Byla 1-118-780/2017
Dėl neatsargumo jį sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl šautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su perikardo sužalojimu

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei A. B., kaltinamajam M. J. ir jo gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiajam P. J. ir jos atstovui advokatui V. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3M. J., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidutinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį.

5Teisėjas

Nustatė

6M. J. 2016 m. gruodžio 30 d., apie 22.30 val., ( - ), K. Ž. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, nežinodamas, kad rankose turimas pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm. kalibro pneumatinis šautuvas B2-4, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, yra užtaisytas kulka, nukreipęs šautuvą į P. J. paspaudė ginklo nuleistuką, iššovė ir peršovė nukentėjusiajam P. J. krūtinės ląstą, tokiu būdu dėl neatsargumo jį sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl šautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su perikardo sužalojimu.

7Kaltinamasis kaltu dėl neatsargaus sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 30 d. buvo svečiuose pas M. ir E. Ž.. Vakare jų tėvai grįžo iš Norvegijos ir visi sėdo prie stalo, šventė jų sugrįžimą, vartojo alkoholį. Vakare jis norėjo eiti namo ir nuėjo į kitą kambarį pasiimti striukės. Ant lovos gulėjo šautuvas, kurį buvo matęs anksčiau ir buvo juo naudojęsis, tačiau tą dieną jį pamatė pirmą kartą. Paėmė šautuvą ir perlenkdamas bei atlenkdamas atgal jį užtaisė. Atlenkdamas šautuvą nematė, kad vamzdyje yra įdėta kulka. Užtaisydamas šautuvą jį laikė prie kairio šono, nes jis sunkiai lenkėsi. Imdamas šautuvą į rankas ir užtaisydamas manė, kad pajuokaus, nes galvojo, kad jame nėra kulkos. Šautuvą užtaisė kai nukentėjusiojo dar nebuvo kambaryje, tačiau pastarasis atėjo maždaug už vienos minutės. Kai nukentėjusysis įėjo į kambarį jis šautuvą nukreipė į nukentėjusįjį ir paspaudė nuleistuką. Pieš iššaudamas nukentėjusiajam nieko nesakė. Tada nukentėjusysis apsisuko ir išėjo iš kambario nieko nesakęs. Netrukus nukentėjusysis grįžo atgal ir užsipuolė, kad buvo peršautas. Tada pamatė, kad ant nukentėjusiojo krūtinės yra kraujo, kuris matėsi ant drabužių. Suprato, kad nukentėjusįjį peršovė. Išgirdę triukšmą visi suėjo į tą kambarį. Nukentėjusysis aiškino kitiems, kad buvo jo peršautas. Labai gailisi savo veiksmų ir pripažįsta savo kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo, nes jis nepatikrino, ar vamzdyje yra kulka. Sutinka su pareikštais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo ir susitarė nukentėjusiajam atlyginti likusią neatlygintą neturtinę žalą. Savo veiksmais norėjo tik pajuokauti, tikslo iššauti kulką ir sužaloti P. J. neturėjo, nes jie yra draugai ir niekada nesipyko.

8Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, ir jų vertinimas

9Nukentėjusysis P. J. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 30 d. su K. Ž. iš Vilniaus oro uosto parvežė jo tėvus ir jų namuose šventė sutiktuves. Buvo išgerta kažkiek alkoholio, kaltinamasis jo taip pat gėrė. Neprisimena dėl kokių priežasčių jis pats nuėjo į kitą kambarį, gal norėjo pasiimti striukę, tačiau kaltinamasis buvo tame kambaryje ir jį peršovė. Įėjęs į kambarį matė kaltinamąjį, kuris stovėjo ir rankose turėjo šautuvą, nukreiptą į jį. Neatsimena, ar kaltinamasis ką nors jam sakė. Po šūvio kaltinamasis pats nepatikėjo, kad jį peršovė. Kauno klinikose jį operavo, nes kraujavo širdis. Bandė pašalinti svetimkūnį, bet nepavyko. Tada buvo ilga ir sunki reabilitacija, jis neteko 10 procentų darbingumo, jam dabar sunku lipti laiptais, sunku ilgiau vaikščioti, negali sportuoti, turėjo pakeisti darbą, nes ankstesnio negalėjo dirbti. Su kaltinamuoju jie yra geri draugai, nesipyko ir iki įvykio jokių konfliktų neturėjo. Tą vakarą jie taip pat nesipyko, kaltinamasis elgėsi įprastai, su niekuo nekonfliktavo. Mano, kad kaltinamasis tyčia jo sužaloti nenorėjo, nes neturėjo tam jokio pagrindo. Su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo susitarė ir pirminio savo ieškinio neprašo patenkinti. Neturinė žala jam sudaro 8 000 Eur, iš kurių neatlyginta liko 7 000 Eur, o daugiau priteisti neprašo.

10Liudytojas R. J. patvirtino, kad nukentėjusysis yra jo brolis ir įvykio dieną telefonu pats sakė, kad buvo peršautas M. J. iš orinio šautuvo. Jo brolis ir M. J. yra draugai, jų santykiai buvo geri. Po šio įvykio brolio sveikatai pasekmės yra akivaizdžios, nes jis priaugo svoriu, negali sportuoti, jam sunku lipti laiptais, greičiau pavargsta, turi vartoti vaistus.

11Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo grįžęs iš Norvegijos ir namuose jie vakarieniavo su vaikais. Svečiuose buvo ir kaltinamasis M. J., ir nukentėjusysis P. J.. Dauguma išgėrė po kelias taureles, bet girtų nebuvo. Kaltinamasis girtas nebuvo, su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, jie gerai sutarė. Jis nuėjo prigulti, tačiau po kiek laiko išgirdo šurmulį kitame kambaryje. Atėjęs pamatė ant P. J. marškinėlių dvi raudonas dėmes. P. J. pasakė „tas pideras į mane šovė“. Po to kažkas iš buvusių kambaryje pasakė, kad M. J. šovė į P. J.. Šautuvą jis rado kambaryje ant lovos ir padėjo į spintą savo kambaryje. Liudytojas patvirtino, kad šautuvo užtaisyto jis niekada nelaikydavo, o ar tą darydavo jo sūnus M. Ž., kuriam ir priklausė šautuvas, nežino.

12Liudytoja B. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną ji su vyru buvo grįžusi iš Norvegijos ir namuose jie vakarieniavo su sūnumis ir marčiomis. Svečiuose taip pat buvo ir kaltinamasis M. J. bei nukentėjusysis P. J.. Iš kelionės ji grįžo sirgdama, todėl pavalgiusi išėjo į kitą kambarį. Vėliau išgirdo kažkokį šurmulį kitame kambaryje. Atėjusi pamatė M. J. ir P. J. besistumdančius. P. P. J. ant krūtinės matė kraujo lašelius ant rūbų. Kažkas iš buvusių kambaryje pasakė, kad M. J. šovė į P. J.. Kas tai pasakė nepamena. M. J. ir P. J. tą vakarą nesipyko, jie yra draugai. Ar šautuvas jų namuose buvo laikomas užtaisytas ji nežino.

13Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo tėvų namuose, kurie buvo grįžę iš Norvegijos. Pas juos buvo ir M. J. bei P. J.. Visi gėrė alkoholio, tačiau jis negėrė. Kai jis kieme remontavo automobilį iš namo išbėgo P. J., susiėmęs už krūtinės, o iš paskos išbėgo R. Ž. ir prašė sustabdyti P. Jis sustabdė P. J., kuris sunkiai kvėpavo, ir parvedė jį atgal į namą. Tada P. J. pasakė, kad jį peršovė M. J.. Ant P. J. megztinio matėsi kraujo, o pakėlus megztinį matėsi žaizdelė. Kai nukentėjusysis išvažiavo į ligoninę M. J. sakė, kad netyčia iššovė, buvo pasimetęs, labai gailėjosi. Tą vakarą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo jokių konfliktų nebuvo, jie visada gerai sutarė.

14Liudytoja R. Ž. A. patvirtino, kad įvykio dieną ji buvo savo draugo tėvų Ž. namuose. Ten buvo ir nukentėjusysis su kaltinamuoju. Per visą vakarą tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Vakaro metu ji su B. Ž. vienu metu buvo virtuvėje ir gretimame kambaryje išgirdo kažkokį barnį. Nuėjusi į kambarį pamatė, kad ten buvo M. J. ir P. J., kurie apsistumdė. Kai juos išskyrė, pradėjo klausinėti kas nutiko. P. J. buvo sunku kvėpuoti. Kažkas iš buvusių kambaryje pasakė, kad P. peršovė. Kas tai pasakė nepamena. P. J. išbėgo į lauką, o ji iš paskos. Lauke ji pasakė V. Ž., kad sulaikytų P. ir jie parvedė jį atgal į namą. Ant jo drabužių matė kraujo dėmes.

15Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad įvykio metu tėvų ir savo namuose nebuvo, nes pavakarieniavęs jis išvažiavo savo reikalais. Grįžęs į namus P. J. rado jau peršautą. Visi namuose buvo tylūs, daug kas verkė. P. P. jam pasakė, kad jį pašovė. Kai jis vežė nukentėjusįjį į ligoninę šis pasakė, kad jį peršovė M. J.. Šautuvas priklauso jo broliui M. Ž.. Dažniausiai namuose šautuvas būdavo neužtaisytas, šovinys nebūdavo įdėtas. Su M. J. tą vakarą nekalbėjo, nes šis verkė buvo šoke.

16Liudytoja E. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną, būnant vyro M. Ž. tėvų namuose, kitame kambaryje išgirdo triukšmą. Atėjusi į tą kambarį pamatė M. J. ir P. J. vienas prieš kitą. Jie nesistumdė, bet atrodė agresyviai. Kai ji paklausė kas nutiko, kažkas pasakė, jog M. šovė į P. Ji pavadino mantą kvailu, kad jis šaudo į žmones ir šis nuėjęs į kitą kambarį atsisėdo prie lovos ir susiėmė už galvos. Jis atrodė išsigandęs. Po to ir pats P. J. pasakė, kad M. J. į jį šovė. Ant nukentėjusiojo rūbų matė kraujo taškelių. Šautuvą jos vyras M. Ž. buvo pasiėmęs prieš vieną ar dvi dienas iki įvykio. Kur tiksliai jį padėjo nematė. Tą vakarą kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebuvo susipykę.

17Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jo namuose svečiuose buvo kaltinamasis M. J. ir nukentėjusysis P. J., tarp kurių jokių konfliktų nebuvo. Jo tėvai buvo grįžę iš Norvegijos ir jie visi išgėrė alkoholio per vakarienę. M. J. vakare ketino eiti namo, o jis pats nuėjo į kitą kambarį persirengti. Tada gretimame kambaryje išgirdo triukšmą. Kai atėjo į tą kambarį, P. J. pasakė, kad jį peršovė M. J.. Ant nukentėjusiojo drabužių matėsi raudonas taškas ties krūtine. M. J. nieko nesakė, buvo sutrikęs. Liudytojas patvirtino, kad šautuvas priklauso jam. Šautuvą laikydavo taip, kad galėtų greitai paimti, nes jį laikė su tikslu išbaidyti benamius gyvūnus. Šautuvą laikydavo ir ant lovos, ir kampe, ir spintoje. Šautuvo vamzdyje būdavo įdėta kulka, kad prireikus galėtų greitai pasinaudoti, tačiau neužtaisytą. Norint iššauti įdėtą kulką reikėdavo perlenkti šautuvą ir atlenkti atgal. Tik tuomet kulka galėjo iššauti. Tą šautuvą jis pats buvo naudojęs įvykio dieną ir paliko jį su kulka vamzdyje, padėtą ant lovos. M. J. nesakė, kad tą dieną iš šautuvo šaudė ir kaltinamasis nežinojo, kad šautuve buvo kulka. Tikriausiai M. J. nebuvo ir anksčiau sakęs nurodytos šautuvo laikymo tvarkos.

18Įtariamojo M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos jo nurodytos veikos aplinkybės atitinka tiek jo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo M. Ž. parodymus apie vietą, kurioje prieš nusikaltimą gulėjo šautuvas, apie vietą, kurioje vietoje stovėjo kaltinamasis ir nukentėjusysis šūvio momentu (2 t., b. l. 124- 127).

19Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas namas, esantis ( - ), kuriame buvo sužalotas P. J. (1 t., b. l. 14-23).

20Daiktų apžiūros protokole aprašyti P. J. rūbai ir batai, kurie 2016-12-31, savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikti Kauno klinikų bendrosios pagalbos slaugytojos (1 t., b. l. 109), ir užfiksuota, kad: 1) marškinėliai rudos spalvos, trumpomis rankovėmis, priekyje yra baltomis spausdintomis didelėmis raidėmis užrašyta ABLETREK, ant raidės A matosi kiauryminis apvalus audinio pažeidimas, apie kurį yra nežymi rusvos spalvos dėmė, išvertus marškinėlius į kitą pusę, apie kiauryminį audinio pažeidimą matosi 1,5 x 1,5 cm dėmė; 2) džemperis dryžuotas horizontaliomis pilkos/geltonos spalvos juostomis, nuo apykaklės apatinės siūlės 6 cm į apačią, nuo dešinės rankovės 21 cm į kairę yra kiauryminis audinio pažeidimas, apie kurį yra keturios rudos spalvos dėmės, maždaug 1x1 cm skersmens (1 t., b. l. 110- 113).

21Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. Ž., gim. ( - ), pateikė tyrėjui šaunamąjį ginklą - pneumatinį šautuvą (1 t., b. l. 114- 115).

22Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. Ž. pateikė šaudmenis metalinėje dėžutėje (1 t., b. l. 120- 121).

23Specialisto išvadoje Nr. 52-(U-7)-IS1-4 nurodyta, kad pateiktas tirti daiktas, panašus į ginklą, yra pramoninės gamybos, graižtvinis, 4,5 mm. kalibro pneumatinis šautuvas B2-4 (Kinija). Ginklas skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Šautuvas šaudymui tinkamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas B2-4 priskiriamas pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, D ginklų kategorijai. Tirti pateiktos kulkos dėžutėje yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro tipo kulkos skirtos 4,5 mm kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams ir prie šaudmenų nepriskiriamos. Tyrimui pateiktos kulkos šaudymui tinkamos, tame tarpe ir iš tyrimui pateikto 4,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo B2-4 (Kinija) (1 t., b. l. 132- 134).

24Specialisto išvadoje Nr. G 110/2017 (06) P. J. konstatuota šautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda su perikardo sužalojimu galėjo būti padaryta šaunant iš pneumatinio šautuvo galimai nurodomu nusikaltimo metu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl šautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos su perikardo sužalojimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti šaunant į nukentėjusįjį iš 4,5 mm kalibro kulka (2 t., b. l. 4-5).

25Specialisto išvadoje Nr. DG 41/2017(01) P. J. konstatuotas šautinis aklas kiauryminis krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimas padarytas šaunant iš ginklo užtaisyto šratu (kulkele), 3-6 mm kalibro (vertinant atliktus radiologinių tyrimų vaizdus). Gydytojo veiksmai teikiant pirmąją medicininę pagalbą P. J. VšĮ Lazdijų ligoninėje sužalojimo pasunkinti ar sukelti pavojų gyvybei negalėjo. Dėl kiauryminio krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimo su širdies (dešinio skilvelio) pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimu širdaplėvės ertmėje (400 ml.), sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 19- 23).

26Ištirtų įrodymų visuma patvirtina visus kaltinime inkriminuotus objektyviuosius sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam veiksmus ir pasekmes. Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai visiškai sutampa ir neabejotinai patvirtina, kad 2016-12-30 apie 22.30 val., ( - ), K. Ž. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje kaltinamasis nukreipė šautuvą į nukentėjusįjį P. J., paspaudė ginklo nuleistuką, ir, šautuvui iššovus vamzdyje buvusią kulką, peršovė nukentėjusiajam P. J. krūtinės ląstą. Teismo medicinos ekspertų išvados patvirtina, kad dėl šio šautinio sužalojimo nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimas padarytas būtent tokio kalibro kulka, kokiomis šaudo kaltinamojo panaudotas šautuvas. Nors šūvio metu kambaryje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, tačiau iš karto po šūvio į kambarį atėję liudytojai matė šūvio pėdsakus ant nukentėjusiojo drabužių, šie pėdsakai (drabužių pažeidimai) yra užfiksuoti drabužių apžiūros protokole, o nukentėjusysis iš karto visiems pasakė, kad jį peršovė kaltinamasis. Šautuvas, iš kurio buvo iššauta, po įvykio gulėjo ant lovos tame pačiame kambaryje, kuriame liudytojai rado kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, o šį šautuvą į kitą vietą padėjo ir policijai vėliau perdavė liudytojas K. Ž.. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis iššovė į nukentėjusįjį vieną kulką, o nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė šio šūvio pasekmė. Todėl kaltinamojo veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu ir kaltinamasis M. J. yra kaltas dėl šių pasekmių.

27Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos

28Nors byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. yra kaltas dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių pasekmių, tačiau ištyrus visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamajam inkriminuota tyčinė kaltės forma nepasitvirtino, nes byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo parodymus apie jo psichinį santykį su padaryta veika bei jos padariniais, kuriam būdinga neatsargi kaltės forma.

29Kaltinamasis nuo paties įvykio momento nuosekliai aiškina, kad tyčios sužaloti nukentėjusįjį neturėjo, nes savo veiksmais norėjo tik pajuokauti ir buvo įsitikinęs, jog šautuvo vamzdyje nėra kulkos. Todėl jam inkriminuotą veiką kaltinamasis, o baigiamųjų kalbų metu ir nukentėjusysis bei prokurorė, prašo perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį.

30Pagrindinis požymis, pagal kurį atribojamos BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – skirtinga šių veikų kaltės forma. BK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, priešingai nei BK 135 straipsnyje numatyta veika, yra padaroma tik neatsargiai. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą, o galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą, tuo tarpu galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-23-895/2016). Sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, taip pat turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu bei jam pasibaigus (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-/2011).

31Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ne tik pagal kaltinamojo konstatuos objektyvius veiksmus veikos metu ir jo parodymus, bet ir pagal kaltininko elgesį iki šios veikos, pagal pačių veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, pagal pačią situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti ir pagal nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius ir elgesį tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek jo padarymo metu, tiek jam pasibaigus.

32Nagrinėjamu atveju visų proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo buvo ir yra draugai, jų tarpusavio santykiai visada buvo geri, jie niekada neturėjo jokių konfliktų nei iki šio įvykio, nei paties įvykio dieną. Visi liudytojai ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis neturėjo jokio preteksto ar pagrindo norėti sužaloti nukentėjusįjį. Tą patį nuosekliai tvirtino ir pats kaltinamasis. Pats veiksmas, dėl kurio nukentėjusysis buvo sužalotas, buvo spontaniškas ir racionaliai nepaaiškinamas kaip tyčinis noras sužaloti nukentėjusįjį, nes tokiam kaltinamojo elgesiui šioje konkrečioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo. Todėl tokia situacija ir tokie nukentėjusiojo bei kaltinamojo tarpusavio santykiai iki nusikaltimo rodo ne kaltinamojo tyčią sužaloti savo draugą, o neatsargų jo elgesį, kuriuo kaltinamasis specialiai nesiekė tokių pasekmių, kokios kilo, o veikė tik norėdamas pajuokauti.

33Vertinant paties kaltinamojo situacijos suvokimą ir savo daromų veiksmų ir jų padarinių įvertinimą, svarbu pažymėti, kad M. J. panaudojo ne savo šautuvą ir nebuvo jo naudojęs tą dieną kai įvyko šis įvykis. Šautuvas priklauso liudytojui M. Ž., kuris vienintelis žinojo, kad šautuvas namuose laikomas su įdėta kulka į vamzdį, nes net ir liudytojais apklausti M. Ž. šeimos nariai ir artimieji patvirtino to nežinoję. Todėl visiškai suprantama, kad į svečius atėjęs kaltinamasis negalėjo žinoti, jog namuose laikomas šautuvas yra užtaisytas kulka. M. Ž. nepatvirtino, kad apie šautuvo laikymą namuose su visada į vamzdį įdėta kulka jis yra sakęs kaltinamajam anksčiau. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad šautuvą naudojo tą pačią dieną, tačiau apie tai kaltinamajam nusikaltimo dieną nieko nesakė. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog pneumatinio šautuvo, kuris priskiriamas D kategorijos ginklui, šaudmenys negali būti sudėti į ginklo vamzdį, o šio straipsnio 4 punktas numato tokio ginklo savininko pareigą užtikrinti saugų ginklo ir šaudmenų laikymą, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti. Todėl kaltinamojo paaiškinimas, kad jis nesitikėjo, jog šautuvo vamzdyje bus įdėta kulka yra ne tik jo subjektyvus situacijos vertinimas, bet ir įstatymo reikalavimais pagrįstas lūkestis, kad ginklo savininkas laikosi įstatyme numatytų savo pareigų ir ginklo nelaiko su į vamzdį įdėtu šoviniu. Šios aplinkybės patvirtina, kad paimdamas į rankas kambaryje ant lovos rastą šautuvą kaltinamasis iš tiesų nežinojo, o be to ir pagrįstai tikėjosi, kad ginklo savininkui laikantis įstatymo ir vykdant savo pareigas, vamzdyje nėra kulkos. Turėdamas tokį įsitikinimą kaltinamasis, paspausdamas ginklo nuleistuką ir iššaudamas į nukentėjusįjį, neturėjo tikslo sužaloti P. J., nes buvo įsitikinęs, kad tai tiesiog negali įvykti. Todėl kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes M. J. psichinis santykis su veika ir jos pasekmėmis neapėmė tokių pasekmių, kokios kilo, neišvengiamumo suvokimo ir noro sutrikdyti P. J. sveikatą. Tuo tarpu tyčiai konstatuoti būtina įrodyti, kad kaltininkas ne tik suvokia savo veiksmų pasekmes, bet ir jų siekia arba sąmoningai leidžia joms atsirasti (BK 15 straipsnio 1 dalis).

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikaltimą padaręs M. J., būdamas įsitikinęs, kad ginklas neužtaisytas kulka, nenumatė, kad dėl ginklo nukreipimo ir šūvio į nukentėjusįjį gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis pats pripažino, ir tą patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai, kad šį ginklą jis buvo ne kartą naudojęs anksčiau, žinojo kaip ir kur yra dedama kulka, žinojo kaip ginklas užtaisomas ir buvo iš jo šaudęs. Tai reiškia, kad jis žinojo kaip reikėtų įsitikinti ar ginklas yra užtaisytas kulka. Taip pat kaltinamasis turėjo suvokti, kad ginklas gali būti užtaisytas kulka, nes jis stovėjo ne kokioje nors specialiai ginklui skirtoje vietoje ar bent jau pašaliniams nematomoje vietoje, kaip paprastai laikomi neparengti naudojimui ginklai, o atvirai, ant lovos. Todėl kaltinamasis turėjo numanyti, kad ginklas galėjo būti naudotas prieš tai arba paruoštas naudojimui ir jame gali būti įdėta kulka. Prieš realizuodamas savo sumanymą pajuokauti šaunant iš ginklo kaltinamasis taip pat turėjo ir galimybę įsitikinti, ar jame yra įdėta kulka, nes jis pats perlenkė ir atlenkė atgal ginklą. Kaltinamajam reikėjo tik pažvelgti į vamzdį kai ginklas buvo perlenktas, kad pamatytų jame įdėtą kulką. Vadinasi turėdamas bendrąją kiekvienam asmeniui keliamą pareigą su ginklu elgtis saugiai ir galimybę įsitikinti, ar ginklas nėra užtaisytas kulka, M. J. to nepadarė, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), dėl kurio jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. J. sveikatą. Atsakomybė už tokią veiką numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, kadangi kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 137 straipsnio 2 dalyje nėra, todėl kaltinamojo veika nuosprendžiu perkvalifikuojama iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį.

35Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

36Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nors kaltinamajam buvo inkriminuota, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad išgertas alkoholis kaltinamajam turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. M. J. nurodė, kad nebuvo išgėręs daug alkoholio ir taip pasielgė ne dėl alkoholio poveikio. Nukentėjusysis ir liudytojai taip pat patvirtino, kad kaltinamasis buvo išgėręs tik kelias taureles, kaip ir visi, ir nebuvo girtas, elgėsi tinkamai. Girtumo laipsnis kaltinamajam nebuvo nustatytas. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados, kad išgertas nedidelis alkoholio kiekis ir objektyviai net nenustatytas apsvaigimo laipsnis tikrai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl tai negali būti pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

38Kaltinamasis M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, nėra teistas (2 t., b. l. 96), nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 98-99), turi nuolatinį darbą (2 t., b. l. 99, 3 t., b. l. 47), gyvena su tėvais, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, dalį žalos (1 185 Eur) nukentėjusiajam jau atlygino (3 t., b. l. 61, 80, 117) ir įsipareigojo atlyginti bei susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo sąlygų (3 t., b. l. 117), jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, jis tiek darbdavio, tiek seniūnijos charakterizuojamas tik teigiamai (3 t., b. l. 46, 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos antivisuomeninės pažiūros, kad jis turi bent menkiausią polinkį tyčia nusikalsti ar kitaip nesilaikyti įstatymų ir kad ateityje jis galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas.

39Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo motinos D. J. pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato yra visiškai pakankama alternatyva kriminalinės bausmės skyrimui siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kurias numato BK 40 straipsnio 2 dalis, nes kaltinamojo padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti likusią dalį, o kaltinamojo elgesys iki šios veikos padarymo ir jo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti, nes jis turi tvirtus šeiminius ryšius, dirba nuolatinį darbą ir turi pastovias pajamas, todėl jo socialiniai ryšiai ir įsipareigojimai yra pakankamai svarūs, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų.

40Laiduotoja D. J. yra kaltinamojo motina (3 t., b. l. 48), kaltinamasis kartu gyvena laiduotojos namuose (3 t., b. l. 49-50), D. J. nėra teista (3 t., b. l. 45), ji dirba ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 44). Pati D. J. patvirtino, kad kaltinamasis gyvena kartu su ja, jie yra šeimos nariai, jų santykiai labai geri, kaltinamasis jai išsipasakoja savo problemas ir klauso jos patarimų, jis labai pergyveno dėl savo poelgio, todėl ji įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą įtaką. Prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes pasitiki, kad sūnus naujų nusikaltimų nedarys.

41Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. J. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus, nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais, negyvenimas kartu su šeima, paties laiduotojo polinkis nusikalsti ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, kuri pati nėra teista, turi darbą, suteikia gyvenamąją vietą savo sūnui, nėra jokių aplinkybių, neigiamai ją charakterizuojančių, todėl D. J. yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką. Jau vien tai, kad kaltinamasis neturi savo būsto, o gyvena tėvų namuose parodo ne tik jų kraujo ryšį, bet tam tikrus jų tarpusavio socialinius įsipareigojimus, tam tikrą kaltinamojo priklausomumą nuo tėvų, kuris leidžia motinai daryti įtaką savo sūnui.

42Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą ir jos asmenybę, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o teismas sprendžia, kad pirmą kartą nusikaltęs M. J., po šio nuosprendžio suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją ateityje vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam, kuris savo veiksmų pavojingumą ir pasekmes jau suprato, yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės skyrimas nėra būtinas ir atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

43Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

44Tiek turtinė ir neturtinė nukentėjusiojo P. J. žala, tiek turtinė žala valstybės institucijų, kurios suteikė nukentėjusiajam medicinines paslaugas dėl partirtų sužalojimų ir išmokėjo socialinio draudimo išmokas dėl nedarbingumo, atsirado dėl konstatuotų neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pažeidus atsargaus elgesio su ginklu reikalavimus ir sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir jais padarytos žalos nukentėjusiajam P. J. bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius kaltinamojo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas turtinė žala ir neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo pagal nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų pareikštus ieškinius, kadangi ginčo dėl kaltinamojo civilinės atsakomybės ir žalos dydžio nėra.

45Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinių ieškinių dydis pagrįstas atitinkamų gydymo paslaugų, kurios buvo suteiktos nukentėjusiajam, įkainiais, ir nukentėjusiajam išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžiais, apskaičiuojamais pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytą tvarką (2 t., b. l. 52-53, 66-85). Kaltinamasis su šiais ieškiniais sutinka ir juos pripažįsta, todėl šie ieškiniai tenkintini ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo M. J. priteistina 5 208,77 Eur žalos atlyginimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui – 1 897,80 Eur žalos atlyginimo.

46Nukentėjusiajam P. J. kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (185 Eur + 1 000 Eur) atlygino (3 t., b. l. 61, 80, 117) ir sudarė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl likusios žalos dalies atlyginimo, kuriuo nukentėjusysis pripažino, kad nusikaltimu jam padaryta neturtinė žala yra 8 000 Eur, iš kurių kaltinamasis turi atlyginti 7 000 Eur, per metus atlygindamas po 1 000 Eur (3 t., b. l. 117). Likusios dalies ieškinio nukentėjusysis atsisakė. Kadangi ginčo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl žalos dydžio ir atlyginimo nėra, tai iš kaltinamojo priteistina 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, šios nuosprendžio dalies įvykdymą išdėstant pagal nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimą septyneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį per metus atlyginti nukentėjusiajam ne mažiau kaip po 1 000 Eur neturtinės žalos.

47Kiti procesiniai klausimai

48Nukentėjusysis prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 200 Eur sumą, sumokėtą advokatui už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas ir 250 Eur už advokato paslaugas parengiant civilinį ieškinį bei atstovavimą teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinantį advokato išrašytą pinigų priėmimo kvitą bei banko operacijos išrašą (3 t., b. l. 78, 79).

49BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

50Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš kaltinamojo M. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priteistinos 450 Eur dydžio proceso išlaidos nukentėjusiajam P. J., kurias jis sumokėjo advokatui už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šios išlaidos patirtos dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos tyrimo ir dėl bylos nagrinėjimo teisme, kuomet nukentėjusiajam buvo reikalingos teisinės paslaugos savo teisėms įgyvendinti ir jas tinkamai ginti, todėl jos yra visiškai adekvačios ir mažinti šias išlaidas nėra pagrindo, nes kaltinamasis dirba ir jo turtinė padėtis nėra labai bloga (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

51Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – P. J. džemperis ir marškinėliai, sunaikintini kaip menkaverčiai, nes jie sugadinti ir negali būti panaudoti, o nukentėjusysis neprašė jų atsiimti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

52Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. Ž. pneumatinis šautuvas B2-4 ir dėžutė su kulkomis, grąžintini teisėtam savininkui M. Ž., nes jų apyvarta nėra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

53Kaltinamajam M. J. 2017-03-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

54Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teismas

Nutarė

55M. J. dėl nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, motinos D. J. atsakomybei.

56Baudžiamąją bylą nutraukti.

57Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų ieškinius patenkinti ir:

  • priteisti iš M. J. 5 208,77 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 77 ct) žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai;
  • priteisti iš M. J. 1 897,80 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 80 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui;
  • priteisti iš M. J. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. J. ir šios nuosprendžio dalies įvykdymą išdėstyti septyneriems metams, įpareigojant M. J. per metus atlyginti nukentėjusiajam P. J. ne mažiau kaip po 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

58Priteisti iš M. J. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajam P. J..

59M. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Nukentėjusiojo P. J. džemperį ir marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti kaip menkaverčius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

61Pneumatinį šautuvą B2-4 ir dėžutę su kulkomis, saugomus Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžintini teisėtam savininkui M. Ž. a. k . ( - ) po nuosprendžio įsiteisėjimo.

62Išaiškinti M. J., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

63M. J. ir laiduotojai D. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

64Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

65Išaiškinti, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. M. J., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135... 5. Teisėjas... 6. M. J. 2016 m. gruodžio 30 d., apie 22.30 val., ( - ), K. Ž. priklausančio... 7. Kaltinamasis kaltu dėl neatsargaus sunkaus nukentėjusiojo sveikatos... 8. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, ir jų vertinimas... 9. Nukentėjusysis P. J. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 30 d. su K. Ž. iš... 10. Liudytojas R. J. patvirtino, kad nukentėjusysis yra jo brolis ir įvykio... 11. Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo grįžęs iš... 12. Liudytoja B. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną ji su vyru buvo grįžusi iš... 13. Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo tėvų namuose, kurie... 14. Liudytoja R. Ž. A. patvirtino, kad įvykio dieną ji buvo savo draugo tėvų... 15. Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad įvykio metu tėvų ir savo namuose nebuvo,... 16. Liudytoja E. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną, būnant vyro M. Ž. tėvų... 17. Liudytojas M. Ž. patvirtino, kad įvykio dieną jo namuose svečiuose buvo... 18. Įtariamojo M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos jo... 19. Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas namas, esantis ( - ), kuriame... 20. Daiktų apžiūros protokole aprašyti P. J. rūbai ir batai, kurie 2016-12-31,... 21. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. Ž., gim. ( - ), pateikė tyrėjui... 22. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu K. Ž. pateikė šaudmenis... 23. Specialisto išvadoje Nr. 52-(U-7)-IS1-4 nurodyta, kad pateiktas tirti daiktas,... 24. Specialisto išvadoje Nr. G 110/2017 (06) P. J. konstatuota šautinė... 25. Specialisto išvadoje Nr. DG 41/2017(01) P. J. konstatuotas šautinis aklas... 26. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina visus kaltinime inkriminuotus... 27. Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos... 28. Nors byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. J.... 29. Kaltinamasis nuo paties įvykio momento nuosekliai aiškina, kad tyčios... 30. Pagrindinis požymis, pagal kurį atribojamos BK 135 straipsnyje ir 137... 31. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos... 32. Nagrinėjamu atveju visų proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad... 33. Vertinant paties kaltinamojo situacijos suvokimą ir savo daromų veiksmų ir... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikaltimą padaręs M. J., būdamas... 35. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK... 36. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis... 37. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nors kaltinamajam buvo... 38. Kaltinamasis M. J. padarė neatsargų nusikaltimą, nėra teistas (2 t., b. l.... 39. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo motinos D. J. pateiktas prašymas... 40. Laiduotoja D. J. yra kaltinamojo motina (3 t., b. l. 48), kaltinamasis kartu... 41. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. J. yra verta... 42. Atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę,... 43. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo ... 44. Tiek turtinė ir neturtinė nukentėjusiojo P. J. žala, tiek turtinė žala... 45. Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio... 46. Nukentėjusiajam P. J. kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu visą turtinę... 47. Kiti procesiniai klausimai... 48. Nukentėjusysis prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš... 49. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos,... 50. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš kaltinamojo M. J.,... 51. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – P. J.... 52. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M.... 53. Kaltinamajam M. J. 2017-03-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos... 54. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303... 55. M. J. dėl nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1dalyje, atleisti nuo... 56. Baudžiamąją bylą nutraukti.... 57. Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų ieškinius patenkinti ir: 58. Priteisti iš M. J. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso... 59. M. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 60. Nukentėjusiojo P. J. džemperį ir marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities... 61. Pneumatinį šautuvą B2-4 ir dėžutę su kulkomis, saugomus Alytaus... 62. Išaiškinti M. J., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį... 63. M. J. ir laiduotojai D. J. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti... 64. Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas... 65. Išaiškinti, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio...