Byla 2A-708-544/2015
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. IĮ „( - )“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-828/2015 pagal ieškovo UAB „( - )“ ieškinį atsakovei D. P. IĮ „( - )“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „( - )“ patikslintu ieškiniu (1 t., 166 b. l.) kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydamas iš atsakovės D. P. IĮ „( - )“ priteisti 4957,69 Eur nuomos mokesčio skolą, 1 264,08 Eur delspinigių, 17,66 Eur palūkanų, 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. vasario 12 d. iš UAB „( - )“ įsigijo pastatą, esantį ( - ) g. ( - ), ( - ), dėl ko jam perėjo ankstesnio savininko nuomos sutartimis numatytos teisės ir pareigos, jis tapo šių patalpų nuomotoju ir įgijo teisę reikalauti sutartyje numatyto nuomos mokesčio. Šio mokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. spalio mėn. įskaitytinai atsakovė nesumokėjo, todėl jo skola, netesybos, palūkanos priteistinos.

4Atsiliepimu atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuomos mokesčio už ieškovo nurodytą laikotarpį mokėti neprivalo, kadangi, kai nuomojamas patalpas įsigijo ieškovas, nebuvo tinkamai (raštu) pakeista nuomos sutartis, todėl ieškovas nėra nuomos sutarties šalis ir ji neprivalo atlikti jokių mokėjimų šiam asmeniui.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės D. P. IĮ „( - )“ 4957,69 Eur nuomos mokesčio, 1 264,08 Eur delspinigių, 17,66 Eur palūkanų, 8,30 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (6 239,43 Eur) nuo 2015 m. sausio 14 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 271,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 30 d. atsakovė ir A. J. sudarė terminuotą (3 metams) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos 305 kv. m. patalpos, esančios ( - ) g. ( - ), ( - ). 2013 m. gegužės 27 d. Sutartis pakeista, nustatant, kad nuomotojas yra UAB ( - ), nuomos mokestis mokamas pagal pateiktą sąskaitą. Nuo 2014 m. vasario 20 d. viešajame registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į išnuomotas patalpas. Ieškovas teikė sąskaitas dėl nuomos mokesčio už reikalaujamos skolos susidarymo laikotarpį atsakovei, tačiau ši jas grąžino neapmokėjusi, nors pagal Sutarties 4.3 p., išnuomotų patalpų nuosavybės teisei perėjus trečiajam asmeniui sutartis liko galioti naujam savininkui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.494 str. 3 d., išnuomoto daikto nuosavybės teisės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jei to reikalauja nuomininkas. Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas aplinkybę, jog 2014-02-20 viešajame registre buvo įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į išnuomotas patalpas, teismas sprendė, jog atsakovės reikalavimas, kad nuomotojo pasikeitimui buvo būtinas rašytinis šalių susitarimas, yra nepagrįstas, dėl ko negali būti taikomos ir CK 6.206 str. nuostatos. Be to, atsakovė, turėdama teisę reikalauti, kad nuomos sutartis pasibaigtų, pasikeitus patalpų savininkui, šia teise nepasinaudojo ir toliau nuomojosi patalpas nemokėdama už tai nuomos mokesčio.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB ( - ) ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde ir papildomai pateiktame paaiškinime nurodo, kad ieškovas nėra Sutarties šalis, todėl negali reikalauti iš šios sutarties kylančių pareigų vykdymo. Pabrėžia, jog apylinkės teismas nukrypo nuo CK 6.193 – 6.195 str. nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju rašytiniai Sutarties pakeitimai nustatant naują šalį, t.y. naują nuomotoją, nėra privalomi, nors Sutarties 6.1 p. numato, jog visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja jei jie yra pasirašyti abiejų šalių darbuotojų, o ankstesnis Sutarties šalies pasikeitimas buvo įformintas raštu. Be to, šioje byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas ir UAB ( - ), kuris būtų davęs paaiškinimus apie patalpų pardavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes Kadangi to padaryta nebuvo, tai apylinkės teismas tokiu būdu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl to, kad nebuvo įtraukta į bylą Sutarties šalis (UAB ( - )), teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai išsprendė bylą, nes nepagrįstai priėmė ir vadovavosi bendrovės ( - ), nesančios šios konkrečios sutarties šalimi, atstovo pasakojimais apie kito subjekto, t. y. įmonės ( - ) pareigas pagal su UAB ( - ) sudarytą Sutartį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais apie tai, kad iš bendrovės ( - ) tik 2014-11-12 gavo raštišką patvirtinimą apie patalpų pardavimą, ir kad ji, kaip nuomininkas, nepasinaudojo įstatymu dėl nuomos sutarties nutraukimo pasikeitus patalpų savininkui ir toliau naudojosi patalpomis nemokėdama nuomos mokesčio. 2014 m. lapkričio 12 d. gavusi iš bendrovės ( - ) raštišką patvirtinimą, kad ši pardavė patalpas, pasinaudojo CK 6.494 str. 3 d. numatyta teise ir 2015 m. vasario 11 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Nurodė, jog neatsisakė ir neatsisako sumokėti nuomos mokestį, tačiau kol kas neturi jokio teisinio pagrindo pervesti pinigines lėšas ieškovui, kuris nepateikia jokio realaus pagrindo. Ankstesnis patalpų savininkas UAB ( - ) nereagavo į atsakovės siųstus raštus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, o UAB ( - ) nesutiko su jos reikalavimu perrašyti Sutartį, kaip to reikalauja CK 6.192 str. 4 d. bei Sutarties 6.1 p. nuostatos. Apeliantė nurodė, kad teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovo UAB ( - ) ieškinį, pasirašytą faksimile, todėl pažeidė CPK 137 str. 2 d. 8 p., nes ieškinys suinteresuoto asmens vardu buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Toks ieškinys pagal CPK 137 str. 2 d. turėjo būti atsisakytas priimti, o priimtas – paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 3 p. (1 t., 2 – 8, 9, 39 b. l.). Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, jog reikšminga aplinkybė yra ta, kad nuo 2014 m. vasario 20 d. viešajame registre buvo įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į išnuomotas patalpas. Vadovaujantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiomis nuostatomis, tretieji asmenys neturi teisės patekti į šio registro vidų, o apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis ir tendencingai priteisė dvigubai didesnius delspinigius bei palūkanas.

7Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi jie prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms. Ieškovas viso bylos proceso metu palaikė ieškinio reikalavimus, jo pozicija buvo išdėstyta ne tik ieškinyje, bet ir kituose teismui pateiktuose procesiniuose, o teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas, kuris buvo tinkamai įgaliotas vesti civilinę bylą teisme. Nesutinka, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas UAB „(duomenys neskelbtini“), kadangi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad priimtas sprendimas gali turėti kokią nors įtaką buvusio nuomininko UAB „( - )“ teisės ir pareigoms. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju rašytinis Sutarties pakeitimas nėra būtinas ar privalomas, kadangi pasikeitus patalpų savininkui jokios esminės Sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, o pagal Sutarties 4.3 p. atskirtas šalių susitarimas dėl nuomotojo pasikeitimo nėra būtinas. Be to, UAB „( - )“ tapus nuomojamų patalpų savininku ir pateikus atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, pastarajai atsirado pareiga mokėti nuomos mokestį naujajam patalpų savininkui. Tas faktas, kad UAB „( - )“ galimai neinformavo atsakovo apie numatomą patalpų pardavimą, nepašalino atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį naujam savininkui. Iš bylos medžiagos matyti, kad po nuomojamų patalpų pardavimo sąskaitas už patalpų nuomą atsakovui ėmė teikti ieškovas, o UAB „( - )“ jų nebeteikė. Ieškovas atsakovei teikė ne tik sąskaitas už patalpų nuomą, bet pretenzijas dėl neatsikaitymo už nuomą, kur jai buvo nurodyta, jog ieškovas yra patalpų savininkas ir jam turi būti mokamas nuomos mokestis. Jei atsakovui kilo abejonių dėl to, ar ieškovas tikrai yra nuomojamų patalpų savininku ir ar jis pagrįstai reikalauja mokėti nuomos mokestį, tai jis šią informaciją galėjo patikrinti Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši, išskyrus Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, ir teikiami asmenims šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus (Įstatymo 42 str. 1, 4 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 2, 3, 5 dalyse numatyti duomenų teikimo apribojimai teisės gauti informaciją apie konkretaus nekilnojamojo daikto savininką nepanaikina. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas yra taikomas fizinių asmenų duomenų apsaugai, o UAB „( - )“ yra juridinis asmuo, todėl jis galėjo gauti iš Nekilnojamojo turto registro visą jam reikalingą informaciją apie nuomojamų patalpų savininką – juridinį asmenį. Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi ir pateikiami duomenys apie Sutarties nutraukimą neturėtų būti vertinami, kadangi jų neprašoma priimti, jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nenurodoma, kodėl tie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Sutarties nutraukimo faktas nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė privalėjo mokėti ieškovui nuomos mokestį už 2014 m. kovo – spalio mėnesius pagal Sutartį, pagrįstumo, juo labiau, kad šiuo laikotarpiu apeliantė naudojosi ginčo patalpomis, nuomos sutartis galiojo naujam patalpų savininkui.

8Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

9Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines teisės normas spręsdamas klausimą dėl nuomos mokesčio skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija tokį sprendimą tvirtindama, kad nuomos mokesčio ieškovui neturėjo mokėti, nes jis, rašytine tvarka nepakeitus galiojusios nuomos Sutarties, nebuvo Sutarties šalimi, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė ir nagrinėjo pateiktą ieškinį, kuris nebuvo pasirašytas įstatymų nustatyta tvarka, kad apylinkės teismas, atsisakydamas įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu UAB „( - )“, pažeidė procesines teisės normas, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir kad ieškovui priteisti delspinigiai ir palūkanos yra dvigubi didesni. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

10Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarys civilinėse bylose Nr. 3K-3-203/2007; Nr. 3K-3-116/2012; kt.). CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.).

11CK 6.494 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. CK 6.478 str. 2 d. įtvirtinta šalių pareiga įregistruoti nekilnojamojo daikto nuomos sutartį viešajame registre sietina su trečiųjų asmenų teisių apsauga. Ši nuostata reiškia, jog, neįregistravus tokios sutarties, nuomos objektą perėmęs asmuo įgyja teisę ginčyti nuomininko reikalavimus perimti nuomotojo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o sutarties šalys praranda teisę reikalauti iš trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų vykdymo remiantis sutartimi, kadangi preziumuojama, jog naujasis turto savininkas, sudarydamas turto perleidimo sutartį, apie turtui taikomus suvaržymus nežinojo ir neturėjo žinoti. Taigi, ši teisės norma yra skirta nuomininkės, šiuo atveju – atsakovės, teisių apsaugai. Nuomotojo pareiga informuoti nuomininką apie nuomojamo turto perleidimą sietina su sąlygų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (informavimu apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ar sąskaitas banke) sudarymu nuomininkui. Turto perleidimas niekaip neapriboja nuomininko teisių, nesukuria jam jokių papildomų pareigų. Byloje nustatyta, kad minėta nuomos sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau 2014-02-12 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pastato savininku tapusi UAB „( - )“ žinojo apie nuomos sutartį ir jos sąlygas ir, remdamasi tuo, kad sutartis neįregistruota viešajame registre, niekada nereikalavo nuomos sutarties nutraukimo su atsakove.

12Be to, CK 6.38 str. 1 d. nurodoma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). CK 6.200 str. nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

13Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. balandžio 30 d. atsakovė ir A. J. sudarė terminuotą (3 metams) Sutartį, pagal kurią atsakovė nuomojosi 305 kv. m. negyvenamas patalpas, esančias ( - ) g. ( - ), ( - ). 2013 m. gegužės 27 d. Sutartis buvo pakeista, nustatant, kad nuomotojas yra UAB „( - )“, kad nuomos mokestis yra 1769 Lt + PVM (bendra suma yra 2140,49 Lt), kad Sutarties 3.2 tampa negaliojančiu, o nuomos mokestį Nuomininkas moka pagal Nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą į Sutartyje rekvizituose nurodytą banko sąskaitą (1 t., 124 – 127 b. l.). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog aptartų patalpų savininku nuo 2014 m. vasario 20 d. tapo UAB „( - )“. Atsakovė tvirtina, jog, nesant pakeistos Sutarties bei joje nurodytos UAB „( - )“ kaip šios Sutarties šalies – Nuomotojo, ji neturi teisinio pagrindo mokėti nuomos mokestį būtent šiam subjektui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Sutarties 4.3 p. numatyta, jog, patalpų nuosavybės teisei perėjus iš ,,Nuomotojo“ trečiajam asmeniui, sutartis lieka galioti naujam savininkui. Taigi šalys, sudarydamos šia Sutartį, pačios sutiko su tokia nuostata, kuri, akivaizdu, nereikalauja sudaryti naujos Sutarties ar jos keisti, jei nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui. Kadangi visos nuomininko prievolės pagal sutartį liko galioti, naujasis nuomotojas UAB „( - )“ įgijo teisę reikalauti jų tinkamo vykdymo. Tokios išvados nepaneigia ir apeliantės nurodomas Sutarties 6.1 p., pagal kurį visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra pasirašyti abiejų šalių įgaliotų darbuotojų. Esant šalių susitarimui pagal Sutarties 4.3 punktą, kad patalpų nuosavybės teisei perėjus iš ,,Nuomotojo“ trečiajam asmeniui, sutartis lieka galioti naujam savininkui, Sutarties 6.1 punkto nuostata neprivalo būti besąlygiškai taikoma, kai pasikeičia sutarties šalis – nuomotojas, o esminės sutarties sąlygos (nuomos dydis, mokėjimo terminai, nuomos terminas ir t.t.) nekeičiamos. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog ankstesnis turto savininko pasikeitimas buvo įformintas 2013 m. gegužės 27 d. surašant Sutarties priedą Nr. 1, neleidžia tvirtinti, kad ir šiuo atveju turėjo būti atlikti tokie veiksmai. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, 2013m. gegužės 27 d. atliktas Sutarties pakeitimas apėmė ne tik nuomotojo pakeitimą, tačiau ir nuomos mokesčio dydį bei Sutarties nuostatos, numatytos 3.2 p., negaliojimą (1 t., 127 b. l.). Taigi šiuo Sutarties priedu buvo atlikti esminiai nuomos sutarties pakeitimai, kurie darė tiesioginę įtaką nuomos sutarties sąlygoms. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tokių pakeitimų atlikta nebuvo. Papildomai pažymėtina dar ir tai, kad atsakovė, nors tvirtino, jog nuomos mokesčio nemokėjo, nes UAB „( - )“ nebuvo Sutarties šalimi, tačiau ji nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio nemokėjo ir buvusiam patalpų savininkui UAB „( - )“, nors Sutarties galiojimas nebuvo pasibaigęs (Sutartis buvo sudaryta 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 30 d.). Aplinkybės, kad minėtais mėnesiais nuomos mokestis nebuvo mokamas, neneigia ir pati atsakovė. Taigi ji, būdama verslo subjektu, turėjo ir galėjo suvokti, kad pirmiau aptartu laikotarpiu nuomojamomis patalpomis naudojasi neatlygintinai, nors neatlygintinė sutartis sudaryta nebuvo.

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuomotojas UAB ,, ( - )“ savo nuosavybės teisęs į nuomos pastatą 2014-02-20 įsiregistravo nustatyta tvarka VĮ Nekilnojamojo turto registre (1 t., 11 b. l.). Apie nuomotojo pasikeitimą, nors ir po tam tikro laiko, t. y. 2014-06-11, 2014-07-02 buvo informuota ir atsakovė (1 t., 27, 28, 30, 32, 33 b. l.), su naujo nuomotojo rekvizitais jai buvo siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros apie susimokėjimą už teikiamas nuomos paslaugas net nuo 2014-04-01 (1 t., 17 – 25 b. l.). Tačiau šių dokumentų atsakovė nepriėmė (nors ankstesnis nuomotojas UAB „( - )“ sąskaitų – faktūrų už šį laikotarpį nepateikė) ir už ieškovo suteiktas nuomos paslaugas nemokėjo nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesio. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovei jau 2014-04-22 buvo žinoma, kad pasikeitė nuomotojas, ji dėl to pretenzijų tuomet nepareiškė, o tik paprašė perskaičiuoti skolos sumą (1 t., 77 b. l.). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė privalėjo mokėti UAB „( - )“ nuomos mokestį ir pagrįstai patenkino ieškinį.

15Kolegijos nuomone, priešingai nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamu atveju nėra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., o bylos esmė yra atskleista tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visus reikšmingus duomenis bei pagrįstai atmetė atsakovės prašymą į vykstantį procesą įtraukti UAB „( - )“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „( - )“, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuomos mokestį už 2014 m. vasario mėnesį buvo sumokėjusi UAB „( - )“, patikslino ieškinį ir sumokėti už šį laikotarpį nereikalavo (1 t., 166 b. l.). Šio fakto neginčija nė viena iš proceso šalių, dėl šio mokėjimo nekyla jokių abejonių, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, jog pagal bylos duomenis atsakovė už nuomojamas patalpas yra neatsiskaičiusi tik laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesių. Duomenų, kad už šį laikotarpį atsakovė būtų kokius nors mokėjimus atlikusi UAB „( - )“, byloje nėra. Net ir pati apeliantė nepateikė įtikinamų argumentų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, kad šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti kokią nors įtaką buvusio nuomininko UAB „( - )“ teisės ir pareigoms. Priešingai, apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog UAB „( - )“ turėtų būti apklaustas apie nuosavybės pardavimo kitam juridiniam asmeniui aplinkybes, tačiau tokie duomenys nedaro įtakos nuomos mokesčio mokėjimui, yra nesusiję su nuomos mokėjimo aplinkybėmis, kurios ir yra šios civilinės bylos esmė. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog po nuomojamų patalpų įsigijimo buvusiam savininkui UAB „( - )“ būtų suteikta teisė gauti nuomos mokestį pagal Sutartį. Taigi akivaizdu, jog šioje byloje sprendžiami reikalavimai nebuvo susiję su UAB „( - )“ ir teismas nenusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), bylos esmė buvo atskleista, visos teisingo sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės nustatytos, ištirtos bei įvertintos.

16Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi esminės reikšmės teiginiai, kad apeliantei apie ankstesnio nuomotojo sudaromą nuosavybės pardavimo sandorį nebuvo pranešta CK 6.495 str. numatyta tvarka ir kad sprendimo priėmimo metu ji jau buvo nutraukusi Sutartį. Pripažintina, jog byloje esantys duomenys neleidžia tvirtinti, kad UAB „( - )“ apie ketinimą parduoti nuosavybės teise priklausiusį pastatą, kuriame patalpas nuomojo atsakovė, informavo pagal CK 6.495 str. nuostatas. Nepaisant to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį pirmiau aptartu laikotarpiu. Atsakovė, manydama, jog tokiais UAB „( - )“ veiksmais (informavus galimai ne CK 6.495 str. numatyta tvarka) jai buvo padaryti nuostoliai, ji turi teisę kreiptis į teismą ir ginti galimai pažeistas teises atskirame procese, kadangi ši aplinkybė tiesiogiai nedaro įtakos ieškovo pateiktame ieškinyje keliamiems reikalavimams. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, atsakovė be argumentų ir motyvų, kodėl to nepadarė anksčiau, nurodo naujas, pirmosios instancijos teismui nepateiktas aplinkybes apie nutrauktą Sutartį ir nepagrindžia, kokią reikšmę tai turi reikalavimo priteisti nuomos mokestį už ankstesnį laiką teisėtumui ir pagrįstumui. Faktas, jog nuomos Sutartis šiuo metu nutraukta, nepaneigia byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki spalio mėnesio naudojosi Sutartyje numatytomis patalpomis, tačiau nemokėjo nuomos mokesčio.

17Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir nagrinėjo neįgalioto asmens teismui pateiktą ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovu byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo UAB „( - )“, kurį pagal steigimo dokumentus atstovavo direktorius V. K. (1 t., 8 b. l.). Jeigu ieškinys ir būtų pasirašytas netinkamo juridinio asmens atstovo, ieškovu vis tiek liktų pats juridinis asmuo. Tačiau šiuo atveju pateiktas ieškinys visiškai atitiko jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o, be to, proceso pirmosios instancijos teisme metu dalyvavo ir UAB „( - )“ atstovas advokatas L. Š., su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis (1 t., 164 b. l.). Tokiu būdu matyti, jog procesinius dokumentus, atsitinkančius įstatymo reikalavimus, pateikė ir procese dalyvavo tik tinkamai įgalioti subjektai, dėl ko apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti CPK 137 str. 2 d. 8 p. ar 296 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir atsisakyti priimti ar palikti nenagrinėtą ieškovo pateiktą civilinį ieškinį.

18Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliantės teiginiai dėl netinkamai apskaičiuotų delspinigių bei palūkanų yra atmetami kaip deklaratyvūs. Nors apeliantė nurodė, jog apylinkės teismas delspinigius ir palūkanas skaičiavo netinkamai, tačiau nepateikė konkrečių argumentų ir tai patvirtinančių duomenų. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios apeliantė nepateikė, jos nuomone, teisėto ir pagrįsto palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo. CK 6.71 str. įtvirtinta sutarties šalių teisė susitarti dėl konkrečios netesybų sumos, mokėtinos už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas tariantis dėl konkretaus netesybų dydžio apribotas CK 6.73 str. 2 d. nustatyta teismo teise sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Ar sutartyje nurodytas netesybų dydis yra per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog sudarant 2012 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį šalys būtų turėję galimybę vienokiu ar kitokiu būdu įtakoti viena kitos apsisprendimą, jog atsakovė dėl kokių nors priežasčių būtų sutikusi su jai aiškiai nepalankiomis sutarties sąlygomis. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog, susitariant dėl konkretaus netesybų dydžio, buvo pažeistos jos teisės. Nuoroda į tai, jog įprastai netesybos būna mažesnės, nepaneigia sutarties šalių teisės susitarti dėl didesnių netesybų. Priešinga išvada reikštų galimybę sutarties šaliai piktnaudžiauti ir sutikti su viena ar kita sutarties sąlyga iš anksto žinant, jog ji nebus visa apimtimi vykdoma. Šioje byloje delspinigius ieškovas paskaičiavo pagal sutarties 5.1 punktą, t. y. po 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną – iš viso 1264,08 Eur sumą, kuri, kolegijos nuomone, yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningos verslo praktikos ar sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principų. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, teismas, apskaičiuodamas palūkanų dydį, visiškai pagrįstai vadovavosi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir iš atsakovo pagrįstai ir teisėtai priteisė 17,66 Eur palūkanų bei 8,3 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, jog netesybų suma neteisingai apskaičiuota, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas.

19Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovė argumentą, jog ji neturėjo galimybių gauti informaciją iš Nekilnojamojo turto duomenų registro. Čia pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus, o duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.). Taigi duomenis apie nekilnojamojo daikto savininkus (daiktinių teisių turėtojus), išskyrus tam tikras išimtis, gali gauti praktiškai bet kuris to pageidaujantis asmuo. Nepaisant to, aplinkybė, kad asmuo nepasitikrina, kam nuosavybės teise priklauso jo nuomojamos patalpos, nepanaikina jo prievolės vykdyti pagal galiojančią sutartį kylančių įsipareigojimų.

20Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

21Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus dėl 2012 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties nutraukimo teisėjų kolegija nutarė priimti, kadangi tokių duomenų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Tokią išvadą leidžia daryti faktas, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantė ir sprendimo priėmimo metu, t.y. 2015 m. gegužės 7 d., vis dar naudojasi nuomojamomis patalpomis, nors to jau nebuvo – 2012 m. balandžio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2015 m. vasario 11 d. (3 t., 14 b. l.).

22Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

24Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas UAB „( - )“ patikslintu ieškiniu (1 t., 166 b. l.) kreipėsi į... 4. Atsiliepimu atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuomos mokesčio... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 7. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 10. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka... 11. CK 6.494 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė... 12. Be to, CK 6.38 str. 1 d. nurodoma, kad prievolės turi būti vykdomos... 13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. balandžio 30 d. atsakovė ir... 14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 15. Kolegijos nuomone, priešingai nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamu atveju... 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo... 17. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliantės... 19. Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovė argumentą, jog ji neturėjo galimybių... 20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai... 21. Apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus dėl 2012 m.... 22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 24. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti...