Byla 2A-318-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant V. G.,

2dalyvaujant apeliantei (atsakovei) V. M. ir jos atstovei advokatei E. D., ieškovui Ž. M. ir jo atstovui advokatui P. V., išvadą teikiančios institucijos - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3134-896/2016 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir pagal atsakovės V. M. priešieškinį ieškovui Ž. M..

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Ginčo esmė

6Ieškovas Ž. M. patikslintame ieškinyje (2 tomas b. l. 47 – 54) prašė: 1. nutraukti Ž. M. ir V. M. santuoką dėl V. M. kaltės; 2. nustatyti nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. M.; 3. priteisti V. M. sūnaus L. M. išlaikymui 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki L. M. pilnametystės; 4. jeigu teismas nuspręstų nustatyti L. M. gyvenamąją vietą su V. M., tokiu atveju Ž. M. prašo nustatyti sekančią bendravimo tvarką su sūnumi L. M.: 4.1. Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja I - III ir kas antro mėnesio V savaitgalį, L. M. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 17 val.; 4.2. Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį, L. M. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į namus, tą pačią dieną 15 val.; 4.3. Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per šventes sekančia tvarka: 4.3.1. Poriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.; 4.3.2. Neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; 4.3.3. Poriniais metais per L. M. gimtadienį, pasiimdamas L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19.00 val.; 4.3.4. Neporiniais metais per tėvo gimtadienį, pasiimdamas L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19 val.; 4.3.5. Tėvo dieną, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19 val.; 4.4. Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per kasmetines Ž. M. darbo atostogas, pasiimant L. M. iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19 val. Atostogų dienų skaičius ribojamas iki 30 d. per metus, tačiau šis laikotarpis gali būti išskaidytas dalimis. Apie planuojamas atostogas Ž. M. informuoja V. M. prieš dvi savaites el. paštu ar SMS žinute; 4.5. Jeigu Ž. M. pagal nustatyta bendravimo tvarką, negali sūnaus pasiimti nustatytą valandą, tuomet V. M. privalo sudaryti sąlygas L. M. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos vėliau; 4.6. Kai pagal bendravimo tvarką, L. M. praleidžia šventes (pvz. Kalėdos, Velykos, L. M. gimtadienis) su V. M., V. M. privalo sudaryti sąlygas Ž. M. susitikti su L. M., pasveikinti perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip 1 valandą; 5. Nutraukus santuoką Ž. M. palikti M. pavardę, o V. M. – J.; Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, nes ji susirašinėjo su kitu vyru. Dėl vaiko gyvenamosios vienos nustatymo nurodė, kad vaikas turi gyventi su ieškovu dėl atsakovės psichinės būklės, kadangi atsakovė norėjo nusižudyti, be to, ji per mažai skiria dėmesio vaiko ugdymui, dėl ko diagnozuotas vaiko raidos atsilikimas. 2016-08-25 teismo posėdžio metu sutiko, kad įsipareigojimas UAB „Ūkio banko lizingas“ liktų ieškovo prievole. Su priešieškiniu nesutiko. Atsakovė V. M. priešieškinyje (1 tomas b. l. 141 – 149) prašė: 1. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2. po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę M., moteriai M.; 3. sūnaus L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su V. M.; 4. priteisti iš Ž. M. sūnaus L. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšomis pavesti disponuoti motinai V. M.; 5. prievolę kreditorei UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2015-04-27 Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) dėl 1097,17 Eur kredito palikti asmenine Ž. M. prievole; 6. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo ne dėl vienos atsakovės kaltės. Gimus sūnui, ieškovas vartodavo alkoholį, antidepresantus, bandė žudytis, dėl ko buvo gydomas psichoneurologinėje ligoninėje stacionare dvi dienas. Taip pat ieškovas naudojo psichologinį bei fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nurodė, kad ji turi būti nustatyta su atsakove, kadangi ji tinkamai rūpinasi sūnumi. Dalyje dėl bendravimo tvarkos nesutiko, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kiekvieną savaitgalį. Su patikslintu ieškiniu nesutiko. Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte (2 tomas b. l. 145 – 146) nurodė, kad neprieštarauja jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2016-08-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo būsto aplinkos sąlygos tinkamos vaikui vystytis ir augti, nenustatyta ieškovo netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu, pažymėjo, kad ieškovas neteikia vaikui išlaikymo.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp Ž. M. ir V. M. sudarytą ( - ) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. ( - )), dėl V. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo palikto ieškovui Ž. M. pavardę „M.“, atsakovei V. M. – „M.“. Nustatė nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. M.. Priteisė V. M. sūnaus L. M. išlaikymui po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-12-30 iki 2016-02-26 ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė Ž. M.. Priteisė iš Ž. M. sūnaus L. M. išlaikymui po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2016-02-27 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė V. M.. N. V. M. bendravimo tvarką su sūnumi L. M.:

91. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja I bei III ir kas antro mėnesio V savaitgalį, L. M. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 17 val.;

102. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per šventes sekančia tvarka:

112.1. Poriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdama L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.;

122.2. Neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdama L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.;

132.3. Poriniais metais per L. M. gimtadienį, pasiimdama L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19.00 val.;

142.4. Neporiniais metais per tėvo gimtadienį, pasiimdama L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19 val.;

152.5. Motinos dieną, pasiimdama L. M. iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą 19 val.;

163. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per kasmetines V. M. darbo atostogas, pasiimant L. M. iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19 val. Atostogų dienų skaičius ribojamas iki 30 d. per metus, tačiau šis laikotarpis gali būti išskaidytas dalimis. Apie planuojamas atostogas V. M. informuoja Ž. M. prieš dvi savaites el. paštu ar SMS žinute;

174. Jeigu V. M. pagal nustatytą bendravimo tvarką, negali sūnaus pasiimti nustatytą valandą, tuomet Ž. M. privalo sudaryti sąlygas L. M. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos vėliau.

185. Kai pagal bendravimo tvarką, L. M. praleidžia šventes (pvz. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, L. M. gimtadienis) su Ž. M., Ž. M. privalo sudaryti sąlygas V. M. susitikti su L. M., pasveikinti perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip 1 valandą;

196. L. M. susirgus, šalys viena kitą privalo nedelsiant informuoti apie L. M. sveikatos būklę. Pripažino asmenine V. M. prievolę pagal su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2015-04-27 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) dėl 1097,17 Eur, nustatant, kad V. M. dėl iš jos išieškotos kredito dalies turi atgręžtinio reikalavimo teisę į Ž. M.. Priteisė V. M. 341 Eur bylinėjimosi išlaidas Ž. M.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė V. M. 62,80 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priteisė iš Ž. M. 49,94 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Teismas laikė, kad ieškovo paaiškinimai ir juos patvirtinantys byloje esantys rašytiniai įrodymai susiję, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, o atsakovės paaiškinimus atmetė kaip nepatikimus, prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir vertino kaip gynybinę versiją. Įvertinęs atsakovės facebook paskyros išrašą, ieškovo darbo grafiką teismas sprendė, kad ieškovui dirbant jis negalėjo kartu su atsakove rašyti žinučių E. V., nes jie nebuvo kartu. Be to, atsakovės susirašinėjimą su E. V. netiesiogiai patvirtina ir jos pokalbio su sutuoktiniu, vykusio 2015-11-27, įrašas, kuriame ji nurodė, kad galvoja apie kitą vyrą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių argumentus dėl ieškovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šalių pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė atsakovės neištikimybe, nelojalumu sutuoktinio atžvilgiu. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl ieškovo Ž. M. asmeninių bruožų teismas atsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovo asmeninės savybės yra tinkamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su juo. Spręsdamas dėl atsakovės V. M. asmeninių bruožų teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės elgesį teismo proceso metu, sprendė, kad atsakovė yra labai jautri, sunkiai pakelia stresines situacijas. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. jos elektroninio susirašinėjimo su ieškovu, jos pokalbių su ieškovu matyti, kad atsakovės elgesys ir apsisprendimas dėl vaiko priežiūros nenuoseklus, nepastovus, netinkamas, rodo jos dvejones dėl rūpinimosi vaiku. Teismas taip pat įvertino atsakovės gyvenamųjų vietų pasikeitimą, kas rodo atsakovės nesugebėjimą spręsti konfliktines situacijas. Atsižvelgė, kad sūnus negavo vietos ieškovės užregistruotoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Iš atsakovės susirašinėjimų nustatė, kad atsakovė yra nurodžiusi, jog jos motina nesugeba pasirūpinti vaiku. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovui perduodama vaiką nepranešė, kad vaikas turi sveikatos problemų. Teismas sprendė, kad atsakovės asmeninės savybės nėra tinkamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ja. Spręsdamas dėl ieškovo gyvenamosios aplinkos teismas pažymėjo, kad ieškovas gyvena jam ir jo motinai dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute; šiame bute jis gyvena vienas, motina gyvena sodyboje; šalių sūnus šiame būste gyveno dar šeimai gyvenant kartu, taip pat laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-02-26; ieškovo gyvenamosios aplinkos sąlygos vaikui pažįstamos. Teismas atsižvelgė į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovo būste yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Spręsdamas dėl atsakovės gyvenamosios aplinkos, teismas pažymėjo, kad atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame name; atsakovei yra skirtas vienas kambarys; durys į kambarį, kuriame įsikūrusi atsakovė su vaiku, yra maždaug 1 metro aukštyje nuo grindų lygio; į kambarį patenkama atsistojus ant prie durų slenksčio stovinčios taburetės, kambario duryse nėra rankenos, nėra durų stiklo. Teismas sprendė, kad atsakovės gyvenamoji vieta iš dalies pavojinga vaiko gyvenimui. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas pažymėjo, kad tiek ieškovo gyvenamoji vieta, tiek atsakovės gyvenamoji vieta vaikui pažįstama, vaikas yra gyvenęs abiejuose būstuose, paskutinėje gyvenamojoje vietoje gyvena tik keturis mėnesius, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų nesukels vaikui gyvenamosios vietos aplinkos pasikeitimo pasekmių. Taip pat teismas nustatė, kad abiejų tėvo ryšys su vaiku stiprus, vaikas noriai bendrauja su abiem tėvais, todėl sprendė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų nepažeis vaiko interesų. Atsižvelgdamas į tėvų asmeninius bruožus, tėvų gyvenamosios aplinkos sąlygas, jų pasirengimą ikimokykliniam vaiko ugdymui, teismas sprendė, kad nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus, todėl L. M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su tėvu Ž. M.. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas įvertino, kad dėl teiktino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio ginčo tarp šalių nėra. Spręsdamas dėl atsakovės galimybių mokėti 130 Eur išlaikymą, teismas pažymėjo, kad atsakovė yra sveika, darbinga, darbingo amžiaus, turi dvi specialybes, pagal vieną iš jų dirbo iki vaiko auginimo atostogų, ir žada grįžti į darbą, kitų išlaikytinių neturi, gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, todėl darė išvadą, kad atsakovė gali teikti 130 Eur išlaikymą. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu laikina vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove V. M., todėl iš Ž. M. nuo 2016-02-27, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur. Dėl bendravimo tvarkos. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinyje neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su sūnumi, tačiau tarp šalių yra įtempti santykiai, yra konflikto kilimo galimybė santykiuose dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl sprendė, kad tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas nustatydamas atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarką atsižvelgė į šalių paaiškinimus, į atsakovės nuomonę, kad kiekvieną savaitgalį kitas iš tėvų neturėtų bendrauti su vaiku, nes susidarytų tokia situacija, kai nė vienam neatsirastų galimybė išvykti visam savaitgaliui, į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, kad atsakovė neprieštaravo dėl kitų ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Teismas sprendė, kad šalims nekeliant klausimo dėl prievolės modifikavimo, t.y. prievolės šalies pakeitimo, kreditinius įsipareigojimus vykdant, nėra pagrindo keisti sutarties šalies. Todėl prievolę UAB „Ūkio banko lizingas“ paliko asmenine V. M. prievole, nustatė, kad V. M. dėl iš jos išieškotos kredito dalies turi atgręžtinio reikalavimo teisę į Ž. M..

20Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21Atsakovė apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus: santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis

22išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016-02-26 iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę; nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: Ž. M. turi teisę ir pareigą su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauti I bei III ir kas antro mėnesio V savaitgalį, L. M. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį 17 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 17 val.; Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per šventes sekančia tvarka: Neporiniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.; Poriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; Neporiniais metais per L. M. gimtadienį, pasiimdamas L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. (jeigu tai yra nedarbo diena) arba 16 val. iš ugdymo įstaigos, jei tai yra darbo diena ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19.00 val.; Tėvo dieną, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.; Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per kasmetines Ž. M. darbo atostogas, pasiimant L. M. iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12 vai. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19 val. Atostogų dienų skaičius ribojamas iki 30 d. per metus, tačiau šis laikotarpis gali būti išskaidytas dalimis. Apie planuojamas atostogas Ž. M. informuoja V. M. prieš dvi savaites ei. paštu ar SMS žinute; Jeigu Ž. M., dėl svarbių priežasčių, pagal nustatytą bendravimo tvarką, negali sūnaus pasiimti nustatytą valandą, tuomet V. M. privalo sudaryti sąlygas L. M. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos vėliau. Kai pagal bendravimo tvarką, L. M. praleidžia šventes (pvz. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, L. M. gimtadienis) su V. M., V. M. privalo sudaryti sąlygas Ž. M. susitikti su L. M., pasveikinti perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip 1 valandą; L. M. susirgus, šalys viena kitą privalo nedelsiant informuoti apie L. M. sveikatos būklę. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti rašytinius įrodymus pateiktus su apeliaciniu skundu, kurių pateikimo būtinybė iškilo teikiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Nesutiktina su teismo pozicija, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, kadangi teismas išskirtinai atsižvelgė tik į ieškovo nurodytas aplinkybes ir nevertino visų įrodymų visumos bei ieškovo elgesio iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, t.y. visos šalių santuokos metu.
    2. Nesutiktina su teismo motyvais, kad ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Priešingai nei nurodoma sprendime - atsakovė visada buvo ištikima ieškovui, siekė išsaugoti šeimą ir net santuokos nutraukimo proceso metu, siūlė sutuoktiniui susitaikyti, gyventi kartu, norėjo, kad sūnus augtų su abiem tėvais. Teismas neatsižvelgė į atsakovės išsakytus argumentus dėl netinkamo ieškovo elgesio. Santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, jo nenoro suprasti, kad gimus vaikui reikia keisti gyvenimo būdą, dėl ieškovo prasidėjusio noro savo nepasitenkinimą slopinti alkoholiu, ko pasėkoje ieškovas tapdavo agresyvus ir pradėdavo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą prieš atsakovę, o kartais ir prieš sūnų, nenoro kreiptis į specialistus.
    3. Atsakovė sutinka, kad duodama sūnų ieškovui neįspėjo jo, kad vaikas serga, tačiau tikėjosi, kad ieškovas pats tai supras ir grąžins vaiką atsakovei.
    4. Atsakovė ieškovui negražias žinutes apie savo tėvus rašinėjo žinodama, kad ieškovas jų nemėgsta tuo siekdama sulaukti iš ieškovo užuojautos, paramos. Šiuo metu atsakovės, jos sūnaus, atsakovės tėvų tarpusavio santykiai geri. Kalbėdama apie tai, jog atsakovė visiškai nekreipia dėmesio į sūnų, kad su juo neužsiima ar, kad rėkia ant sūnaus, taip pat tik siekė atkreipti ieškovo dėmesį į save ir vaiką, parodyti, koks atsakovei sutuoktinis yra svarbus. Tokį atsakovės elgesį ir jos žodžius išprovokavo paskutinis konfliktas su ieškovu.
    5. Ieškovui buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės susirašinėjimo su kitu vyriškiu, kadangi ieškovas su atsakove nešvankiai susirašinėjo su minėtu vyriškiu kartu. Ieškovo darbo laiko žiniaraščiuose neatsispindi aplinkybės, kai dėl oro sąlygų jis negalėdavo dirbti kai kurių statybos darbų ir dėl to grįždavo namo anksčiau. Ieškovo iniciatyva buvo tęsiamas susirašinėjimas su atsakovei parašiusiu vyru ir tai ieškovui buvo labai įdomu. Jeigu atsakovė būtų sąmoningai susirašinėjusi su kitu vyru, ji nebūtų ieškovui davusi savo paskyros slaptažodžių.
    6. Nors teismas nurodė, kad dėl ieškovo fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, išskyrus atsakovės paaiškinimus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad buvo kviečiama policija, kad Ž. M. atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 tomas, b.l. 101-102), o Kauno apskrities Vyriausiojo PK nutarimas, kuriuo nors ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis parodo, kad šeimoje dėl ieškovo kildavo nesutarimai, į kuriuos tekdavo įsikišti ir policijos pareigūnams, tačiau su sutuoktiniu susitaikius, procesai būdavo sustabdomi.
    7. Kad ieškovą kankina sunki depresija patvirtina LSMUL Kauno klinikos Skubiosios medicinos klinikos Skubios pagalbos skyriaus pateikta informacija. 2014-11-16 ieškovas bandė nusižudyti. Ieškovas ilgą laiką buvo priklausomas nuo jam skiriamų antidepresantų, kuriuos vartodamas būdavo sukalbamesnis, linksmesnis, tačiau tik nustojus vartoti vaistus ieškovo elgesys vėl tapdavo neatpažįstamu.
    8. Teismas nustatydamas sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu neatsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvena vienas ir nesugebės tinkamai pasirūpinti dviejų metų amžiaus sūnumi. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bandė nusižudyti, o po to nei oficialiai, nei anonimiškai nesikreipė į gydytojus ir nesiekė susitvarkyti savo dvasinės būsenos. Toks ieškovo elgesys laikytinas nesugebėjimu tinkamai spręsti iškilusių problemų ir priimti savalaikius sprendimus. Atsakovė priešingai nei ieškovas, būtent su specialistų pagalba sugebėjo stabilizuoti savo dvasinę pusiausvyrą, ir šiuo metu jos būklė yra gera, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - VšĮ ( - ) pirminės sveikatos priežiūros centro išduoti medicininiai dokumentai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei diagnozuota liga - ( - ) (dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas) buvo diagnozuotas daugiau nei prieš 8 mėnesius. Viso bylinėjimosi metu atsakovės elgesys buvo nuoseklus - ji visada siekė, kad sūnus gyventų su ieškove, siekė juo rūpintis ir jį auginti pati.
    9. Ieškovą nuo pat vaiko gimimo erzino sūnaus verksmas, į kurį jis reaguodavo itin nervingai. Teismo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas yra gerai charakterizuojamas darbe ar tai, jog sūnų užrašė į vaikų darželį, nereiškia, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu bus užtikrinti vaiko interesai ir tėvo aplinka bus tinkamajam augti. Atkreiptinas dėmesys, jog ne vienas ieškovas, o šalys kartu, žinodami problemas, susijusias su patekimu į darželius, prašymą ( - ) dėl sūnaus priėmimo yra pateikę 2014-11-20, t.y. beveik iš karto po sūnaus gimimo. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, vaikui tai gali pasireikšti emociniais išgyvenimais ir gali sukelti socialinę bei psichologinę žalą. Jau daugiau nei 7 mėnesiai sūnus ilgesniam laikui nebuvo atskirtas nuo ieškovės, vaikas yra pripratęs būti kartu su ieškove, sūnus jau priprato ir prie pasikeitusio dienos rėžimo, t.y. ėjimo į darželį ir pan. Kai ieškovas nuo 2015 m. gruodžio vidurio iki 2016 metų pabaigos buvo pasiėmęs sūnų, jie su vaiku daugiau gyveno pas ieškovo mamą, o ne ieškovo gyvenamojoje vietoje, darželio nelankė. Be to ir dabar pasiėmęs sūnų savaitgaliui, ieškovas su sūnumi dažniausiai važiuoja pas ieškovo motiną. Sūnui jau yra 2 metukai, jis savo namais laiko senelių Jonavoje namus, yra įpratęs prie savo kambario ir socialinės aplinkos, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti didelės neigiamos įtakos vaiko raidai.
    10. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pats ieškovas sutiko, kad tuo metu 1 metukų ir 3 mėnesių sūnus gyventų su ieškove. Atsakovės nuomone, ieškovas pareikšdamas reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo tik siekė ieškovę įskaudinti ir pažeminti, o ne realiai prisiteisti vaiko gyvenamąją vietą pas save, nes puikiai supranta, kad vaiku reikėtų rūpintis kasdien, o ne tik tada kai yra galimybės tai daryti.
    11. Atsakovė visada rūpinosi sūnumi, sekė jo raidą, lankėsi pas medikus, vykdė jų nurodymus, buvo sanatorijoje po kurios vaiko raida stabilizavosi. Vaiko sveikatos būklę patvirtina prie apeliacinio skundo pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad vaikas yra sveikas. Ir šiuo metu dviejų metų sūnumi geriau gali pasirūpinti atsakovė. Atsakovė grįžo nuolatinai gyventi pas savo tėvus, kurie padės jai rūpintis sūnumi. Atsakovė suteiks ieškovui galimybę bendrauti su sūnumi pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką. Sūnus šiuo metu lanko ( - ) mokyklos-darželio ( - ), grupę ( - ), kurioje sėkmingai adaptuojasi ir pamažu mokosi bendrauti su kitais vaikais. Vaiko gyvenamoji vieta su atsakove yra tinkama ir saugi - vaikas turi jam skirtą lovelę, žaislų, įrengti saugūs ir neslidūs laiptai į kambarį, o kambario durys pilnai sutvarkytos. Apie tai, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos atsakovės tėvų namuose, o ieškovė juo tinkamai rūpinasi yra nurodyta Jonavos rajono administracijos vaiko teisių skyriaus pateiktose išvadose.
    12. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padarytos akivaizdžios techninės klaidos dėl nustatytinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, kurių šiame apeliaciniame skunde atsakovė nedetalizuoja, kadangi apeliaciniame skunde prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o sūnaus bendravimo tvarką nustatyti su ieškovu pagal jau nusistovėjusią tvarką, kuri Kauno apylinkės teismo buvo nustatyta 2016-04-01 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kurios šalys šiuo metu laikosi, nes ji visiems priimtina.
    13. Sprendimo 2016-09-27 rezoliucinėje dalyje yra padarytos techninės klaidos dėl išlaikymo priteisimo už laikotarpį nuo 2016-02-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad „Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti V. M..“ Apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir patenkinti priešieškinio reikalavimus, todėl prašo iš ieškovo priteisti periodinį išlaikymą sūnui sumoje 130 Eurų kas mėnesį būtent nuo 2016-02-26, t.y. nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išlaidas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas visiškai nevykdo savo pareigos prisidėti prie kasdieninių vaiko poreikių tenkinimo ir vaiko išlaikymui jokių piniginių lėšų neteikia. Kadangi sūnui šiuo metu yra 2 metukai, jis lanko ugdymo įstaigą, vaiko išlaikymui šiuo metu užtenka apie 260 Eur sumos kas mėnesį, kurią lygiomis dalimis, t.y. po 130 Eur kiekvienas, abu tėvai gali suteikti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu teismas tenkintų atsakovės apeliacinį skundą dalyje dėl L. M. gyvenamosios vietos nustatymo, tuomet ieškovas prašo palikti jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką su L. M., papildant ją šiais punktais: Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja kas antro mėnesio II savaitgalį pasiimdamas sūnų L. M. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val.; Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja kas ketvirto mėnesio IV savaitgalį, pasiimant sūnų L. M. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val.; Negalint Ž. M. sūnaus pasiimti 17 val., tačiau jam informavus apie atvykimą tą dieną V. M., ji privalo sudaryti sąlygas sūnų pasiimti vėliau; Kai pagal bendravimo tvarką L. M. praleidžia šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, L. M. gimtadienis) su atsakove V. M., V. M. privalo sudaryti sąlygas Ž. M. susitikti su L. M., pasveikinti, perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip tris valandas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovo naudotą fizinį ar psichologinį smurtą prieš atsakovę ar sūnų, apie ieškovo sistemingą alkoholio vartojimą.
    2. Atsakovė teisme pripažino savo kaltę dėl santuokos pabaigos ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų jos neištikimybę ir nelojalumą ieškovui. Seksualinio pobūdžio žinutes E. V. „Facebook" tinklapyje atsakovė rašė tuo metu, kai ieškovas buvo darbe, kas paneigia atsakovės teiginį, kad žinutes šalys rašė drauge. 2015-11-27 pokalbio įraše užfiksuoti atsakovės teiginiai apie norą būti su kitu vyru tik parodo, kad su T. V. ji susirašinėjo sąmoningai siekdama jo dėmesio ir suvokdama savo neištikimybę, kas papildomai patvirtina atsakovės neištikimybę ir nelojalumą bei kaltę dėl santuokos pabaigos. Atsakovės teiginiai esą ji kalbėjo apie kitą vyrą siekdama įsiteikti sutuoktiniui yra niekuo nepagrįsti, nepatikrinami ir turėtų būti vertinami kaip atsakovės advokatės parinkta gynybinė taktika siekiant paneigti atsakovės neištikimybę.
    3. Atsakovė nepaneigė, kad ieškovo savybės ir gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos sūnui augti. Atsakovė nurodydama ieškovo neigiamas savybes bei nesugebėjimą pasirūpinti vaiku yra nenuosekli, kadangi apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas yra geras tėvas, sūnui su juo patinka būti, taip pat, kad ieškovas yra geras žmogus. Šias aplinkybes pagrindžia ir atsakovės 2016-05-25 rašytos žinutės. Taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovas rūko, piktnaudžiauja alkoholiu, turi psichologinių sutrikimų ar serga psichologinėmis ligomis tuo darydamas neigiamą įtaką sūnui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas smurtavo prieš vaiką, kišo jį po šaltu vandeniu ar, kad ieškovas nesugebėtų pasirūpinti vaiku.
    4. Atsakovė nepaneigė teismo išvados, kad jos asmeninės savybės ir gyvenamoji aplinka yra netinkamos augti vaikui. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad lankėsi pas psichologus ir nepateikia medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji išsprendė savo psichologines problemas. Juolab, kaip pažymima 2016-01-28 VšĮ ( - ) poliklinika pažymoje Nr. ( - ) V. M. nesilaikė jai paskirto gydymo režimo. Pirmos instancijos teisme posėdžio metu, atsakovė be jokių paaiškinimų tiesiog išėjo iš teismo salės. Tai rodo, kad atsakovė nėra emociškai stabili ir keltinas klausimas ar toks asmuo gali užtikrinti reikiamą stabilumą vaiko gyvenime.
    5. Abejones kelia aplinkybės tiek dėl atsakovės santykių su tėvais, tiek dėl jų gebėjimo pasirūpinti vaiku atsižvelgiant į atsakovės žinučių turinį šiuo klausimu. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad visi neigiami jos atsiliepimai apie tėvus yra sąlygoti jos siekio įsiteikti ieškovui, pelnyti jo palankumą. Taip pat tai rodo, kad atsakovei nesvetima siekiant savo tikslų manipuliuoti žmonėmis, meluoti, skleisti žeminančią tikrovės neatitinkančia informaciją.
    6. Nors atsakovė akcentuoja, kad vaikas yra pripratęs prie jos tėvų namų, o aplinkos pakeitimas padarytų didelę žalą jo raidai, tačiau bylos atveju, atsakovė negyvena pas tėvus su vaiku ilgiau nei vieneri metai, todėl nėra pagrindo sureikšminti atsakovės nurodomo prisirišimo prie jos gyvenamosios vietos ir tariamos žalos, jei vieta pasikeistų.
    7. Atsakovė nurodo, kad įėjimas į kambarį, kuriame gyvena vaikas buvo pagerintas, tačiau saugumo problemos nebuvo išspręstos. Įrengti laiptai be turėklių, nėra duomenų jie slidūs ar ne. Be to, atsakovė šią problemą išsprendė tik sulaukusi neigiamo teismo sprendimo.
    8. Svarbu atsižvelgti į atsakovės rašytas žinutes bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurie gerai iliustruoja, koks yra atsakovės santykis su vaiku. Atsakovės nesugebėjimą tinkamai pasirūpinti vaiku pagrindžia ir VšĮ ( - ) Ligoninės Vaiko vystymosi sutrikimu intensyvios reabilitacijos dienos stacionaro išrašas iš medicinos dokumentu Nr. ( - ), kuriame konstatuota lėtesnė vaiko raida visose srityse. 2016-09-26 UAB ( - ) sveikatos pažymėjime tėra įvertinta vaiko fizinė būklė, o ne jo raidos atitiktis amžiui.
    9. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovės skundą dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su papildymais. Nurodytas bendravimo tvarkos papildymas, nepažeistų lygių tėvo teisių bendrauti ir dalyvauti sūnaus gyvenime, taip pat nepažeistų ir Vaiko Teisių konvencijos. Jau nustatyta tvarka bendraujant su sūnumi VTAT nenustatė jog bendravimas su tėvu kenkia vaikui. Be to iš atsakovės darbo grafiko matyti jog ji dirba kiekvieną mėnesio savaitgalį, todėl nebus priklausoma nuo ieškovo, kaip nebuvo ir dabar, nes sūnų L. M. šiuo metu jam perduoda atsakovės motina, tą gali padaryti ir įtraukus bendravimo tvarkos papildymus. Taip pat pažymėtina ir tai jog šalys gyvena skirtinguose miestuose, todėl nustačius bendravimo tvarką darbo dienomis, neįmanoma to padaryti, nes tai pažeistų vaiko poilsio laiką, kuomet ieškovas atvyktų bendrauti su vaiku. Apytikslis bendravimo laikas derinant su darbo grafiku darbo dienomis būtų - 18.00 ar 18:30 val.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

26Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

    1. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog atsakovė buvo neištikima, nes prisipažino mylinti kitą vyrą ir nuolat apie jį galvojanti, siuntinėjo kitam vyrui E. V. intymaus turinio žinutes, savo pornografines nuotraukas, kurias ieškovas rado savo kompiuteryje, kuriuo naudojosi ir atsakovė. Neištikimybės faktui pagrįsti ieškovas pateikė 2016 02 06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie šalių siuntinėtas vienas kitam žinutes, pokalbių garso įrašus, trečiojo asmens ir atsakovės vardu susirašinėjimo facebook. com. Išklotines 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais.
    1. Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, jog ieškovas nepakankamai rūpinosi šeima, dažnai kėlė konfliktus dėl vaiko, kuris jį nervino, dažnai vartojo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus, priekabiaudavo. Šias aplinkybes įrodinėjo nurodydama 2014 -11-16 įvykio dėl ieškovo bandymo nusižudyti, 2015 06 28 įvykio dėl smurto atsakovės atžvilgiu ir kitas aplinkybes.
    2. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. CPK 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis.
    3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių patikimų atsakovės neištikimybės įrodymų.
    4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Nors pirmosios instancijos teismas atsakovės paaiškinimus atmetė kaip nepatikimus ir kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tačiau kolegijos nuomone, liko nepaneigti apeliantės argumentai, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės susirašinėjimo su kitu vyriškiu. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovė naudojosi ieškovo kompiuteriu, neginčijo, kad atsakovės facebook paskyros slaptažodžių duomenys jam buvo žinomi, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas taip pat galėjo laisvai naudotis atsakovės facebook paskyra. Tai patvirtina aplinkybė, jog būtent ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo vos po mėnesio (2015 m. gruodžio 30 d.) po atsakovės V. M. ir E. V. vardu vykusio susirašinėjimo (2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais) facebook paskyroje ir pateikė į bylą jo išrašą. Kolegijos nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų leidžiančių konstatuoti atsakovės neištikimybės faktą, nes atsakovės vardu vykęs susirašinėjimas su E. V. įvairiais nešvankiais žodžiais, siuntinėjant nuotraukas, pokalbio su sutuoktiniu, vykusio 2015-11-27, įrašas, kuriame ji nurodė, kad galvoja apie kitą vyrą, parodo atsakovės įžeidžiantį, žeminantį elgesį sutuoktinio atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų faktiškai susitikėjusi ar intymiai bendravusi su paminėtu E. V., ar kad su juo vėliau kartu gyvenusi po 2015-11-28 dienos, kuomet atsakovė su sūnumi paliko sutuoktinį ir išsikėlė gyventi pas savo tėvus (CPK 178 str.).
    5. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių argumentus dėl ieškovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu.
    1. Nors teismas nurodė, kad dėl ieškovo fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, išskyrus atsakovės paaiškinimus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, tačiau byloje esantys duomenys apie ieškovo netinkamą elgesį namuose prieš sutuoktinę 2015 06 28 (1 tomas, b. l. 101-102, 119, 167), patvirtina, kad tarp šalių vyko konfliktai, ieškovui atsakovė buvo iškvietusi policiją; atsakovė išėjo iš namų po 2015 11 27 įvykusio konflikto, kurio metu ieškovas pareikalavo jai išsikraustyti iš jo motinos buto, o atsakovė vėliau ne kartą siūlė susitaikyti ir siekė išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas nesutiko. Iš byloje esančių medicininių duomenų išrašų matyti, kad tiek ieškovas tiek atsakovė turėjo ( - ), kurie tikėtinai sąlygojo abiejų sutuoktinių netinkamą elgesį šeimoje.
    2. Daroma išvada, jog ieškovas tinkamai neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali būti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo. Vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu, nepakankamu dėmesiu vienas kitam, nelojalumu. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Nors apeliantė teigia, kad nėra konkrečių jos kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų, tačiau su tokiu teiginiu nesutiktina. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, antstolės R. S. 2016 02 06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio apie šalių pokalbius telefonu bei susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis, tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo vienas kitam nelojalūs, dažnai konfliktavo, negerbė vienas kito, todėl kolegija, sprendžia, kad dėl santuokos išrimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.
    3. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Taigi, pripažinus, kad dėl santuokos nutraukimo yra ieškovo kaltė, o atsakovei neginčijant savo kaltės dėl santuokos iširimo, iš esmės nėra svarbu, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nes tai neturi reikšmės teismo sprendimui, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    4. Ši sprendimo dalis naikintina, pripažįstant abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo.

27Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

    1. Apeliantės teigimu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su atsakove, kadangi vaiko tėvas gyvena vienas ir negalės tinkamai pasirūpinti mažamečiu vaiku, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pats ieškovas sutiko, kad tuo metu 1 metukų ir 3 mėnesių sūnus gyventų su atsakove.
    1. CK 3.156 straipsnio 2dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
    1. Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu(ieškovu), motyvuodamas tuo, kad vaiko motina nesugeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, ji neprognozuojamo charakterio. Atsakovė priešieškiniu prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, motyvuodama tuo, kad ieškovas 2015 12 14 išsiveždamas sūnų laikinai gyventi pas save, jo negrąžino, jis pats neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, tapo nervingas, nekantrus, todėl mažamečio vaiko interesus labiau atitiktų mažamečio vaiko gyvenimas kartu su motina.
    1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės asmeninės savybės nėra tinkamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ja, todėl vaiko gyvenamąją nustatė kartu su tėvu. Tačiau teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų nesukels vaikui gyvenamosios vietos aplinkos pasikeitimo pasekmių, kad abiejų tėvų ryšys su vaiku stiprus, kad vaikas noriai bendrauja su abiem tėvais, todėl sprendė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų nepažeis vaiko interesų. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 01 21 išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 tomas b. l. 66-68 ), Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 01 22 išvados (1 t.b.l. 69, 115-116).
    2. Iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo sveikatos sutrikimų. Ieškovas 2014m. lapkričio 17-18 dienomis gydėsi VĮ ( - ) klinikinės ligoninės ( - ) klinikos ( - ) sektoriuje dėl ( - ) (1 t. b. l. 71-73, 118); VšĮ ( - ) pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 01 22, 2016 01 29 pažymose nurodyta, kad atsakovė V. M. 2015 m. gruodžio 17, 23 d., 2016 01 22 lankėsi pas ( - ) sveikatos būklės nustatymui, konsultacijoms, jai nustatytas ( - ), gydymui rekomenduotos ( - ) konsultacijos, kurias paskutinį kartą lankė 2016 01 27, medikamentinis gydymas jai netaikytas (1 tomas b. l. 100, 120, 129, 161).
    3. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal teismo 2016-02-26 nutartį vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka (1 t. b. l. 122, 2 t. b. l. 21-25).
    4. Iš prie apeliacinio skundo atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2016 02 26 iki šiol vaikas gyvena kartu su apeliante, jos tėvams priklausančiame gyv. name, esančiame ( - ), turi atskirą kambarį, vaikas lanko ( - ) mokyklos – darželio ( - ) ikimokyklinio ugdymo grupę ( - ), sveikatos pažymėjime nurodyta, kad vaikas yra sveikas, apeliantė (atsakovė) dirba ( - ) viešbučio ( - ) virtuvės darbuotoja (3 t.b.l. 76-84).
    5. Apeliacinės instancijos teismui Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-17 išvadoje nurodyta, kad ieškovas Ž. M. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kad bendrauja su vaiku jį savaitgaliais pasiimdamas į namus (3 t. b. l. 120-121). Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 03 20 išvadoje nurodyta, kad mama tinkamai rūpinasi vaiku, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat dėl tėvų tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tėvystės įgūdžių stokos abiems tėvams rekomenduota lankyti VšĮ ( - ) vykstančias psichologo konsultacijas. (3 t. b. l. 123-126, 127-129).
    6. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2016-02-26 nustačius laikiną vaiko gyvenamą vietą su motina, ji netinkamai rūpinasi vaiku ar kaip nors pažeidžia vaiko interesus, vaikas yra mažametis (3 m.) ir jam labiau reikalinga motinos globa, vaikas nuo gimimo iki šiol (išskyrus laikotarpį nuo 2015-12-14 iki 2016-02-26) nuolat gyvena su ja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad mažamečio vaiko interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove nei su tėvu. Todėl naikintina sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, šioje dalyje priimtinas priešingas sprendimas, tenkinamas priešieškinio reikalavimas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina (atsakove).
    7. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą bei teismo posėdyje išdėstytus teiginius, kad atsakovės rašytos žinutės bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti pokalbiai gerai iliustruoja atsakovės santykį su vaiku, o VšĮ ( - ) Ligoninės ( - ) vystymosi sutrikimu intensyvios reabilitacijos dienos stacionaro išrašas iš medicinos dokumentų Nr. ( - ), kuriame konstatuota lėtesnė vaiko raida visose srityse, bei apeliacinės instancijos teisme pateikti išrašai iš medicininių dokumentų apie šalių sūnaus L. susirgimus ir gydymą VšĮ ( - ) klinikinės ligoninės stacionare, VšĮ ( - ) ligoninėje (3 t.b.l. 140-143), nes šie duomenys neteikia pagrindo konstatuoti vaiko nepriežiūros ar netinkamo motinos elgesio su vaiku.

28Dėl išlaikymo priteisimo.

    1. Ginčo esmė – ar pagrįstai iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui L. M., gim. ( - ), po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
    1. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
    2. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
    3. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir patenkinti priešieškinio reikalavimą ir iš ieškovo priteisti periodinį išlaikymą sūnui sumoje 130 Eurų kas mėnesį būtent nuo 2016-02-26, t.y. nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išlaidas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
    4. Kolegijos vertinimu, dėl teiktino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas yra darbingo amžiaus, turi specialybę, kitų išlaikytinių neturi, gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl yra pajėgus teikti 130 Eur išlaikymą vaikui.
    5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, naikintina sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas ir priteistas V. M. sūnaus L. M. išlaikymui po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrus Ž. M.. Dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas, tenkintinas priešieškinio reikalavimas ir iš ieškovo sūnaus L. M. išlaikymui priteistina po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-26 iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant V. M..
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
    1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, analogišką nustatytai 2016 04 01 nutartimi laikinajai tėvo bendravimo su vaiku tvarkai ir panaikinti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą motinos bendravimo su vaiku tvarką.
    2. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jeigu teismas nuspęs nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, jis neprieštarauja teismo nustatytai laikinajai jo bendravimo su vaiku tvarkai.
    3. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).
    4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, naikintina sprendimo dalis, kuria nustatyta motinos bendravimo tvarka su vaiku, ir nustatytina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Kadangi esminių nesutarimų tarp tėvų dėl pirmosios instancijos teismo 2016 04 01 nutartimi nustatytos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ( 2 t. b. l. 116-120) nėra, todėl atsižvelgtina į abiejų šalių siūlomą tvarką.
    1. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą pažeidimo iš dalies priėmė neteisingą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str.). Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimas pakeistinas, panaikintinos sprendimo dalys dėl santuokos nutraukimo dėl V. M. kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su Ž. M., išlaikymo vaikui priteisimo iš Ž. M., V. M. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šiose dalyse priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
    1. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, turėjo 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą (1 t. b. l. 6, 9-10, 2 t. b. l. 103-104).
    1. Atsakovė paduodama priešieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 41 Eur už priešieškinį (1 tomas b. l. 37, 150), 520 Eur už advokato pagalbą (1 tomas b. l.151-154). Spręstina, kad atsakovės reikalavimai patenkinti 70 proc., nes pagrindinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ieškinio ir priešieškinio atžvilgiu netenkintas, kitas ieškinio reikalavimas tenkintas tik dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir prievolės kreditoriui, priešieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo ir tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkinti. Todėl atitinkamai sprendimo dalis, kuria V. M. priteista 341 Eur bylinėjimosi išlaidų Ž. M. naikintina, ir iš ieškovo Ž. M. priteistina 364 Eur už advokato pagalbą ir 21 Eur žyminio mokesčio, iš viso 385 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Atsakovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymą, atstovavimą) bei 41 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurias prašo priteisti iš ieškovo (CPK 98 str.). Apeliacinio skundo reikalavimas dėl kito sutuoktinio kaltės netenkintas, kitas neturtinis reikalavimas – dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei turtinis - dėl išlaikymo vaikui priteisimo laikytini tarpusavyje susijusiais, išvestiniais iš pirmojo (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ir laikytini vienu tenkintinu reikalavimu. Todėl iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (50 proc.), jai iš ieškovo priteistina 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą ir 20, 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 dalis, 98 str.) .
    1. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo), iš ieškovo valstybei priteistinas 46, 80 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo apeliantė atleista (dėl išlaikymo vaikui priteisimo pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.) (CPK 85 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamu atveju valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su pašto išlaidomis sudaro 13, 85 Eur, todėl iš šalių priteistina po 6, 90 Eur .

30Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą pakeisti. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl V. M. kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su Ž. M., išlaikymo vaikui priteisimo iš Ž. M., V. M. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: Nutraukti santuoką tarp Ž. M. (asmens kodas – ( - ) ir V. M. (asmens kodas – ( - ) sudarytą ( - ) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. ( - )), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. (asmens kodas - ( - ) gyvenamąją vietą su motina V. M.. Priteisti iš Ž. M. sūnaus L. M. išlaikymui po 130 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016-02-26 iki L. M. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti V. M.. Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką: Ž. M. turi teisę ir pareigą su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauti I bei III ir kas antro mėnesio V savaitgalį, L. M. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos, esančios adresu ( - ), penktadienį 18 val. ir grąžinant į namus sekmadienį 17 val.; Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per šventes sekančia tvarka: Neporiniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.; Poriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; Neporiniais metais per L. M. gimtadienį, pasiimdamas L. M. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. (jeigu tai yra nedarbo diena) arba 16 val. iš ugdymo įstaigos, jei tai yra darbo diena, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19.00 val.; Tėvo dieną, pasiimdamas L. M. iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.; Ž. M. su savo nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja per kasmetines Ž. M. darbo atostogas, pasiimant L. M. iš gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 19 val. Atostogų dienų skaičius ribojamas iki 30 d. per metus, tačiau šis laikotarpis gali būti išskaidytas dalimis. Apie planuojamas atostogas Ž. M. informuoja V. M. prieš dvi savaites el. paštu ar SMS žinute; Jeigu Ž. M. dėl svarbių priežasčių pagal nustatytą bendravimo tvarką negali sūnaus pasiimti nustatytą valandą, tuomet V. M. privalo sudaryti sąlygas L. M. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ne vėliau kaip iki 20 valandos. Kai pagal bendravimo tvarką L. M. praleidžia šventes (pvz. Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, L. M. gimtadienis) su V. M., V. M. privalo sudaryti sąlygas Ž. M. susitikti su L. M., pasveikinti, perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip 1 valandą; L. M. susirgus, šalys viena kitą privalo nedelsiant informuoti apie L. M. sveikatos būklę telefonu. Priteisti iš Ž. M. 385 Eur bylinėjimosi išlaidų V. M..

32Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš Ž. M. 320, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme V. M..

34Priteisti iš Ž. M. 53, 70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. valstybei.

35Priteisti V. M. 6, 90 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. valstybei.

36Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant apeliantei (atsakovei) V. M. ir jos atstovei... 3. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovas Ž. M. patikslintame ieškinyje (2 tomas b. l.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį ir... 9. 1. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi 10. 2. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi 11. 2.1. Poriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdama L. M.... 12. 2.2. Neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdama L. M.... 13. 2.3. Poriniais metais per L. M. gimtadienį, pasiimdama 14. 2.4. Neporiniais metais per tėvo gimtadienį, pasiimdama 15. 2.5. Motinos dieną, pasiimdama L. M. iš gyvenamosios... 16. 3. V. M. su savo nepilnamečiu sūnumi 17. 4. Jeigu V. M. pagal nustatytą bendravimo tvarką,... 18. 5. Kai pagal bendravimo tvarką, L. M. praleidžia... 19. 6. L. M. susirgus, šalys viena kitą privalo nedelsiant... 20. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 21. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės... 22. išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016-02-26... 23. Teisėjų kolegija... 24. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pripažino,... 27. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
    28. Dėl išlaikymo priteisimo.
        29. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme. 30. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Kauno apylinkės teismo 2016-09-14 sprendimą pakeisti. Ieškinį ir... 32. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 33. Priteisti iš Ž. M. 320, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų... 34. Priteisti iš Ž. M. 53, 70 Eur bylinėjimosi išlaidų... 35. Priteisti V. M. 6, 90 Eur... 36. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....