Byla 2A-1297-640/2015
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Č. G., R. G., R. G., tretieji asmenys G. L., Č. L., Vilniaus miesto savivaldybė, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Č. G., R. G., R. G., nurodydamas, kad dviejų kambarių butas adresu M. D. g. 5-31, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0216-9044:0039, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybė Sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti šį butą. Butą 2002-03-26 sutartimi buvo išsinuomojęs atsakovas Č. G. terminuotam naudojimuisi, iki 2003-03-21. Bute gyvena Č. G. su šeima R. G. ir R. G.. Ieškovas nurodė, kad atsakovai neturi jokių teisių gyventi nuomojamame bute, nes nuomos sutarties terminas pasibaigęs. Vilniaus miesto savivaldybė nėra sudariusi su atsakovais naujos nuomos sutarties, atsakovai be pagrindo naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, todėl turi būti iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Be to, atsakovams yra suteiktas kitas butas, adresu M. D. g. 5-30, Vilnius, kuriame gyvena Česlavo ir R. G. dukra G. L. su savo šeima.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2002 m. kovo mėnesio sprendimu Nr.6110 Č. G. buvo suteikta teisė nuomotis 31-ą butą iš manevrinio butų fondo, sudarant terminuotą sutartį. Nors sutartis sudaryta vienerių metų terminui, jam suėjus, nei viena iš šalių neišreiškė valios dėl nuomos sutartinių santykių pasibaigimo ir atsakovų iškeldinimo. Darytina išvada, kad šios terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas buvo nustatytas tikslingai, tikintis išspręsti Č. G. suaugusių šeimos narių (dukros ir sūnaus šeimos), tapusių pilnamečiais, aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimą, bet tai padaryta nebuvo. Po terminuotos nuomos sutarties termino 2003-03-21 pasibaigimo nei vienai iš šalių neišreiškus valios dėl jos nutraukimo, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi toliau. Kadangi Savivaldybė nesutiko, jog G. L. būtų pripažinta pagrindine minėto buto nuomininke, bei nereikalavo Č. G. išsikelti iš buto M. D. g.5-31, sutartis tapo neterminuota. Nurodė, kad jei asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo nuostatomis. Č. G. šeima nuomojamomis patalpomis naudojasi tinkamai, jas prižiūri, moka nuomos mokesčius (įsiskolinimo nėra). Tiek butas 30-as, tiek 31-as yra itin nedidelio gyvenamojo ploto (30-as butas 25,02 kv.m. naudingojo gyvenamojo ploto, 31-as – 38,20 kv.m. bendrojo ploto), todėl vien jau šios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, duoda pagrindą atsakovams turėti pagrįstų lūkesčių dėl gyvenamųjų patalpų tolesnio naudojimo nuomos teisių pagrindais.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti (b.l. 1-6, 3 tomas). Apeliantas nurodo, jog sprendžiant ginčą svarbu ir vertintina tai, kad yra nenuginčyta terminuota (kalendorine data) Nuomos sutartis ir galiojantis, nustatyta tvarka nenuginčytas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nepratęsti nuomos sutarties. Taip pat nurodo, kad LAT kasacinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 nagrinėta teisinė situacija, kai nuomotojas reikalavo nutraukti nuomos sutartį CK 6.611 str. pagrindu, nuomininkui iš esmės pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nuomos Sutartis nenutraukiama, ji pasibaigusi suėjus jos terminui, kas įstatymų nustatyta, tvarka (Sutartis ar jos sąlygos) nenuginčyta, kaip ir nuomotojo - Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas jos nepratęsti. Nurodo, kad nagrinėjant kilusį ginčą turi būti taikomos Civilinio kodekso Šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normos, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką (Civilinio kodekso 6.575 str.), o ne bendrosios normos, reglamentuojančios nuomos teisnius santykius. CK 6.582 str. 4 d. nustatyta, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. CK 6.577 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybių institucijos sprendimu. Nurodo, kad teismo pozicija, jog nuomos sutarties terminas siejamas ne su konkrečia data, o su įvykiu, kuriam neįvykus ji tapo neterminuota, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir CK 6.582 str. nuostatoms. Teismas nepagrįstai nesiremia esmine galiojančia sutarties sąlyga. Nurodo, kad atsakovai teisinio pagrindo po sutarties pasibaigimo naudotis butu M. D. g. 5-31, Vilnius, neturi, Nuomos sutartis pasibaigusi. Nurodo, kad teismas neįvertino to, jog atsakovas nepaliekamas be gyvenamo ploto, taip pat neįvertino to, jog ši 3 asmenų šeima kartu su atsakovais valdo 190 170 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kas viršija Vyriausybės nustatytą, dydį.

12Atsakovai Č. G., R. G., R. G. ir tretieji asmenys G. L., Č. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad NGPP komisijos sprendimas, kuriame nebuvo nurodytų jokių motyvų ir argumentų ir/ar teisės normų dėl nesutikimo su proceso dalyvių prašymu, buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012-08-29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-4145- 168/2012 išaiškino, kad 2012-05-23 d. Vilniaus miesto administracijos protokolo Nr. A16- 408(2.1.28-AD4) sprendimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administraciniu bylų teisenos įstatymo 37 str. 2d. l p. pagrindu, nes galutinį sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo su G. L. ir terminuotos nuomos sutarties pratęsimo su Č. G., turi teisę priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o protokoliniu komisijos sprendimu negali būti nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos pareiškėjų tam tikros teisės ar pareigos, nes Komisijai nesuteikti įgaliojimai priimti sprendimus ginčijamais klausimais. Kadangi ieškovas savo reikalavimą grindžia, būtent, NGPP priimamų komisijos sprendimų pagrindu, tai jai teismas būtų neįvertinęs šio sprendimo turinio pagrįstumo ir teisėtumo, nebūtų atskleista bylos esmė. Nurodo, kad nėra aišku kodėl apeliantė, vadovaujantis Sutarties 2.5.p. prieš mėnesį iki sutarties termino pabaigos nesikreipė į nuomotoją ir neiškeldino jo, t.y. ieškinys dėl iškeldinimo pareikštas praėjus 9 metams po sutartyje numatyto termino pabaigos (Sutarties l p.). Šį teisiškai svarbų terminą, teismas pagrįstai įvertino, vadovaujantis LR CK 6.582 str., 6.481 str., 6.482 str., nuostatomis, įtvirtinančiomis terminuotos sutarties transformavimąsi į neterminuotą sutartį, siejant ją su tam tikru įvykiu, įstatymo pagrindu. Byloje nėra pateikta duomenų, jog per tuos 9 metus būtų buvusios pareikštos nuomotojo pretenzijos dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo ar nuomininkų iškeldinimo. Nurodo, kad Konstitucinis teismas 2007-1 l-29d. nutarime konstatavo, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius, nes tokiu atveju, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Nurodo, kad buto nuomos poreikis nebuvo išnykęs, nuomotojas 9 metus nesiėmė jokių veiksmų (skunde nurodytos LR CK 6.613 str. normos ir Sutarties 2.5. sutartos sąlygos pagrindais), susijusių su iškeldinimu, todėl tolimesnis naudojimasis turtu, pasibaigus sutarties terminui, yra aiškiai aptartas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, vadovaujantis materialinės teisės normomis (LR CK 6.582 str., 6.481 str., 6.482 str.). Taip pat nurodo, kad sutartimi numatytų veiksmų neatlikimas (neveikimas) - teisėje taip pat yra pripažįstamas veiksmu, t.y. Sutarties 2.5. p. nustatytu terminu atsakovų neiškeldinimas - atsakovų buvo suprastas kaip konkliudentinis veiksmas - sutikimas, pratęsti nuomos sutartinius santykius neterminuotai, priešingu atveju tampa neaišku kokiu pagrindu ieškovė ėmė nuompinigius iš atsakovų. Nurodo, kad neatnaujinus nuomos sutarties, tretieji asmenys būtų priversti grįžti į vieną butą, kur vienam šeimos nariui tektų 4.17 kv.m. gyvenamo ploto. Taip pat nurodo, kad nei vienas iš šeimos narių neturi jokio kito gyvenamo būsto, bendrai gaunamos pajamos per mėnesį neviršija vyriausybės nustatyto dydžio.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovai nesikreipė dėl nuomos sutarties pratęsimo, nors minėtos sutarties 2.5.p. numatyta, kad ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sutarties termino pabaigos nuomininkas įsipareigoja kreiptis į nuomotoją dėl nuomos sutarties pratęsimo. Dėl jos pratęsimo nebuvo priimtas atitinkamas savivaldybės institucijos sprendimas. Nurodo, kad atnaujinant ir pratęsiant terminuotą savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį būtinas atitinkamas savivaldybės institucijos sprendimas, kurio pagrindu sudaroma nauja terminuota arba neterminuota nuomos sutartis. Terminuota nuomos sutartis laikoma atnaujinta (pratęsta), kai sudaroma nauja terminuota nuomos sutartis. Taip pat nurodo, kad nagrinėdamas kilusį ginčą, teismas turėjo taikyti specialiąsias normas, t. y. aukščiau nurodytas Civilinio kodekso Šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normas, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, o ne bendrąsias normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius. Nuodo, kad minėtos nuomos sutarties 2.5. punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jo nepratęsus, nuomininkai ir jų šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nuomos sutarties terminą sieja, ne su konkrečia data, o su įvykiu. Nurodo, kad įvykio nuostata negali būti taikoma, kadangi šiuo atveju buvo susitarta, kad nuomos sutarties terminas numatytas konkrečia kalendorine data – iki 2003-03-21. Nurodo, kad teismo sprendime nurodoma praktika, dėl to, kad įstatymo nuostatos dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui neatitinkant socialinio būsto nuomininkui keliamų reikalavimų, negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje, kaip nesusijusi su šioje byloje sprendžiamais klausimais ir faktine - teisine situacija, kadangi nagrinėjamoje byloje nuomos sutartis nenutraukiama, o yra pasibaigusi suėjus jos terminui.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Byloje nustatyta, jog ginčo butą 2002-03-26 sutartimi buvo išsinuomojęs atsakovas Č. G. terminuotam naudojimuisi, iki 2003-03-21. Bute gyvena Č. G. su šeima R. G. ir R. G.. Ieškovas 2003-03-21 ir vėliau, t.y. iki ieškinio pareikimo teisme nepareikalavo atsakovų išsikraustyti iš ginčo buto.

19Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

20Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek ir neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek ir nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo momentą ir joje nustatytas sąlygas.

21Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-03-26 atsakovui buvo ginčo butas buvo suteiktas naudotis iki 2003-03-21. Sutarties 2.2 punktas numato, kad atsakovas kas mėnesį nustatyta tvarka privalo sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tačiau atsakovas butu naudojosi ilgesnį laiką, t.y. juo naudojasi iki šiol. Atsakovas taip pat iki šiol moka nuomos mokestį ieškovui, kuris šį mokestį priima. Šiuo atveju, susidariusi situacija, kuomet ieškovas priima nuomos mokestį iš atsakovo, kuris gyvena ginčo bute, jam pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais pripažino tęstinius nuomos santykius tarp šalių. Civilinio kodekso 1.71 str. 2 d. numato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.579 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Šio straipsnio 3 d. numato, kad rašytinė forma taikoma ir bet kokioms terminuotoms gyvenamosios patalpos nuomos sutartims. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo buto nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta raštu. Sutartyje šalys neaptarė privalomos sutarties pakeitimo formos, įstatymas taip pat nenumato privalomos rašytinės formos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimui, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo buto nuomos sutartis sudaryta 2002-03-26 šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pratęsta ir tebesitęsia iki šiol.

22Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai ir be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 suformuotą teismų praktiką, kad sprendžiant šią bylą netaikytinos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatos. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėta teisinė situacija, kai nuomotojas reikalavo nutraukti nuomos sutartį CK 6.611 str. pagrindu, nuomininkui iš esmės pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nuomos Sutartis nenutraukiama, ji pasibaigusi suėjus jos terminui, kas įstatymų nustatyta, tvarka (Sutartis ar jos sąlygos) nenuginčyta, kaip ir nuomotojo - Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas jos nepratęsti.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju negali būti taikoma skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų taikymo, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t.y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; kt.). Pirmiau nurodytoje kasacinėje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų netaikymo suformuoti tapačių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių pagrindu. Ši išvada darytina atsižvelgus į minėtoje kasacinėje byloje pateiktus išaiškinimus, o tiksliau: kasacinis teismas pasisakydamas dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs ne galimi gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisniai santykiai, bet nuomos santykių atsiradimo pagrindai, lemiantys tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą, nuomininko teises ir pareigas, atitinkamos nuomos sutarties pasibaigimo sąlygas ir tvarką.

24Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinormuoti įstatymo normos yra netaikytinos, nes šis įstatymas tik nuo 2003-01-01 pakeitė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, kai tuo tarpu nuomos sutartis buvo sudaryta 2002-03-26. Nors apeliantas ir nurodo, kad minėta kasacinio teismo suformuota praktika buvo pasiremta nepagrįstai, kadangi ji nesusijusi su byloje sprendžiamais klausimais, tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo pagrindų ir jos tęstinumo pagrindų, motyvavo remdamasis būtent kasacinio teismo 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 suformuota teismų praktika.

25Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

27Nors atsakovai Č. G., R. G. ir R. G. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki nutarties priėmimo dienos jokių duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl prašymas atmestinas (CPK 98 str. 1 d.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo... 12. Atsakovai Č. G., R. G., R. G. ir tretieji asmenys G. L., Č. L. atsiliepimu į... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 18. Byloje nustatyta, jog ginčo butą 2002-03-26 sutartimi buvo išsinuomojęs... 19. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už... 20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal įstatymą gyvenamosios... 21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-03-26 atsakovui buvo ginčo... 22. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai ir be pagrindo remiasi Lietuvos... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju negali... 24. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 26. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 27. Nors atsakovai Č. G., R. G. ir R. G. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti...