Byla 2-4376-431/2012
Dėl teisių į bendrojo naudojimo patalpas pripažinimo ir sandorių nuginčijimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei dalyvaujant ieškovo BUAB ,,Parama“ atstovo UAB ,,Ignika“ įgaliotam asmeniui V.A. atsakovo B. B. individualios įmonės ,,Šakotis“ atstovams B. B., advokatui Kęstučiui Žičkui, atsakovo UAB ,,Vildeta“ atstovui A. P.

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Parama“ ieškinį atsakovams B. B. individualiai įmonei „Šakotis“ ir UAB „Vildeta“ dėl teisių į bendrojo naudojimo patalpas pripažinimo ir sandorių nuginčijimo,

Nustatė

3Ieškovas nurodė, kad 1997 m. spalio 23 d. viešųjų varžytynių akto Nr. 214 (b. l. 10) ir 1997 m. liepos 25 d. priėmimo-perdavimo akto (b. l. 11) pagrindu iš AB „Rimeda“ nuosavybės teise įgijo 157,84 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias ( - ) korpuse, kurios pažymėtos numeriais 1-27, 1-28, 1-34, 1-37, 1-38, 1-39. Pasak ieškovo, į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas jis gali patekti tik per bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-47 ir 1-49, kurių dalis ieškovui priklauso pagal įstatymą nuo 1997 m. Ieškovo ir atsakovų nuosavybės teise valdomoms patalpoms priklauso bendrojo naudojimo patalpos- koridoriai, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos, t.y. pagal savo esmę – pagrindinių patalpų priklausiniai, funkcine paskirtimi skirti tarnauti pagrindiniam daiktui. Todėl ieškovui įsigijus pagrindines patalpas, jam turi priklausyti ir dalis bendro naudojimo patalpų pagal įstatymą. Remdamasis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančiais sandorius, susijusius su patalpų, pažymėtų indeksais 1-47 ir 1-49, įsigijimu bei prijungimu atsakovams B. B. IĮ „Šakotis“ ir UAB „Vildeta“.

4Ieškovas BUAB ,,Parama“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu tarp AB ,,Rimeda“ ir B. B. IĮ ,,Šakotis“ 2002 m. vasario 27 d. sudarytos sutarties 1.1 punktą, kuriame B. B. IĮ ,,Šakotis“ parduota 27/100 dalys bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-36 (naujame plane indeksai 1-47 ir 1-49), esančių ( - ) korpuse, unikalus Nr. ( - ), nurodytą punktą paliekant galioti toje dalyje, kurioje B. B. IĮ ,,Šakotis“ parduodama 23,76/100 dalys nurodytų patalpų; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2002 m. kovo 12 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 271 dalyje, kurioje B. B. IĮ ,,Šakotis“ perduota 27/100 dalys bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-36 (naujame plane 1-47 ir 1-49), esančių ( - ) korpuse, unikalus Nr. ( - ), paliekant galioti akto dalį, kuria B. B. IĮ ,,Šakotis“ parduodama 23,76/100 dalys nurodytų patalpų; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2005 m. balandžio 8 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 353 dalyje, kurioje UAB ,,Vildeta“ parduota 77/100 dalys bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-36 (naujame plane 1-47 ir 1-49), esančių ( - ) korpuse, unikalus Nr. ( - ), paliekant galioti akto dalį, kurioje UAB ,,Vildeta“ parduodama 64,24/100 dalys nurodytų patalpų; pripažinti ieškovui BUAB ,,Parama“ nuosavybės teisę į 12/100 dalį bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-36 (naujame plane 1-47 ir 1-49), esančių ( - ) korpuse, unikalus Nr. ( - ); priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas B. B. IĮ ,,Šakotis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovas teigia, kad ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisių į dalį bendrojo naudojimo patalpų 1-47 ir 1-49 pripažinimo, taip pat reikalavimai dėl dalies B. B. IĮ ,,Šakotis“ ir AB „Rimeda“ 2002 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 271 ir dalies 2002 m. kovo 12 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 271 nuginčijimo negali būti tenkinami, nes reikalavimai pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nuo pat varžytynių aktų pasirašymo momento neabejotinai suprato ir žinojo, kad varžytynių aktais įsigyja tik pagrindines patalpas, bet ne kartu su dalimi bendrojo naudojimo patalpų 1-47 ir 1-49. Anot atsakovo, joks juridinis faktas, susijęs su ieškovo savarankiškomis daiktinėmis teisėmis dalies bendrojo naudojimo patalpų atžvilgiu, niekada nebuvo įregistruotas. Taigi bendrojo naudojimo patalpų 1-47 ir 1-49 teisinio statuso pasikeitimo, o tuo pačiu ir ieškovo daiktinių teisių į dalį šių patalpų įgijimo juridinis faktas niekada nebuvo įvykęs. Atsakovo teigimu, ieškovas turi tris alternatyvias galimybes iš lauko patekti į jam nuosavybės teise priklausančias pagrindines patalpas, kas vienareikšmiškai paneigia ieškovo teiginius, kad jis negali patekti į savo patalpas niekaip kitaip, kaip per bendrojo naudojimo patalpas 1-47 ir 1-49, ir kad ginčijamais sandoriais yra pažeidžiamos jo, kaip pagrindinių patalpų savininko, teisės ir teisėti interesai, įtvirtinti Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalyje. Anot atsakovo, ieškovas taip pat neįrodo, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi ir kad ginčijami sandoriai pažeidžia joje tariamai įtvirtintą imperatyvą. Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas faktiškai prilygtų restitucijai natūra, bet kadangi duomenų, kad ieškovas, tariamas dalies bendrojo naudojimo patalpų 1-47 ir 1-49 savininkas, šį turtą būtų praradęs dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nepateikta, preziumuojama, kad B. B. IĮ „Šakotis“ yra sąžiningas įgijėjas, iš kurio negali būti išreikalautas natūra nekilnojamasis turtas.

6Atsakovas UAB „Vildeta“ nepripažino ieškinio, nurodė, kad ieškovui ne kartą buvo siūloma įsigyti bendro naudojimo patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip jas įsigijo didžioji dalis patalpas perkančių asmenų, t.y. sumokant nustatytą kainą už bendrojo naudojimo plotą, tačiau ieškovas niekada tokio noro nereiškė ir patalpų nepirko. Ieškovas turi galimybę patekti į jam priklausančias patalpas per esamą įėjimą iš kiemo per įrengtas duris, bei atitinkamai gali įsirengti tokius įėjimus ir į kitas patalpas, nes tokiu būdu patekimą į įsigytas patalpas sprendė ne vienas iš savininkų ir jiems buvo išduoti leidimai statybai nedarant jokių kliūčių.

7Ieškinys atmestinas.

8Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais 2002 m. vasario 27 d. tarp AB ,,Rimeda“ ir B. B. IĮ ,,Šakotis“ sudarytą sutartį ir 2005 m. balandžio 8 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 353, nurodydamas, kad šie sandoriai dalyse, kuriomis atsakovams buvo parduotos bendro naudojimo patalpos, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.82 str.1d.), nes atsakovams pardavus visas bendro naudojimo patalpas, ieškovui buvo atimta galimybė patekti į jo dar 1997 metais įsigytas gamybines patalpas, nes patekti į jas galima tik per bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-47 ir 1-49. Taigi, ieškovas bendro naudojimo patalpų klausimą kelia tik dėl galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas.

9Ieškovas gamybines patalpas įgijo galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, kurio 153 straipsnio 1 dalis nustatė, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kito.

10Nors ieškovas teigė, kad UAB „Vildeta“ gamybinių patalpų įsigijimo metu jam bendrojo naudojimo patalpų dalis priklausė pagal įstatymą (galiojusio CK 153 str.1d.), tačiau atsakovai įrodinėjo, kad priklausinio pagal minėtą normą neištiko pagrindinio daikto likimas, nes sandoriai nustatė ką kitą.

11Dalyvaujantys byloje asmenys įsigijo ginčo patalpas, kurios priklausė AB „Rimeda“. Vilniaus apygardos teismo 1995 m. gegužės 9 d. nutartimi AB „Rimeda“ iškelta bankroto byla. 1995 m. birželio 13 d. nutartimi buvo nutarta reorganizuoti AB „Rimeda“, realizuojant dalį įmonės turto, kad būtų galima apmokėti kreditoriams skolas nenutraukiant ūkinės veiklos. 1996 m. kovo 8 d. nutartimi buvo patvirtintas AB „Rimeda“ reorganizavimo projektas iki 2000 m. rugsėjo 1 d. 2001 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo nutarta bendrovę likviduoti, 2006-04-25 teismo sprendimu AB „Rimeda“ išregistruota iš juridinių asmenų registro dėl įmonės pabaigos. Šios nurodytosios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant ginčą iškeltoje byloje, nes buvo parduodamos didelės gamyklos gamybinės paskirties patalpos, kurias AB „Rimeda“, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, jų savininkų ir kreditorių nutarimų pagrindu skaidė į mažesnes patalpas ir siekė parduoti, nustatydama patalpų plotus pagal potencialių pirkėjų pageidavimus ir jų interesus, nes vientisoms patalpoms pirkėjo neatsirado. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu parodė liudytoju apklaustas buvęs AB „Rimeda“ administratorius S. B., kuris taip pat parodė, kad tiek negyvenamosios patalpos, tiek bendro naudojimo patalpos buvo parduodamos už tokią pačią 1 kv.m kainą, dėl ko pirkėjai buvo visiškai nesuinteresuoti pakankamai erdvių bendro naudojimo patalpų pirkimu, nes tai reikšmingai padidindavo kainą. Todėl turto pardavėjai pradiniame pardavimų etape, kai pasiūla buvo didesnė už paklausą, turėjo galimybę atsižvelgti į perkančiųjų norą ar nenorą pirkti bendro naudojimo patalpas ir atitinkamai gamybines patalpas parduoti be bendro naudojimo patalpų, nes patalpų savininkai savarankiškai išspręsdavo patekimo į patalpas klausimus, įrengdami į jas įėjimą iš lauko. Vėlesniame etape, kai ženkliai padidėjo patalpų paklausa, į pirkėjų pageidavimus atitinkamai buvo mažiau atsižvelgiama, nes AB „Rimeda“ tikslas buvo gauti kuo didesnes pajamas už visas patalpas.

12Liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo ir atsakovės B. B. IĮ ,,Šakotis“ patalpų įsigijimo dokumentai, pagal kuriuos nustatyta, kad suskaidytoms į turtinius vienetus patalpoms kaina buvo nustatoma pagal bendrą parduodamą plotą, nediferencijuojant kainos pagal patalpų paskirtį. Atsakovai savo paaiškinimais taip pat tvirtino, kad ne visiems pirkėjams buvo priskiriamas bendro naudojimo patalpų plotas, ką pagrindžia ir ieškovo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius tik viename iš parduotų korpusų (2t.b.l.15-25), o tie, kurie pirko patalpas su bendro naudojimo patalpomis, mokėjo tokio paties dydžio kainą, kaip ir už gamybinių patalpų plotą.

13Kaip matyti iš bylos šalių patalpų įsigijimo dokumentų, susitarimai pirkti konkrečias patalpas nustatė kitokias, negu galiojusio CK 153 str.1 d. dėl priklausinio likimo pagal pagrindinio daikto likimą, sąlygas, t.y. atsakovams gamybinės patalpos buvo parduotos su bendro naudojimo patalpomis, o ieškovas, dalyvavęs dviejose varžytinėse, patalpas įsigijo be bendro naudojimo patalpų. Byloje nebuvo paneigta atsakovų ir liudytojo S. B. nurodyta aplinkybė, kad už parduodamas bendro naudojimo patalpas, kurios nuosavybės įsigijimo dokumentuose buvo labai konkrečiai apibrėžtos pažymėjimais plane ir apskaičiuotas kiekvienam pirkėjui perleidžiamas bendro naudojimo patalpų plotas, buvo mokamas 1 kv.m. ploto įkainis, kuris buvo tokio paties dydžio kaip ir gamybinių patalpų 1 kv.m kaina. Taigi, minėti paaiškinimai ir atitinkamai įsigijimo dokumentuose aiškiai apibrėžti bendro naudojimo patalpų plotai suponuoja pakankamai pagrįstą išvadą, kad patalpas su bendro naudojimo patalpomis įsigiję asmenys mokėjo papildomą kainą už bendro naudojimo patalpas. Tuo tarpu ieškovas už bendro naudojimo patalpas nemokėjo, nes jų neįsigijo.

14Akivaizdu, kad ieškovas, 1997 m. įsigydamas gamybines patalpas ( - ) viešųjų varžytinių būdu, pažymėtas indeksais 1-27, 1-28, 1-34, 1-37, 1-38, 1-39, kurių bendras plotas 157,84 kv. m., bendro naudojimo patalpų, už kurias būtų atitinkamai sumokėjęs 1 kv.m kainą, neįsigijo. Tuo tarpu atsakovai, kaip matyti iš atsakovų patalpų įsigijimo dokumentų, patalpas, atitinkamai B. B. IĮ ,,Šakotis“ įsigijo 2002 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 271 ir 2002 m. kovo 12 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 271 pagrindu (įgijo gamybines patalpas, patalpų plane pažymėtas indeksais 1-40 ir 1-41, taip pat 27/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų 1-36 (šiuo metu 1-47, 1-48, 1-49), 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, kas sudaro 18,35 kv.m., ir 2/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų, (b. l. 13-16)), o UAB ,,Vildeta“ 2005 m. balandžio 8 d. Viešųjų varžytinių akto Nr. 353 pagrindu (įsigijo gamybines patalpas, kurios patalpų plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-4 nuo 1-6 iki 1-26, 1-29, 1-30, 1-32, 1-35, 1-50, 1-51, o taip pat bendrojo naudojimo patalpų atitinkamos dalys, bendrojo naudojimo plane pažymėtos indeksais 1-3 (3704,10000 iš 17,94 kv. m.), 1-42 (73/100 iš 1,76 kv. m.), 1-43 (73/100 iš 10,59 kv. m.), 1-44 (73/100 ir 3,65 kv. m.), 1-45 (73/100 iš 9,42 kv. m.), 1-46 (3311/10000 iš 17,94 kv. m.), 1-47 (73/100 iš 8,51 kv. m.), 1-48 (73/100 iš 15,71 kv. m), 1-49 (72/100 iš 17,74 kv. m.), iš viso 61,77 kv. m. bendro naudojimo patalpų (b. l. 22-23)), mokėjo už jiems priskirtas bendro naudojimo patalpas 1 kv.m kainą, nustatytą pagrindinėms patalpoms.

15Esant nustatytai aplinkybei, kad dalis pirkėjų, perkančių atskirus suformuotus turtinius vienetus didelio ploto bendrame pastate, mokėjo ir už bendro naudojimo patalpas, o dalis pirkėjų, kuriems nebuvo priskirtos bendro naudojimo patalpos, mokėjo tik už gamybines patalpas, yra pagrindas daryti išvadai, kad ieškovui įsigyjant gamybines patalpas 1997 metais, priklausinio neištiko pagrindinio daikto likimas, nes tarp šalių buvo susitarta kitaip. Tai sudaro pagrindą ieškovo ieškiniui atmesti.

16Ieškovas iki to laiko, kol nebuvo nupirktos gretimai esančios prie jo įsigytų patalpų kitos patalpos, realiai netrukdomas galėjo naudotis bendro naudojimo patalpomis, nes kitų savininkų, besinaudojančiu tomis bendro naudojimo patalpomis, paprasčiausiai nebuvo. Situacija pasikeitė, kai bendro naudojimo patalpos buvo parduotos atsakovams.

17Ieškovas bandė spręsti klausimą dėl bendro naudojimo patalpų ir jo teisių į jas. Kaip nustatyta iš UAB „Parama“ 2005-04-01 pareiškimo (b.l.84), ieškovas išreiškė prieštaravimą dėl visų bendro naudojimo patalpų pardavimo, tačiau toks prieštaravimas buvo adresuotas registro įstaigai ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. 2007-01-08 B. B. IĮ ,,Šakotis“ ir UAB „Parama“ susitarimu atsakovė leido ieškovui naudotis atsakovei priklausančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-49, 1-47 ir 1-44 (b.l.17). Pagal Litek‘o duomenų bazę ir byloje pateiktus įrodymus apie vykusius teismo procesus kitose bylose, nustatyta, kad UAB „Parama“ 2007-06-22 buvo pareiškusi ieškinį Vilniaus m. 2 apylinkės teisme atsakovams B. B. IĮ ,,Šakotis“ ir UAB ,,Vildeta“ dėl teisių į bendro naudojimo patalpas (civ. byla Nr. 2-8-432/2009), tačiau ieškinys 2009-02-23 buvo paliktas nenagrinėtu niekam iš dalyvavusių asmenų neatvykus į teismo posėdį, nutartis nebuvo skundžiama. UAB „Parama“ taip pat buvo įtraukta trečiuoju asmeniu į civilinės bylos pagal ieškovės B. B. IĮ ,,Šakotis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vildeta“ ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendro naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismui neteikė nei atsiliepimų į ieškinius, nei dalyvavo teismo posėdžiuose, nei tuo labiau reiškė savarankiškus reikalavimus (Vilniaus m.2 apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-134-643/2010).

18Visos nustatytosios aplinkybės suponuoja nuomonę, kad UAB „Parama“, suvokdama ir įsivertindama realią padėtį, susijusią su bendro naudojimo patalpų pardavimu atskiriems asmenims, nedėjo pastangų apginti savo teises, jeigu ir laikė jas pažeistomis, tokiu būdu, kad atsirastų teisinės pasekmės, nors tam buvo visos prielaidos ir atitinkamai pradėti veiksmai. Teismas neturi galimybės nustatyti tokio pasyvaus ir nerūpestingo UAB „Parama“ elgesio priežasčių, tačiau faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pakankamo suinteresuotumo rūpintis savų teisių gynimu ir tikslo nusistatyti teisę į bendro naudojimo patalpas. Pažymėtina, kad ieškovas turi galimybę į jam priklausančias patalpas patekti per pastato fasade iš lauko pusės įrengtas duris, taip pat per patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-35, dėl kurios reikalavimas ieškiniu nebuvo keliamas (b.l.54,183). Byloje pateikti atsakovų dokumentai (2t.b.l.57-68,80-85) pagrindžia atsakovų nurodomą aplinkybę, kad norą pareiškusiems ir atitinkamus dokumentus parengusiems patalpų savininkams yra išduodami leidimai durų iš lauko įsirengimui.

19Atsakovams pareiškus reikalavimą taikyti senaties terminus, būtina nustatyti, nuo kurio momento senatis turėtų būti skaičiuojama. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina, kad ieškovas sudaromų 1997 metais sandorių metu suprato, kad jis nestandartinio išplanavimo ir didelio ploto pastate įsigyja tik tas patalpas, kurios yra nurodytos įsigijimo dokumentuose, o ne tada, kai buvo sudaryti UAB „Parama“ bankroto administratoriaus ginčijami 2002-02-27 ir 2005-04-08 sandoriai. Bet kokios galimos abejonės dėl šios faktinės aplinkybės yra paneigiamos byloje pateiktu AB „Rimeda“ 2000-12-11 raštu, adresuotu UAB „Parama“ (b.l.83). Šiuo raštu paraišką pirkti patalpas 10-ame korpuse pateikusiai UAB „Parama“ yra pranešama, kad kreditorių susirinkimas leido parduoti UAB „Parama“ norimas įsigyti patalpas už patvirtintą pradinę 1 kv.m 600 Lt kainą. Šiuo raštu AB „Rimeda“ taip pat informuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonei formuojant turtinį vienetą, prie pagrindinių patalpų bus priskiriama atitinkama dalis bendrojo naudojimo patalpų. Teismas vertina, kad šiuo pranešimu, atskirai pabrėžiant pirkimo sąlygą, jog bus priskiriamos ir bendro naudojimo patalpos, yra nurodoma, kad nekilnojamo turto įsigijimo sąlygos yra pasikeitusios ir pardavėjas jau neparduos patalpų be joms priskiriamų bendro naudojimo patalpų. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad 1997 metais sudarydamos sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo, šalys dėl bendro naudojimo patalpų buvo susitarusios kitaip – jos nebuvo parduodamos kartu su pagrindinėmis patalpomis, vadinasi, pagal galiojusio CK 153 str.1d. nepriskirtinos kaip priklausinys pagrindiniam daiktui.

20Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad sandoris dėl AB „Rimeda“ 2000-12-11 rašte minimų patalpų neįvyko, nes registro duomenų bazėje taip pat nėra informacijos apie įsigytą iš AB „Rimeda“ turtą po šio rašto pateikimo dienos.

21Teismas vertina, kad AB „Rimeda“ 2000-12-11 raštu ieškovui neabejotinai buvo atskleista aplinkybė, kad sudaromais sandoriais bus parduodamos ir bendro naudojimo patalpos, skirtingai nuo visos eilės anksčiau sudarytų su UAB „Parama“ sandorių (vieši registro duomenys), kuriais bendro naudojimo patalpos nebuvo parduodamos kartu su pagrindinėmis patalpomis ir atitinkamai už jas nebuvo prašoma sumokėti nustatytą 1 kv.m kainą. Todėl nuo 2000-12-11 UAB „Parama“ privalėjo žinoti (nors, kaip jau minėta pirmiau- labiau tikėtina, kad žinojo ir anksčiau), kad bendro naudojimo patalpos yra pardavinėjamos, o ne priskiriamos kaip priklausinys pagrindiniam daiktui. Todėl teismas vertina, kad 2000-12-11 yra tas momentas, nuo kurio ieškovas žinojo arba privalėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą ir nuo šio momento pagrįstai skaičiuotinas senaties terminas. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-12-11. Ieškovo ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir ieškovas neprašė jo atnaujinti, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 str.). Kadangi bankroto administratorius ginčija ne BUAB „Parama“ sudarytus sandorius, tai ieškinio senačiai netaikytina taisyklė, pagal kurią bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniams dėl įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo ieškinio senatis nutraukiama ir prasideda iš naujo nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs iki bankroto bylos iškėlimo.

22Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-10 nutartyje (civ.byla Nr.2A-708/2012) nustatė, kad B. B. IĮ ,,Šakotis“ nuosavybės teisės į patalpas pakito ir nenustatė, kam priklauso ginčijamų patalpų 1-47 ir 1-49 likusios dalys. Pažymėtina, kad tarp B. B. IĮ ,,Šakotis“ ir UAB ,,Vildeta“ buvo nagrinėjamas ginčas dėl bendro naudojimo patalpų atidalinimo iš bendro turto ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-02-28 civilinėje byloje Nr. 2-1471-67/2007 priėmė sprendimą, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007-12-11 nutartimi, pagal kuriuos buvo nutarta atidalinti B. B. IĮ „Šakotis“ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), ir pažymėtą plane indeksais, 1-48, 1-42,1-43, 1-44, 1-45, B. B. IĮ „Šakotis“ naudai, atidalinti atsakovo UAB „Vildeta“ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), pažymėtą plane indeksais 1-47, 1-49 atsakovo UAB „Vildeta“ naudai. Šių įsiteisėjusių sprendimų pagrindu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-04-28 išdavė B. B. IĮ ,,Šakotis“ pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris buvo pagrindu B. B. IĮ ,,Šakotis“ įregistruoti tokio dydžio patalpas, kokias priteisė teismas, ir pagal teismo sprendimą išregistruoti nuosavybės teises iš patalpų, priteistų UAB „Vildeta“, t.y. plane pažymėtų indeksais 1-47 ir 1-49. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko viešame registre įregistravimo pagrindu nurodyti minimi teismo sprendimai. Taip pat pažymėtina, kad po to, kai įrašas buvo padarytas Registre, pagal UAB „Vildeta“ pateiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008 panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2007-12-11 nutartį bei perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kurioje priimtas sprendimas neįsiteisėjo, nes apeliacinė instancija sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ši byla, todėl UAB „Vildeta“ neįsiregistravo savo vardu nuosavybės teisių į patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-47 ir 1-49. Visos ginčo patalpos buvo parduotos tik dviems savininkams, kurie yra atsakovais šioje byloje.

23Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies, pagal CPK 98 straipsnį, priteisiamos išlaidos už advokato pagalbą.

24Vertintina, kad atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, atsakovo B. B. IĮ ,,Šakotis“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 5 760 Lt (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, atsiliepimas į apeliacinį skundą, dalyvavimo laikas teismo posėdžiuose, užklausimai renkant bylai reikalingus įrodymus), kurios priteistinos atsakovui B. B. IĮ ,,Šakotis“ iš ieškovo UAB „Parama“. Atsakovo B. B. IĮ ,,Šakotis“ 414 Lt išlaidos pagal 2007-11-26 antstolio kvitą (b.l.60) pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, kurios priteistinos iš ieškovo.

25Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 57,35 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei.

26Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

27Ieškinį atmesti.

28Priteisti atsakovui B. B. IĮ ,,Šakotis“ iš ieškovo UAB „Parama“ 6 174 Lt bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš ieškovo UAB „Parama“ į valstybės biudžetą 57,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

30Panaikinti teismo 2010-12-27 nutartimi (civ. byla Nr. 2-9049-881/2010) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nutarta padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į 27/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-36 (naujame plane indeksai 1-47 ir 1-49), esančių ( - ) korpuse, unikalus Nr. ( - ), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams B. B. IĮ ,,Šakotis“ ir UAB ,,Vildeta“.

31Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė sekretoriaujant... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Parama“... 3. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. spalio 23 d. viešųjų varžytynių akto Nr.... 4. Ieškovas BUAB ,,Parama“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas B. B. IĮ ,,Šakotis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 6. Atsakovas UAB „Vildeta“ nepripažino ieškinio, nurodė, kad ieškovui ne... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais 2002 m. vasario 27 d.... 9. Ieškovas gamybines patalpas įgijo galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui,... 10. Nors ieškovas teigė, kad UAB „Vildeta“ gamybinių patalpų įsigijimo... 11. Dalyvaujantys byloje asmenys įsigijo ginčo patalpas, kurios priklausė AB... 12. Liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai... 13. Kaip matyti iš bylos šalių patalpų įsigijimo dokumentų, susitarimai... 14. Akivaizdu, kad ieškovas, 1997 m. įsigydamas gamybines patalpas ( - )... 15. Esant nustatytai aplinkybei, kad dalis pirkėjų, perkančių atskirus... 16. Ieškovas iki to laiko, kol nebuvo nupirktos gretimai esančios prie jo... 17. Ieškovas bandė spręsti klausimą dėl bendro naudojimo patalpų ir jo... 18. Visos nustatytosios aplinkybės suponuoja nuomonę, kad UAB „Parama“,... 19. Atsakovams pareiškus reikalavimą taikyti senaties terminus, būtina... 20. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad sandoris dėl AB... 21. Teismas vertina, kad AB „Rimeda“ 2000-12-11 raštu ieškovui neabejotinai... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-10 nutartyje (civ.byla Nr.2A-708/2012)... 23. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 24. Vertintina, kad atitinkančios LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.... 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro 57,35 Lt sumą,... 26. Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,... 27. Ieškinį atmesti.... 28. Priteisti atsakovui B. B. IĮ ,,Šakotis“ iš ieškovo UAB „Parama“ 6 174... 29. Priteisti iš ieškovo UAB „Parama“ į valstybės biudžetą 57,35 Lt... 30. Panaikinti teismo 2010-12-27 nutartimi (civ. byla Nr. 2-9049-881/2010) taikytas... 31. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios...