Byla 2-1525-330/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankroto administratorės prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankrotą tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankroto byloje (Nr. B2-905-638/2018); suinteresuoti asmenys – E. S., M. Š., E. T

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankroto administratorės prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankrotą tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankroto byloje (Nr. B2-905-638/2018); suinteresuoti asmenys – E. S., M. Š., E. T.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei UAB „Karkasas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Karkasas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

52.

6Pareiškėja UAB ,,Karkasas“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadovu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas asmuo E. S., nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. – suinteresuotas asmuo E. T., o nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – suinteresuotas asmuo M. Š.. Bankroto administratorė nurodė, kad E. T. ir E. S. nebuvo faktiniai įmonės vadovai, nes jų vadovavimo laikotarpiu įmonė veiklos nebevykdė. Faktiniu įmonės vadovu buvo M. Š..

73.

8Pareiškėja nurodė, kad M. Š. buvo geriausiai žinoma apie įmonės finansinę būklę, turtą, gaunamas pajamas ir įsiskolinimus kreditoriams. Įmonės vadovas, suvokdamas sunkią įmonės finansinę padėtį, siekdamas išvengti atsakomybės dėl netinkamo savo, kaip vadovo, pareigų vykdymo, sudarė fiktyvią įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei fiktyvius akcininko sprendimus dėl vadovo pakeitimo. Pareiškėja pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai, todėl darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo M. Š. sąmoningai slepia duomenis, reikšmingus nustatant įmonės bankroto priežastis ir galimai neteisėtus sandorius. Bankroto administratorės vertinimu, suinteresuotas asmuo neįvykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, galbūt jų neišsaugojo, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

94.

10Bankroto administratorės vertinimu, įmonė nemokia tapo dar 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau suinteresuotas asmuo M. Š. nevykdė pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesą, pasitraukė iš vadovo pareigų, tretiesiems asmenims perleido įmonės turtą. Tokie nesąžiningi įmonės vadovo veiksmai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp UAB „Karkasas“ finansinės padėties pabloginimo ir kilusių padarinių – įmonės bankroto bylos iškėlimo.

115.

12Suinteresuotas asmuo M. Š. prašė bankroto administratorės pareiškimą dėl BUAB „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną jis nebuvo nei įmonės vadovas, nei akcininkas. Paaiškino 2017 m. sausio 13 d. perleidęs įmonės akcijas E. S.. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie reikalavimo perduoti bendrovės dokumentaciją ir/ar vykdyti kitas įstatyme nustatytas prievoles įteikimą paskutiniam įmonės vadovui E. T.. Aiškino, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir neturėjo pradelstų įsiskolinimų, todėl ir pareiga nurodytu laikotarpiu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatsirado.

136.

14BUAB „Karkasas“ kreditorė UAB „Autokausta“ prašė bankroto administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad administratorė nenurodė objektyvių aplinkybių dėl buvusio BUAB „Karkasas“ vadovo M. Š. tyčinių veiksmų, sąmoningai prieš įmonės interesus nukreiptos veiklos. Kreditorės nuomone, prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėjo, jog vadovaujant M. Š., atsakovė UAB „Karkasas“ veikė sąžiningai ir protingai, dėjo maksimalias pastangas, kad gautų pelningus darbų užsakymus, jog galėtų įsigyti statybinių medžiagų už kaip įmanoma mažesnes kainas. Taip pat nurodė, kad BUAB „Karkasas“, nors ir liko skolinga kreditorei UAB „Autokausta“, tačiau buvęs jos vadovas M. Š. dėjo maksimalias pastangas skolai padengti. Kreditorės nuomone, BUAB „Karkasas“ bankrotą lėmė ne vadovo neteisėti veiksmai, neveikimas ar nesąžiningumas, bet verslo nesėkmė.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

167.

17Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Karkasas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

188.

19Teismas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Karkasas“ bankroto bylą, įmonės vadovu buvo E. S.. Įvertinęs suinteresuoto asmens M. Š. pateiktus dokumentus, kuriais šis grindė įmonės akcijų perleidimą ir įmonės dokumentų perdavimą naujajam akcininkui, teismas nustatė pateiktų įrodymų trūkumus. Teismas pažymėjo, kad pateiktas dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktas neatitinka elementarių dokumentų rengimo reikalavimų, keliamų privačių juridinių asmenų dokumentams (juridinių asmenų vardu sudarytas dokumentas pasirašytas dviejų fizinių asmenų, dokumente nėra juridinio asmens antspaudo, nėra kitų juridinį asmenį identifikuojančių rekvizitų ir duomenų, nėra išvardinti perduodami dokumentai). Teismas akcentavo aplinkybę, jog šiame dokumente nurodoma, kad naujajam akcininkui buvo perduotos įmonės lėšos, tačiau šios lėšos ir įmonės dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Kadangi nepateikta duomenų, jog įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti paskutiniam įmonės vadovui (pagal juridinių asmenų registro duomenis), teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad įmonės dokumentaciją ir turtą bankroto administratorei turėjo perduoti suinteresuotas asmuo E. T..

209.

21Teismas, remdamasis nutartyje iškelti UAB „Karkasas“ bankroto bylą nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad pagal 2015 metų balansą įmonės mokėtinos sumos viršijo pusę jos turto vertės, įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams, o jos atsiskaitymai sutriko 2013 metais. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad 2016 metais įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikio pobūdžio ir įmonė buvo nemoki. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad M. Š. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri nebuvo vykdoma, o tai lėmė įsiskolinimų kreditoriams didėjimą.

2210.

23Teismas pažymėjo, kad UAB „Karkasas“ dokumentai bankroto administratorei iki šiol nėra perduoti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo M. Š., būdamas UAB „Karkasas“ vadovu, netvarkė buhalterinės apskaitos, nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tokiais veiksmais dar labiau pablogindamas finansinę įmonės padėtį.

2411.

25Teismas nustatė, kad per du mėnesius UAB „Karkasas“, vadovaujama M. Š., pardavė dešimt transporto priemonių. Nesant duomenų, už kokią kainą buvo parduotos transporto priemonės, teismo vertinimu, spręstina, kad visi transporto priemonių pardavimo sandoriai buvo įmonei nenaudingi, iš esmės pabloginę jos padėtį ir sąlygoję įmonės bankrotą. Teismas pažymėjo, jog nors 2017 m. sausio 13 d. sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau tai nagrinėjamos bylos kontekste leidžia manyti, kad akcijų perleidimo sandoris buvo itin nenaudingas įmonei, sukėlė įmonės bankrotą, dokumentų, grynųjų pinigų ir veiklos praradimą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo riziką. Teismas sprendė, kad, likus penkiems mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir perleidus įmonei priklausančias transporto priemones, taip pat perleidus faktiškai nemokios įmonės akcijas asmeniui, neketinančiam tęsti įmonės veiklos ir imtis aktyvių bei efektyvių priemonių atkurti įmonės mokumą, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

26III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2712.

28Suinteresuotas asmuo M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti prašymą dėl UAB „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2912.1.

30Teismas konstatavo, kad dokumentų perdavimo – priėmimo aktas neatitinka elementarių reikalavimų, tačiau nenurodė, kur tokie reikalavimai įtvirtinti. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, nurodytas aktas buvo sudarytas tarp fizinių, o ne tarp juridinių asmenų. Teismas neturėjo pagrindo šio įrodymo vertinti kritiškai bei tuo pagrindu daryti išvadą, jog tokiu būdu buvo siekiama išvengti dokumentų perdavimo bankroto administratorei. Nebuvo pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo, nustačius, jog pagal pateiktus įrodymus jis neturėjo pareigos bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus.

3112.2.

32Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi įmonės transporto priemonių perleidimo sandoriai įmonei buvo nenaudingi. Teismas, vertindamas šiuos sandorius, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes atitinkamų argumentų bankroto administratorė teismui pateiktame procesiniame dokumente (prašyme) nenurodė. Administratorei tokių aplinkybių nenurodžius, o teismui šiuos sandorius įvertinus, buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė išreikšti savo poziciją sprendžiamu klausimu. Suinteresuotam asmeniui netekus įmonės vadovo pareigų, jis neturėjo galimybės pateikti teismui šių sandorių teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Vien tai, kad dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei, nesudaro pagrindo konstatuoti šių sandorių nenaudingumą. Tokios teismo išvados grindžiamos prielaidomis.

3312.3.

34Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcijų perleidimo sandoris įmonei buvo nenaudingas, kad lėmė bankrotą, įmonės dokumentų ir turto praradimą. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias įmonės vadovo pareigas, fizinio asmens vertybinių popierių perleidimą. Įstatyme nenumatytas draudimas fiziniam asmeniui perleisti asmeninės nuosavybės teise valdomas akcijas. Nenumatyta akcijų savininko pareiga jų perleidimo sandorį sudaryti tik įsitikinus pirkėjo sąžiningumu ir suinteresuotumu tęsti įmonės veiklą.

3512.4.

36Teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo nemoki. Teismo analizuoti įmonės finansinės atskaitomybės duomenys nerodo įmonės nemokumo. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog apskaityti įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti. Be to, vien nesavalaikis bankroto bylos inicijavimas nesudaro pakankamo pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoto asmens vadovavimo metu įmonė buvo nemoki, o jeigu ir buvo nemoki – neįrodytas esminis jos padėties pabloginimas.

3713.

38Pareiškėja BUAB „Karkasas“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens M. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

3913.1.

40Teismas pagrįstai sprendė, jog veiklą vykdžiusios įmonės faktiniu vadovu buvo tik M. Š., o kiti suinteresuoti asmenys įmonės vadovais nebuvo. Akivaizdu, jog siekiant sudaryti kliūtis bankroto priežasčių tyrimui, buvo sudarytas fiktyvus akcijų perleidimo sandoris. Suinteresuotas asmuo, būdamas atsakingas, turėjo pasidomėti kokiam asmeniui įmonės akcijos perleidžiamos. Įmonės akcijų perleidimas asmeniui, neketinančiam tęsti įmonės veikos, laikytinas tyčinio bankroto požymiu.

4113.2.

42Įmonės lėšų perdavimas naujajam akcininkui laikytinas jų (lėšų) slėpimu. Iš pateikto įmonės turto perdavimo – priėmimo akto nėra galimybės nustatyti turto sudėties. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentams keliami aukštesni sudarymo ir tvarkymo reikalavimai. Teismas pagrįstai įmonės dokumentų neišsaugojimą pripažino tyčinio bankroto požymiu.

4313.3.

44Teismas pagrįstai vertino įmonės sudarytus transporto priemonių perleidimo sandorius. Atitinkamos aplinkybės buvo nurodytos pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl šių aplinkybių.

4513.4.

46Teismas pagrįstai konstatavo įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Įmonės 2014 ir 2015 metų balansų duomenys rodo akivaizdų įmonės nemokumą.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4814.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5015.

51Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Karkasas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.

5216.

53Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

5417.

55Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnyje) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

5618.

57Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios teisinės nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

5819.

59Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pripažino BUAB ,,Karkasas“ bankrotą tyčiniu, nusprendęs, jog įmonės valdymo organai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jog įmonei esant nemokiai sudarė jai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, kurie lėmė įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybių sumažinimą, jog buhalterinė apskaita įmonėje buvo vykdoma netinkamai, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto, kas trukdo nustatyti įmonės turtinę padėtį. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visuma tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose.

6020.

61Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apskųstos nutarties motyvus ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl apskųsta teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.

62Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo

6321.

64Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

6522.

66ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

6723.

68Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su įmonės valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pažeidimu, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo momento, išimtinai vadovavosi nutartyje, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nustatytomis aplinkybėmis. Teismas, vadovaudamasis finansinės atskaitomybės duomenimis bei jų analize, atlikta įmonės bankroto bylos iškėlimo metu, nustatė, kad įmonė 2015 metais turėjo turto už 180 437 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 30 568 Eur, trumpalaikis turtas – 149 869 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 50 593 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 97 057 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 219 Eur), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 254 Eur. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė 2016 metais buvo nemoki, kadangi pagal nurodytus duomenis jos mokėtinos sumos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, ji turėjo įsiskolinimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjo apeliantas) neįvykdė pareigos inicijuoti nemokia tapusios įmonės bankroto procesą ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės nuostolius, įsiskolinimus kreditoriams, be to, perleido turėtas įmonės akcijas prieš bankroto bylos įmonei iškėlimą.

6924.

70Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės nemokumas nustatomas vertinant ne visus įmonės turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas akcentavo balanse nurodyto įmonės turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, tačiau nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio. Taigi nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog teismo nurodytu laikotarpiu įmonės padėtis atitiko įstatyme nurodytus nemokumo kriterijus. Teismo nustatyta įmonės įsiskolinimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams suma pati savaime nepagrindžia, kad tokio dydžio įsiskolinimai teismo nustatytu laikotarpiu sąlygojo įmonės nemokumo būseną. Minėta, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, grindžiamos tikimybių principu, negali būti pripažintos pakankamomis sprendžiant dėl tyčinio bankroto. Pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės valdymo organo pareigos pažeidimo sprendė faktiškai nenustatęs UAB ,,Karkasas“ nemokumo momento, todėl šio teismo išvada, kad įmonės valdymo organas 2016 metais (manytina, tų metų pradžioje) turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, stokoja pagrįstumo.

7125.

72Kita vertus, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Šiuo aspektu itin reikšmingos teismo išvados dėl atsakovės atsiskaitymų vykdymo pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi tyčinis bankrotas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali būti konstatuotas tik tada, jei būtų nustatyta, kad, įmonės valdymo organui nesikreipiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja ne vien su formaliu CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu, bet su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

7326.

74Pirmosios instancijos teismas suformulavo kategorišką išvadą, jog įmonės valdymo organo neveikimas (bankroto proceso neinicijavimas) pažeidė kreditorių interesus, nes buvo didinami įsipareigojimai, o vėliau buvo perleistos ir įmonės akcijos, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą dėl kreditorių interesų pažeidimo. Nustačius įmonės nemokumo momentą, turėjo būti vertinama, kokius realius padarinius sukėlė įmonės valdymo organo neteisėtas neveikimas, t. y. kokia įmonės padėtis buvo nemokumo momentu ir kiek ji tapo sudėtingesnė neveikimo ar uždelsimo veikti laikotarpiu. Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko. Jo išvados dėl neigiamų delsimo inicijuoti bankroto procesą padarinių pripažintinos nepakankamai pagrįstomis.

7527.

76Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

7728.

78Pažymėtina, jog nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2016 metais (be kita ko, nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo būsenos pradžios momento), nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Karkasas“ valdymo organai pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kita vertus, kaip jau minėta, vien aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu buvo bloga, nuosekliai prastėjo ar net atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Net ir pritarus teismo išvadai dėl įmonės nemokumo fakto nurodytu laikotarpiu (o tokiai išvadai nėra pakankamo pagrindo), šiuo atveju nebuvo nustatyta, kokius padarinius sukėlė neteisėti įmonės valdymo organo veiksmai, t. y. kokiu būdu sumažėjo (išnyko) kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą. Tokiai išvadai buvo būtina nustatyti įmonės turtinę padėtį pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilimo momentu ir delsimo įvykdyti įmonės vadovui tenkančią pareigą laikotarpiu. Tokio tyrimo pirmosios instancijos teismas neatliko, o tai leidžia daryti išvadą, jog teismas nenustatė ir priežastinio ryšio, būtino kvalifikuoti įmonės bankrotą tyčiniu.

79Dėl nenaudingų ir nuostolingų sandorių

8029.

81Teismas nustatė, kad UAB „Karkasas“, vadovaujama M. Š., likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pardavė dešimt transporto priemonių. Pažymėjo, jog nesant duomenų, už kokią kainą buvo parduotos transporto priemonės, visi transporto priemonių pardavimo sandoriai laikytini įmonei nenaudingais, iš esmės pabloginusiais jos padėtį ir sąlygojusiais jos bankrotą. Pirmosios instancijos teismas įmonei nenaudingu sandoriu pripažino ir 2017 m. sausio 13 d. sudarytą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias atsakovės akcijas, tokiu būdu pasitraukdamas ir iš įmonės valdymo. Teismas pažymėjo, kad akcijų perleidimo sandoris, nors savaime nėra neteisėtas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste leidžiantis manyti, kad jis (sandoris) buvo itin nenaudingas įmonei, sukėlė įmonės bankrotą, dokumentų, grynųjų pinigų ir veiklos perspektyvų praradimą.

8230.

83Apeliacinio teismo vertinimu, nepakankamomis pripažinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įmonės nemokumo būsenos 2016 metais, nėra pagrindo įmonės sudarytų transporto priemonių perleidimo sandorių fakto pripažinti tyčinio bankroto požymiu. Kaip matyti iš motyvų pirmosios instancijos teismo nutartyje, nurodytų turto perleidimo sandorių nenaudingumo ir (ar) nuostolingumo požymių teismas neidentifikavo, vertindamas tik galimą (teismui labiau tikėtiną) jų sudarymo tikslą. Nurodyti sandoriai teismine tvarka nenuginčyti. Vien ta aplinkybė, jog bankroto proceso eigoje nepavyko nustatyti šių sandorių turinio ir sąlygų, savaime neleidžia daryti išvados dėl jų nenaudingumo ir (ar) neteisėtumo. Tuo tarpu teismo akcentuojama aplinkybė, jog praėjus keliems mėnesiams po nurodytų transporto priemonių perleidimo sandorių apeliantas pardavė įmonės akcijas ir buvo atšauktas ir įmonės vadovo pareigų, leidžia daryti tik prielaidą, jog tokiais veiksmais buvo siekiama nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimo bei tikrųjų nemokumo priežasčių nuslėpimo. Tačiau tokia prielaida dėl apelianto galimų tikslų, neatlikus išsamaus tyrimo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esant tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Siekiant konstatuoti, ar iš esmės teisėti sandoriai (duomenų apie jų neteisėtumą apeliacinis teismas neturi) pažeidė įmonės kreditorių interesus, turėjo būti nustatyta, ar įmonė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, kokių kreditorių tuo metu turėjo, kokiu tikslu įmonės turtas buvo parduotas, kur panaudotos ar kam perduotos pardavus turtą gautos lėšos. Tik tuo atveju, jeigu po tokio tyrimo būtų nustatytas turto perleidimo sandorių neteisėtumas (nenaudingumas), galėtų būti vertinami fizinių asmenų sudaryto akcijų perleidimo sandorio sudarymo tikslas, apelianto pasitraukimo iš atsakovės valdymo organo tikrosios aplinkybės. Juolab kad pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių akcijų perleidimo sandorio neteisėtumo požymių, iš byloje esančių duomenų nenustatyta šio sandorio ginčijimo aplinkybė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių aplinkybių, neturėjo pakankamo pagrindo tyčinio bankroto požymiais pripažinti įmonės sudarytų transporto priemonių perleidimo sandorių ir suinteresuotų asmenų sudaryto akcijų pirkimo – pardavimo sandorio faktų.

84Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

8531.

86Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį – apgaulingą ir netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. Š. įmonės bankroto administratorei nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, kas trukdo nustatyti nemokumo priežastis, išlieka galimybė nuslėpti įmonės turtą ir sudarytus sandorius. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

8732.

88Pažymėtina, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei teismui faktas, kaip ir faktas dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui, nesant byloje kitų įrodymų, patys savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organai nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

8933.

90Šios nutarties 17 punkte cituota aktuali kasacinio teismo praktika, jog tuo atveju, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

9134.

92Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo pritarimu bankroto administratorės nurodytiems argumentams, o identifikuodamas priežastinį ryšį, pateikė bendro pobūdžio teismų praktikos formuluotes dėl tokių įmonės valdymo organų veiksmais sukeltų (keliamų) padarinių, nesusiedama to su konkrečiomis nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Bankroto administratorė nurodė, o pirmosios instancijos teismas pritarė tam, kad vieninteliu faktiniu įmonės vadovu ir akcininku buvo suinteresuotas asmuo M. Š.. Tačiau tokiu būdu iš esmės neatsižvelgta į akcijų pirkimo – pardavimo sutarties padarinius, nors kaip matyti iš kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, teismas tą sutartį pripažino teisėta (nefiktyvia). Nors pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens pateiktame dokumentų perdavimo - priėmimo akte pagrįstai įžvelgė objektyvių duomenų trūkumą, to nepakanka pripažinti, kad pasikeitus įmonės savininkui, jos dokumentų perdavimo procedūra nebuvo vykdoma. Taipogi aplinkybė, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, akcijas iš apelianto įgijęs ir vėliau įmonės valdymą perėmęs asmuo (asmenys) nedalyvavo teismo procese ir todėl negalėjo patvirtinti arba paneigti perdavimo – priėmimo akte nurodytų aplinkybių, nėra pakankama konstatuoti, kad paskutiniuoju valdymo organu, turinčiu pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, buvo apeliantas.

9335.

94Apeliacinis teismas pažymi, kad viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose lemia teismo aktyvumo pareigą, kuri apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl tyčinio bankroto vien pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir vieno iš suinteresuotų asmenų atsikirtimus, teismas savo procesinį sprendimą pagrindė labiau spėjimu dėl neteisėtų suinteresuoto asmens M. Š. veiksmų, sąlygojusių tyčinį įmonės bankrotą, ir tikėtinomis prielaidomis dėl tikrųjų šių veiksmų tikslų. Dėl kitų argumentų ir bylos procesinės baigties

9536.

96Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog priimdamas apskųstąją nutartį pirmosios instancijos teismas įasmenino tyčinio bankroto požymius atitinkančius įmonės valdymo organo veiksmus, t. y. iš esmės pripažino suinteresuoto asmens M. Š. kaltę dėl tyčinio bankroto. Tai lėmė, jog ir didžioji dalis atskirojo skundo argumentų skirta paneigti apelianto asmeninę atsakomybę. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, šiame bankroto proceso etape neturėtų būti siekiama nustatyti konkrečių dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų, atriboti kiekvieno jų atsakomybę, konkrečius veiksmus susieti su konkrečiu asmeniu. Juolab kad ir atitinkamos perteklinės teismo išvados neturėtų sudaryti sąlygų tam tikrų aplinkybių laikyti prejudicinėmis kituose galimuose teisminiuose procesuose.

9737.

98Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, netinkamai nustatė įmonės nemokumo atsiradimo momentą, o priežastinio ryšio iš esmės nenustatinėjo, jo egzistavimą grįsdamas abstrakčiais ir nuo bylos duomenų atsietais motyvais, tyčinio bankroto nustatymo požymius konstatuodamas atribotai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamo tyčinio bankroto apibrėžimo, neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių. Tai lėmė nepakankamą teismo procesinio sprendimo motyvavimą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl UAB „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9938.

100Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

10139.

102Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais (išreikalaujant naujus įrodymus bei gaunant papildomus paaiškinimus), panaikinus apskųstąją nutartį BUAB „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

10340.

104Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako.

105Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

106Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. 2.... 6. Pareiškėja UAB ,,Karkasas“ bankroto administratorė pateikė teismui... 7. 3.... 8. Pareiškėja nurodė, kad M. Š. buvo geriausiai žinoma apie įmonės... 9. 4.... 10. Bankroto administratorės vertinimu, įmonė nemokia tapo dar 2014 m. gruodžio... 11. 5.... 12. Suinteresuotas asmuo M. Š. prašė bankroto administratorės pareiškimą dėl... 13. 6.... 14. BUAB „Karkasas“ kreditorė UAB „Autokausta“ prašė bankroto... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 7.... 17. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Karkasas“... 18. 8.... 19. Teismas nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB... 20. 9.... 21. Teismas, remdamasis nutartyje iškelti UAB „Karkasas“ bankroto bylą... 22. 10.... 23. Teismas pažymėjo, kad UAB „Karkasas“ dokumentai bankroto administratorei... 24. 11.... 25. Teismas nustatė, kad per du mėnesius UAB „Karkasas“, vadovaujama M. Š.,... 26. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 27. 12.... 28. Suinteresuotas asmuo M. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 29. 12.1.... 30. Teismas konstatavo, kad dokumentų perdavimo – priėmimo aktas neatitinka... 31. 12.2.... 32. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visi įmonės transporto priemonių... 33. 12.3.... 34. Teismas nepagrįstai sprendė, kad akcijų perleidimo sandoris įmonei buvo... 35. 12.4.... 36. Teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo pažeidė pareigą... 37. 13.... 38. Pareiškėja BUAB „Karkasas“ bankroto administratorė UAB „Bankroto... 39. 13.1.... 40. Teismas pagrįstai sprendė, jog veiklą vykdžiusios įmonės faktiniu vadovu... 41. 13.2.... 42. Įmonės lėšų perdavimas naujajam akcininkui laikytinas jų (lėšų)... 43. 13.3.... 44. Teismas pagrįstai vertino įmonės sudarytus transporto priemonių perleidimo... 45. 13.4.... 46. Teismas pagrįstai konstatavo įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. 14.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 50. 15.... 51. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 52. 16.... 53. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 54. 17.... 55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3... 56. 18.... 57. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines... 58. 19.... 59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi... 60. 20.... 61. Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apskųstos... 62. Dėl įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymo... 63. 21.... 64. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs,... 65. 22.... 66. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal... 67. 23.... 68. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su įmonės valdymo... 69. 24.... 70. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą įmonės... 71. 25.... 72. Kita vertus, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats... 73. 26.... 74. Pirmosios instancijos teismas suformulavo kategorišką išvadą, jog įmonės... 75. 27.... 76. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai... 77. 28.... 78. Pažymėtina, jog nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2016 metais (be... 79. Dėl nenaudingų ir nuostolingų sandorių ... 80. 29.... 81. Teismas nustatė, kad UAB „Karkasas“, vadovaujama M. Š., likus keliems... 82. 30.... 83. Apeliacinio teismo vertinimu, nepakankamomis pripažinus pirmosios instancijos... 84. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo... 85. 31.... 86. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2... 87. 32.... 88. Pažymėtina, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui bei... 89. 33.... 90. Šios nutarties 17 punkte cituota aktuali kasacinio teismo praktika, jog tuo... 91. 34.... 92. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas... 93. 35.... 94. Apeliacinis teismas pažymi, kad viešojo intereso egzistavimas bankroto bylose... 95. 36.... 96. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog priimdamas apskųstąją nutartį... 97. 37.... 98. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme... 99. 38.... 100. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 101. 39.... 102. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio... 103. 40.... 104. Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstą teismo nutartį panaikinti ir įmonės... 105. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 106. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą...