Byla e2A-244-480/2020
Dėl juridinio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3826-985/2019 pagal pareiškėjo S. J. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. Š., M. G. dėl juridinio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas S. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iki T. D. B. mirties (( - )) asmeninės nuosavybės teise priklausė vieninteliam savininkui S. J. B..

72.

8Patikslintame pareiškime nurodė, kad ( - ) ieškovas S. J. B. ir T. D. B. sudarė santuoką. ( - ) T. D. B. mirė ( - ). Remiantis 2019 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Šio nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Nekilnojamasis turtas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke buvo įregistruotas 1992 m. birželio 25 d., t. y. pareiškėjo ir T. D. B. santuokos galiojimo laikotarpiu, dėl ko gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas teikia pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, prašydamas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas – iki sutuoktinės mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė vieninteliam pareiškėjui. Pareiškėjo asmeninės nuosavybės teisę į butą patvirtina šie duomenys: 1) 1966 m. namų valdos technikinės apskaitos byla, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ) mieste, valdytojas, o nekilnojamasis turtas pagrindinai inventorizuotas 1949 m. kovo 10 d. Be to, byloje esančiame asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad 1985 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3/6 nekilnojamojo turto, esančio ( - ) mieste; 2) Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – LTSR) Teisingumo ministerijos ( - ) valstybinės notarinės kontoros byla Nr. 219 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios B. O., J., palikimą. Byloje esančio pareiškimo duomenimis, ( - ) mirė pareiškėjo pirmoji žmona O. B., po kurios mirties liko šis turtas: gyvenamasis namas, esantis ( - ) mieste, ir piniginis indėlis, esantis ( - ) valstybinėje darbo taupomojoje kasoje. Kadangi kitų įpėdinių nebuvo, pareiškėjas priėmė šį palikimą pagal įstatymą. Taip pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 3/6 nekilnojamojo turto, esančio ( - ) mieste, kurio vertė – 4 559 rubliai. Tuo metu pareiškėjas nebuvo sudaręs santuokos su T. D. B., todėl šis turtas pripažintinas asmenine pareiškėjo nuosavybe; 3) 1989 m. kovo 15 d. ( - ) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 5-2 Dėl butų skyrimo, kuriame nurodyta, kad ( - ) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia patvirtinti įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijų ir profsąjungos komitetų pateiktus bei butų komisijos apsvarstytus sąrašus vietinių Tarybų gyvenamosioms patalpoms suteikti pagal 1 priedėlį. 1 priedėlyje nurodyta, kad pareiškėjas su žmona T. D. B. yra iškeliami iš griaunamo namo, esančio ( - ) mieste. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas buvo sudaręs santuoką su T. D. B., nugriautas turtas pareiškėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise; 4) 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. II-4960. Sutarties pagrindu į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), nuosavybės teisės įregistruotos pareiškėjui. LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. II-4960 7 straipsnyje nurodyta, kad buvusiems namų savininkams, kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Pareiškėjas butą, esantį ( - ), įgijo kaip kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio ( - ) mieste, nugriovimą, todėl nepriklausomai nuo to, kad šis butas buvo įgytas esant santuokoje, preziumuotina, kad jis yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė; 5) 2019 m. balandžio 16 d. ( - ) butų ūkio atsakyme Nr. 1-462 (1.12) dėl vartotojo mokumo nurodyti buto apyvartos žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., pateikiant informaciją apie pareiškėjo mokumą už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) suteiktas paslaugas, adresu ( - ). Pareiškėjas vienasmeniškai rūpinosi ne tik buto priežiūra, bet ir visų komunalinių išlaidų apmokėjimu. Nuo šio juridinio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga, nes aptariamas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjui esant santuokoje su T. D. B., po kurios mirties jos įpėdiniai įgyja teisę reikšti reikalavimus dėl paveldėjimo pagal įstatymą, t. y. T. D. B. priklausančio turto įgijimo, nurodant, kad santuokos laikotarpiu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kad buvo įgytas kaip kompensacija už pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto nugriovimą. Pareiškėjas neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jam. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė.

93.

10Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl šiam turtui galioja Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. VMI prie FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius visas būtinąsias turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe sąlygas, nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

114.

12Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nustatytų esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y. kas pareiškėjas ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo atveju, jeigu byloje bus nustatyta, jog pareiškėjas ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, tokiu atveju suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

135.

14Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo M. G. nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iki T. D. B. mirties (( - )) asmeninės nuosavybės teise priklausė vieninteliam savininkui S. J. B.. Taip pat nurodė, jog nėra suinteresuotas šio turto įgijimu, valdymu, disponavimu, neturi pretenzijų dėl pareiškimo reikalavimų.

156.

16Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo G. Š. nurodo, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka ir prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas yra jos motinos T. D. B. sutuoktinis. Dėl sunkios sveikatos būklės nuo 2012 m. gruodžio 3 d. motina gyveno kartu su ja ( - ). ( - ) T. D. B. buvo teismo pripažinta neveiksnia, ji paskirta motinos globėja. Santuoka su pareiškėju nebuvo nutraukta, nekilnojamasis turtas nebuvo tarp sutuoktinių pasidalintas. Mirusioji testamento nepaliko. Santuokos metu pareiškėjas kartu su jos motina buvo įsigiję dviejų kambarių butą, esantį ( - ), kuriame ji gyveno su savo sutuoktiniu S. J. B. iki jos būtino išvykimo į ( - ) dėl sveikatos būklės. Šis turtas yra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nuo 1989 m. kovo 15 d. nuomojamas šeimos butas, kurį sutuoktiniai įgijo nugriovus S. J. B. asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą nekilnojamąjį turtą, pagal 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11-4960 privatizuotas pagal 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, todėl pareiškėjo pateikti argumentai, kad šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė, atmestini. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad privatizuojant ginčo butą pareiškėjas buvo išreiškęs privatizuoti butą asmenine nuosavybės teise ar įrodymų apie sumokėtų investicinių čekių kilmę, jos motina, šeimos narė, taip pat prisidėjo privatizuojant ginčo butą. Pareiškėjas nepateikė prašymo atskirti mirusiosios ir savo (pergyvenusio sutuoktinę) sutuoktinio dalį, o nepagrįstai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą. Tol, kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tol mirusiajai T. D. B. priklausanti turto dalis nėra aiški. Mirusioji nebuvo sudariusi testamento, todėl visas jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. ( - ) miesto 1-ojo notarų biuro notarė D. S. sprendžia visus paveldėjimo po motinos mirties klausimus, tačiau iškėlus civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo, neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, nors po motinos mirties palikimą ji priėmusi.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu patikslintą pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui G. Š., 18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

208.

21Teismas nustatė, kad ( - ) S. J. B. ir T. D. B. sudarė santuoką (įrašo Nr. 597) ( - ) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. ( - ) T. D. B. mirė ( - ). 2019 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis įregistruota S. J. B. nuosavybė į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ), įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 11-4960. Byloje kilo ginčas, ar butas, esantis ( - ), yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

229.

23Teismas konstatavo, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, įregistruotas dar iki naujojo CK įsigaliojimo, t. y. 1992 m. birželio 25 d., todėl pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog viešajame registre ginčo turtas įregistruotos tik pareiškėjo vardu.

2410.

25Teismas nustatė, kad ginčo butas įgytas 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, t. y. praėjus ( - ) metams po santuokos sudarymo ir bylos šalims bendrai tvarkant turtą; 1992 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra išreikšta pareiškėjo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn; tai, kad šiuo atveju nėra šalių susitarimo dėl ginčo buto, patvirtinančio šalių valią kas taps buto savininko (bendrasavininku), nėra pagrindas prašomam faktui nustatyti, nes be tokio sutikimo, nebūtų sudaryta ginčo buto pirkimo sutartis; be to, į bylą suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė mamos D. T. B. dienoraščio ištrauką, iš kurios matyti, kad pareiškėjo motinai reikėjo išsiregistruoti iš buto ( - ), kad gautų 2 kambarių butą su patogumais, tai rodo jos valią dėl bendros nuosavybės kūrimo.

2611.

27Teismas sprendė, kad esamas sutapimas, jog pareiškėjas paveldėjo motinos A. B., mirusios ( - ), palikimą – 3 700 rublių, nelemia išvados, kad šie pinigai, kaip paveldėjimo objektas, buvo panaudoti ginčo butui pirkti. Tokia išvada nėra patvirtinta jokiais įrodymais, išskyrus liudytojos R. S. subjektyvią nuomonę dėl pinigų panaudojimo ir sutuoktinių bendro gyvenimo ypatumų, ir ją būtų galima daryti tik prielaidos forma.

2812.

29Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, jog jis mokėjo už komunalinius mokesčius, įvertinus ir tai, kad šalys 7 metus kartu negyveno dėl sutuoktinės ligos, nepatvirtina turto prikyrimo asmeninėn nuosavybėn fakto; be to, nepaneigtos G. Š. nurodytos aplinkybės, kad mama pirko šeimai valgyti, pareiškėjo gaunamos pajamos buvo minimalios; į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad butui reikalingas remontas; liudytoja R. S. nurodė, kad šeimai nuolat trūko pinigų.

3013.

31Teismas sprendė, kad įsigyto turto pobūdis – butas, įgytas santuokoje, bute privatizavimo metu šalys gyveno kaip šeima, todėl butas privatizuotas būtent šeimos reikmėms, o ne vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, bei tolesnis sutuoktinių elgesys – po privatizavimo sutuoktiniai gyveno iki kol pablogėjo pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būklė, 2012 m. gruodžio 3 d.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3314.

34Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. J. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti visiškai, priteisti iš suinteresuoto asmens G. Š. bylinėjimosi išlaidas.

35Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3614.1.

37Teismas teisingai konstatavo, kad mirus pareiškėjo pirmajai žmonai O. B. pagal Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 22 straipsnio 1 dalį pareiškėjo paveldėtas turtas, kuris buvo paimtas visuomenės reikmėms ir nugriautas dėl Socialinio banko statybos, yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė (sprendimo 17 punktas), tačiau teismas, spręsdamas ginčo turto nuosavybės klausimą, klausimą sprendė atsietai nuo šios itin reikšmingos paties teismo konstatuotos aplinkybės, eliminuodamas ją apskritai, dėl ko faktiniams teisiniams santykiams netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5, 7 straipsnių nuostatas ir pažeidė SŠK 22 straipsnio 3 dalies teisės normą.

3814.2.

39Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas ginčo butą išpirko, o duomenų, kad pareiškėjui į investicinę sąskaitą buvo pervesta tikslinė kompensacija, nėra, nėra pagrindo taikyti Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, o taip pat netinkamai taikė Butų privatizavimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių nuostatas.

4014.3.

41Teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui į investicinę sąskaitą būtų pervesta tikslinė kompensacija, dėl ko nėra pagrindo taikyti Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pažeidė fundamentalius civiliniame procese egzistuojančius lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės į teisingą teismą principus, dėl ko bylą išsprendė iš esmės neteisingai, nes pagal teismą pareiškėjas nepateikė įrodymo, kuris tiesiog nebeegzistuoja.

4214.4.

43Teismas iš esmės ginčą sprendė neteisingai ir nustatinėjo, ar pareiškėjo sumokėtų rublių ir investicinių čekių pakako išsipirkti ginčo butą ir kokia buvo pareiškėjo bei jo velionės sutuoktinės valia dėl nuosavybės, t. y. ginčą sprendė pagal teisės normas, kurios reglamentuoja visiškai kitus santykius, t. y. nuomojamų valstybinių ir visuomeninių gyvenamųjų patalpų įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis privačion nuosavybėn bei vadovavosi kita, ne ginčui aktualia teismų praktika. Tačiau priimant išvadas dėl šių klausimų teismas taip pat padarė eilę teisės taikymo ir aiškinimo klaidų bei pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles.

4414.5.

45Teismo išvada, kad pareiškėjo paveldėti pinigai nepagrindžia ir neįrodo, jog jie buvo panaudoti kaip įmoka grynais 1 335 rublius apmokant už ginčo butą, paremta prielaida, kad 3 832 rublių paveldėjimas ir dalies panaudojimas įmokai yra sutapimas, tačiau teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis.

4614.6.

47Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo turimų 5 000 investicinių čekių nepakako sumokėti 9 758 rublių sumą. Pareiškėjo turimi 5 000 investicinių čekių po indeksacijos sudarė 10 000 rublių sumą, kas reiškia, jog pareiškėjo investicinių čekių ne tik pakako sumokėti už butą, bet jų dar ir liko.

4814.7.

49Šiuo konkrečiu atveju bendroji jungtinė nuosavybė turėjo būti ne paneigiama, o įrodinėjama, ir turėjo būti paneigiama pareiškėjo asmeninė nuosavybė, kas priskirtina suinteresuoto asmens G. Š. procesinei pareigai. O kada būtų paneigta pareiškėjo asmeninės nuosavybės teisė pagal Butų privatizavimo 7 straipsnio 1 dalį į ginčo butą ir pripažinta bendrąja jungtine, teismas turėjo spręsti, ar ginčo butas buvo iš esmės pagerintas ir kiek prie tokio pagerinimo prisidėjo velionė. Ir tik iš tokių įrodymų visumos teismas galėjo daryti išvadą, kad ginčo butas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe.

5015.

51Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. D. B. palikimo perėjimą valstybei. Šiuo atveju akivaizdu, jog palikėja turi įpėdinių, kurie paveldės jos turtą. Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo.

5216.

53Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinė skundą atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

5416.1.

55Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas sprendime konstatuodamas, kad šiuo atveju pagal bendrąją ginčo buto privatizavimo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metus, tampa bendrąja jungtine jų nuosavybe.

5616.2.

57Teismas teisingai sprendime nurodė, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas tiems, kurie naudojosi valstybinėmis ar visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis įgyti nuomojamomis patalpomis, tiek jas privatizuoti lengvatine tvarka.

5816.3.

59Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad investiciniai čekiai, sumokėti už buto privatizavimą, buvo nurašyti vien nuo pareiškėjo investicinės sąskaitos, piniginės lėšos buvo vien asmeninės pareiškėjo lėšos.

6016.4.

61Apelianto teiginiai dėl lėšų panaudojimo privatizuojant būstą yra prieštaringi, nenuoseklūs, kadangi jis įrodinėja, kad ginčo butas yra kompensacija už nugriautą namą ir todėl yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Taip pat jis teigia, kad visgi jis pats asmeniškai išpirko iš valstybės ginčo butą už savo lėšas, kurias gavo kaip kompensaciją už nugriautą pastatą. Svarbu pažymėti, kad tuo metu, t. y. 1989 m., paimant visuomenės reikmėms iš pareiškėjo nugriautą namą ir už tai be eilės suteikiant jam ir jo sutuoktinei valstybinio fondo ginčo butą, dar nebuvo sukurti bei įteisinti valstybinio turto privatizavimo teisiniai santykiai.

62Teismas

konstatuoja:

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

64ir išvados

6517.

66Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6718.

68Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

6919.

70Pareiškėjas S. J. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 1) 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. SR-KP-19-3093 „Dėl informacijos pateikimo apie S. J. B. sąskaitoje Nr. ( - ) laikotarpiu nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1992 m. birželio 30 d. atliktas operacijas“; 2) 1997 m. rugsėjo 24 d. sutikimo dublikatas (registro Nr. 8389); 3) 2019 m. spalio 25 d. medicinos dokumentų išrašą. Pateiktų rašto ir sutikimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę šių įrodymo pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme, o medicininio dokumento vėlesnio pateikimo būtinybė nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimties, apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

7120.

72Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo S. J. B. (toliau – pareiškėjas arba apeliantas) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7321.

74Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ), iki T. D. B. mirties jam priklausė asmeninės nuosavybės teise.

7522.

76Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7723.

78Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

7924.

80Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

8125.

82Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).

8326.

84Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

8527.

86Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė nuosavybė turėjo būti ne paneigiama, o įrodinėjama, ir turėjo būti paneigiama pareiškėjo asmeninė nuosavybė, kas priskirtina suinteresuoto asmens G. Š. procesinei pareigai.

8728.

88Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, jog visas butas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise iki sutuoktinės T. D. B. mirties, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.

8929.

90Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Faktas apie pareiškėjui suteiktą butą kaip kompensacija už asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto nugriovimą ir/ar panaudotas lėšas įgyjant butą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Pareiškėjas siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jam priklausantį turtą, t. y. pareiškėjo turto teisinį rėžimą, bei siekdamas nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.

9130.

92Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

9331.

94Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta, tačiau priėmė ir išnagrinėjo tokį pareiškėjo reikalavimą.

9532.

96Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas),

9733.

98Nutraukus civilinę bylą, kiti apeliacinio skundo nevertinami. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

9934.

100Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo ir G. Š. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nors priimama nutartis ir nėra tas rezultatas, kuriuo siekė apeliantas, tačiau toks procesinis sprendimas (t. y. ši nutartis) taip pat vertintinas kaip nepalankus apeliantui. G. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, prašymą tenkina ir iš apelianto jai priteisia 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

102Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

103Priteisti iš pareiškėjo S. J. B., asmens kodas ( - ) suinteresuotam asmeniui G. Š., asmens kodas ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

104Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas S. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu,... 7. 2.... 8. Patikslintame pareiškime nurodė, kad ( - ) ieškovas S. J. B. ir T. D. B.... 9. 3.... 10. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė... 11. 4.... 12. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo valstybės... 13. 5.... 14. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo M. G. nurodo, kad... 15. 6.... 16. Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo G. Š. nurodo,... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu patikslintą... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad ( - ) S. J. B. ir T. D. B. sudarė santuoką (įrašo Nr.... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, įregistruotas... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad ginčo butas įgytas 1992 m. birželio 25 d.... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad esamas sutapimas, jog pareiškėjas paveldėjo motinos A.... 28. 12.... 29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, jog jis mokėjo už... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad įsigyto turto pobūdis – butas, įgytas santuokoje,... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. J. B. prašo panaikinti Marijampolės... 35. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 36. 14.1.... 37. Teismas teisingai konstatavo, kad mirus pareiškėjo pirmajai žmonai O. B.... 38. 14.2.... 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas ginčo butą... 40. 14.3.... 41. Teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui į... 42. 14.4.... 43. Teismas iš esmės ginčą sprendė neteisingai ir nustatinėjo, ar... 44. 14.5.... 45. Teismo išvada, kad pareiškėjo paveldėti pinigai nepagrindžia ir neįrodo,... 46. 14.6.... 47. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo turimų 5 000 investicinių... 48. 14.7.... 49. Šiuo konkrečiu atveju bendroji jungtinė nuosavybė turėjo būti ne... 50. 15.... 51. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo... 52. 16.... 53. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį... 54. 16.1.... 55. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas... 56. 16.2.... 57. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad butų privatizavimo procesas buvo... 58. 16.3.... 59. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus,... 60. 16.4.... 61. Apelianto teiginiai dėl lėšų panaudojimo privatizuojant būstą yra... 62. Teismas... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. ir išvados... 65. 17.... 66. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 67. 18.... 68. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį... 69. 19.... 70. Pareiškėjas S. J. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 1) 2019 m.... 71. 20.... 72. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 73. 21.... 74. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas... 75. 22.... 76. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti... 77. 23.... 78. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 79. 24.... 80. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę... 81. 25.... 82. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio... 83. 26.... 84. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi duomenis, kurie... 85. 27.... 86. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė nuosavybė... 87. 28.... 88. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti... 89. 29.... 90. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas yra bendroji jungtinė... 91. 30.... 92. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas,... 93. 31.... 94. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į... 95. 32.... 96. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išdėstyti argumentai sudaro... 97. 33.... 98. Nutraukus civilinę bylą, kiti apeliacinio skundo nevertinami. Pažymėtina,... 99. 34.... 100. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi... 101. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 102. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir... 103. Priteisti iš pareiškėjo S. J. B., asmens kodas ( - ) suinteresuotam asmeniui... 104. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....