Byla 2A-912/2013
Dėl skolos priteisimo, kur tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Virnesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos ketvertas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-920-611/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu likviduojamos) uždarosios akcinės bendrovės „Technopanorama“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, kur tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Virnesta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Reklamos ketvertas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Technopanorama“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. V., prašydamas priteisti iš atsakovo 64 750,70 Lt ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. B. Pagal ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo 2006 m. spalio 10 d. protokolą ieškovo direktoriumi buvo paskirtas atsakovas, jis taip pat buvo įmonės kasininkas. Ieškovo direktorius atsakovas

6R. V. sudarė įmonės balansą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2010 m. spalio 25 d.) duomenimis, pagal kurį 2010 m. spalio 26 dienai įmonėje buvo 6778 Lt pinigų. Patikrinęs įmonės dokumentus, ieškovo administratorius nustatė, kad 2009 m. kovo 31 d. įmonės kasoje buvo likutis 4850,04 Lt suma, o pagal kasos knygą 2009 m. balandžio mėn. pradžiai likutis kasoje buvo 0 Lt, trūkumas - 4850,04 Lt.

72009 m. rugsėjo 30 dienai įmonės kasoje pagal kasos knygą, kurioje kaip kasininkas pasirašė atsakovas, buvo 700,66 Lt suma. Pagal pirminius kasos dokumentus 2009 m. spalio 2 d. pagal du kasos pajamų orderius ieškovas gavo iš E. T. 4000 Lt sumą, pagal kasos išlaidų orderius išmokėta buvo 1800 Lt. Taigi, įvertinus kasos knygos duomenis ir turimus ieškovo bendrovėje pirminius kasos dokumentus, atsakovas ieškovo administratoriui turėjo perduoti iš viso 7750,70 Lt sumą (4850,04 Lt + 700,66 Lt + 4000 Lt – 1800 Lt = 7750,70 Lt), nes toks likutis 2009 m. spalio 30 dienai turėjo būti, o po 2009 m. spalio 30 d. jokios ūkinės operacijos nebuvo atliekamos.

8Pagal ieškovo balansą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, trečiasis asmuo UAB „Virnesta“ skolingas ieškovui 4000 Lt, tačiau paaiškėjo, kad šią sumą minėta bendrovė pagal 2008 m. birželio 19 d. kasos pajamų orderį T Nr. 24 sumokėjo atsakovui, nes jis pasirašė šiame orderyje, jog pinigus gavo. Pagal įmonės kasos dokumentus šis kasos pajamų orderis nėra įtrauktas į įmonės kasos dokumentus, ši ūkinė operacija ieškovo buhalterinėje apskaitoje nėra užfiksuota, atsakovas šios sumos į ieškovo kasą neįnešė.

9Pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį T Nr. 68 atsakovas iš trečiojo asmens UAB „Reklamos ketvertas“ gavo 53 000 Lt sumą, tačiau ši suma nebuvo įnešta į ieškovo kasą ir įmonės buhalteriniuose dokumentuose neįtraukta. Atsakovas, gavęs minėtas 4000 Lt ir 53000 Lt sumas iš trečiųjų asmenų, neįnešė jų į ieškovo kasą, nors turėjo tokią pareigą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti šių sumų iš atsakovo.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo

12BUAB „Technopanorama“ ieškinį patenkino ir priteisė jam iš atsakovo R. V. 64 750,70 Lt sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 64 750,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo 1 978 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

13Teismas pripažino, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo turto išsaugojimą ir jo trūkumą, nes, nors jis nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. jis buvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų, nėra pateikta įrodymų apie atsakovo atleidimą iš ieškovo vadovo pareigų, taip pat kad viešo registro duomenys buvo pakeisti ir kad kitas asmuo buvo paskirtas ieškovo vadovu. Teismas taip patv pažymėjo, kad atsakovas pasirašė ieškovo 2010 m. spalio 26 dienai sudarytą ieškovo balansą.

14Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus kasos knygos išrašus, nustatė, kad

154 850,04 Lt ir 700,66 Lt lėšų suma nebuvo perduota ieškovo bankroto administratoriui, šių lėšų panaudojimą ieškovo veikloje atspindinčių dokumentų į bylą nepateikta.

16Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas, kaip ieškovo kasininkas, pagal 2008 m. birželio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą T Nr. 24 ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį T Nr. 68 priėmė iš UAB ,,Virkesta 4 000 Lt, o iš UAB ,,Reklamos ketvertas“ - 53 000 Lt, iš viso 57 000 Lt, bet gautų lėšų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą neįnešė.

17Pagal 2009 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderius T Nr. 70 ir T Nr. 71 atsakovas ieškovo vardu priėmė iš E. T. iš viso 4000 Lt, ieškovo veikloje panaudojo 1800 Lt, išmokant darbo užmokesčius darbuotojams.

18Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas ieškovo vardu iš viso iš trečiųjų asmenų priėmė 61 000 Lt sumą, tačiau jų neįnešė į ieškovo kasą ar sąskaitą banke, iš jų tik 1800 Lt buvo panaudoti ieškovo veikloje, pagrindžiant tai patvirtinančiais dokumentais.

19Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jis tvarkė kasą, jo žinioje buvo kasoje esančios lėšos, jis rinkdavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kad pagal kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. laikotarpį ieškovo kasoje turėjo būti 5550,70 Lt, tačiau perduodant bankroto administratoriui visus dokumentus, šios sumos administratoriui neperdavė, taip pat neperdavė į ieškovo kasą neįneštų lėšų – 59 200 Lt, t. y. iš viso 64 750,70 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dalį lėšų -11 750,70 Lt - jis panaudojo įmonės veikloje, nurodęs, kad atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokius jo teiginius. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas nurodė, kad netinkamai buvo tvarkoma ieškovo buhalterinė apskaita, įtraukiant į apskaitą ne visas atliktas ūkines operacijas, už ieškovo buhalterinės paskaitos tvarkymą buvo atsakingas būtent atsakovas.

20Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 53 000 Lt sumą, gautą iš UAB „Reklamos ketvertas“, jis panaudojo, atlikdamas savo ir ieškovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nurodęs, kad tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė, įskaitymas privalėjo atsispindėti ieškovo buhalterinėje apskaitoje, kaip tai numato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai, už kurios tinkamą vedimą ir tvarkymą buvo atsakingas pats atsakovas, tačiau ieškovo skola atsakovui nebuvo panaikinta, be to, nesutampa ieškovo skola atsakovui ir atsakovo įskaityta suma. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad įskaitymas nebuvo atliktas.

21Teismas taip pat atmetė atsakovo teiginius, kad 2010 m. lapkričio 24 d. iš ieškovo lėšų

22(3000 Lt) buvo sumokėta UAB „SWS“, tvarkiusiai ieškovo buhalterinę apskaitą, nurodęs, kad iš 2010 m. lapkričio 24 d. kasos pajamų orderio kvito matyti, jog UAB „SWS“ 3000 Lt sumokėjo ne atsakovas, o ieškovo akcininkas E. T., ši suma buvo sumokėta po bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir po to, kai visi buhalterinės apskaitos dokumentai ir ieškovo turtas buvo perduoti ar turėjo būti perduoti ieškovo administratoriui.

23Teismas pažymėjęs, kad Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja įmonės administracijos vadovą, iškėlus įmonei bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, o tai nebuvo padaryta, t. y. atsakovas neįvykdė įstatymo (ĮBĮ 10 str. 7 d. nuostatos) nustatytų pareigų, neperduodamas bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui lėšų – 64 750,70 Lt sumos, kuri galėjo būti panaudota, tenkinant bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, padarė išvadą, kad atsakovas šiais veiksmais įmonei padarė žalą.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 7750,70 Lt ir 4000 Lt buvo panaudoti ieškovo įmonės veikloje.

    26UAB „Technopanorama“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne atsakovo, o kitų asmenų (UAB „SWS“, buhalterės K. M., M. M.). Anot atsakovo, UAB „SWS“ privalėjo įrašyti į kasos knygą visas operacijas, visi dokumentai buvo perduoti UAB „SWS“, tačiau dokumentų perdavimas pagal 2010 m. gruodžio 6 d. buhalterinių likučių ir registrų priėmimo – perdavimo aktą įrodo, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė perdavė dokumentus jau po bankroto bylos iškėlimo. Po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui taip pat buvo perduotas įmonės balansas, kuris buvo sudarytas 2010 m. lapkričio 30 d. ir pasirašytas UAB „SWS“ darbuotojos M. M. ir administratoriaus R. B. Kadangi šio dokumento atsakovas nepasirašė, nes jis jau nebedirbo UAB „Technopanorama“ direktoriumi, jam negali būti taikoma materialinė atsakomybė, netinkamai atlikus buhalterinės apskaitos veiksmus po bankroto bylos iškėlimo ir jam nedalyvaujant.

  2. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog 52 136,94 Lt sumos įskaitymas buvo teisėtas. Atsakovas buvo UAB „Technopanorama“ tiek vadovas, tiek kreditorius. Kadangi atsakovas vienu metu buvo ir šios įmonės vadovas, ir kreditorius, pasiūlymo įskaityti priešpriešinius reikalavimus forma turi atitikti vidinės valios išraiškos formą. Be to, apie sumokėtų 53 000 Lt į UAB „Technopanorama“ kasą paskirtį – atsiskaityti su atsakovu, kaip su kreditoriumi, buvo žinoma ir pačiam įmonės akcininkui E. T., ką ir patvirtino šis liudytojas, duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Faktas, ar buvo išrašyta sąskaita – faktūra 53 000 Lt sumai, ar ne, šiuo atveju negali keisti santykių kvalifikavimo. Skolų suderinimo ir įskaitymo procedūra buvo atlikta.
  3. 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą dėl pinigų išmokėjimo atsakovui, kaip kreditoriui, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą, tačiau atmetė jį ir atsisakė prijungti prie bylos, tokiu būdu pažeisdamas jo teisę į įrodymų pateikimą.
  4. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas iškviesti liudytoją buhalterę

    27M. M., tačiau jis buvo atmestas. Todėl atsakovui buvo atimta teisė teikti teismui įrodymus ir nebuvo objektyviai išnagrinėta byla.

  5. Teismas 53 000 Lt sumą vertino kaip trūkumą įmonės kasoje, tačiau, atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo suabsoliutinti nedidelio pinigų neatitikimo. Anot atsakovo, 863,06 Lt gali būti vertinami, kaip trūkumas kasoje.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Technopanorama“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 7750,70 Lt ir 4000 Lt panaudoti įmonės veikloje.
  2. Įskaitymas nebuvo atliktas, todėl ieškovas neginčijo įskaitymo actio Pauliana pagrindu. Jei būtų buvęs įskaitymas, tai ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu teisinis ginčo rezultatas būtų buvęs tas pats.

29Teisėjų kolegija konstatuoja:

30Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

32Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

33Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu likviduojamos) uždarosios akcinės bendrovės „Technopanorama“ administratorius prašė iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo R. V. ieškovui priteisti žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėto neveikimo, kuris pasireiškė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos netinkamu vykdymu.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

35Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

36Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

37Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi (4 b. l.) ieškovui UAB „Technopanorama“ buvo iškelta bankroto byla, todėl nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovui, kaip UAB „Technopanorama“ vadovui, atsirado pareiga per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui turtą (lėšas) ir dokumentus. Ieškovo administratoriaus vertinimu, šios iš įstatymo kylančios pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė, nes liko neperduota bendrovei priklausanti, bet į kasą neįnešta, 64 750,70 Lt suma, dėl ko įmonei buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti būtent atsakovas R. V.

38Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog bankroto administratoriui nebuvo perduotas ieškovo turtas, o konkrečiai 64 750,70 Lt piniginių lėšų suma, todėl šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo, kaip už žalos atsiradimą atsakingo asmens.

39Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

41Teisėjų kolegija, ištyrusi nagrinėjamos bylos duomenis ir įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo motyvus, įsitikino, kad 64 750,70 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo ieškovui pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovo pateikti įrodymai įrodo žalos atsiradimo faktą. Tuo tarpu atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė, jog ginčijamos pinigų sumos pagrįstai nebuvo perduotos bankroto administratoriui.

42Iš ieškovo pateiktų kasos knygos išrašų (85-95 b. l.) matyti, kad ieškovo kasoje 2009 m. kovo 31 dienai buvo 4850,04 Lt suma (87 b. l.), o 2009 m. balandžio 3 dienai kasoje jau užfiksuotas 0,00 Lt likutis (88 b. l.). 2009 m. rugsėjo 30 dienai užfiksuotas 700,66 Lt dydžio likutis kasoje (95 b. l.), o per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. kasoje esančių lėšų likutis buvo fiksuojamos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 4850,04 Lt ir 700,66 Lt lėšų sumos nebuvo perduotos ieškovo bankroto administratoriui bei į bylą nebuvo pateikta šių lėšų panaudojimą atspindinčių dokumentų.

43Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2008 m. birželio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą T Nr. 24 atsakovas, kaip ieškovo kasininkas, priėmė iš UAB „Virnesta“ 4000 Lt (24 b. l.), o pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį T Nr. 68 atsakovas, kaip ieškovo kasininkas, priėmė iš UAB „Reklamos ketvertas“ 53 000 Lt (26 b. l.). Pagal 2009 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderius T Nr. 70 ir T Nr. 71 atsakovas ieškovo vardu priėmė iš E. T. iš viso 4000 Lt (29-30 b. l.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovo veikloje buvo panaudota 1800 Lt, išmokant darbo užmokesčius darbuotojams (31-32 b. l.) Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas ieškovo vardu iš viso iš trečiųjų asmenų priėmė 61 000 Lt sumą, tačiau jų neįnešė į ieškovo kasą ar sąskaitą banke, iš jų tik 1800 Lt buvo panaudoti ieškovo veikloje.

44Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo priteistas

457750,70 Lt ir 4000 Lt sumas, teigia, jog minėtos sumos buvo panaudotos įmonės veikloje, tačiau

46UAB „SWS“ specialistai, kurie buvo atsakingi už UAB „Technopanorama“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, neužtikrino šių išlaidų apskaitos. Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių minėtų sumų panaudojimą bendrovės veikloje, pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl 7750,70 Lt ir 4000 Lt sumų priteisimo yra nepagrįstas. Tai, kad atsakovas nepateikė tokių įrodymų, leidžia pagrįstai manyti, jog tokių dokumentų apskritai galėjo nebūti ir todėl atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti.

47Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Taigi, aplinkybė, kad UAB „Technopanorama“ buhalterinę apskaitą tvarkė trečiasis asmuo – UAB „SWS“, teisinės reikšmės neturi, nes bet kuriuo atveju už tinkamą apskaitos organizavimą iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas pats bendrovės vadovas – būtent atsakovas R. V., ką iš esmės pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl tuo atveju, jei bendrovės buhalteriniai duomenys buvo tvarkomi netinkamai, už tai privalėjo (privalo) atsakyti administracijos vadovas, neužtikrinęs šios iš įstatymo kylančios pareigos tinkamo įvykdymo, kadangi atsakovas, sužinojęs apie tai, jog yra netinkamai tvarkomi bendrovės buhalteriniai duomenys, privalėjo imtis priemonių šiam pažeidimui pašalinti.

48Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apskaitą. Atsakovas neįrodė, jog teisės aktuose nustatyta tvarka jis įmonei pateikė dokumentus, pagrindžiančius pinigų panaudojimą.

49Atsakovo argumentai, kad UAB „Technopanorama“ balansą, sudarytą 2010 m. lapkričio 30 d., pasirašė UAB „SWS“ darbuotojos M. M. ir administratorius R. B., o ne jis, šiuo atveju taip pat neturi teisinės reikšmės, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, bankrutuojančios įmonės administratorius įmonės turtą nustatė pagal 2010 m. spalio 26 d. balanso duomenis, kuriuos savo parašu patvirtino būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas (8 b. l.), o tai atitinka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatą, pagal kurią įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

50Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priteistą 53 000 Lt sumą, savo apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog pinigų sumos įskaitymas buvo teisėtas. Atkreipia dėmesį, kad jis buvo UAB „Technopanorama“ vadovas ir kreditorius. Kadangi jis vienu metu buvo ir šios įmonės vadovas, ir kreditorius, pasiūlymo įskaityti priešpriešinius reikalavimus forma, anot jo, turėjo atitikti vidinės valios išraiškos formą. Pažymi, kad apie sumokėtų 53 000 Lt į UAB „Technopanorama“ kasą paskirtį – atsiskaityti su atsakovu, kaip su kreditoriumi, buvo žinoma ir pačiam įmonės akcininkui E. T., ką ir patvirtino šis liudytojas, duodamas parodymus, teismo posėdžio metu. Atsakovo nuomone, faktas, ar buvo išrašyta sąskaita – faktūra 53 000 Lt sumai, ar ne, negali keisti santykių kvalifikavimo, nes skolų suderinimo ir įskaitymo procedūra buvo atlikta.

51CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymo atlikimo tvarka nustatyta CK 6.131 straipsnyje, pagal kurio nuostatą, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 d.), įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (2 d.).

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 6.131 straipsnyje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tokia teismų praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 2 d.). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo, svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, jog norint įskaityti sumas, nebūtina kitą šalį informuoti raštu, tai galima padaryti kitokia forma. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog iš tiesų buvo atliktas įskaitymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodytas įskaitymas nebuvo apskaitytas ieškovo buhalterinėje apskaitoje, be to, iš byloje esančių duomenų apie buhalterinius likučius nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo skola atsakovui buvo panaikinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas pripažįsta, jog UAB „Technopanorama“ jam buvo skolinga 52 136,94 Lt, o pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį Serija T Nr. 68 UAB „Reklamos ketvertas“ atsakovui buvo perduota 53 000 Lt suma, tačiau 863,06 Lt suma nebuvo įnešta į įmonės kasą, kas taip pat leidžia pagrįstai suabejoti atsakovo teiginių teisingumu.

53Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „Technopanorama“ akcininkas E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sumokėjo UAB „Technopanorama“ 53 000 Lt ir davė leidimą atsakovui pasiimti pinigus už skolas (104 b. l.), neįrodo, kad iš tiesų buvo atliktas įskaitymas įstatyme nustatyta tvarka. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovo pateikto naujo rašytinio įrodymo – 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo dėl skolos grąžinimo R. V. (118 b. l.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad skolų suderinimo ir įskaitymo procedūra buvo atlikta, nes šie argumentai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

54Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo motyvus, jog iš ieškovo lėšų 2010 m. lapkričio 24 d. buvo sumokėta UAB „SWS“, nustatęs, kad UAB „SWS“ 3000 Lt sumokėjo ne atsakovas, o ieškovo akcininkas E. T., be to, ši suma buvo sumokėta po bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir po to, kai visi buhalterinės apskaitos dokumentai ir ieškovo turtas buvo perduoti ar turėjo būti perduoti ieškovo administratoriui. Kadangi šios teismo išvados apeliantas atskirai neginčija, teisėjų kolegija atskirai nevertina ir dėl jos pagrįstumo nepasisako.

55Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius iškviesti liudytoją ieškovo buhalterę M. M., buvo pažeista jo teisė teikti įrodymus.

56Iš 2012 m. vasario 28 d. teismo posėdžio protokolo (80-81 b. l.) matyti, kad šios liudytojos ir liudytojos D. J. parodymais atsakovas siekė įrodyti įskaitymo faktą ir tai, kaip buvo pildomi kasos ir išlaidų orderiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų objektyvių rašytinių įrodymų, vien liudytojų parodymais konstatuoti įskaitymo fakto negalima, nes tai nėra leistini įrodymai tokiam faktui nustatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas kviesti į teismo posėdį M. M., kaip liudytoją, atsakovo teisės teikti įrodymus nepažeidė, nes, kaip jau nustatyta šioje nutartyje, rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog buvo atliktas piniginių sumų įskaitymas ar pinigų sumos, kurių reikalauja priteisti ieškovas, buvo panaudotos bendrovės veikloje, atsakovas nepateikė.

57Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės ir argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmonės ūkio reikmėms skirtų pinigų negrąžinimu įmonei, nepateikiant jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, ir atsiradusios turtinės žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246-6.249 str.). Apelianto pateikti duomenys ir įrodymai šių aplinkybių ir jo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Todėl pirmosios instancijos teismo spendimas, kuriuo iš atsakovo priteista žalos atlyginimo suma, lygi įmonei negražintų ir jos išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepateisintų piniginių lėšų sumai, yra pagrįstas ir teisėtas. Pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Technopanorama“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d.... 6. R. V. sudarė įmonės balansą teismo nutarties iškelti bankroto bylą... 7. 2009 m. rugsėjo 30 dienai įmonės kasoje pagal kasos knygą, kurioje kaip... 8. Pagal ieškovo balansą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą... 9. Pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. kasos pajamų orderį T Nr. 68 atsakovas iš... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo... 12. BUAB „Technopanorama“ ieškinį patenkino ir priteisė jam iš atsakovo R.... 13. Teismas pripažino, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo turto... 14. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus kasos knygos išrašus, nustatė, kad... 15. 4 850,04 Lt ir 700,66 Lt lėšų suma nebuvo perduota ieškovo bankroto... 16. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas, kaip ieškovo kasininkas, pagal 2008... 17. Pagal 2009 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderius T Nr. 70 ir T Nr. 71 atsakovas... 18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas... 19. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jis... 20. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 53 000 Lt sumą, gautą iš UAB... 21. Teismas taip pat atmetė atsakovo teiginius, kad 2010 m. lapkričio 24 d. iš... 22. (3000 Lt) buvo sumokėta UAB „SWS“, tvarkiusiai ieškovo buhalterinę... 23. Teismas pažymėjęs, kad Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja įmonės... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 26. UAB „Technopanorama“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne atsakovo, o... 27. M. M., tačiau jis buvo atmestas. Todėl atsakovui buvo atimta teisė teikti... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Technopanorama“ prašo... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 30. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 32. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 33. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 35. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 36. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų... 37. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio... 38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 39. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. V.... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 41. Teisėjų kolegija, ištyrusi nagrinėjamos bylos duomenis ir įvertinusi... 42. Iš ieškovo pateiktų kasos knygos išrašų (85-95 b. l.) matyti, kad... 43. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2008 m. birželio 19 d. kasos... 44. Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 45. 7750,70 Lt ir 4000 Lt sumas, teigia, jog minėtos sumos buvo panaudotos... 46. UAB „SWS“ specialistai, kurie buvo atsakingi už UAB „Technopanorama“... 47. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, visos... 48. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179... 49. Atsakovo argumentai, kad UAB „Technopanorama“ balansą, sudarytą 2010 m.... 50. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo priteistą 53 000 Lt sumą,... 51. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 6.131 straipsnyje... 53. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog UAB... 54. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo motyvus, jog iš ieškovo... 55. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius... 56. Iš 2012 m. vasario 28 d. teismo posėdžio protokolo (80-81 b. l.) matyti, kad... 57. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės ir argumentai patvirtina pirmosios... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 59. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą...