t. 1 b.l. 1-6, 19). Be to, nemokėjo nuomos mokesčio ir anksčiau, todėl dėl nuomos mokesčio priteisimo buvo priimtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimas civ. byloje Nr. 2-6373-155/2010. Sutarties 13.3 p. numato teisę Vilniaus miesto savivaldybei vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raštu įspėjant ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko, jei nuomininkas (atsakovas) nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų sutarties sąlygų (t. 2 b.l. 112). Byloje nustatyta, kad 3051,83 Lt skolos bei 2981,72 Lt skolos sumokėta tik bylą pradėjus teisme 2012-10-03 d. (t. 1 b.l. 76-77; t. 2 b.l. 142-143). 2013-06-03 d. atsakovas buvo iškeldintas iš ieškovui priklausančių patalpų Šv. Ignoto g. 9, Vilniuje (t. 2 b.l. 27-28). Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo pagal sutartį atstatyti/ rekonstruoti pastatą. Nustatyta, jog pastatas yra apgriuvęs ir apleistas.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esminis sutarties tikslas - rekonstruoti (atstatyti) statinį (Sutarties 14-15 p.p.) ir jis nebuvo atsakovo pasiektas. Kadangi pagal sutartį atsakovas turėjo parengti ir nustatyta tvarka suderinti statinio rekonstrukcijos projektą su ieškovu pagal išduotą techninių sąlygų sąvadą, atmestinas atsakovo argumentas, kad neaišku koks statybos rezultatas turėjo būti pasiektas. Atsakovas turėjo gauti technines sąlygas bei statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statybai, tačiau jie atsakovui nebuvo išduoti. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovo sutarties tikslui pasiekti terminas ne kartą buvo tęsiamas. Atsakovas 2005-06-17 pateikė prašymą projektavimo sąlygų (daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis) sąvadui gauti, pateikė projektinius pasiūlymus, 2006-04-25 teikė papildomus dokumentus būtinus projektavimo sąlygų išdavimui. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, projektavimo sąlygų sąvadas buvo užsakytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, bet neišduotas, kadangi nebuvo pakeistas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (pagal detalųjį planą) ir nebuvo pateikta pakeista Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje taip pat turėjo atsispindėti naujas sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (Atsakovo valstybinės žemės nuomos sutarties 3 p. buvo nurodyta, kad žemė nuomojama visuomeninės ir komercinės paskirties statiniui atstatyti ir eksploatuoti, kai atsakovas sklype siekė pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-01-26 įsakymu Nr. 30-134 nustatė sklypo Šv. Ignoto g. 9 duomenis - naudojimo būdą ir pobūdį - gyvenamoji teritorija daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Pakeitus sklypo naudojimo būdą ir pobūdį atsakovas nepateikė patikslintos Valstybinės žemės nuomos sutarties ir tokiu būdu nesiekė gauti projektavimo sąlygų sąvado. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinis sutarties tikslas, nurodytas Sutarties 14-20 p. – statinio rekonstrukcija, kuriai panaudotos lėšos turėjo būti nustatyta tvarka įskaitytos į nuomos mokestį, o vėliau - atstačius/rekonstravus pastatą, jo inventorizacijos ir teisinės registracijos atlikimas bei dalies pastato įregistravimas ieškovo, dalies – atsakovo vardu (privatizuota) nebuvo pasiektas. Apelianto argumentas, kad nurodytų darbų atlikimo terminai nėra pažeisti vertintinas kritiškai. Leidimas statybai neišduotas iki šiol.

32Sutarties 13.3 p. numatė, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raštu įspėdamas nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko, jei nuomininkas nesumoka laiku nuomos mokesčio arba nevykdo kitų šios sutarties sąlygų. Atsakovas apie Sutarties nutraukimą buvo informuotas 2010-02-10 raštu Nr. A51-2908(2.14.1.17-TR2), 2011-12-29 raštu Nr. A51-S2764(2.14.1.17-EK5) (t. 1 b.l. 7-10). LR CK 6.217 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas atitinka LR CK 6.217 str. 2 d. numatytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BIGBANK AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014).

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas 1999-07-23 negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Patria Domi“ nutraukė nepažeisdamas nei įstatymo, nei sutarties nuostatų, atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

34Dėl įrodinėjimo taisyklių ir kitų CPK normų pažeidimo

35Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė statinio patalpų nuomos sutartyje nustatytus terminus rekonstruoti statinį. Šie apelianto argumentai atmestini. Nors apeliantas nurodo, jog iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas atliko aktyvius veiksmus kuriais siekė vykdyti sutartį, tam investavo dideles pinigų sumas, kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iš bylos dokumentų pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmai nebuvo pakankami, o kreditoriaus (ieškovo) kaltė dėl skolininko (atsakovo) prievolės nevykdymo byloje CPK leistinais įrodymais nebuvo įrodyta (CPK 178 str.).

36Apeliantas nurodo, jog atsakovui gauti projektavimo sąlygų sąvadą, reikalingą statybos leidimo išdavimui, sukliudė ieškovas, nes vykdant savivaldybės reikalavimus buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, o nuomos sutartis atitinkamai pakeista nebuvo. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino jo ir atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti surinkti tai patvirtinančius papildomus įrodymus, nepagrįstai neprijungė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr.3K-3-481/2013, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat civilinėje byloje dėl įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti (kasacinės bylos Nr.3K-3-481/2013) nustatytas aplinkybes (b.l. 9-18, 3 t.). Apeliantai nepateikė argumentų kokie konkretūs įrodymai esantys šioje byloje būtų buvę reikšmingi priimant sprendimą ar kad patys apeliantai jų nebūtų galėję pateikti. Trečiasis asmuo 2015-05-15 pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl atsiliepimo pateikimo ir pasiruošimo bylai. 2015-05-15 prašymą atidėti teismo posėdį pateikė ir atsakovas. Teismas tenkino prašymus iš dalies, 2015-05-18 posėdyje paskelbė pertrauką iki 2015-05-25 (b.l. 134, 2 t.). 2015-05-25 d. teismo posėdžio metu teismas nagrinėjo bylą ir tenkino šalių prašymą atidėti teismo posėdį ir įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus dėl statybos leidimų išdavimo aplinkybių kitam 2015-07-15 d. posėdžiui, įrodymus įvertino, 2015-07-15 teismo posėdžio metu apklausė liudytoją. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog teismas išnagrinėjo bylą skubotai, nesudarydamas galimybių įrodymams pateikti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prašė teismo išreikalauti rašytinius įrodymus ir paskirti ekspertizę klausimu – koks statinio atstatymo/rekonstrukcijos rezultatas pagal sutartį turėjo būti pasiektas, kokia yra atsakovo atliktų darbų vertė (b.l. 141, 2 t.), taip pat pateikė pageidaujamus rašytinius įrodymus – sąskaitas, atliktų darbų aktus. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

37Dėl priešieškinio

38Atsakovas 2015-05-25 pateikė į bylą priešieškinį dėl 734.618,62 Eur ilgalaikės nuomos objekto pagerinimo vertės priteisimo CK 4.169 str. 4 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog nepriimdamas priešieškinio byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai prieišieškiniui byloje priimti t. y. kai: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Minimo kodekso straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje esant CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų priešieškiniui priimti. O byloje nesat priimto priešieškinio teismas neturėjo pagrindo spręsti lėšų iš ieškovo atsakovui priteisimo klausimo. Kolegijos vertinimu šiuo atveju taip pat nepagrįstas ir apeliantų argumentas dėl specialiųjų žinių poreikio ir ekspertizės būtinumo byloje.

39Dėl teismingumo

40Pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardos teismai nagrinėja bylas iš bankroto teisinių santykių. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 163 straipsnio 5 punktą, jei nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja, kad atsakovui iškelta bankroto byla, teismas perduoda bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šiomis rūšinio teismingumo nuostatomis įgyvendinamas bylų akumuliavimas, kuris reiškia, kad visi turtiniai ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla. Kol vyksta bankroto byla, tai turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Tai nulemta siekio bankroto bylas išnagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau.

41Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.), kuri nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Šioje byloje į atsakovą nukreiptas teisinis reikalavimas yra dėl nuomos sutartinių teisinių santykių nutraukimo, o materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui nereiškiami. Atsakovo finansinė prievolė ieškovui iki proceso atnaujinimo byloje jau buvo įvykdyta ir procesą byloje atnaujinus nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą dėl teismingumo pažeidimo kaip nepagrįstą.

42Kiti apeliacinių skundų argumentai kolegijos vertinimu nėra tokie reikšmingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos nagrinėjimą, atnaujinus procesą, reglamentuojančias proceso teisės normas ir šių normų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose suformuluotus argumentus, nėra pagrindo skundžiamą teismo procesinį sprendimą pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Nutarė

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė nutraukti 1999-07-23... 5. Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-04 sprendimu Vilniaus miesto 3... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto... 11. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu... 12. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 13. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 14. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su trečiojo asmens... 15. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo prašymas bylos nagrinėjimą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 d. nutartimi... 20. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi civilinėje byloje... 21. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas 2015-05-11... 22. Ieškovas taip pat nurodė, kad procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas... 23. Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo... 24. Apeliaciniu skundu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos... 25. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atnaujinus procesą, šie tikslai... 27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2... 28. Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje atnaujintas procesas, buvo sprendžiamas... 29. Dėl pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo... 30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 32. Sutarties 13.3 p. numatė, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 34. Dėl įrodinėjimo taisyklių ir kitų CPK normų pažeidimo... 35. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 36. Apeliantas nurodo, jog atsakovui gauti projektavimo sąlygų sąvadą,... 37. Dėl priešieškinio... 38. Atsakovas 2015-05-25 pateikė į bylą priešieškinį dėl 734.618,62 Eur... 39. Dėl teismingumo... 40. Pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardos teismai nagrinėja bylas iš... 41. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti... 42. Kiti apeliacinių skundų argumentai kolegijos vertinimu nėra tokie... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, byloje teismų... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimą palikti nepakeistą....