Byla eAS-851-261/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kretingos rajono skyriaus, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir I. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Litgrid“, J. G., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Engineers“, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., I. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Litgrid”, J. G. ir UAB „Baltic Engineers” dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies:

61) panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo” 2.4.1 punktą;

72) įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir I. G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), dydį.

8Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujama Kretingos rajono skyriaus) 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, prašė išaiškinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 motyvacinę dalį dėl žemės sklypo kapitalizacijos normos rodiklio (Kr) taikymo apskaičiavimo pagal Metodikos 9.2 punktą atitikties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties motyvacinei daliai, pagal kurią minėtas Metodikos punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo. Atsakovui taip pat buvo neaišku, koks koeficientas atitiktų teisingo atlyginimo ir protingumo bei proporcingumo principus.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kretingos rajono skyriaus, prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015.

12Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., 94 straipsnio 3 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS822-490/2014), pažymėjo, jog teismo sprendimas gali būti išaiškinamas tik jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikšmiška ir aiški – joje yra panaikintas įsakymo punktas bei nurodyta atsakovui iš naujo nustatyti kompensacijos dydį. Tai, kad iš teismo priimto sprendimo turinio yra aišku, kaip jis turi būti vykdomas, patvirtina ir paties atsakovo pateiktas prašymas, kuriame nurodyta, jog jis kreipėsi į AB „Litgrid”, prašydamas pateikti naujus skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovas turėjo pašalinti 2015 m. kovo 24 d. sprendime nurodytus pažeidimus ir iš naujo administraciniu aktu apskaičiuoti išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu, kas reiškia, jog atsakovas supranta priimtą sprendimą – tai kad jis yra įpareigotas teisingai perskaičiuoti konkretų kompensacijos dydį.

13Teismas atkreipė dėmesį, jog ir apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje pažymėjo, jog panaikinus skundžiamą administracinį aktą dėl nuostolių dėl servituto dydžio nustatymo apskaičiavimo, pačiam subjektui, kuris pagal Metodikos nuostatas įgaliotas remiantis Metodika apskaičiuoti konkrečius nuostolius, priklauso pareiga juos apskaičiuoti ir pateikti vertinimą, o teismo pareiga yra tik įvertinti, ar tinkamai buvo apskaičiuota kompensacija. Tokiu atveju teismui pateiktu prašymu atsakovas iš esmės prašo išaiškinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, t. y. pateikti platesnius sprendimo argumentus bei motyvus – paaiškinti, kokiais motyvais teismas priėmė sprendimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacijos dydį, išaiškinant, kokius konkrečius koeficientus atsakovas privalėjo taikyti, skaičiuodamas kompensacijos dydį, koks, teismo vertinimu, kompensacijos dydis atitiktų teisingo atlyginimo, protingumo, proporcingumo principus ir pan. Teismo nuomone, atsakovo prašymas išaiškinti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį neatitinka ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies turinio, nes teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo argumentų platesnio atskleidimo.

14Teismas pažymėjo ir tai, jog teismas negali aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, teismas aiškina savo priimtą sprendimą, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja vertinti apeliacinio teismo nutartį, kurioje pasisakyta, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo, nes ši nutartis buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo po minėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo.

15III.

16Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos rajono skyriaus, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba ir prašė išaiškinti teismo priimto sprendimo motyvacinę dalį, kilus abejonėms dėl sprendimo vykdymo dviprasmiškumo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo).

18Pažymi, jog būtent nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI-803-342/2015 teismas tyrė ir vertino rašytinius įrodymus dėl konkretaus administracinio akto, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servituto nustatymo“ 2.4.1. punkto panaikinimo, būtent, teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimo konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „minėtu punktu nustatytas kompensacijos dydis 1 193,61 Lt pareiškėjams J. G. ir I. G. už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas.“.

19Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi ABTĮ 87 straipsniu, 96 straipsnio 3 dalimi, ir kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015 motyvacinės dalies, dėl žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), kapitalizacijos normos rodiklio (Kr) taikymo apskaičiavimą pagal Metodikos 9.2 punktą, atitiktį su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties motyvacine dalimi, kurioje nurodoma, kad „Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo“ ir išaiškinti, koks koeficientas atitiktų teisingo atlyginimo ir protingumo bei proporcingumo principus, kadangi teismas dėl Metodikos 9.2 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės Nk = 15'Sk'Vk'Kr'Kn nurodė, kad gauta paskaičiuotų nuostolių suma padauginus iš koeficiento 15, sudaro 1 193,61 Lt, kas teismo vertinimu neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti išaiškinti sprendimą nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

23Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino jo prašymo išaiškinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-803-342/2015.

24Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog administracinio teismo teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-127-146/2016). Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009).

25Šiuo atveju administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjų J. G. ir I. G. skundas, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 2.4.1 punktą ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 2.4.1 punktą bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo nustatyti žemės savininkams J. G. ir I. G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį. Atsakovas minėtu sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas, aiškiai įpareigotas iš naujo nustatyti pareiškėjams vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), dydį. Šio dydžio nustatymas yra atsakovo kompetencija ir teismas neturi teisės aiškinti tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kadangi toks aiškinimas lemtų sprendimo turinio pakeitimą.

26Vadinasi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą atsisakytina aiškinti todėl, kad minėtas sprendimas, jo vykdymo požiūriu, yra aiškus ir nedviprasmiškas, o prašymas grindžiamas minėto sprendimo motyvacijos (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamosios sprendimo dalies) išaiškinimu.

27Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtis – padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, todėl teismo sprendimo išaiškinimas nėra skirtas papildomai pasisakyti dėl jau išnagrinėto ginčo esmės. Atsakovo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, pašalinimą, o tolimesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, t. y. prieštarautų ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

28Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti išaiškinti savo sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kretingos rajono skyriaus, atskirojo skundo netenkinti.

31Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 6. 1) panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 7. 2) įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 12. Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki... 13. Teismas atkreipė dėmesį, jog ir apeliacinės instancijos teismas 2016 m.... 14. Teismas pažymėjo ir tai, jog teismas negali aiškinti to, ko jis toje... 15. III.... 16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 17. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba ir prašė... 18. Pažymi, jog būtent nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI-803-342/2015... 19. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti... 23. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos... 24. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios... 25. Šiuo atveju administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjų J.... 26. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai... 28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,... 31. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį... 32. Nutartis neskundžiama....