Byla eI-803-342/2015

Dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei V.G., atstovui advokatui Laimonui Straukai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J.G., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovui Dariui Saboniui, 2015 m. kovo 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J.G., I.G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Kretingos rajono skyriaus), tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Litgrid“, J.G. ir UAB „Baltic Engineers“ dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėjai skundu prašo: 1) panaikinti 2014-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 2.4.1 punktą; 2) panaikinti 2014-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 2.4.1 punktą; 3) įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjams priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

3Nurodo, jog pareiškėjui J.G. nuosavybės teise priklauso 0,2762 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio naudojimo pobūdis – gyvenamosios teritorijos. Pareiškėjams J.G. ir I.G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kuriame yra pastatas – gyvenamasis namas. Pabrėžia, jog ginčijamu 2014-11-19 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1039 žemės sklypui, adresu ( - ), nepagrįstai nustatytas 0,0425 ha servitutas, suteikiantis teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Nurodo, jog atsakovės 2014-11-19 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1041 žemės sklype, esančiame ( - ), nepagrįstai nustatytas 0,3162 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Nesutinka su skundžiamų įsakymų dalimis, kuriomis apskaičiuoti kompensacijų, mokamų už servituto nustatymą, dydžiai. Savo poziciją grindžia Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatomis, 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4 ir 9.2 punktų nuostatomis. Pabrėžia, jog nebuvo atlikti privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Metodika, todėl kompensacija apskaičiuota netinkamai. Akcentuoja, jog atsakovė kompensacijas yra paskaičiavusi kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypams, nesivadovaudama viešajame registre įregistruota kita žemės sklypo paskirtimi (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos). Mano, jog atsakovė kompensacijas turėjo padidinti 99 kartus, nes apskaičiuotos kompensacijos, atitinkamai lygios 1193,61 Lt ir 1424,43 Lt dydžio, yra nustatytos tik vieniems metams, o servitutas yra neterminuotas, bet ne ilgesnis kaip 99 metai. Teigia, jog netinkamai nustatyti kompensacijų apskaičiavimo indeksai formulėje K1, Dvid bei Kr, kadangi turėjo būti pateikti duomenys už 2014 metus, taip pat nebuvo atlikti rodiklių nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, o indeksas Vk skaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės.

4Pareiškėjų atstovai teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

5Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (atstovaujama Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus) atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais. Mano, jog reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti kompensacijos dydį turi būti nukreiptas trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“. Pabrėžia, jog Metodikos 10 punkte pateikta nuostolių dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų formulė, pagal kurią teritorijų planavimo rengėjas - AB „Litgrid“ paskaičiavo kompensacijos dydį. Akcentuoja, jog pareiškėjai neginčija administracinių aktų teisėtumo, o tik nustatyto servituto administraciniu aktu piniginės kompensacijos dydį. Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinkas (kurios sudėtinė ir neatskiriama dalis yra ir 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai) yra valstybinės svarbos energetikos objektas. Minėtas objektas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis įrenginys, kuris gali nuosavybės teise priklausyti arba būti naudojamas valstybės kontroliuojamų juridinių asmenų ar kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų, nagrinėjamu atveju AB „Litgrid“ pagal Nacionalinio saugumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pabrėžia, jog tokie valstybinės reikšmės objektai, kaip elektros energijos tiekimo linijos, turi didelę reikšmę šalies ūkio plėtrai ir funkcionavimui bei tarnauja visuomenės poreikiams. Nurodo, jog Energetikos įstatyme numatyta, kad elektros energetikos objektų priežiūrai ir naudojimui užtikrinti nustatomas žemės ir kitų nekilnojamų objektų servitutas elektros linijos apsaugos zonų ribose. Paaiškina, jog linijų tiesimo vieta parenkama teisės aktuose nustatyta tvarka, atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Parinktos linijų tiesimo trasos yra patvirtintos specialiais planais – Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-184 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai specialiojo plano tvirtinimo“. Teigia, jog administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais, t.y. ginčijamais sprendimais nustatyti žemės servitutai tiesti naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Akcentuoja, jog patikrinus paskaičiavimus, nustatyta, kad kompensacija apskaičiuota tinkamai pagal Metodiką ir ginčijamų įsakymų 2.4.1 papunkčiuose nustatytos atitinkamo dydžio vienkartinės kompensacijos. Teigia, jog servitutų nustatymas administraciniu aktu visiškai nevaržo tarnaujančio daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti.

6Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų skundo reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjams nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį, unikalus Nr. ( - ), kuriam nustatytas 0,0425 ha ploto servitutas, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas koeficientas 15, o ne 99, kaip nurodo pareiškėjai. Pažymi, jog vadovaujantis Metodikos 7 punktu, pasėlių rūšys, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Mano, jog koeficientai Dvid bei K1, Kr bei Vk buvo nustatyti tinkami. Pabrėžia, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant nuostolius buvo pagrįstai pritaikytas Metodikos 9.1 punktas.

7Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas Darius Sabonis teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, kad galbūt neteisingai nustatytas kapitalizacijos normos rodiklis servitutui žemės sklype Nr. ( - ), tačiau kitaip nustatyti nėra galimybės.

8Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Engineers“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų skundą AB „Litgrid“ atsiliepimo motyvais.

9Tretysis suinteresuotas asmuo J.G. atsiliepimo į skundą nepateikė. Prašo pareiškėjų skundą tenkinti.

10Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjams J.G., I.G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1041 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) servitutų nustatymo“ 2.4.1 punkto ir 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

13Ginčo esmė

14Ginčo tarp šalių dėl servitutų nustatymo nėra.

15Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro kompensacijų už administraciniais aktais nustatytus servitutus tinkamas apskaičiavimas.

16Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1041 1.1 punktu buvo nustatyti pareiškėjų J.G. ir I.G. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam ( - ), žemės servitutai (servitutų naudotojas – AB „Litgrid“, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos trasos Kretinga – Benaičiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,3162); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,3162 ha); teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208, plotas 0,3162 ha). Šio įsakymo 2.4.1 punktu buvo nustatyta, kad žemės savininkams atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją –1424,43 Lt per 30 dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu.

17Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 1.1 punktu buvo nustatyti pareiškėjų J.G. ir I.G. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam ( - ), žemės servitutai (servitutų naudotojas – AB „Litgrid“, servitutų paskirtis – 110 kV elektros perdavimo oro linijos trasos Kretinga – Benaičiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,0425); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 0,0425 ha); teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208, plotas 0,0425 ha). Šio įsakymo 2.4.1 punktu buvo nustatyta, kad žemės savininkams atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją –1193,61 Lt per 30 dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu.

18Pareiškėjai, nesutikdami su nustatytu kompensacijos dydžiu, skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, t.y. neteisingai taikė jos 9 punktą, nes kompensacijas apskaičiavo kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Teigia, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį turi būti atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Mano, jog netinkamai pritaikytas Metodikos 9.2 punktas, nes apskaičiuojant formulės kintamąjį dydį Kr – kapitalizacijos normos rodiklį – nebuvo atlikti vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, nepagrįstai formulės rodiklį Kn nustatė 0,5, turėjo būti 1, nes pareiškėjai neteko galimybės naudotis plotu, kuriame nustatytas servitutas, o nustatytų nuostolių suma susidaro per vienerius metus.

19Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

20Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

21Dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1041 2.4.1 punktu

22Ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis –1424,43 Lt, grindžiamas UAB Baltic Engineers atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2014 10 15 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 259b ir 2014 10 15 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 259b. Iš Apskaičiavimo aktų turinio matyti, jog pareiškėjams buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

23Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo aktų turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjams būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų. Atsakovas naudojo tinkamus duomenis – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras, Metodikoje žymimam Dvid., apskaičiuoti. Vertintina, kad Metodika numato, jog minėtas rodiklis yra tvirtinamas Žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-01-19 įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, todėl šiame teisės akte nustatytu žieminų kviečių 34,06 (100 kg/ha) derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis. Pabrėžtina, kad vėlesnių Žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta.

24Pareiškėjai nurodo, kad kompensacija žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iki šiol yra žemės ūkio, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjų žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre.

25Pareiškėjai, nesutikdami su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 d.). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjų vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

26Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjai dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

27Dėl kompensacijos dydžio, nustatyto 2014 11 19 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 2.4.1 punktu

28Pagal Metodikos 2 punktą žemės savininkui dėl administraciniu aktu nustatyto servituto atlyginami trijų rūšių nuostoliai: už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį.

29Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjų 0,2762 ha ploto žemės sklype, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nustatyti servitutai, kurie patenka į gyvenamąją teritoriją. Iš atsakovo 2014 12 01 rašto Nr. 14SD-(14.14.104)-4279 „Pranešimas apie servitutų nustatymą administraciniu aktu“, kuris vertintinas kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, nes pagrindžia įsakyme nurodytą apskaičiuotos kompensacijos dydį, matyti, jog apskaičiuoti nuostoliai pagal Metodikos 9.2 punktą, t. y. už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Apskaičiavimo tvarką patvirtina UAB „Baltic Engineers“ atlikti skaičiavimai, kurie įtvirtinti 2014 10 15 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 261 ir 2014 10 15 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 261.

30Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, tačiau tai neatima teisės iš pareiškėjo jo paties iniciatyva atlikti nepriklausomą turto vertinimą ir jo rezultatams neatitikus pagal Metodiką apskaičiuotos vertės, ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

31Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis už servitutą žemės sklype Nr. ( - ) kelia abejones dėl paskaičiuoto dydžio teisingumo.

32Bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjams apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.2 punkto reikalavimais. Šiame punkte nurodyta, jog nuostoliai (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk=15xSkxVkxKrxKn. Pareiškėjai nesutinka su formulės kintamųjų Kr ir Kn dydžiu. Kr tai kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ pripažįsta, jog kapitalizacijos normos rodiklį nustatė nesivadovaudamas Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t.y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas paskaičiavimus grindė Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 1.2 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės). Darytina išvada, jog skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus. Formulės kintamasis Kn žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis: 0,5 – kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančio daikto savininkas, tiek tarnaujančio daikto savininkas; 1 - kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančio daikto savininkas. Servituto nustatymas apriboja žemės savininko teises, tačiau nepaneigia jo nuosavybės. Byloje nėra duomenų, kad sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas, pareiškėjai nebegali naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingai nustatytas žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis Kn=0,5.

33Pareiškėjai taip pat argumentuoja, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, nes servitutas nustatytas neapibrėžtam laikui. Iš Metodikos 9.2. punkte pateiktos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės (Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog gauta suma dauginama iš 15, t.y. didinama 15 kartų. Metodikoje nėra nurodyta, ką reiškia koeficientas 15, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, jog galima teigti, kad apskaičiuojami per 15 metų susidarysiantys nuostoliai. Iš dokumentų matyti, jog nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.2 punktą, suma sudaro 1193,61 Lt. Laikant, jog tokia suma susidaro per 15 metų, per vienerius metus nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma sudarytų tik 79.57 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia suma neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų.

34Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje sprendžiant atlygintinumo klausimą vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: servituto turinį, pobūdį ir trukmę, veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymų apimtį tarnaujančiojo daikto savininkui, galimybės naudotis daikto dalimi netekimą, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas, ar tarnaujančio daikto savininkui tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo ir ar galima juos visiškai atlyginti, kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog viešojo administravimo sistemos subjektas turi laikytis ne tik jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančių, bet ir kitų teisės aktų, visų pirma, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1039 2.4.1 punktu nustatytas kompensacijos dydis 1193,61 Lt pareiškėjams J.G. ir I.G. už nustatytus servitutus nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (galiojanti redakcija) patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina pašalinti padarytus pažeidimus ir iš naujo nustatyti žemės savininkams J.G. ir I.G. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas). Pareiškėjų skundas dėl šio ginčijamo administracinio akto dalies tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

36Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas naikintinas kaip nepagrįstas, kitoje dalyje skundas atmestinas, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1041 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas pripažįstamas teisėtu.

37Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

38pareiškėjų J.G. ir I.G. skundą patenkinti iš dalies.

39Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus vedėjo 2014 11 19 įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1039 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą.

40Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkams J.G. ir I.G. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytus servitutus žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), dydį.

41Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

42Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui