Byla 2A-671-186/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3434-104/2015 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 2R-555 ir įpareigoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš esmės išnagrinėti ieškovo ieškinį šilumos tiekėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ukmergės energija“ išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 34 straipsnio 3 dalį. Ieškovas nurodė, kad Komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundą dėl šilumos tiekėjos įpareigojimo atlikti šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės mėnesio, dėl to, kad tarp tų pačių ginčo šalių, tuo pačiu dalyku ir pagrindu Ukmergės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Teisme nagrinėjamos bylos ir Komijai pateikto skundo dalykas ir pagrindas nesutampa. Šilumos tiekėjo ieškinio dalykas Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014 yra A. A. tariamas įsiskolinimas už šilumos energiją nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Ieškovo skundas šilumos tiekėjai yra dėl šilumos paskirstymo pažeidimų nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamo šilumos tiekėjo ieškinio dalykas ir pagrindas (apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimai) nėra tapatus vartotojo ieškinio dalykui ir pagrindui (šilumos energijos nutraukimas ir šilumos energijos apskaitos ir paskirstymo pažeidimai), nes skiriasi ne tik reikalavimai, bet ir ginčo laikotarpiai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Ukmergės šiluma“ 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Teismas nustatė, kad Komisija, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2014 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. R2-555, kuriuo nutraukė skundo nagrinėjimą, nes ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Ukmergės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014. Komisija, priimdama sprendimą, vadovavosi EĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu teismas jau nagrinėja ginčą dėl tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014 yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ir atsakovo A. A., kuris skundo argumentus išdėstė ir atsiliepime į ieškinį minėtoje byloje. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas bylą nagrinės šalių išdėstytų reikalavimų ir argumentų ribose, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti faktinio ir teisinio pobūdžio argumentai. Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas į civilinės bylos Nr. 2-58-879/2014 nagrinėjimą prašė įtraukti ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, todėl Komisija gali pateikti išvadas dėl ieškovo atsiliepime pateiktų argumentų bylos nagrinėjimo eigoje.

9Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Ukmergės šiluma“ prašė priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į ieškovo ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu turėjo 2 015,03 Eur (6 957, 50 Lt) atstovavimo išlaidų. Teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, sprendė, kad trečiasis asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnį. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką, į tai, kad buvo nagrinėjamas tik procedūrinis Komisijos sprendimas, jog ginčas yra nesudėtingas, kilęs iš vartojimo santykių, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Teismas atstovavimo išlaidų dydį sumažino iki 700 Eur (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantas (ieškovas) A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Komisijos 2014 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 2R-555 būtų panaikintas ir Komisija įpareigota išnagrinėti ieškovo ieškinį šilumos tiekėjai UAB „Ukmergės energija“ dėl šilumos energijos paskirstymo pažeidimų išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį.

12Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškiniai nėra tapatūs, nors ir susiję, nes iš dalies grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Tačiau Komisija nenagrinėjo ir nelygino, ar išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka prašomo išspręsti ginčo šalys, dalykas ir pagrindas sutampa su civilinės bylos Nr. 2-104-759/2012 šalimis, dalyku ir pagrindu. Šilumos tiekėjo ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. 2-104-759/2012 yra atsakovo A. A. tariamas įsiskolinimas už šilumos energiją nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. birželio 30 d., kuris patenka į EĮ 34 straipsnio 2 dalies ginčus dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų. Ieškovo ieškinys šilumos tiekėjai yra dėl šilumos paskirstymo pažeidimų nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 10 d., kuris patenka į EĮ 34 straipsnio 3 dalies ginčus dėl šilumos energijos paskirstymo. Nors šie abu ginčai yra susiję, tačiau šie ginčai nėra tapatūs, nes skiriasi ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat nesutampa ginčo laikotarpiai.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014 pažymėjo, kad ieškinio priteisti skolą pateikimas teismui nevaržo ieškovo teisių. Ieškovas, manydamas, kad UAB „Ukmergės šiluma“ atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į vieną iš nurodytų institucijų pažeidimo klausimui pagal jų kompetenciją spręsti. Ši prejudicinę galią turinti aplinkybė nustatyta byloje, kurios šalys buvo ieškovas ir UAB „Ukmergės šiluma“, reiškia, kad kasacinis teismas išaiškino, jog ieškinys dėl įsiskolinimo nėra tapatus ieškinio dėl šilumos paskirstymo teisėtumo, todėl šie abu ieškiniai gali būti nagrinėjami atskirose bylose. Tačiau ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, o tą jam padaryti trukdo Komisija.
  3. UAB „Ukmergės šiluma“ išlaidos nebuvo būtinos ir yra nepagrįstos, todėl teismas jų neturėjo priteisti. Apeliantas pažymi, kad byloje kilo ginčas tik dėl kompetentingos institucijos nagrinėti ginčą nustatymo, o pats ginčas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. UAB „Ukmergės šiluma“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, todėl apskritai neturėjo pareigos teikti atsiliepimą į apelianto ieškinį, be to, didelė dalis atsiliepime dėstomų argumentų apskritai nėra susiję su ginčo esme. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2015, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1023/2014, pateiktais išaiškinimais.
  4. Ieškovas 2015 m. vasario 2 d., atstovaujamas Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atstovavimo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, taip pat prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atstovo užimtumo kitoje byloje. Teismas šio prašymo nesprendė, tokiu būdu pažeisdamas ieškovo teisę dalyvauti byloje, ją vedant per atstovą. Be to, teismas bylą išnagrinėjo nesusipažinęs su ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir prašymais, nes teismo sprendime nėra net užuominos apie tokius prašymus ir paaiškinimus.

13Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apelianto skundą atmesti.

14Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas ne tik motyvuotai ir pagrįstai įvertino tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, bet ir tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. Skolos už šilumos energiją susidarymas yra paremtas visais apelianto Komisijai pateiktame skunde nurodytais pagrindais. Apeliantas savo 2014 m. kovo 31 d. paaiškinimuose civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014 nurodė, kad šios bylos ginčo teisinis santykis yra apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimai, šilumos energijos tiekimo nutraukimas ir energijos apskaita. Tai reiškia, jog pats apeliantas tvirtina, kad civilinės bylos Nr. 2-58-879/2014 nagrinėjimo dalykas yra daug platesnis nei įsiskolinimas už šilumos energiją. Komisijai išnagrinėjus tokį apelianto skundą, Komisijos priimtas sprendimas gali nesutapti su sprendimu civilinėje byloje, o tai pažeistų bylos priskyrimo teismui prioritetą. Be to, CPK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Abejonių dėl to, kad buto atjungimo nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų klausimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, nėra. Šių klausimų neišsprendus, neįmanoma išspręsti ginčo dėl šilumos paskirstymo, nes būtent atjungimo klausimas yra pagrindas taikyti arba netaikyti tam tikrus šilumos paskirstymo metodus, todėl visas ginčo nagrinėjimas turi vykti teisme.
  2. Skundo ir ginčo pagrindai laikytini tapačiais, nes tiek skundas, tiek apelianto paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014 yra grindžiami tomis pačiomis ginamos teisės ar intereso pažeidimą apibūdinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra šiuo metu teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-58-879/2014 dalykas. Apeliantas ir atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014, taip pat pareiškėjas ir skundžiama įmonė (kaip nurodyta apeliacinio skunde) yra tie patys asmenys, tą patį pagrindą ir ginčo dalyką turinčioje byloje.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. vasario 21 d. Komisijos procedūrinio sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas A. A. ginčo tarp jo ir UAB „Ukmergės nagrinėjimas, Komisijai nustačius, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (EĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

18Dėl proceso teisės pažeidimų

19Apeliantas visų pirma skunde nurodo pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės pažeidimus. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsprendęs ieškovo 2015 m. vasario 2 d. prašymo, kuriame jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atstovo Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos užimtumo kitoje byloje Nr. 2-123-431/2015, kurios nagrinėjimas buvo paskirtas 2015 m. vasario 2 d. 13 val. Pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės nedalyvaujant ieškovo atstovui. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvyko priežasties pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Ieškovas, teismo posėdžio dieną pateikdamas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo paskirtas dar Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi, kaip priežastį nurodė atstovo užimtumą kitoje byloje, tačiau, kaip jau buvo minėta, tokia priežastis paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Prašyme nenurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovo atstovo neatvykimas dėl užimtumo kitoje byloje turėjo būti įvertintas kaip išskirtinis. Be to, ieškovas, prašyme nurodydamas apie jo atstovo 2015 m. vasario 2 d. užimtumą civilinėje byloje Nr. 2-123-431/2015, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Esant tokiomis aplinkybėms, teisėtų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės 2015 m. vasario 2 d. teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui, būtų pažeidęs proceso teisės normas ir/ar ieškovo teises.

20Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo nesusipažinęs su ieškovo 2015 m. vasario 2 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nes teismo sprendime nėra jokios užuominos apie tokius prašymus ir paaiškinimus. Teisėjų kolegija šio apelianto argumento nepripažįsta pagrįstu. Savaime ta aplinkybė, kad sprendime nėra tiesiogiai įvardytas toks ieškovo prašymas, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas su prašymu ir paaiškinimais nesusipažino ir dėl jų nesprendė. Tai, kad neva teismas su pateiktu procesiniu dokumentu nebuvo susipažinęs, paneigia aplinkybė, jog teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas apie tokį prašymą pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims, pateikė susipažinti ir klausė jų nuomonės dėl prašyme išdėstytų aplinkybių.

21Dėl ginčo tapatumo

22Byloje nustatyta, kad Komisija 2014 m. vasario 21 d. procedūriniu sprendimu nutraukė vartojimo ginčo tarp A. A. ir UAB „Ukmergės šiluma“ nagrinėjimą, nes Ukmergės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama skundui tapati civilinė byla (I t., b. l. 5-6). Nagrinėjamu atveju nekvestionuojama aplinkybė, kad Komisija yra kompetentinga išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėti A. A. skundą. Šioje byloje būtina atsakyti į klausimą, ar Komisija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nutraukti skundo nagrinėjimą pagal pirmiau nurodytą EĮ 34 straipsnio 6 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisija tokį pagrindą turėjo. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje nustatyta, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-58-879/2014 yra nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ir atsakovo A. A., kuris Komisijai pateiktame skunde nurodytus argumentus išdėstė ir atsiliepime į ieškinį minėtoje byloje. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas bylą nagrinės šalių išdėstytų reikalavimų ir argumentų ribose, t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti faktinio ir teisinio pobūdžio argumentai.

23Apeliantas skunde, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo teisėtumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014 pateiktais išaiškinimais, kad ieškinys dėl įsiskolinimo nėra tapatus ieškinio dėl šilumos paskirstymo teisėtumo, todėl šie abu ieškiniai gali būti nagrinėjami atskirose bylose, tačiau ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Apeliantas pažymi, kad jam tą padaryti trukdo Komisija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apelianto nurodomoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialių teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ar Komisijos kompetencijai; vartotojų ir energetikos įmonių ginčams, kilusiems kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma. Kaip teisingai nurodo ir apeliantas, kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ieškinio priteisti skolą pateikimas teismui nevaržo kasatoriaus (A. A.) teisių – jis, manydamas, jog ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į vieną iš nurodytų institucijų pažeidimo klausimui pagal jų kompetenciją spręsti. Tačiau kasacinis teismas šioje nutartyje konkrečiai nesprendė klausimų, susijusių su šioje byloje ieškovo reiškiamais reikalavimais, todėl negalėjo nustatyti prejudicinės aplinkybės, kad Komisija privalėjo ieškovo skundą išnagrinėti iš esmės ir neturėjo teisės nutraukti skundo nagrinėjimą, nustačiusi tam EĮ įtvirtintą pagrindą.

24Pareiškėjas Komisijos prašė pripažinti, kad ieškovas teisėtai pakeitė buto šildymo būdą; pripažinti, kad UAB „Ukmergės šiluma“ daugiabučiame name nebuvo sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos, nes šilumos ir karšto vandens suvartojimui nustatyti buvo naudojami metrologiškai nepatikrinti apskaitos prietaisai bei įpareigoti bendrovę sutvarkyti apskaitą; pripažinti, kad pareiškėjas teisėtai atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens sistemos; įpareigoti UAB „Ukmergės šiluma“ atlikti pareiškėjui priskirtos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą taikant tinkamą šilumos paskirstymo metodą, įvertinus tai, kad pareiškėjas negavo šilumos ir karšto vandens iš centralizuotų sistemų, atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą dėl nepaskirstyto karšto vandens bei atimant šilumos kiekį skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-4-675/2015 UAB „Ukmergės šiluma“ pareiškė ieškinį A. A. dėl skolos už buto šildymą ir delspinigių priteisimo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad po to, kai buvo užvesta ši civilinė byla, Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo priimtas ir ieškovo A. A. ieškinys atsakovui UAB „Ukmergės šiluma“, kuriame ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teise priklausančio buto (buto Nr. 21), esančio ( - ), centralizuoto šildymo sutartį su atsakovu nutraukta nuo ieškovo šildymo būdo teisėto pakeitimo ir šilumos tiekimo nutraukimo ieškovui į butą nuo 2011 m. birželio atlikto buto pripažinimo tinkamu naudoti užpildžius deklaraciją apie buto šildymo būdo pakeitimo statybos darbų užbaigimą; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti mokėjimus už ieškovui priskirtą šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 31 d.; pripažinti atsakovo atliktą šilumos energijos, skirtos šildyti, karštam vandeniui ruošti ir jo temperatūrai palaikyti paskirstymą, apskaitą ir sąskaitas neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingas ieškovui teikiamas sąskaitas ir atlikti ieškovo namui pateiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 arba Nr. 5 nuo 2011 m. birželio iki 2014 m. gruodžio 31 d., įvertinant autonominiu būdu šildomą ieškovo butą ir nešildomas bendro naudojimo patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma; iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti. Prie civilinės bylos Nr. 2-4-675/2015 Ukmergės rajono apylinkės teismo l. e. p. teismo pirmininko pareigas teisėjo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo prijungta ši civilinė byla Nr. e2-1077-981/2015, paliekant civilinės bylos Nr. 2-4-675/2015. Vien A. A. ieškinio reikalavimai patvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dalykas ir pagrindas yra kur kas platesnis nei įsiskolinimo už šildymą priteisimas. Be to, visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad A. A., atsikirsdamas į UAB „Ukmergės šiluma“ reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, remiasi būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė ir Komisijai pateiktame skunde. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Būtent tokiomis aplinkybėmis kaip kad A. A. butas nėra šildomas ir negauna karšto vandens iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, o šilumos ir karšto vandens skaitikliai neturi galiojančios metrologinės patikros, A. A. remiasi Komisijai pateiktame skunde. Vadinasi, A. A. aplinkybės ir argumentai (šilumos energijos paskirstymas, buto atjungimas nuo centralizuoto šilimo sistemų, skaitiklių metrologinė patikra), kuriais jis atsikerta į UAB „Ukmergės šiluma“ reikalavimus, bus tiriamos ir vertinamos, į A. A. keliamus klausimus bus atsakoma Ukmergės rajono apylinkės teisme. Tokios aplinkybės įgalina teisėjų kolegija sutikti tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad skundas ir apelianto atsikirtimai Ukmergės rajono apylinkės teisme yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. sutampa nagrinėjimo objektas, ginčai kilę ir juose dalyvauja tos pačios šalys. Be to, Ukmergės rajono A. A. pareiškė ir savarankiškus reikalavimus. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo klausimo dėl buto atjungimo nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, dėl kurio šiuo metu yra sprendžiama teisme, išsprendimo priklausys ir tai, kaip bus išspręstas klausimas dėl šilumos paskirstymo. Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad įpareigojus Komisiją išnagrinėti A. A. Komisijai pateikto skundo reikalavimus, būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, be to, tais pačiais klausimais dvi skirtingos institucijos gali priimti skirtingus sprendimus.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Komijos priimto sprendimo nutraukti A. A. skundo nagrinėjimą teisėtumo.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu turėjo 2 015,03 Eur (6 957,50 Lt) atstovavimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, sprendė, kad trečiasis asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, tačiau trečiojo asmens prašomą priteisti sumą teismas sumažino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylos dalyką, kad Komisija priėmė tik procedūrinį sprendimą, taip pat į tai, jog ginčas nebuvo itin sudėtingas, kilęs iš vartojimo teisių santykių. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, netenkinus jo skundo, apskritai trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad UAB „Ukmergės šiluma“ išlaidos nebuvo būtinos ir yra nepagrįstos, todėl teismas jų neturėjo priteisti, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2015. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos ir apelianto nurodomos bylos faktinės aplinkybėmis skiriasi, todėl minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais remtis šioje byloje negalima. Civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2015 teismas nustatė, kad į bylą pateikta sutartis neapima teisinių paslaugų teikimo, todėl nebuvo galima priteisti bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Šioje byloje trečiąjį asmenį atstovavo advokatas pagal su advokatu sudarytą teisinės pagalbos sutartį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 93, 98 straipsnius. Tokiu atveju nesprendžiama, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, kaip tai yra nurodyta CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė trečiojo asmens advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų sumą. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo turėjo iš viso 2 015,03 Eur (6 957,50 Lt) atstovavimo išlaidų, kai trečiojo asmens prašymas patvirtina, jog trečiojo asmens išlaidos iš viso sudarė 394,25 Eur (1 361,25 Lt) (III t., b. l. 199-202). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kilęs ginčas nėra itin sudėtingas, susijęs su Komisijos sprendimu nutraukti ieškovo skundo nagrinėjimą, į Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius, sprendžia, kad trečiajam asmeniui iš ieškovo turėtų būti priteista 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šia nutartimi patikslinama.

28Esant tokioms pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš ieškovo trečiajam asmeniui priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

31Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu iš ieškovo A. A. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 200 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei kainų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad Komisija, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2014 m.... 9. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Ukmergės šiluma“ prašė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliantas (ieškovas) A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    13. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė... 14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas ne tik... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 17. Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. vasario 21 d. Komisijos procedūrinio... 18. Dėl proceso teisės pažeidimų... 19. Apeliantas visų pirma skunde nurodo pirmosios instancijos teismo padarytus... 20. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo nesusipažinęs su... 21. Dėl ginčo tapatumo... 22. Byloje nustatyta, kad Komisija 2014 m. vasario 21 d. procedūriniu sprendimu... 23. Apeliantas skunde, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo teisėtumą,... 24. Pareiškėjas Komisijos prašė pripažinti, kad ieškovas teisėtai pakeitė... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, trečiajam asmeniui... 28. Esant tokioms pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti iš esmės... 31. Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu iš...