Byla 2YT-4263-1060/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

5

  1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. G. po sutuoktinės M. G., mirusios ( - ), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą (b. l. 1-3).
  2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo tėvas V. J. G. mirė ( - ). Po mirties jo vardu liko nekilnojamasis turtas – 0,0663 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas ir kiemo statiniai, esantys ( - ); 441/916 dalis 9.1600 ha žemės sklypo, 44/54 dalys 0.5400 žemės sklypo, esantys ( - ). Nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), įgytas gyvenant santuokoje su M. G. ir buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. M. G. mirė ( - ). Po jos mirties, nei mirusiosios sutuoktinis V. J. G., nei kiti suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė. M. G. testamento nepaliko, notarų biure paveldėjimo byla į mirusios palikimą nepradėta. Mirus M. G. jos sutuoktinis V. J. G. liko gyventi jiems priklausiusioje sodyboje, ten gyveno iki savo mirties, tėvui liko visi jo sutuoktinės daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, jis vienas organizavo sutuoktinės laidotuves, tvarkė kapavietę. Nors nustatytu laiku V. J. G. ir nesikreipė į notarą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo, tačiau buvo įsitikinęs, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ( - ) mirusios sutuoktinės M. G. palikimą, kadangi iš kart po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti palikimą.
  3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą, jame nurodytas aplinkybes palaiko. Paaiškino, kad yra V. J. G. ir M. G. įpėdinis. Mama M. G. mirė ( - ), po jos mirties tėvas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mano, kad tėvas laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, kadangi turtas įgytas santuokos su M. G. metu buvo registruotas tėvo vardu. Po motinos mirties visu turtu, jo išlaikymu, priežiūra rūpinosi V. J. G.. Tarp jo ir G. J. ginčo dėl paveldėjimo nėra. Po tėvo V. J. G. mirties jis kreipėsi dėl palikimo priėmimo.
  4. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. G. po sutuoktinės M. G., mirusios 2017 m. balandžio 18 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusios turtą.

6II. Suinteresuotų asmenų argumentai

7

  1. Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 39).
  2. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 36). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 25-26).
  3. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b. l. 37). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.
  4. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b. l. 38). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad duomenų, jog mirusios M. G. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo palieka teismo nuožiūra vertinti, ar pareiškėjo įrodymai pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 42-44).

8Teismas

konstatuoja:

9pareiškimas tenkinamas.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. G. yra V. J. G. ir M. G. sūnus (b. l. 11). V. J. G. mirė ( - ) (b. l. 6). Po mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0663 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas ir kiemo statiniai, esantys ( - ), 441/916 dalis 9.1600 ha žemės sklypo, 44/54 dalys 0.5400 žemės sklypo, esantys ( - ) (b. l. 15-20). V. J. G. palikimą po jo mirties priėmė pareiškėjas V. G. (b. l. 7). Nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ), įgytas V. J. G. esant santuokoje su M. G. (b. l. 10), buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). M. G. mirė ( - ) (b. l. 8). V. J. G. į sutuoktinei priklausančią dalį nepretendavo, po M. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13).
  4. Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  5. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  7. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. V. J. G. palikimą priėmė sūnus V. G., po M. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po M. G. mirties, t. y. po ( - ) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjas V. G. nurodo, jog V. J. G. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rūpinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo mokesčius, organizavo sutuoktinės laidotuves, turtą laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
  8. Taigi, nors V. J. G. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad V. J. G. po sutuoktinės M. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
  9. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. G., asmens kodas ( - ) po sutuoktinės M. G., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

15Priteisti iš pareiškėjo V. G., asmens kodas ( - ) valstybei 8,34 Eur (aštuonis eurus ir trisdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai