Byla e2-36-370/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-2028-567/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. procedūrinio sprendimo Nr. R2-2620 dėl atsisakymo nagrinėti prašymą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir patikslintame ieškinyje prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. procedūrinį sprendimą Nr. R2-2620, perduoti šiai komisijai išnagrinėti ieškovo 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 013-01-24975 išdėstytą prašymą spręsti ginčą, kilusį tarp vartotojo P. M. (šioje byloje - trečiasis asmuo) bei UAB „Vilniaus energija“, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis centralizuotai tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam adresu ( - ). Ieškovas paaiškino, kad trečiasis asmuo P. M. yra atsakingas už šiame name esančio 14 buto įsiskolinimą, atsiradusį pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatas paskirsčius šilumos energijos kiekį name bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Ieškovas pažymėjo, kad siuntė trečiajam asmeniui pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo, o buto savininkas P. M., nesutikdamas su suvartotos šilumos energijos skirstymu name, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis butas, raštu atsakė į ieškovo pretenziją, išdėstė nesutikimo motyvus. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“, siekdamas išspręsti tarp energetikos įmonės ir vartotojo kilusį ginčą, keletą kartų kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir prašė jį spręsti, tačiau minėta komisija ieškovo reikalavimus atmetė. Komisijai 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. R2-2620 dar kartą atsisakius nagrinėti aptariamą ginčą, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

5Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į UAB „Vilniaus energija“ ieškinį prašė jį atmesti, o trečiasis asmuo P. M., taip pat pateikęs teismui atsiliepimą į šį ieškinį, prašė teismo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio netenkinti, be to prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kartu pateikdamas atsakovo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutikimą šiuo klausimu. Ieškovas taip pat prašė netenkinti trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, ieškovui atsiėmus ieškinį, paliko minėtą ieškinį nenagrinėtą, atmetė trečiojo asmens P. M. prašymą dėl 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsiliepimas į ieškinį pasirašytas trečiojo asmens P. M. vardu, todėl sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsiliepimą į ieškinį parengė, kaip įrodinėjo trečiasis asmuo, B. M. firma. Teismas pažymėjo, kad minėtame procesiniame dokumente nėra nurodyti jo rengėjo duomenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad P. M. ir B. M. firmos 2013 m. spalio 5 d. sudaryta paslaugų sutartis Nr. PMB-13-10-05 yra dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ir yra nesusijusi su išnagrinėtos bylos ginčo objektu. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo P. M., asmeniškai gavęs atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsiliepimą į ieškinį, neginčijo aplinkybės, kad jis turi teisinį išsilavinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo P. M. nepateikė įrodymų, kad jam, kaip kvalifikuotam teisininkui, buvo reikalinga papildoma teisinė pagalba, dalyvaujant byloje trečiuoju asmeniu ir jis dėl to patyrė pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su 2013 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinio sprendimo Nr. R2-2620 ginčijimu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Trečiasis asmuo P. M. 2014 m. rugsėjo 17 d. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šiuo klausimu priimti naują procesinį sprendimą – priteisti P. M. 1 500 Lt. Trečiojo asmens atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Trečiojo asmens sandoris, sudarytas su B. M. firma, yra galiojantis, teisėtas ir nenuginčytas. P. M., neturėdamas laiko pats rengti procesinius dokumentus dėl jam galbūt nepagrįstai reiškiamų reikalavimų, šiam darbui atlikti turėjo teisę samdyti kitus asmenis. Trečiasis asmuo P. M. teisines paslaugas iš B. M. firmos gavo ir už jas atsiskaitė.
  2. Teismas nepateikė argumentų dėl bylos nesudėtingumo, nenurodė, kodėl atsiliepimo parengimo išlaidos yra per didelės.
  3. CPK 98 straipsnis taikytinas ir tais atvejais, kai teisines paslaugas teikia ne advokatas arba advokato padėjėjas, o ir tais atvejais, kai šias paslaugas teikia teisinių paslaugų įmonė.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog ginčo procesinį dokumentą parengė B. M. firma. Priešingas teismo išvadoms aplinkybes įrodo 2013 m. spalio 18 d. sąskaita-faktūra, pinigų sumokėjimo kvitas Nr. 4311817.
  5. Aplinkybė, kad P. M. turi teisinį išsilavinimą savaime nereiškia, kad įsigytos teisinės paslaugos yra nepagrįstos, nebūtinos ar neracionalios. Teismas nenurodė, kokios teisės normos draudžia teisinį išsilavinimą turinčiam asmeniui pirkti tokias paslaugas iš kitų asmenų, teikiančių jas teisėtai.
  6. P. M., kaip vartotojas, turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją, jeigu užsakovą tenkina paslaugų kaina bei kokybė. B. M. firma parengė didelės apimties atsiliepimą, kurio kokybė tenkina trečiąjį asmenį.
  7. B. M. įmonė turi teisę teikti teisines paslaugas. Ekonominių veiklų klasifikatorius šiai bendrovei netaikomas, nes įmonės registracijos pažymėjimas išduotas 2005 metais. Kadangi įmonė nėra pasitvirtinusi nuostatų ir veiklą vykdo tik registracijos pažymėjimo pagrindu, laikytina, kad ji turi teisę teikti visas paslaugas, kurių nedraudžia įstatymai.
  8. P. M. neprivalo žinoti, kokias paslaugas teikia B. M. firma.
  9. Teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra teisės kreiptis į teismą sudėtinė dalis.

12Atsakovas -Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. spalio 1 d. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas formuluoja šiuos esminius argumentus:

  1. Trečiojo asmens atsiliepime nurodomi faktai dėl bylinėjimo išlaidų yra prieštaringi ir vienas kitam prieštaraujantys. Atsiliepimo 14 puslapyje nurodoma, kad P. M. naudojasi advokato paslaugomis atsiliepimui surašyti ir konsultuojasi su juo. Atsiliepimo 11 puslapio 4 pastraipoje nurodoma, kad P. M. užsakė paslaugas iš B. M. firmos.
  2. Trečiasis asmuo teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 punktas. Taip pat nebuvo pateikti duomenys įrodantys, kad B. M. firmoje dirba teisininkai, galintys teikti teisines paslaugas. B. M. firmos interneto tinklapyje nurodoma, kad įmonė teikia informacinių technologijų paslaugas. Įmonės teikiamų paslaugų sąraše teisinių paslaugų nėra. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad būtent B. M. firma parengė atsiliepimą ar suteikė kitas teisines paslaugas.
  3. Trečiasis asmuo P. M. turi teisinį išsilavinimą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1460-567/2014 konstatavo šią aplinkybę. Duomenys apie P. M. teisinį išsilavinimą prieinami ir viešojoje erdvėje. Kadangi P. M. byloje yra tik trečiasis asmuo, manytina, kad jam papildoma teisinė pagalba šioje byloje nebuvo būtina, nes trečiajam asmeniui nepateikus atsiliepimo ar kitų procesinių dokumentų, nekyla neigiamos pasekmės. Be to, P. M. tokio pobūdžio bylose dalyvauja ne pirmą kartą ir trečiajam asmeniui nagrinėjami klausimai nėra nauji.
  4. Trečiojo asmens atsiliepimas buvo parengtas kitai bylai, kurioje P. M. dalyvavo kaip atsakovas ar atsakovo atstovas.
  5. Teismų praktikoje jau yra spręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo P. M., kai buvo pateikta atstovavimo sutartis su B. M. firma, ir šios bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1460-567/2014).

13Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. spalio 1 d. atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo P. M. reikalavimą atmesti. Ieškovas įrodinėja šias aplinkybes bei dėsto šiuos esmines argumentus:

  1. Procedūrinis ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio taikymo ginčams dėl skolos.
  2. Trečiasis asmuo teigia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė teisinę pagalbą suteikus ne advokatui ar advokato padėjėjui, o B. M. firmai (kurioje yra tik vienas darbuotojas - įmonės vadovas B. M.) ir kuri užsiima veikla, susijusia su duomenų bazėmis ir spausdinimo paslaugomis.
  3. B. M. galbūt yra P. M. giminaitis, duomenų, kad minėtas asmuo būtų advokatas, taip pat, kad jo firmoje dirba advokatai nėra pateikta. Todėl atsiliepimą galbūt rašė pats P. M.. Kadangi, atsiliepimas yra pernelyg didelės apimties, iš esmės nesusijęs su Energetikos įstatymo 34 straipsniu, ieškovas įžvelgia finansinį trečiojo asmens suinteresuotumą didinti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Trečiasis asmuo neginčija to, kad jo 2013 m. spalio 5 d. su B. M. firma sudaryta paslaugų sutartis Nr. PMB-13-10-05 yra susijusi su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimu, bet ne su šios bylos ginčo objektu.
  5. Byloje nėra įrodymų, kad B. M. firma turi teisę teikti teisines paslaugas.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1023/2014 pasisakė, kad bylose pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį apylinkių teismai, nesant vieningos teismų praktikos, klaidingai priimdavo nutartis nukreipdami laikytis esą privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos reikalavimų priteisti skolą atvejais. Teismas pažymėjo, kad tokios situacijos vertintinos kaip teisės taikymo klaida, o asmenų turėtos išlaidos atsiliepimui į skundą parengti, atsižvelgiant į jų interesą bylos baigtimi, priežastis dėl kurių jos susidarė bei faktą, kad suinteresuotų asmenų atžvilgiu nebuvo priimtas (ir neturėjo būti priimtas) sprendimas dėl ginčo esmės, neatlyginamos.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu taip pat priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (88 str. 1 d. 9 p.).

18Vadovaujantis proceso įstatymo 94 straipsniu tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ši teisės norma reiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Įrodymų vertinimas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

20Kasacinio teismo praktikoje klausimais, susijusiais su sutarčių aiškinimu, išdėstyta, kad, siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010).

21Kaip minėta, trečiasis asmuo P. M. nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą, pateiktą byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl šios institucijos 2013 m. rugsėjo 9 d. procedūrinio sprendimo Nr. R2-2620, kuriuo atsisakyta nagrinėti P. M. ir UAB „Vilniaus energija“ ginčą. Trečiasis asmuo įrodinėja, jog atsiliepimą parengė informacinių technologijų paslaugas teikianti B. M. firma. Ieškovas ir atsakovas prieštarauja trečiojo asmens reikalavimui ir prašo jį atmesti.

22Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tarp P. M. ir B. M. firmos 2013 m. spalio 5 d. sudarytos sutarties objekto ir dalyko. Iš byloje esančios sutarties matyti, jog ja aptartos paslaugos yra dokumentų kopijavimas, informacijos rinkimas, dokumentų spausdinimas, paruošimas, paieškos paslaugos ir visos kitos paslaugos, kurių paprašys užsakovas civilinėje byloje dėl ikiteisminio ir teisminio konsultavimo, atstovavimo, ikiteisminių ir teismo procesinių dokumentų parengimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimų, ikiteisminių ir teismo sprendimų panaikinimo, kreipimosi į ikiteisminę ginčų sprendimo įstaigą ir teismą ir visų sprendimų apskundimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje išplėtotais sutarčių aiškinimo principais akivaizdu, kad P. M. ir B. M. firma susitarė tik dėl procesinių dokumentų rengimo teisiniuose santykiuose dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėta sutartis akivaizdžiai neapima teisinių paslaugų teikimo nagrinėjamoje byloje. Todėl šiuo atveju negalima priteisti bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje vertintina, ar trečiojo asmens prašoma priteisti pinigų suma yra objektyvi, protinga ir pagrįsta, ar prašoma ją priteisti už būtinas paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

23CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaip žinoma, įtvirtinta galimybė teismui priteisti būtinų ir pagrįstų dalyvaujančio byloje asmens išlaidų atlyginimą. Tai gali būti bet kokios su procesu susijusios išlaidos, kurių neapima CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktai. Apeliacinis teismas pažymi, kad minėtos teisės normos tekstas per se indikuoja, kad asmuo, prašantis priteisti kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia turi įrodyti, kad jas patyrė, taip pat turi pagrįsti tiek jų būtinumą, tiek ir pagrįstumą (CPK 178 str.). Aptariamoje proceso teisės normoje nustatytas griežtas vertinimo standartas – net ir tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tam tikro asmens patirtos išlaidos yra realios ir būtinos, tai nebūtinai reiškia, jog jos bus priteistos iš bylą pralaimėjusio subjekto, nes, kaip minėta, turi būti vertinama išvardintų kriterijų visuma. Šios teisės normos loginė, sisteminė bei lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad proceso įstatyme nustatyta galimybė gauti kitų būtinų su procesu susijusių išlaidų atlyginimą suponuoja jų prašančio asmens pareigą detalizuoti jų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, nes tik tokiu atveju teismas turi galimybę įvertinti šią sumą minėtų proceso įstatyme įtvirtintų kriterijų kontekste bei spręsti klausimą dėl šių išlaidų priteisimo. Akivaizdu, kad asmuo, besirengiantis bylos nagrinėjimui, objektyviai gali patirti įvairių išlaidų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo ar B. M. įmonė realiai patyrė kokių nors išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į sutarties objektą ir dalyką, faktą, jog ja nesutarta dėl teisinių paslaugų teikimo nagrinėjamoje byloje, o iš esmės sulygta tik dėl techninio pobūdžio paslaugų, teismas konstatuoja, jog trečiasis asmuo neįrodė galbūt gautų techninio pobūdžio paslaugų gavimo fakto, neįrodė jų būtinumo, detaliai nepagrindė jų dydžio (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 178 str.). Šios aplinkybės savaime yra pagrindas netenkinti trečiojo asmens atskirojo skundo.

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl to, ar B. M. firma iš tiesų sudarė P. M. atsiliepimą į ieškinį. Jau minėta, jog CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą bei tikėtinumo taisyklę – teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs jos aplinkybes, sprendžia, kuri iš galimų alternatyvų dėl vienokio ar kitokio pobūdžio faktų kvalifikavimo yra labiau tikėtina. Šiai bylai teisiškai reikšmingos dvi galimos alternatyvos: 1) atsiliepimą parengė B. M. įmonė; 2) ginčo procesinį dokumentą surašė pats trečiasis asmuo. Vertinant šiuos klausimus, atsižvelgtina į aplinkybę, jog P. M. turi teisinį išsilavinimą, kai tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad trečiojo asmens brolis B. M. turi teisinį išsilavinimą arba, kad jo įmonėje dirba teisininkų, nėra (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1460-567/2014). Reikalinga įvertinti ir kitą reikšmingą aplinkybę: trečiojo asmens P. M. atsiliepimo 14 puslapyje nurodoma, kad P. M. naudojasi advokato paslaugomis atsiliepimui surašyti ir su juo konsultuojasi, kai tuo tarpu atsiliepimo 11 puslapyje rašoma, jog trečiasis asmuo užsakė paslaugas iš B. M. firmos. Teismas pažymi, kad bet kuris protingas ir atidus asmuo, sudaręs paslaugų sutartį, pagrįsta manyti, žino, kas yra jo kontrahentas, taigi dėl tokio pobūdžio faktų neturėtų kilti jokių prieštaravimų. Faktas, kad tokio pobūdžio informacija trečiojo asmens atsiliepime yra prieštaringa, leidžia daryti prielaidą, kad minėta informacija yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas, įvertinęs byloje įrodinėtų aplinkybių visumą, įvertinęs galimus subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, konstatuoja, kad alternatyva, jog ginčo atsiliepimą parengė pats P. M. yra labiau tikėtina. Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

25Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio dalyviai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kokia yra atitinkamo asmens procesinė padėtis konkrečioje byloje, proceso įstatymas numato jam vienokio ar kitokio pobūdžio procesines teises ir pareigas. Nagrinėjamai bylai aktualu tai, kad atsakovas privalo, o trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neprivalo pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 288 str.). Taigi subjektas, kuris įstoja į bylą trečiuoju asmeniu, turi teisę pats nuspręsti dėl poreikio pateikti atsiliepimą. Ši teisė trečiajam asmeniui buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. pranešime Nr. 2-556-567/2013 (b. l. 54).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dėl Energetikos įstatymo 34 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kilo po to, kai trečiasis asmuo P. M. atsisakė sumokėti mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šio ginčo esmė buvo ne P. M. ir ieškovo tarpusavio teisių ir pareigų sureguliavimas, bet institucijos, kompetentingos nagrinėti minėtą ginčą, nustatymas. Taigi kilo jurisdikcinis ginčas, kurio metu vartotojo ir įmonės ginčas nebūtų buvęs nagrinėjamas iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad išvados, jog minėto ginčo kilimas nesusijęs su paties trečiojo asmens veiksmais daryti negalima. Iš byloje esančio trečiojo asmens P. M. atsiliepimo matyti, kad šis asmuo minėtame procesiniame dokumente inter alia įrodinėjo aplinkybes dėl centralizuotos šilumos energijos gavimo fakto, karšto vandens apskaitos, išsamiai pasisakė dėl skaitiklių metrologinės patikros poreikio, įrodinėjo didelį ieškovo aplaidumą teikiant paslaugas, išdėstė nuomonę dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo, vartotojų teisių apsaugos instituto esmės, nurodė B. M. firmos pasirinkimo rengti trečiajam asmeniui procesinius dokumentus motyvus, iš anksto išdėstė nuomonę, kokie galėtų būti kitos šalies argumentai dėl trečiojo asmens reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kt. (b. l. 75 - 88). Taigi didžioji dalis P. M. atsiliepime dėstomų argumentų apskritai nėra susijusi su minėto jurisdikcinio ginčo esme. Atsižvelgiant į P. M. procesinę padėtį, apskritai neįpareigojančią jo teikti atsiliepimą, juo labiau, kaip minėta, beveik nesusijusį su ginčo esme, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokioje faktinėje situacijoje išlaidos, net jei jos ir būtų patirtos, nebūtų nei būtinos, nei pagrįstos. Šios išvados atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1023/2014, pateiktą teisės aiškinimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui tokio pobūdžio procese negalimumo. Papildomai pažymėtina, kad CPK 95 straipsnis reglamentuoja tiek šalių, tiek ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant trečiuosius asmenis, atsakomybę, jeigu nustatomas jų piktnaudžiavimas procesu.

27Kiti dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam ir visapusiškam šios civilinės bylos išnagrinėjimui todėl teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2028-567/2014 išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 5. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į... 6. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. pateikė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi,... 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsiliepimas į ieškinį... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Trečiasis asmuo P. M. 2014 m. rugsėjo 17 d. atskirajame skunde prašo... 12. Atsakovas -Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014 m. spalio... 13. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. spalio 1 d. atsiliepime į... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte... 18. Vadovaujantis proceso įstatymo 94 straipsniu tais atvejais, kai byla baigiama... 19. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 20. Kasacinio teismo praktikoje klausimais, susijusiais su sutarčių aiškinimu,... 21. Kaip minėta, trečiasis asmuo P. M. nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad... 22. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl tarp P. M. ir B.... 23. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaip žinoma, įtvirtinta galimybė... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl to, ar B. M. firma iš... 25. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis).... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas tarp UAB „Vilniaus energija“... 27. Kiti dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria...