Byla 2A-909/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1101-390/2013 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Š. ieškinyje, kurį patikslino atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2012-12-03 nutartį atsisakyti priimti pradiniame ieškinyje pareikštą B. Z. reikalavimą dėl 100 000 Lt neturtinės žalos solidariai su Lietuvos valstybe priteisimo, prašė priteisti iš atsakovų B. Z. ir Lietuvos valstybės solidariai 276 500 Lt turtinę žalą, o iš atsakovo Lietuvos valstybės - 75 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 57-58, 174-178).

5Nurodė, kad Lietuvos valstybės ir B. Z. civilinės atsakomybės klausimas keliamas tiek dėl buvusios Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos D. M. neteisėtų, aplaidžių veiksmų civilinėse bylose, tiek dėl B. Z. nusikalstamų veiksmų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.1-12-548/2011 2011-06-13 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir atsakovą B. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. Minėtu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovas B. Z. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, nes Kauno miesto apylinkės teismui 2004-01-21 pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo bei nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis 2003-10-01 paskolino B. K. G. 45 000 Lt buto, esančio ( - ), Kaune, remontui, o ( - ) šiame bute gyveno ir įsipareigojo minėtą butą perleisti B. Z. nuosavybėn, jei negrąžins skolos iki 2003-11-29. Prie ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo atsakovas pridėjo žinomai netikrą paskolos sutartį, kurią pats ir pagamino. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. M. 2004-03-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-3212/2004 patenkino tokį B. Z. ieškinį. Šio teismo sprendimo pagrindu atsakovas įsiregistravo apgaule užvaldytą turtą savo vardu, vėliau jį pardavė tretiesiems asmenims. Prieš tai ir ( - ) 2003-11-10 su ieškiniu jau buvo kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl minėto buto teisinės registracijos K. Š. (ieškovo motinos) vardu panaikinimo, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į butą jo (B. K. G.) vardu. Šią bylą taip pat nagrinėjo teisėja D. M., kuri, nepatikrinusi faktinių aplinkybių, 2003-12-19 priėmė sprendimą už akių patenkindama ir šį ieškinį. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai D. M. dėl neteisėtų, aplaidžių veiksmų, kurių pagrindu buvo pasisavintas didelės vertės ieškovo turtas, buvo iškelta drausmės byla. Teisinė valstybė ir asmuo, padaręs nusikaltimą, pažeidė jo teisėtus lūkesčius ginti ieškovo, kaip savininko paveldėtojo, turtinius interesus ir neturtines vertybes, nes ieškovas, prarasdamas tėvų palikimą, jį prarado nesugrąžinamai. Ieškovas dėl įvykdyto nusikaltimo tyrimo baudžiamojoje byloje patyrė nepatogumų, buvo priverstas teikti įrodymus, aiškintis, sudaryti sutartis dėl teisinės pagalbos. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš atsakovo B.,Z. ieškovui buvo priteista tik 25 000 Lt neturtinė žala, liko neatlyginta 75 000 Lt neturtinė žala. Turtinę žalą vertina 276 500 Lt suma, kurią sudaro buto vertė bei jame buvę vertingi motinos daiktai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2013-10-21 sprendimu (t. 2, b. l. 25-29) ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo B. Z. 276 500 Lt turtinės žalos paliko nenagrinėtą, o ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei dėl 276 500 Lt turtinės ir 75 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pareiškęs atsakovui B. Z. ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-548/2011, kurioje jis yra civilinis ieškovas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-06-13 nuosprendžiu pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje ieškovo ieškinys, kurio ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio dalykui ir pagrindui, dar neišnagrinėtas, todėl, teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas atsakovui B. Z. dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

9Dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės teismas sprendė, kad būtina nustatyti buvusios teisėjos D. M. civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį. Teisėjo kaltė konstatuojama, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėjo padaryti. Todėl įvertinęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos medžiagą, kur pripažinta, kad teisėja padarė akivaizdžius proceso bei materialinės teisės pažeidimus, aiškiai aplaidžiai neatliko savo pareigų ir padarė pareiginį nusižengimą, bei ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-470-06 duomenis, kurių pakako spręsti, jog D. M. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, tačiau suėjęs penkerių metų jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, teismas padarė išvadą, kad yra teisėjos veiksmai buvo neteisėti. Tačiau teismas nenustatė kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – priežastinio ryšio tarp teisėjos veiksmų ir atsiradusių ieškovui padarinių (žalos padarymo) buvimo. Teismas įvertino, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad teisėjos veiksmai įtakojo ar galėjo įtakoti žalos atsiradimą ieškovui. Atsakovo B. Z. ir civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos bendri nusikalstami veiksmai nebuvo konstatuoti. Nenustatęs teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kitų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti teismas neanalizavo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Ieškovas V. Š. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 33-41) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-10-21 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Palikdamas nenagrinėtu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo B. Z. 276 500 Lt turtinę žalą (solidariai su valstybe), teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas (paliktas nenagrinėtu) civiliniame procese. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-548/2011, kuriuo teismas pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, yra įsiteisėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko jį galioti. Nesuprantama teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje ieškovo ieškinys dar neišnagrinėtas, kai nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Atsakovas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu, tačiau teise nepasinaudojo. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei įrodinėjimą reglamentuojančias normas.

132. Teismas, vertindamas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta vadinamoji lankstaus ryšio samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-53/2010). Atsakovo B. Z. atsakomybės sąlygos nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl sąlygų nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu teismas pakeisti negali. Atsakovų atsakomybei teisinės reikšmės visiškai neturi tai, ar D. M. ir B. Z. bendrais ar ne bendrais nusikalstamais veiksmais padarė žalą. Jų abiejų veiksmais buvo padaryta akivaizdi turtinė žala – didelės vertės, prestižinėje Kauno vietoje nekilnojamojo turto praradimas. Be teismo neteisėtų veiksmų atsakovas nebūtų turėjęs jokių teisinių galimybių perimti savo nuosavybėn ieškovo mamos K. Š. vardu registruotą turtą.

143. Netenkinus ieškinio, padaryta ne tik didelė žala, bet ir užkirstas kelias jos atlyginimui bei pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės apsaugą.

154. Ieškovas neturi jokių kitų teisinių galimybių apginti savo interesus, kadangi buto įgijėjai yra sąžiningi, restitucija negalima. B. Z. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat neturi, todėl ieškinio netenkinus bus visiškai užkirstas kelias žalos atlyginimui.

16Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 45-48) prašo skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2013-10-21 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

171. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-21 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-245/2010 yra išaiškinęs, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinį ir perdavus klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio dalį paliko nenagrinėtą, nes ieškovas turi kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, kuris procesą tęstų pagal CPK taisykles.

182. Solidarioji B. Z. ir valstybės atsakomybė galėtų kilti tada, jei baudžiamojoje byloje būtų buvę konstatuoti bendri neteisėti nuteistojo ir teisėjos veiksmai. Viso proceso iniciatorius buvo B. Z., o D. M. priimti procesiniai sprendimai buvo nusikalstamų veiksmų rezultatas, įvykęs dėl atsakovo apgaulės, todėl būtent B.,Z. veiksmus ir kilusius padarinius sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pagrįstai konstatavo, jog teisinio priežastinio ryšio tarp teismo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nėra.

193. Kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos iš B. Z., darytina išvada, kad visa neturtinė žala jau atlyginta, o pakartotinas reikalavimas negali būti tenkinamas. Vien tai, kad žalos negalima išieškoti iš B.,Z., o valstybė turi pakankamai turto, nesudaro pagrindo valstybės atsakomybei kilti.

204. Ieškovo reikalavimas patenkinti skundą ir ieškinį patenkinti visiškai yra negalimas, kadangi bylos negalima nagrinėti kol nebus išspręstas klausimas dėl žalos dydžio nustatymo. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl skundo patenkinimo atveju galimas tik sprendimas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Atsakovas B. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 59-63) prašo skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovu pripažinti Lietuvos valstybę. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

221. Atsakovo veiksmais jokios žalos padaryta nebuvo, nes jis veikė įstatymų veikimo ribose, kaip numato CK 6.870 straipsnyje įtvirtinta paskolos sutarties samprata. ( - ) pasiskolino 45 000 Lt buto remontui ir įsipareigojo perleisti butą negrąžinęs paskolos. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi saugoti ir ginti žmogaus teises bei laisves, ypač vykdydami jiems patikėtas funkcijas.

232. Žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su D. M. priimtų sprendimų nepagrįstumu, neteisėtumu bei aplaidumu civilinėje byloje Nr. 2-3212/2004, pati teisėja šį faktą pripažino, todėl pagrindinis atsakovas turi būti valstybė. Jo paties veiksmai apskritai galėjo neturėti jokios teisinės reikšmės ir nesukurti teisinių pasekmių, jei teisėja būtų įvertinusi akivaizdų ieškinių nepagrįstumą ir nebūtų įteisinusi svetimo turto užvaldymo nusikaltimu.

24Trečiasis asmuo D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 49-53) prašo skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2013-10-21 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia tokiais argumentais:

251. Ieškovas, pradėdamas naują civilinę bylą tuo pačiu pagrindu ir dalyku kitame teisme, nei buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, pažeidė procesinės teisės normas. Ieškovas dėl turtinės žalos priteisimo turi kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, kuris nebenustatinėtų visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo B. Z. atžvilgiu, o tik išspręstų turtinės žalos dydžio klausimą.

262. Trečiojo asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nebuvo pradėtas, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti teisinį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą bei priimant sprendimą, ir ieškovo nuostolių. Kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė, o ne solidarioji.

273. Baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje buvo nurodytos analogiškos neturtinės žalos aplinkybės, kaip ir šioje byloje. Kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo B. Z., darytina išvada, kad visa neturtinė žala jau atlyginta.

284. Neprieštaraujama, jog apeliacinis skundas būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

30Į atsakovo B. Z. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui neprivalomi, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Byloje kyla ginčas dėl Lietuvos valstybės, atsakingos už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėjos veiksmais, bei nusikaltimą padariusio asmens B. Z. deliktinės atsakomybės.

33Iš civilinės bylos ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-12-548/2011 duomenų nustatyta, kad apeliantas kelia dviejų subjektų solidarios deliktinės atsakomybės klausimą jam praradus galimybę įgyvendinti turtinę teisę - paveldėti mirusios motinos butą, adresu ( - ), Kaune, dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-548/2011 kaltu pripažinto B. Z. nusikalstamų veiksmų bei D. M. (buvusios teisėjos), kuri priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus už akių civilinėse bylose Nr. 2-15653/2003 bei 2-3212/2004 (baudžiamosios bylos Nr. 1-12-548/2011 t. 2, b. l. 11, 154) veiksmų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (t. 1, b. l. 10-26) B. Z. buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, iš jo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos apeliantui atlyginimo, taip pat pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Duomenų apie baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio (priteistinos žalos dydžio) išsprendimą šią baudžiamąją bylą išnagrinėjusiame teisme nėra (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

34Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjos neteisėtų veiksmų, ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymo

35CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Taigi šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą.

36Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs buvusios teisėjos D. M. veiksmų neteisėtumą, duomenų priežastinio ryšio egzistavimui pagrįsti nenustatė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas valstybės atsakomybę dėl teisėjos veiksmų, apeliantui keliant žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė aplinkybei, jog teisėjos atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro išvadoje konstatuotas netinkamas teisėjo tarnybos pareigų atlikimas pagal BK 229 straipsnį (t. 1, b. l. 87-90). Vien tai, kad teisėjos patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo galimas, nes buvo suėjęs penkerių metų senaties terminas, nesuponuoja pagrįstos išvados, kad tarp teisėjos veiksmų (neteisėti ir nepagrįsti sprendimai už akių, aiškiai aplaidžiai atliekant savo pareigas) ir atsiradusių padarinių (prarasta galimybė įgyvendinti buto paveldėjimo teisę) nebuvo priežastinio ryšio. Kolegija pritaria apelianto skundo argumentams, kad vertinant deliktinės atsakomybės sąlygas egzistuoja lankstaus priežastinio ryšio samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet ji turi būti pakankama žalai, kurios turinė išraiška yra nuostoliai, atsirasti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad civilinėje atsakomybėje atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie pakankamai lemia žalingas pasekmes. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-614/2002; 2007-05-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-197/2007; 2014-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-7-144/2014).

37Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos bei baudžiamosios bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad apeliantui žalos padaryta ne tik B. Z. neteisėtais veiksmais, apgaule įgijus svetimą turtą (butą), bet ir teisėjos D. M. priimtais aiškiai neteisėtais bei nepagrįstais sprendimais už akių civilinėse bylose (baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-12-548/2011 t. 2, b. l. 11,154), pastarajai aplaidžiai atliekant savo pareigas ir padarant pareiginį nusižengimą (t. 1, b. l. 76-90, 100), dėl ko teisėja D. M. 2010-08-04 Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-08-04 dekretu Nr. 1K-445 buvo atleista iš apylinkės teismo teisėjos pareigu, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Apklausta kaip liudytoja baudžiamojoje byloje D. M. pripažino savo elgesio aplaidumą ir priimtų sprendimų nepagrįstumą bei neteisėtumą (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 76-79). Nors D. M. teisme ginčijo atleidimą iš pareigų, taip pat siekė pripažinti negaliojančiu Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2010-04-14 posėdžio protokolą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010-06-08 išvadą Nr. 48P-98-(7.8.4), kuriose buvo įvardinti aiškiai aplaidūs pareigų atlikimo faktai, tokie jos reikalavimai Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 sprendimu buvo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo c.b. Nr. 2A-1028/2012, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi pirmosios instancijos teismo pripažinti neteisėtais D. M. veiksmai taip pat pakankamu laipsniu lėmė apelianto turtinės teisės įgyvendinimo praradimą ir nuostolių jam atsiradimą. Be teismo akivaizdžiai nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų už akių atsakovas B. Z. nebūtų turėjęs teisinių galimybių perimti nuosavybėn apelianto motinai priklausantį turtą. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti Todėl, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, konstatuotinas priežastinio ryšio tarp buvusios teisėjos D. M. veiksmų ir kilusios apeliantui žalos buvimas (CK 6.247 str.).

38Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

39Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad sprendžiant dėl atsakovo Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės buvimo pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų atsakomybės rūšies (juolab, kad atsakovo B. Z. atžvilgiu ieškinys paliktas nenagrinėtu). Teismas, remdamasis vien ieškinio pagrindu bei reikalavimais taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę, atlyginant apeliantai padarytą žalą, nurodė, kad bendri nusikalstami atsakovų veiksmai nenustatyti, todėl ir solidari atsakovų atsakomybė negalima. Tokia teismo išvada teisiškai ydinga, prieštaraujanti kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Net jeigu žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis, teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-59/2008). Pasisakydamas dėl dalinės ir solidariosios atsakomybės, esant skolininkų daugetui, atskyrimo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-59/2008; 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei šioje byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad trečiąjį asmenį D. M. ir atsakovą B. Z. siejo bendri (suderinti) neteisėti veiksmai, nors abu jie ir prisidėjo prie žalos padarymo - dėl jų veiksmų apeliantas prarado teisę paveldėti turtą, taikyti solidariosios atsakomybės nėra pagrindo.

40Apibendrindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatęs netiesioginio priežastinio ryšio buvimo bei atmesdamas ieškinį valstybės atžvilgiu vien dėl tos priežasties, kad nenustatė trečiojo asmens ir atsakovo B. Z. nusikalstamų veiksmų bendrumo, visiškai nevertino kiekvieno atsakovo atsakomybės apimties atskirai, neanalizavo, ar ginčo atveju nėra pagrindo taikyti dalinę atsakomybę, atsižvelgiant į subjektų veiksmus skirtingu laiku, galimai skirtingą kaltės formą, todėl buvo pažeistos materialinės teisės normas (CK 6.279 str. 4 d.).

41Dėl dalies ieškinio reikalavimo priteisti iš B. Z. 276 500 Lt turtinę žalą palikimo nenagrinėtu

42Kaip pirmiau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinio dalį dėl turtinės žalos iš B. Z. priteisimo nenagrinėtą, kadangi apeliantas jau yra pareiškęs ieškinį atsakovui B. Z. baudžiamojoje byloje dėl 400 000 Lt turtinės žalos priteisimo, o teismas baudžiamojoje byloje pripažino jo teisę į ieškinio patenkinimą, perdavęs civilinio proceso tvarka išnagrinėti tik jo dydžio klausimą (t. 1, b. l. 10-17). Kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinio dalį nenagrinėtą, pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą toje dalyje sprendimą. Tačiau nesutiktina su apeliantu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu ir jo atmetimas yra tapatūs procesiniai veiksmai, nes jie skiriasi savo padariniais. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ateityje išspręsti tokių reikalavimų teisme, o jo atmetimas kartu reiškia ir teisės į teisminę gynybą pasibaigimą (jos išnaudojimą)(CPK 279 str. 4 d.).

43Nuosekliai formuodamas praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-157/2013). Nagrinėjamu atveju nesama duomenų apie tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, kurioje pripažinta civilinio ieškovo (apelianto) teisė į ieškinio patenkinimą, būtų užvesta civilinė byla ir sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje turtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo, nors tokį procesą turėjo inicijuoti pats teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla. Pripažinus civiliniam ieškovui baudžiamojoje byloje teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t.y. paprastai baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-245/2010). Kita vertus, ši taisyklė nėra imperatyvi. Pagal CPK 33 straipsnio 5 dalį, civilinis ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąja bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal bendrąsias CPK nustatytas teismingumo taisykles. Teisminės praktikos pavyzdžiai liudija ir apie tokių ieškinių iš baudžiamosios bylos nagrinėjimą atskiroje užvestoje civilinėje byloje, nagrinėjant juos civilinių bylų teisėjų kolegijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-157/2013).

44Taigi esant tokiai situacijai, kuomet apeliantui įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžiu (t. 1, b. l. 22-26) buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, tęsdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą, atitinkamų procesinių veiksmų neatliko ir savo iniciatyva nesiėmė spręsti apeliantui (baudžiamojoje byloje civiliniam ieškovui) priteistinos turtinės žalos dydžio klausimo, pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto ieškinį ir žinodamas apie antrojo ieškinio egzistavimą baudžiamojoje byloje, negalėjo palikti šio ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.), nes jo nagrinėjimas baudžiamojoje byloje nebuvo prasidėjęs. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo galimybė prisijungti civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, ir spręsti V. Š. reikalavimus kompleksiškai, juolab, kad civilinėje byloje pareikštame ieškinyje keliamas civilinės atsakomybės subjektų daugeto klausimas (CPK 33 str. 4 d., 34 str.). Ieškinio atsakovo B. Z. atžvilgiu palikimas nenagrinėtu konstatavus, kad ieškinys baudžiamojoje byloje dar neišnagrinėtas, o šioje byloje pareikštas tapatus ieškinys, neatitinka teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo.

45Dėl pareigos atskleisti ginčo esmę

46Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs nesant priežastinio ryšio tarp D. M. veiksmų bei apeliantui kilusios žalos, visiškai netyrė ir nevertino priteistinos žalos iš atsakovų dydžio klausimo ir jų atsakomybės rūšies. Kadangi šioje byloje kyla dalinės atsakomybės klausimas, būtina atskirai įvertinti ir pagrįsti Lietuvos valstybės bei nusikaltimą padariusio asmens B. Z. atsakomybės apimtį, iš jų atskirai priteistinos žalos dydį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-545/2011). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, tai pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae ).

47Taigi pirmosios instancijos teisme visiškai neanalizavus priteistinos žalos dydžio, su tuo susijusių faktinių aplinkybių, to negali padaryti apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas skundžiamą sprendimą. Be to, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš B. Z. nenagrinėtu, būtina ištaisyti procesinę situaciją, kai sprendžiant valstybės prievolės atlyginti žalą klausimą, kartu reikalinga išspręsti ir priteistinos žalos iš nusikaltimą padariusio asmens B. Z. klausimą, išsireikalaujant iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir prisijungiant baudžiamojoje byloje nukentėjusio V. Š. pareikštą ieškinį (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 27), taip užtikrinant proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo B. Z. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo klausimas nebeturi būti sprendžiamas civilinę bylą nagrinėjant iš naujo, o tik išsprendžiamas patirtos turtinės žalos dydžio klausimas.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-375/2007; 2009-04-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2009).

49Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamos bylos esmė yra neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima objektyviai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nepažeidžiant rungimosi, dispozityvumo ir kitų principų reikalavimų (CPK 12 str., 13 str.). Tokiu atveju sprendimas panaikintinas, o civilinė byla dėl ieškovo reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra aktualus. Šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Š. ieškinyje, kurį patikslino atsižvelgdamas į Kauno... 5. Nurodė, kad Lietuvos valstybės ir B. Z. civilinės atsakomybės klausimas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013-10-21 sprendimu (t. 2, b. l. 25-29) ieškinio... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pareiškęs atsakovui B. Z. ieškinį... 9. Dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės teismas sprendė, kad būtina... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Ieškovas V. Š. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 33-41) prašo panaikinti... 12. 1. Palikdamas nenagrinėtu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo B. Z.... 13. 2. Teismas, vertindamas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus,... 14. 3. Netenkinus ieškinio, padaryta ne tik didelė žala, bet ir užkirstas... 15. 4. Ieškovas neturi jokių kitų teisinių galimybių apginti savo interesus,... 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime... 17. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-21 nutartyje c.b. Nr.... 18. 2. Solidarioji B. Z. ir valstybės atsakomybė galėtų kilti tada, jei... 19. 3. Kadangi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje... 20. 4. Ieškovo reikalavimas patenkinti skundą ir ieškinį patenkinti visiškai... 21. Atsakovas B. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 59-63) prašo... 22. 1. Atsakovo veiksmais jokios žalos padaryta nebuvo, nes jis veikė įstatymų... 23. 2. Žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su D. M. priimtų sprendimų... 24. Trečiasis asmuo D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 49-53)... 25. 1. Ieškovas, pradėdamas naują civilinę bylą tuo pačiu pagrindu ir dalyku... 26. 2. Trečiojo asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2... 27. 3. Baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje buvo nurodytos... 28. 4. Neprieštaraujama, jog apeliacinis skundas būtų nagrinėjama rašytinio... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 30. Į atsakovo B. Z. prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Byloje kyla ginčas dėl Lietuvos valstybės, atsakingos už žalą,... 33. Iš civilinės bylos ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr.... 34. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjos... 35. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 36. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs buvusios teisėjos D. M. veiksmų... 37. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos bei baudžiamosios bylos medžiaga... 38. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės... 39. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad... 40. Apibendrindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios... 41. Dėl dalies ieškinio reikalavimo priteisti iš B. Z. 276 500 Lt turtinę... 42. Kaip pirmiau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinio... 43. Nuosekliai formuodamas praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 44. Taigi esant tokiai situacijai, kuomet apeliantui įsiteisėjusiu Kaišiadorių... 45. Dėl pareigos atskleisti ginčo esmę... 46. Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 47. Taigi pirmosios instancijos teisme visiškai neanalizavus priteistinos žalos... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 49. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamos bylos esmė yra... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo,... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą...