Byla A2-2653-467/2015
Dėl skolos, delspinigių ir nuostolių iš turto pardavimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Robertai Ambroževičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui N. Č., atsakovo atstovui advokatui G. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dragelis ir ko“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių iš turto pardavimo priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas BUAB ,Dragelis ir ko“ 2013 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. D. 418 425,70 Lt žalos atlyginimą.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą patikrinti įmonės sudarytus sandorius bei atstovaudamas bankrutuojančios įmonės interesus, susipažino su BUAB „Dragelis ir ko“ dokumentais ir nustatė, kad atsakovas A. D., būdamas BUAB „Dragelis ir ko“ direktoriumi bei savo žinioje turėdamas UAB „Dragelis ir ko“ turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigos iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos pardavė įmonės turtą mažesne nei rinkos vertė kaina: 2008 m. gruodžio 17 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DRA Nr. 0000614 BUAB „Dragelis ir ko“ pardavė V. G. automobilį MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai - 2003 m., už 14 126 Lt (be PVM) bei puspriekabę KRONE ZZF18, valstybinis Nr. ( - ) už 7 276 Lt (be PVM). Taip pat 2009 m. vasario 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija DRA Nr. 0000619 pardavė UAB „RAMREN“ automobilį MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai - 2004 m. už 44 918 Lt (be PVM) bei puspriekabę KRONE ZZF18, valstybinis Nr. ( - ) už 20 168 Lt (be PVM). Tuo metu (2008-2009 m.) išvardinto turto rinkos vertė buvo ženkliai didesnė nei ta, už kurią direktorius pardavė įmonės turtą. Tai patvirtina VšĮ „Emprekis“ nurodytos rinkos kainos, vyravusios tuo metu. Taigi krovininis automobilis MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ) parduotas už 16 668,68 Lt (su PVM), kai 2008 metais jo rinkos kaina buvo 163 700 Lt, puspriekabė KRONE ZZF18, valstybinis Nr. ( - ) parduota už 8 585,68 Lt, kai rinkos vertė buvo 89 150 Lt; krovininis automobilis MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ) parduotas už 53 500,02 Lt, kai jo rinkos vertė 2009 metais buvo 173 820 Lt; puspriekabė KRONE ZZF18, valstybinis Nr. ( - ) parduota už 23 999,92 Lt, kai jos rinkos vertė buvo 94 510 Lt. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 418 425,70 Lt žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovo.

6Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5415-881/2013 ieškovo BUAB ,,Dragelis ir ko“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui BUAB „Dragelis ir ko“ iš atsakovo A. D. 418 425,70 Lt žalos atlyginimą bei 8 184 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

8Atsakovas A. D. 2014 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5415-881/2013, kuriuo prašė atnaujinti procesą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 130 straipsnio pagrindu, konstatavus, kad ieškinyje nurodytu atsakovo adresu ( - ) įteikti dokumentų nėra galimybės. Tačiau teismo žinioje buvo Gyventojų registro tarnybos duomenys, kad atsakovas 2012 m. kovo 9 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl teismas, taikydamas CPK 130 straipsnio nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą ir be pagrindo konstatavo tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, dėl ko buvo apribota atsakovo teisė būti išklausytam. Atsakovas taip pat aiškia teisės taikymo klaida įvardijo netinkamą civilinės atsakomybės įstatyminių nuostatų (CK 6.246-6.249 str.) taikymą, teigdamas, jog teismas jas neteisingai išaiškino ir kartu neteisingai įvertino teisiškai reikšmingus faktus, apsprendžiančius atsakovo A. D. atsakomybę. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas taip pat nurodė, kad BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“, neva nustatęs, kad ginčo turto vertė 2008-2009 metais buvo ženkliai didesnė nei ta, už kurią direktorius pardavė, tokias aplinkybes grindė tik VšĮ „Emprekis“ nurodytomis rinkos kainomis, vyravusiomis tuo metu. Tačiau ieškovas, patikrinęs sudarytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir susipažinęs su BUAB „Dragelis ir ko“ dokumentais bei atstovaudamas bankrutuojančios įmonės interesus, nereiškė ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuos tenkinus būtų sugrąžintas neva didelės vertės įmonės turėtas turtas. Atsakovo įsitikinimu, bankroto administratorius tokių ieškinių nereiškė, nes iš dokumentų turėjo galimybę įsivertinti parduotų transporto priemonių likutinę vertę, techninę būklę bei teisinį statusą. Visos parduotos transporto priemonės yra autotraukiniai, t.y. sukabintos transporto priemonės, kurios važiuoja kaip vientisas junginys. Vienas iš jų buvo 2003 metų gamybos, todėl 2008 metais jam jau buvo reikalingas variklio remontas. Atsižvelgiant į įmonėje sumažėjusių užsakymų skaičių, sumažėjusią apyvartą, įmonei buvo per brangu atlikti tokio lygio remontą, todėl ginčo autotraukinys buvo parduotas už įmonės balanse apskaitytą transporto priemonės 1ikutinę vertę. Nėra pagrindo teigti, jog, pardavus autotraukinį, įmonei buvo padaryta žala. 2006 ar 2007 metų pabaigoje kitas autotraukinys buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo sugadintas, jo remontas buvo atliktas ir kainavo apie 100 000 Lt. Visa informacija apie remontą atlikusią bendrovę ir tiksli remonto vertė buvo perduoti su dokumentais bankroto administratoriui. Be to už šią transporto priemonę buvo mokamos lizingo įmokos, todėl 2009 metais autotraukinys buvo parduotas už sumą, kurią reikėjo padengti lizingo bendrovei. Gavus mokėjimą iš pirkėjo, šie pinigai buvo sumokėti lizingo bendrovei. Ši informacija, kaip ir visa kita, taip pat yra įmonės buhalterinėje apskaitoje, kuri buvo perduota bankroto administratoriui UAB „Bankroto valdymas“. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų dėl reikalaujamos žalos iš atsakovo atlyginimo. Teiginiai dėl atsakovo priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų, kurie yra neva akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, nėra pagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais. Vertinti skirtumą tarp sudarytų sandorių vertės ir VšĮ „Emprekis“ pateikiamos vidutinės rinkos vertės atitinkamos klasės transporto priemonės nėra nei teisinga, nei sąžininga. Išrašas iš VšĮ „Emprekis“ negali būti laikomas tinkamu įrodymu nustatyti žalos dydį, nes šiame išraše neatsispindi individualios transporto priemonės savybės, kurios galėtų įtakoti vertės pokytį. Kainų skirtumas turi būti grindžiamas individualiu turto vertinimu atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, kuriame būtų nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, turėjusios įtakos transporto priemonių vertei. Tikėtina, kad pagal ieškovo turimus dokumentus ir šiai dienai yra galimybė atlikti retrospektyvų turto vertinimą, kuris galėtų atskleisti transporto priemonių vertes sandorių sudarymo dienai ir, tik nustačius turto vertes, būtų galima spręsti, ar transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei jų rinkos vertę. Tačiau, net ir nustačius kainų skirtumą tarp realiai atliktų sandorio verčių bei individualaus turto vertinimo, nebūtų pagrindo teigti, jog yra visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5415-881/2013 pagal atsakovo A. D. prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

10Ieškovo BUAB „Dragelis ir ko“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nekeičia ieškinio esmės. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo įmonės turėtus automobilius pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei tuo metu buvo, todėl susidarė ieškinyje nurodytas skirtumas, vertintinas kaip žala. Bankroto administratorius parduotų transporto priemonių natūroje nematė, todėl remiasi orientacine jų verte, nes tiksliau nustatyti jų vertės negali. Buhalterijoje atvaizduota transporto priemonių vertė nėra rinkos vertė, todėl ja negalima remtis.

11Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus ir motyvus. Nurodė, kad transporto priemonės buvo parduotos tam, kad įmonė išvengtų dar didesnių nuostolių, nes tuo metu buvo krizė pervežimų srityje. Ieškovo nurodomos orientacinės kainos yra nerealios ir nepagrįstos, nes neatsižvelgiama į konkrečius duomenis, užfiksuotus įmonės dokumentuose, kaip pavyzdžiui, jog viena iš transporto priemonių buvo po autoįvykio ir pan. Mano, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, tokių kaip atsakovo neteisėti veiksmai ar kaltė. Atsakovas iš pardavimų negavo jokios naudos, jis veikė kaip įmonės vadovas, įmonės interesais, kad išvengti kuo didesnių nuostolių ir dar labiau nenukentėtų įmonės interesai.

12Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas už akių naikintinas, ieškovo BUAB ,Dragelis ir ko“ ieškinys atmestinas.

13Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas ją nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Šiuo atveju procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavus aiškią teisės normų taikymo klaidą (pirmoji sąlyga) ir sprendimo neperžiūrėjimo apeliacine tvarka faktą (antroji sąlyga), todėl byla pakartotinai išnagrinėta prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardintais aspektais.

14Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. ieškovui UAB „Dragelis ir ko“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“ (b.l. 5-6, t.1). Laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Dragelis ir ko“ vieninteliu akcininku bei vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas A. D. (b.l. 7-11, t.1). Laikotarpiu nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki 2009 metų kovo mėnesio atsakovas A. D., veikdamas įmonės vardu, pardavė įmonės turtą: 2008 m. gruodžio 17 d. automobilį Mercedes Benz 2541 už 14 126 Lt (be PVM) bei puspriekabę Krone ZZF18 už 7 276 Lt (be PVM), 2009 m. vasario 18 d. - automobilį Mercedes Benz 2541 už 44 958 Lt (be PVM) bei puspriekabę Krone ZZF18 už 20 168 Lt (be PVM) (b.l. 12-17, t. ). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nustatytos tokios rinkos kainos, vyravusios sandorių sudarymo metu: automobilio Mercedes Benz 2541 - 163 700 Lt (parduota už 16 668,68 Lt su PVM), puspriekabės Krone ZZF18 - 89 150 Lt (parduota už 8 585,68 Lt su PVM), automobilio Mercedes Benz 2541 - 173 820 Lt (parduota už 53 500,02 Lt su PVM), puspriekabės Krone ZZF18 - 94 510 Lt (parduota už 23 999,92 Lt su PVM) (b.l. 18-21, t.1).

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto administratorius pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam UAB „Dragelis ir ko“ vieninteliam akcininkui ir vadovui (direktoriui). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai; vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reglamentuoti (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1, 4, 6, 8 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1-3 d., 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Taigi bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

16Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir t.t. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t.y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, ne kartą yra akcentavęs, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju pareigas vykdė tinkamai, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės vadovas, būdamas specialus subjektas, kuriam nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, privalo veikti išimtinai tik juridinio asmens interesais ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas veikė priešingai, t.y. nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, juolab negalima konstatuoti vadovo veiksmų nesąžiningumo bei neteisingumo.

17Ieškovas BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ ieškinyje nurodo, kad atsakovas A. D., būdamas UAB „Dragelis ir ko“ direktoriumi, savo žinioje turėdamas įmonės turtą, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos pardavė UAB „Dragelis ir ko“ turtą (automobilius ir puspriekabes) mažesne nei rinkos vertė kaina. Ieškovas tvirtina, kad ginčo turto vertė 2008-2009 metais buvo ženkliai didesnė nei ta, už kurią direktorius turtą pardavė, ką įrodo VšĮ „Emprekis“ nurodytos rinkos kainos, vyravusios tuo metu (b.l. 18-21). Tačiau, nors ieškovas ir remiasi Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata, įpareigojančia administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, bet nagrinėjamu atveju tokių ieškinių, tame tarpe ir dėl laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2009 m. kovo mėn. sudarytų transporto priemonių pardavimo sandorių nuginčijimo, ieškovas nėra pareiškęs.

18Kaip nurodo atsakovas ir neneigia ieškovas, BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto administratoriui buvo perduoti visi įmonės dokumentai, tame skaičiuje ir susiję su laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2009 m. kovo mėn. sudarytais transporto priemonių pardavimo sandoriais, įskaitant duomenis apie parduotų transporto priemonių likutinę vertę, techninę būklę ir pan. Šie dokumentai pateikti ir nagrinėjamoje byloje (b.l. 53-63, t.2). Iš jų matyti, kad parduotas automobilis MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ) pagaminimo metai - 2003 m. ir puspriekabė KRONE ZZF18, valstybinis Nr. ( - ), o taip pat automobilis MERCEDES BENZ 2541, valstybinis Nr. ( - ), pagaminimo metai - 2004 m. ir puspriekabė KRONE ZZFI8, valstybinis Nr. ( - ), buvo autotraukiniai, t.y. sukabintos transporto priemonės, kurios važiuoja kaip vientisas junginys. Autotraukiniui, kuris buvo 2003 metų gamybos, 2008 metais jau buvo reikalingas variklio remontas. Autoservisas SILBERAUTO preliminariais skaičiavimais dėl variklio remonto pasiūlė nuo 50 000 Lt iki 110 000 Lt remonto kainą. Akivaizdu, jog įmonei buvo brangu atlikti tokio lygio remontą, todėl autotraukinys (2003 metų gamybos) buvo parduotas už įmonės balanse apskaitytą transporto priemonės likutinę vertę. Kitas autotraukinys (2004 m. gamybos) 2006 ar tai 2007 metų pabaigoje buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu buvo sugadintas, jo remontas buvo atliktas ir kainavo apie 100 000 Lt. Už šią transporto priemonę buvo mokamos lizingo įmokos, todėl 2009 metais autotraukinys buvo parduotas už sumą, kurią reikėjo padengti lizingo bendrovei (b.l. 64-69, t.2), o gauti iš pirkėjo pinigai buvo sumokėti lizingo bendrovei. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad ieškinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo sandorių sudarymą galima pateisinti bendrovės normalia ūkinės komercinės veiklos rizika, o atsakovo veiksmus kaip pakankamai atidžius ir sąžiningus, atsižvelgiant į tai, jog ginčas su kita lizingo bendrove pasibaigė teismo sprendimu, nes netgi naujesnių lizinguotų transporto priemonių nepavyko parduoti už didesnę kainą (b.l. 70-92, t.2). Pažymėtina, jog ieškovas neginčijo atsakovo teiginių, kad transporto priemonės buvo parduotos krizės ekonomikoje laikotarpiu, tikslu išvengti didesnių nuostolių, nes įmonės veikla jau buvo nuostolinga, ką patvirtina galiausiai ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (b.l. 5-6, t.1).

19Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų dėl reikalaujamos žalos atlyginimo. Viena iš tokių sąlygų – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė kaip bendrovės vadovo veikla, atliekant tam tikrus sandorius, kurie turėtų atitikti sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tais atvejais, kai šis asmuo sudarė bendrovei finansiškai naudingus komercinius sandorius ir atliko kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukūrusius materialinę gerovę. Ieškovas teigia, kad atsakovo priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi veiksmai, ieškovo teigimu, pasireiškia bendrovės turto pardavimu už ženkliai mažesnę kainą nei tikroji jų vertė, tokiu būdu buvo iššvaistytas įmonės turtas ir padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Teismas tokius ieškovo argumentus atmeta, nes jiems pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Vienintelis ieškovo pateiktas įrodymas - VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainos Lietuvoje (b.l. 18-21, t.1) nėra pakankamas ir pagrįstas įrodymas, vertinant skirtumą tarp sudarytų sandorių vertės ir pateikiamos informacijos, kadangi VšĮ „Emprekis“ pateikia tik vidutines (orientacines) naudotų atitinkamos rūšies transporto priemonių kainas (b.l. 52, t.2), neįvertinant individualiai parduotų transporto priemonių ir nenustačius jų verčių. Tuo tarpu atsakovas pateikė į bylą duomenis ir šiuos duomenis turi ieškovas, kad realios pardavimo kainos nustatymui įtaką turėjo faktinės aplinkybės apie parduotų transporto priemonių likutinę vertę, techninę būklę ir pan., kas VšĮ „Emprekis“ informacijoje nebuvo įvertinta. Todėl vertinti skirtumą tarp sudarytų sandorių vertės ir VšĮ „Emprekis“ pateikiamos vidutinės rinkos vertės atitinkamos klasės transporto priemonės nėra nei teisinga, nei sąžininga.

20CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Kaip jau minėta, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir teismas jų nekonstatavo, todėl atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo nurodomos žalos kilimą ir atlyginimą. Taigi nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos yra priežastinis ryšys.

21Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti padaryta turto netekimu arba sužalojimu, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šis faktas turi būti patvirtinamas leistinais ir pakankamais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą nurodo, kaip kainų skirtumą tarp realiai įvykusių sandorių ir VšĮ „Emprekis“ pateikiamos vidutinės rinkos vertės atitinkamos klasės transporto priemonių. Kaip jau buvo minėta, VšĮ „Emprekis“ informacija nėra pakankamu ir pagrįstu įrodymu žalos nustatymui, nes šioje informacijoje neatsispindi individualios transporto priemonių savybės, kurios neabejotinai įtakoja realų vertės pokytį. Kitų įrodymų ieškovas nepateikė, įmonėje esančių dokumentų neanalizavo ir jų nevertino. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas įrodė ir padarytos žalos faktą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymas nepreziumuoja ir vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (CPK 12 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

22Taigi ieškovas įrodinėdamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos faktą), nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, leidžiančių konstatuoti bent vieną iš nurodytų sąlygų atsakovo, kaip ieškovas BUAB „Dragelis ir ko“ vadovo, civilinei atsakomybei kilti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, vykdydamas ieškovo įmonės vadovo funkcijas, tinkamai organizavo įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, tinkamai vykdė įstatymo jam deleguotas įmonės vadovo pareigas, todėl neprivalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str.), o ieškovas neįrodė priešingai. Dėl to 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas už akių naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.).

23Priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai netenka teisinės galios, o, jeigu jie buvo pradėti ar yra įvykdyti, spręstinas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas (CPK 371 str. 3 d., 373 str.). Šioje byloje 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 39, t.1), tačiau duomenų apie tai, kad jis būtų bent iš dalies įvykdytas iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d nutartimi (b.l. 33-34, t.2) buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo už akių vykdymas, byloje nėra. Taigi sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas nekyla.

24Paduodant ieškinį nagrinėjamoje byloje turėjo būti sumokėtas 8 184 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Atmetant ieškovo ieškinį žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str.).

25Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (b.l. 24-25, t.1) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas. Atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dragelis ir ko“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių iš turto pardavimo priteisimo atmesti.

28Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas BUAB ,Dragelis ir ko“ 2013 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad administratorius, vykdydamas Įmonių... 6. Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių... 8. Atsakovas A. D. 2014 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atnaujino... 10. Ieškovo BUAB „Dragelis ir ko“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,... 12. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimas už akių... 13. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas ją nagrinėja pakartotinai pagal... 14. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d.... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto... 16. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas... 17. Ieškovas BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto administratorius UAB „Bankroto... 18. Kaip nurodo atsakovas ir neneigia ieškovas, BUAB „Dragelis ir ko“ bankroto... 19. Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, kad ieškovas... 20. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra... 21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti padaryta turto netekimu... 22. Taigi ieškovas įrodinėdamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygas... 23. Priėmus naują sprendimą, ankstesni teismų sprendimai netenka teisinės... 24. Paduodant ieškinį nagrinėjamoje byloje turėjo būti sumokėtas 8 184 Lt... 25. Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d.... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą už akių... 28. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...