Byla 2-7410-613/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant bankroto administratoriui M.Miliniui, atsakovei V. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Sizona“ ieškinį atsakovei V. G. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 51845,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2012-01-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB "Sizona" iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012-01-20. Administratoriumi paskirtas Mantas Milinis, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų surasti Įmonės turtą, dokumentus ir vadovą. Įmonės vadove iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė V. G.. Kadangi nustatytu adresu buvusiai įmonės vadovei pranešimų įteikti nepavyko, apie bankroto bylos iškėlimą ir reikalavimus buvusiai įmonės vadovei perduoti turtą ir dokumentus, paskelbta spaudoje. Tačiau atsakovė iki šiol bankroto administratoriui jokių dokumentų neperdavė. Bendrovės vadovė atsako akcininkams ir kreditoriams už įmonės veiklos vykdymą, jos dokumentų ir turto saugojimą bei bankroto bylos iškėlimo atveju - už jų perdavimą bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, neturėdamas jokių kitų duomenų ir dokumentų apie įmonės turtą, gavo juridinių asmenų registrui teiktą paskutinį įmonės balansą, pagal kurį matyti, kad 2004 metų gruodžio 31 dienai iš viso ieškovo trumpalaikis turtas sudarė 44266 Lt, tame tarpe atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 2469 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai - 41797 Lt. Ieškovo ilgalaikis turtas sudarė 7579 Lt. Nurodo, kad ieškovo teisinis statusas (bankrutuojanti įmonė) lemia būtinybę ginti viešąjį interesą, o šiuo atveju, viešasis interesas pasireiškia per ieškovo kreditorių interesų apsaugą, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami iš dalintino įmonės turto, iš ieškovo debitorių neatgautų sumų. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-23 nutartimi patvirtino 9886,75 Lt BUAB "Sizona" kreditorinių reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovė bankroto administratoriui nėra perdavusi jokių Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kreditorinių reikalavimų suma gali didėti. Ieškovas paaiškino, kad nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą bei pridėdamas įrodymus prie šio ieškinio, jau įrodė žalą ir jos dydį. Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė yra deliktinio pobūdžio, tai jau vien žalos faktas suponuoja atsakovės veiksmų neteisėtumo ir kaltės prezumpciją, t.y. ieškovas neturi įrodinėti atsakovės veiksmų neteisėtumo bei jos kaltės.Neteisėti veiksmai konstatuotini, jei asmuo pažeidžia jam nustatytą teisinę pareigą arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba nesilaiko tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui. Minėta LR CK nuostata reiškia tai, kad neteisėti veiksmai konstatuojami tuomet, kai pažeidžiamos įstatymo nuostatos. Remiantis teismų praktika, LR ABĮ, LR ĮBĮ, LR CK, įmonės vadovė yra atsakinga už įmonės veiklą, įmonėje esantį turtą, dokumentus, skolų iš įmonės debitorių atgavimą, teisinių veiksmų dėl šių skolų išieškojimo ėmimąsi, dokumentų bankroto administratoriui perdavimą. Kaip atskaitinga už įmonės apskaitos organizavimą ir turto išsaugojimą asmuo, nesant metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, parengtų apibendrinant vėlesnių įmonės finansinių metų duomenis, privalo perduoti bankroto administratoriui turtą, remiantis paskutiniais turimais įmonės finansiniais dokumentais. Nesant duomenų turto sudėties ir vertės pasikeitimus, atsakovė, kaip asmuo, atsakinga už turto išsaugojimą, privalo atlyginti įmonei žalą. Ieškovo nuomone, vadovaujantis LR CK 6.246 str., laikytina, kad atsakovė, būdamas bendrovės vadove ir atsakingu asmeniu už bendrovei priklausančių pinigų bei turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, veiksmų dėl debitorinių skolų atgavimo ėmimąsi, galimai pasisavindama minėtas pinigines lėšas bei turtą, neperduodama bankroto administratoriui jokių dokumentų, kurių pagrindu bankroto administratorius galėtų imtis teisinių veiksmų išieškoti tokias skolas iš debitorių, o galimai pasisavindama tokias lėšas, paimdama jas iš ieškovo debitorių, tačiau neapskaitydamas jų įmonės balanse, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, vadovaujantis LR CK 2.87 str. 7 d., LR CK 6.251 str. l d., privalo atlyginti visą ieškovui kaltais veiksmais padarytą žalą. Nesant jokių kitų ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, laikytina, kad visas materialus turtas atsakovės turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, taip pat bankroto administratoriui turėjo būti perduota įmonės buhalterija ir dokumentai apie įmonės skolininkus, kad būtų galima iš jų išieškoti skolas. Bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami iš įmonės turto, piniginių lėšų. Kadangi įmonei nebuvo perduotas 2004-12-31 balanse esantis turtas, taip pat dėl vadovės kaltės nebuvo gautos iš debitorių gautinos sumos, iš kurių būtų galima tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, vadinasi, įmonės kreditoriai patyrė nuostolius negautomis pajamomis neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai, t.y. 51845 Lt, ir prašo, vadovaujantis LR CK 6.249 str. l d., nurodytą sumą priteisti iš atsakovės.

3Atsakovė 2012-06-21 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes žalos ieškovui nepadarė ir turto nepasisavino. Atsakovė paaiškino, kad perduoti dokumentų nevengė, o jų bankroto administratoriui neperdavė, nes nebuvo informuota apie UAB „ Sizona" iškeltą bankroto bylą , kadangi nuo 2007 metų birželio mėnesio buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2008 iki 2012 metų gegužės mėnesio gyveno užsienyje. Nurodo, kad apie iškeltą bankroto bylą sužinojo iš gautos 2012-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7410-613/2012, po ko nedelsiant susisiekė su nurodytu bankroto administratoriumi telefonu ir elektroniniu paštu, paaiškino jam apie tai, kad įmonės dokumentai buvo sandėliuoti, kad reikalingas protingas laikas, per kurį galima dokumentus atgauti, parengti ir perduoti bankroto administratoriui. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas BUAB „Sizona" pateikė teismui duomenis apie įmonės turtą, vadovaudamasis tik 2004 metų Balanso ir Pelno Nuostolio ataskaita, o ne ataskaita, sudaryta nutarties iškelti bankroto bylą isiteisėjimo dienai, ieškovas pareiškė atsakovei kaltinimą dėl įmonės turto pasisavinimo nors įmonė ir po 2004 metų vykdė pilnavertę veiklą. 2004-12-31 balanse, kuriuo BUAB „Sizona" grindžia savo 51485,00 Lt ieškinio sumą , nurodytas trumpalaikis turtas sumai 44 266 ,00 Lt, iš kurio pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 41 797,00 Lt, tačiau 2005-12-31 UAB “Sizona” banko sąskaitos Nr. LT 257300010071425556 piniginis balansas sudarė 263,78 Lt, o kasoje tam pačiam ataskaitiniam laikotarpiui buvo 1116,81 Lt, kas bendroje sumoje 2005 metų gruodžio 31 dienai sudaro 1380,59 Lt. Ilgalaikis įmonės materialus turtas 7579,00 Lt, nurodytas 2004-12-31 balanse, buvo toliau naudojamas ir nudėvimas. Per 2005 m. UAB “Sizona” buvo įsigijusi dar keletą vienetų ilgalaikio materialaus turto. Apskaita rodo, kad visas turtas buvo nudėvėtas iki 2009 metų pabaigos, todėl jokios materialios vertės neturi.Taip pat atsiliepime atsakovė nurodo, kad 2005 metais pati suteikė UAB „Sizona" paskolas pagal paskolos sutartis Nr. 2005/01, 2005/02, 2005/03, 2005/04, 2005/05 bendrai sumai 40 000,00 Lt, ir įmonė su ja pilnai neatsiskaitė.

4Teismo posėdžio metu BUAB “Sizona” bankroto administratorius Mantas Milinis ieškinį palaikė pilnai, paaiškino, kad vadovė jokių įmonės dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, BUAB “Sizona” nuo 2005 metų valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įmokų nemokėjo, ataskaitų neteikė, todėl įmonės skola viršijo 100 procentų balansinės turto vertės. Bankroto iškėlimo dienai įmonėje balansas nesudarytas, todėl bankroto administratorius vadovaujasi paskutiniu įmonės 2004 metų balansu. Pagal jį įmonės turtas - 51845,00 Lt. Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad administratorius vadovaujasi senu įmonės balansu, tačiau nutarties įsiteisėjimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės balanso pati atsakovė bankroto administratoriui nėra pateikusi. Pagal Apskaitos įstatymo 19 str., ūkio subjektų dokumentai saugomi nustatyta tvarka. Jei pasikeičia ūkio subjektų vadovas, pareigas perima naujas vadovas, todėl atsakovė akivaizdžiai nevykdė jai, kaip vadovei, suteiktų pareigų.

5Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, paaiškino, kad įmonė nuo 2004 metų vykdė veiklą, atsakovė yra vienintelė įmonės akcininkė ir direktorė, nuo 2006 metų buvo vaiko priežiūros atostogose, išvykusi iš Lietuvos. Įmonės nelikvidavo, nes planavo grįžti į Lietuvą ir tęsti įmonės veiklą.

6Ieškinys atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012-01-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB "Sizona" iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2012-01-20; administratoriumi paskirtas Mantas Milinis. Įmonės vadove iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė V. G.. Kadangi nustatytu adresu buvusiai įmonės vadovei pranešimų įteikti nepavyko, apie bankroto bylos iškėlimą ir reikalavimus buvusiai įmonės vadovei perduoti turtą ir dokumentus, paskelbta spaudoje1 tačiau atsakovė bankroto administratoriui jokių dokumentų neperdavė. Atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad nebuvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą, buvo vaiko priežiūros atostogose ir buvo išvykusi iš Lietuvos.

8Bankroto administratorius, neturėdamas jokių kitų duomenų ir dokumentų apie įmonės turtą, gavo juridinių asmenų registrui teiktą paskutinį įmonės balansą, pagal kurį matyti, kad 2004 metų gruodžio 31 dienai iš viso ieškovo trumpalaikis turtas sudarė 44266 Lt, tame tarpe atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 2469 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai - 41797 Lt. Ieškovo ilgalaikis turtas sudarė 7579 Lt (b.l.12-16).

9Remiantis teismų praktika, LR ABĮ, LR ĮBĮ, LR CK, įmonės vadovė yra atsakinga už įmonės veiklą, įmonėje esantį turtą, dokumentus, skolų iš įmonės debitorių atgavimą, teisinių veiksmų dėl šių skolų išieškojimo ėmimąsi, dokumentų bankroto administratoriui perdavimą. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Aukščiausiojo Teismo praktikoje įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieš jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybė (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą. Tačiau kuomet vykdant veiklą didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

10Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Kadangi bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), tai padarytos žalos (nuostolių) faktas, kaip toks, yra ne tik viena iš būtinųjų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas (prielaida) konkrečius vadovo veiksmus (neveikimą) kvalifikuoti kaip neteisėtus (2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

11Bendrovės vadovas yra vienasmeninis bendrovės valdymo organas (LR ABĮ 37 str.1d.). Atsakovė, vadovaujantis LR CK 2.87 str. 7 d., LR CK 6.251 str. l d., privalo atlyginti visą ieškovui kaltais veiksmais padarytą žalą. Atsakovė, būdama benrovės vadove ir atsakinga už bendrovei prikllausančių pinigų bei turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, neperdavė bankroto administratoriui dokumentų, kurių pagrindu bankroto administratorius galėtų imtis teisinių veiksmų išieškoti skola iš debitorių. Nesant jokių kitų ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, laikytina, kad visas materialus turtas atsakovės turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, taip pat bankroto administratoriui turėjo būti perduota įmonės buhalterija ir dokumentai apie įmonės skolininkus, kad būtų galima iš jų išieškoti skolas. Bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai yra tenkinami iš įmonės turto, piniginių lėšų. Bankroto administrtoriui nebuvo perduotas 2004-12-31 balanse esantis turtas, Tačiau bankroto byla buvo iškelta 2012 m.sausio 9d. Klaipėdos miesto apygardos teismo nutartimi, teismo nutartyje nurodyta, jog valstybės įmonė registrų centro Klaipėdos filialas pateikė teismui duomenis, jog atsakovė metinės finansinės atsakomybės Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Klaipėdos appygardos teismas padarė išvadą , jog įmonė yra nemoki, todėl UAB “Sizona” iškėlė bankroto bylą. Esamt tokiems duomenims laikytina, jog ieškovas neįrodė atsakovės kaltės jog nebuvo gautos iš debitorių gautinos sumos, iš kurių būtų galima tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir įmonės kreditoriai patyrė nuostolius negautomis pajamomis neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai, t.y. 51845 Lt. Įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas rodo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti. Ši juridinio asmens būklė reiškia, kad gebėjimas tinkamai vykdyti įsipareigojimus objektyviai prarastas, todėl tokios padėties susidarymo rizikas tenka paskirstyti tarp įmonės kreditorių. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui yra jo faktinį nemokumą formaliai konstatuojantis juridinis faktas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A.J., S.J., bylos Nr. 3K-P-537/2011) Įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos (nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų neperdavimas) nepakanka jų civilinei atsakomybei. Todėl konkretus įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos dydis yra įrodinėjimo šioje byloje dalykas.

12Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. 2012 m. Kovo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Sizona“ kreditorių finansinių reikalavimų bendrai 9886,75 Lt sumai dydis, Ieškovas ieškinį motyvuoja tuo, jog įmonės kreditoriai patyrė nuostolius negautomis pajamomis neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai, t.y. 51845 Lt, ir prašo, vadovaujantis LR CK 6.249 str. l d., nurodytą sumą priteisti iš atsakovės. Tačiau teismui nėra pateikiama jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad negautos pajamos dėl neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai, t.y. 51845 Lt yra atsakovės netinkamai vykdytų (fiduciarinių) įsipareigojimų einant vadovo pareigas pasekmė. Nepateikiama įrodymymų dėl pačios žalos dydžio. Nepateikiami jokie duomenys patvirtinantys, kad tarp atsakovo veikimo ar neveikimo bei nuostolių dėl negautų pajamų yra priežastinis ryšys. Todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovo nurodomos negautos pajamos yra išimtinai atsakovės, dirbusios įmonės vadove , netinkamo pareigų vykdymo pasekmė. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra įrodytos būtinos atsakovės, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtas veikimas/neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto veikimo ar neveikimo, todėl ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260 , 270 straipsniais,

Nutarė

14Ieškinį atmesti

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai