Byla e2-5546-323/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutavusios I. G. individualios įmonės ir bankroto administratoriaus S. B. ieškinį atsakovui I. G. dėl turtinės žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti bankrutavusiai I. G. IĮ iš atsakovo 687,84 Eur žalai atlyginti, bankroto administratoriui S. B. – 3 040 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovų prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-925-613/2017 I. G. IĮ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. B.. Nutartis įsiteisėjo 2017-02-14. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-22 nutartimi patvirtino bankrutuojančios I. G. IĮ 1 520 Eur administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017-08-02 kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro – 1 520 Eur atlyginimas bankroto administratoriui, 1 520 Eur administravimo išlaidoms. Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-26 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios I. G. IĮ kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas 8 248,32 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-18 nutartimi bankrutuojančią I. G. IĮ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

9Dėl žalos atlyginimo

10Įmonių bankroto įstatymas įtvirtina įmonės administracijos vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokia, o to nepadarius padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolimesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatytos pareigos pažeidimas.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011; ir kt.).

12Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

13Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos I. G. IĮ pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Tuo tarpu atsakovas, kuris nuo pat įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre (( - )) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo jos savininkas ir vadovas, įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nevykdė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Taigi nėra abejonių, kad įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai I. G. IĮ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 6.245, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo įmonei ir jo kreditoriui faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovės bankrutavusios I. G. IĮ reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 687,84 Eur žalos atlyginimui (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

15Dėl administravimo išlaidų

16Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Pažymėtina, kad prašomi atlyginti nuostoliai, patirti administruojant bankrutavusią I. G. IĮ, atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

17Šiuo atveju I. G. IĮ jau 2010 metais turėjo kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturėjo, todėl jau 2010 metais įmonė buvo nemoki ir atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip minėta, šios pareigos atsakovas neįvykdė, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka pačiam atsakovui, tačiau atsakovas savo kaltės nepaneigė. Taigi darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už nuostolių, susijusių su bankrutavusios I. G. IĮ administravimo išlaidų padengimu, atsiradimą: jeigu atsakovas būtų įvykdęs Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio įpareigojimą ir kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo, nevykdant imperatyvios įstatyme nustatytos pareigos ir atsiradusios žalos – 3 040 Eur sumos administravimo išlaidoms padengti yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės savininko ir vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl ieškovo bankroto administratoriaus S. B. reikalavimas dėl 3 040 Eur administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas (ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

18Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Ieškovei bankrutavusiai I. G. IĮ esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

20Patenkinus ieškinį, ieškovui bankroto administratoriui S. B. iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 68 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Priteisti iš atsakovo I. G. 687,84 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 687,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutavusios I. G. individualios įmonės naudai.

24Priteisti iš atsakovo I. G. 3 040 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 040 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo bankroto administratoriaus S. B. naudai.

25Priteisti iš atsakovo I. G. 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

26Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

27Ieškovai per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Teismas... 4. teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti bankrutavusiai I. G. IĮ iš... 5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio... 6. Teismas... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos... 9. Dėl žalos atlyginimo... 10. Įmonių bankroto įstatymas įtvirtina įmonės administracijos vadovo... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos... 12. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 13. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos I. G. IĮ pateikė... 14. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui,... 15. Dėl administravimo išlaidų... 16. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius,... 17. Šiuo atveju I. G. IĮ jau 2010 metais turėjo kreditorinių įsipareigojimų,... 18. Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš... 19. Ieškovei bankrutavusiai I. G. IĮ esant atleistai nuo žyminio mokesčio... 20. Patenkinus ieškinį, ieškovui bankroto administratoriui S. B. iš atsakovo... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti iš atsakovo I. G. 687,84 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio... 24. Priteisti iš atsakovo I. G. 3 040 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų... 25. Priteisti iš atsakovo I. G. 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai... 26. Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 27. Ieškovai per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę...