Byla 3K-3-321/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vildeta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. individualios įmonės „Šakotis“ ieškinį atsakovui UAB „Vildeta“ dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo UAB „Vildeta“ priešieškinį ieškovui B. B. individualiai įmonei „Šakotis“ dėl raktų perdavimo ir kliudymo naudotis bendrojo naudojimo patalpomis pašalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl 68,01 kv. m ploto patalpų Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, atidalijimo būdo. Nurodytos patalpos bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui nuo 2002 m. kovo 12 d. nuosavybės teise priklauso 27/100 dalys, t. y. 18,35 kv. m gamybinės patalpos 1-40, 1-41 su bendrojo naudojimo patalpomis 1-36 (kadastrinių matavimų byloje ši dalis pažymėta indeksais 1-47, 1-48, 1-49); 1-42,1-43, 1-44, 1-45. Iki 2005 m. balandžio 8 d. bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai buvo ieškovas ir AB „Rimeda“. Nuo 2005 m. balandžio 8 d. atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 73/100 dalys bendrojo naudojimo patalpų ir kitos gamybinės patalpos, kurias atsakovas įsigijo varžytynėse. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, pažymėtą plane indeksais 1-47, 1-48, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, taip pat atidalinti atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam natūra nekilnojamąjį turtą, pažymėtą plane indeksu 1-49, ir 26 140,24 Lt kompensaciją už ieškovui priskirtas bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovui iškilo būtinybė atidalyti bendrojo naudojimo patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet neįmanoma padalyti patalpų natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Bendraturčių susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo nėra. Ieškovas manė, kad bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-36 (kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-47, 1-48, 1-49) 1-42,1-43, 1-44, 1-45 yra neatskiriama patalpų 1-40, 1-41, priklausančių jam nuosavybės teise, dalis. Nuo 2003 m. iki 2005 m. ieškovas atliko būtinąjį bendro naudojimo patalpų remontą už 34 382,51 Lt. Pagal bendraturčių 2004 m. susitarimą dėl bendrojo naudojimo patalpų bankrutavusi AB „Rimeda“ sutiko ir neprieštaravo, kad ieškovas jam priklausančiose patalpose įrengtų konditerijos cechą su atskiru įėjimu. Ieškovo iniciatyva 2005 m. parengtas Gamybinių patalpų kapitalinio remonto techninis projektas, kuriame nustatyta, kad vietoje bendro naudojimo patalpų bus įrengta priėmimo patalpa, koridorius, tualetas, produktų laikymo patalpa ir personalo patalpa su dušu, t. y. jos bus pritaikytos ieškovo gamybinei veiklai ir bus tvarkomos, prižiūrimos, gerinamos bei kitaip valdomos vien ieškovo, taip pat bus įrengtas atskiras įėjimas, kuriuo tik jis galės patekti į šias patalpas. Visų bendrojo naudojimo patalpų vertė 2005 m. rugsėjo 29 d. buvo 54 tūkst. Lt. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė įpareigoti ieškovą perduoti atsakovui raktus nuo durų, skiriančių patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-47 ir 1-48, taip pat pašalinti bet kokius kitus kliudymus naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-45, 1-42, 1-43, 1-44.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė: atidalijo ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, pažymėtą plane indeksais 1-47, 1-48, 1-42,1-43, 1-44, 1-45, ieškovo naudai; atidalijo atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra nekilnojamąjį turtą Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, pažymėtą plane indeksu 1-49, atsakovo naudai; priteisė atsakovui iš ieškovo 26 140,24 Lt kompensaciją. Teismas nurodė, kad ginčijamų bendrojo naudojimo patalpų neįmanoma padalyti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, nes antstolio Mindaugo Dabkaus 2005 m. spalio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, 10 korpuse, pažymėtos indeksais 1-36 (kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-47, 1-48, 1-49) 1-42,1-43, 1-44, 1-45, yra neatskiriama patalpų 1-40, 1-41 dalis. Šias aplinkybes nustatė ir teismas 2006 m. gruodžio 7 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, kuriam priklauso 73/100 dalys bendrosios nuosavybės turto, turi teisę gauti 39 420 Lt kompensaciją, bet jam mokėtina 26 140,24 Lt kompensacija, nes jam priteistina patalpa, pažymėta indeksu 1-49, kuri neturi tiesioginio ir besąlyginio ryšio su ieškovo naudojamomis patalpomis. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį ir nurodė, kad atsakovo teiginys, jog, priteisus ieškovui ginčo patalpas UAB „Parama“ ir UAB „Vilbra“, jis netektų galimybės ginčo patalpose naudotis tualetais ir praustuvais, yra nepagrįstas, nes UAB „Parama“ ir UAB „Vilbra“ nėra ginčo patalpų bendraturtės. Atsakovas turi galimybę naudotis tualetais ir praustuvais kitoje pastato pusėje, toks naudojimasis šiomis patalpomis yra daug patogesnis jo darbuotojams. Teismas pripažino, kad ginčo patalpos atsakovui nebūtinos, nes jos nutolusios nuo kitų atsakovo valdomų patalpų. Ginčo patalpas ir atsakovo valdomas patalpas skiria UAB „Parama“ patalpos. Atsakovo priešieškinio argumentas, kad kompensacija jam per maža, nepagrįstas, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti teismui nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės arba kitus įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktą turto vertinimo išvadą.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atidalyta ieškovo patalpa, pažymėta indeksu 1-47, pastate, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, ir perdavė atsakovui šią patalpą nuosavybės teise; sumažino atsakovui iš ieškovo priteistą kompensaciją nuo 26 140,24 Lt iki 20 818 Lt; papildė sprendimą: atidėjo sprendimo dalies dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-47, perdavimo atsakovo nuosavybėn vykdymą šešiems mėnesiams. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovo pasiūlytas bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo būdas – dalį atidalyti natūra, o už ieškovui tenkančią didesnę dalį kompensuoti, kaip tik atitinka optimaliausią atidalijimo būdą, nes neįmanoma atidalyti bendrojo naudojimo patalpų tik natūra, nepadarant daiktui neproporcingos žalos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendraturčiai valdo ypatingos paskirties daiktą – patalpas buvusioje didelėje gamykloje. Teismas pripažino, kad ieškovas buvusio savininko AB „Rimeda“ sutikimu ir tarpininkavimu dalį bendrojo naudojimo patalpų pritaikė vykdyti savo veiklai, įrengė konditerinį cechą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tuo, kad bendrojo naudojimo patalpos 1-42, 1-43, 1-45, 1-48, 1-44 yra neatskiriama patalpų 1-40 ir 1-41 dalis, jas sieja ir funkcinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atidalijant iš bendrosios nuosavybės pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą buvo pažeistas proporcingumo principas. Teismas pabrėžė, kad patalpą 1-47 tikslinga priteisti atsakovui, atsižvelgiant į proporcingumo principą, bei į tai, kad ši patalpa ieškovui pagal jo numatomą rekonstrukcijos projektą iškirtus duris iš lauko į patalpą 1-43, nėra būtina ir gali būti atskirta be neproporcingos žalos daiktui – kitoms jo nuosavybėje esančioms ir teismo priteistoms patalpoms, o atsakovas gaus daugiau patalpų natūra, tai irgi atitinka jo, kaip bendraturčio, interesus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, atsakovas neteikė įrodymų, kad turto vertė yra kitokia ar ji pakito kreipimosi į teismą su ieškiniu dieną dėl rinkos pokyčio, jis neteikė įrodymų, jog patalpas iš varžytynių įsigijo brangiau, negu jos įvertintos vertintojo, ir dėl tokio įvertinimo jis gali patirti nuostolių. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovo turtas įvertintas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, sprendžiant ginčą dėl bendrosios nuosavybės, priklausančios ieškovui ir atsakovui, atidalijimo, UAB „Parama“ neturi tokios nuosavybės su šalimis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atidalijęs ieškovo ir atsakovo dalis iš bendrosios nuosavybės, nesprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl nebuvo pagrindo įtraukti į bylą nurodytą asmenį trečiuoju asmeniu. Ta aplinkybė, kad UAB „Parama“ po sprendimo priėmimo dienos pati siekia susikurti sau suinteresuoto asmens teisę paduodama apelianto pateiktą ieškinį į teismą dėl patalpų pirkimo–pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, teismo manymu, negali lemti jau priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Kasatorius įsitikinęs, kad teismai turėjo remtis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003), jog pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį turto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Dėl to kasatorius mano, kad teismai pažeidė CPK 47 straipsnio 1 dalį, privalėjo į bylą įtraukti kitus asmenis – UAB „Parama“ ir bankrutuojančios įmonės UAB „Rimeda“ bankroto administratorių, kurie, kasatoriaus teigimu, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kasatorius akcentavo tai, kad UAB „Parama“ kitoje byloje siekia iš dalies pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriuos sudarė bankroto administratorius, neparduodamas UAB „Parama“ bendrojo naudojimo patalpų, proporcingų šio asmens turimam plotui name. BUAB „Rimeda“ bankroto administratorius, kasatoriui parduodamas bendrojo naudojimo patalpas, patvirtino, kad tretieji asmenys neturi pretenzijų į šias patalpas. Kasatorius tvirtina, kad šį patvirtinimą teismai turėjo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės. 2. Kasatorius mano, kad pirmosios teismai negalėjo konstatuoti, jog ginčo objektas negali būti padalytas natūra be proporcingos žalos jo paskirčiai. Kasatoriaus nuomone, teismas privalėjo turėti architekto ar kito licencijuoto specialisto išvadą šiuo klausimu. 3. Kasatorius tvirtina, kad, įvertinęs jo turtą 2005 metų kainomis, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iki 2007 metų nekilnojamojo turto rinkos kainos Vilniuje didėjo, todėl nusavino kasatoriaus turtą. 4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą – pažeidė CPK 320 straipsnį, nes vietoje kasatoriaus suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą ir priteisė kasatoriui patalpą, pažymėtą plane indeksu 1-47, nors kasatorius apeliaciniame skunde teismo prašė grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 5. Teismai, paskirdami ieškovui beveik visas bendrojo naudojimo patalpas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią negalima pažeisti didesniąją dalį bendrojoje nuosavybėje turinčio bendraturčio teisių. Kasatorius nurodo, kad teismai kasacinio teismo praktika rėmėsi ne sistemiškai, bet pasirinktinai, todėl priėmė procesinius sprendimus, priešingus kasacinio teismo praktikoje suformuluotai išvadai, kad kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima realiai ja naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-638/2005; Nr. 3K-3-354/2005; Nr. 3K-3-85/2006). 6. Kasatoriaus nuomone, ginčijamas patalpas galima atidalyti atskyrimo būdu be didesnių investicijų, o kompensacijos klausimas kyla tik dėl 0,02043 kv. m. Kasatorius nurodo, kad plane pažymėtos patalpos 1-48 ir 1-42 yra 18 kv. m ploto, jas galima funkcionaliai susieti su ieškovo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-40 ir 1-41. Kitos patalpos galėtų būti paskirtos kasatoriui kaip didžiausią idealiąją bendrosios nuosavybės dalį turinčiam bendraturčiui. 7. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalį, nes tinkamais įrodymais laikė antstolio aktus, surašytus, viršijant jo kompetenciją, nes antstolis neturi specialių žinių projektavimo ir architektūros srityse. Taigi kasatorius ginčija antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos yra neatskiriamai susijusios su ieškovo patalpomis. Kasatorius taip pat nurodo, kad šis protokolas yra nuginčytas Kalylienės projektavimo firmos parengtu gamybinių patalpų kapitalinio remonto techniniu projektu, kuriame nėra išvados, jog bendrojo naudojimo patalpos neatskiriamai susietos su patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-40 ir 1-41.

10Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas atsakovo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai remiasi tik dalimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006. Ieškovas mano, kad sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimą reikia atsižvelgti ne tik į bendraturčių turimas idealiąsias dalis, bet ir į kitus faktorius, pavyzdžiui, realią galimybę naudotis atidalytomis realiomis dalimis, galimybę padalyti daiktą natūra, daikto paskirtį, bendraturčių interesus naudotis bendrąja daline nuosavybe ir kt. Atsiliepime teigiama, kad svarbiausia yra tai, ar atidalijamo daikto bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis. Ieškovas mano, kad įrodė, jog jo interesas būtent toks ir yra, o kasatoriaus, priešingai, neturi esminės reikšmės. Ieškovas įsitikinęs, kad teismai ginčijamas patalpas teisingai natūra priteisė jam, nes jis jas naudos pagal paskirtį tinkamiau negu kasatorius. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų kasatoriaus nurodytoje nutartyje. Ieškovas tvirtina, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2005 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005 ir 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005, nes jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nagrinėti ne tie patys atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės aspektai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriaus argumentas dėl ginčijamų patalpų atidalijimo natūra yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu, todėl nėra kasacijos dalykas. Ieškovas nesutinka, kad bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Jo nuomone, į bylą nereikėjo įtraukti dalyvaujančiu asmeniu UAB „Parama“, nes šis subjektas yra nebendraturtis, neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad kasatoriaus argumentai dėl bankrutuojančios UAB „Rimeda“ bankroto administratoriaus įtraukimo į bylą turėtų būti nenagrinėjamo kasacine tvarka, nes nekelti žemesniųjų instancijų teismuose. Ieškovas tvirtina, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalį, nes niekur nenustatyta, kad faktas apie patalpų neatskiriamą ryšį turi būti įrodinėjamas specialiomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsiliepime pateikiama nuomonė, kad teismai teisingai nustatė ginčijamų patalų vertę ir kasatoriui priteisė pagrįstą kompensaciją. Ieškovas įsitikinęs, kad kasatorius nepateikė dagiau nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizių ar kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą turto vertinimo išvadą. Ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesuformulavo už kasatorių naujo reikalavimo.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Visada, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, teismo sprendimas (nutartis) visa apimtimi turi būti peržiūrimas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardytų absoliučių teismo sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų laikymosi aspektų.

14Šioje byloje kasatorius kelia klausimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kad į bylos nagrinėjimą neįtraukta UAB „Parama“, kuri šiuo metu faktiškai naudojasi bendrojo naudojimosi patalpomis, dėl kurių kilo ginčas, ir teismo sprendimu šios patalpos buvo atidalytos jas paskirstant tarp ieškovo ir atsakovo. Tuo siekiama įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl to teisėjų kolegija, siekdama apsaugoti viešąjį interesą ir atsižvelgdama į kasatoriaus nurodytus argumentus, pirmiausia ir privalo pasisakyti dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami esminiai proceso teisės nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas, pažeidimai, ir, esant bent vienam CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui, laikoma, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas gali būti konstatuotas tuo atveju, kai pažeidžiamos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisės, nes teismo sprendimas turi įtakos tam tikrų jų teisių ar pareigų pasikeitimui, pažeidžia tokių asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Be to, bylos išnagrinėjimas neįtraukus į bylą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms įtakos turi priimtas teismo sprendimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstamas 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Diaz Ochoa v. Spain, judgement of 22/09/2006, ap. No 423/03). Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą (CPK 46, 47 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

16Byloje yra duomenų, kad 1997 m. spalio 23 d. įvykusių viešųjų varžytynių metu UAB „Parama“ iš UAB „Rimeda“ įgijo nuosavybės teises į gamybines patalpas, esančias pastate Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16. Šių patalpų plotas 157,84 kv. m, o konkrečios patalpos pažymėtos indeksais 1-27, 1-28, 1-34,1-37, 1-38, 1-39. Jos yra to paties pastato pirmajame aukšte, kuriame dalį patalpų nuosavybės teise yra įsigiję B. B. IĮ „Šakotis“ ir UAB „Vildeta“, kurios, beje, ir įsigiję dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtu indeksu 1-36 (šiuo metu indeksais 1-47,1-48, 1-49), 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46. Nei patalpų įsigijimo dokumentuose, nei priėmimo–pardavimo akte nenurodoma, kad UAB „Parama“ įgijo teisę naudotis nurodytomis bendrojo naudojimo patalpomis. Vis dėlto iš bylos duomenų matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos 1-47 ir 1-49, dėl kurių kilo ieškovo ir atsakovo ginčas, techniškai yra vienintelės, per kurias UAB „Parama“ turi galimybę patekti į jai nuosavybės teises priklausančias patalpas. Teismo sprendimu būtent šios patalpos yra atidalytos bendraturčiams B. B. IĮ „Šakotis“ ir UAB „Vildeta“, t. y. bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais 1-47 ir 1-49, paskirtos UAB „Vildeta“ nuosavybėn.

17Esant tokioms aplinkybės, UAB „Parama“, laikydama, kad ir jai turėtų priklausyti nuosavybės teisės dalis į bendrojo naudojimo patalpas, siekė, kad būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Vėliau UAB „Parama“ Vilniaus m. 2–ajame apylinkės teisme iškėlė civilinę dėl teisių į bendrojo naudojimo patalpas, t. y. savo ieškinio reikalavimu prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais AB „Rimeda“ ir B. B. IĮ „Šakotis“ sudarytus sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą dėl tos dalies, kuria B. B. IĮ „Šakotis“ perduota 12/100 dalis bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-47, 1-49, taip pat prašo teismo pripažinti nuosavybės teisę į nurodytą dalį bendrojo naudojimo patalpų. Pažymėtina, kad Vilniaus m. 2–asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė B. B. IĮ „Šakotis“ disponuoti 12/100 dalių bendrojo naudojimo patalpų, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais UAB „Parama“ būtų kliudoma naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Parama“ teisės į bendrojo naudojimo patalpas, kurios priklausė ginčo šalims, yra tik tariamos ir neturi įtakos atidalijimo procesui tarp ginčo šalių bei nelemia teisės naudotis tam tikromis patalpomis. Priešingai, tik išnagrinėjus UAB „Parama“ ieškinį dėl teisių į bendrojo naudojimo patalpas pripažinimo ir nustačius, turi UAB „Parama“, kaip gamybinių patalpų su ginčo šalimis bendraturtis, teisę į bendrojo naudojimo patalpas ar ne (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis), galima teisingai ir teisėtai išspręsti ginčą dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ,nustačius, jog ir UAB „Parama“ priklauso tam tikra dalis bendrojo naudojimo patalpų, keistųsi šios bylos ginčo šalių atitinkamos dalys bendrojoje nuosavybėje, todėl ginčo patalpos negalėtų būti atidalytos pagal ieškovo pateiktą projektą. Tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, UAB „Parama“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, nes teismo sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas), patvirtina, kad ginčas dėl teisės į bendrojo naudojimo patalpas nebaigtas, ir UAB „Parama“ gina savo teisę į bendrojo naudojimo patalpas išnaudodama visus galimus civilinių teisių gynimo būdus pasinaudojant CPK suteiktomis procesinėmis priemonėmis.

18Dėl to, esant tokiai procesinei situacijai, darytina išvada, kad atidalijęs bendrojo naudojimo patalpas ginčo šalims tuo metu, kai UAB „Parama“ nesutiko su tokiu ginčo patalpų atidalijimu ir siekė, jog būtų pripažinta jo teisė į bendrojo naudojimo patalpas, teismas pažeidė UAB „Parama“ kaip civilinių teisinių santykių subjekto teisę į jo turtinių interesų patenkinimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Parama“ neįtraukimas į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) tuo metu, kai sprendžiamas bendrojo naudojimo patalpų, į kurių dalį savo teises siekia įgyvendinti trečiasis asmuo, atidalijimas, yra absoliutus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso žemesniųjų instancijų teismuose, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų kasacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimas naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl 68,01 kv. m ploto patalpų... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas atsakovo kasacinį skundą atmesti... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 14. Šioje byloje kasatorius kelia klausimą dėl absoliutaus teismo sprendimo... 15. Absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami esminiai... 16. Byloje yra duomenų, kad 1997 m. spalio 23 d. įvykusių viešųjų... 17. Esant tokioms aplinkybės, UAB „Parama“, laikydama, kad ir jai turėtų... 18. Dėl to, esant tokiai procesinei situacijai, darytina išvada, kad atidalijęs... 19. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...