Byla 2S-1055-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „SEB Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5448-535/2010 pagal ieškovo UAB „SEB Lizingas“ ieškinį atsakovams E. R., A. R., tretysis asmuo UAB „Baltic sofa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „SEB Lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 39758,86 Lt skolos, 7147,74 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-4).

4Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininkų grindė šalių 2007-06-04 sudaryta laidavimo sutartimi. Nurodė, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, tačiau pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 6.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami Vilniaus m. 2 apylinkės teisme.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakę priimti ieškovo pareiškimą skolininkams E. R., A. R., 3 asmeniui UAB „Baltic sofa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą teismui pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b.l.6-7).

6Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateikta sutartis, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovų), kuria ieškovas atlygintinai įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą, o šis įsipareigojo gautą sumą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal sutarties dalyką, šalių ypatumus sudaryta sutartis - vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), o skolininkas – vartotojas (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Teismas pažymėjo, jog būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (LAT 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). LR CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai ( LR CK 193 str. 4 d.). Teismas sprendė, jog byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas pažymėjo, jog nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Teismas atsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, t.y. priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos Sutarties 13.2. punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojai gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7Apeliantas (ieškovas) UAB „SEB Lizingas“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.9-10), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti ieškovo UAB „SEB Lizingas“ ieškinį atsakovams E. R., A. R., tretysis asmuo UAB „Baltic sofa“, dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius santykius kaip vartojimo teisinius santykius. Pažymi, jog atsakovai sudarė ne finansinio lizingo, kaip nurodo teismas, bet laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai laidavo už trečiojo asmens UAB „Baltic sofa“ prisiimtus įsipareigojimus ieškovui pagal finansinio lizingo sutartis. Pažymi, jog CPK 32 str. 1 d. nurodyta, jog šalys rašytiniu susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Šiuo atveju ieškovas ir atsakovai, sudarydami laidavimo sutartį, joje numatė, kad iš sutarties kylantys ginčai sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o ieškinio kainai viršijant 100.000 Lt – Vilniaus apygardos teisme.

8Apelianto UAB „SEB lizingas“ atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

10Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK 32 straipsnyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatymas šalims suteikia teisę susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008).

11Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

12Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Baltic sofa“ 2007-06-04 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. L2007-050143 (b.l.1-4). Iš lizingo sutarties kylančios UAB „Baltic sofa“ prievolės vykdymui užtikrinti buvo pasirinktas laidavimo būdas. 2007-06-04 tarp ieškovo UAB „SEB lizingas“ ir atsakovų E. R., A. R. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS 2007-050143, pagal kurią atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas (tretysis asmuo UAB „Baltic sofa“) neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Ieškovas nurodė, jog UAB „Baltic sofa“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, lizingo sutartis buvo nutraukta 2009-03-10. Ieškovas UAB „SEB lizingas“ ir atsakovai E. R., A. R. laidavimo sutartyje taip pat numatė, jog iš laidavimo sutarties kylantys ginčai sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o ieškinio kainai viršijant 100.000 Lt – Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas UAB „SEB lizingas“ reiškia reikalavimą dėl 46.906,60 Lt skolos, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir perdavė jį pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas savo poziciją grindė tuo, jog byloje pateikta sutartis, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovų), kuria ieškovas atlygintai įsipareigojo atsakovui suteikti kreditą, o šis įsipareigojo gautą sumą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teismas laikė, kad jeigu ginčas bus sprendžiamas ieškovo – verslininko pasirinkimu jo buveinės vietos teisme, tokiu būdu jam bus suteiktas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu.

13Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo. Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir tikslas. Vartojimo sutartys yra tos, kurias su juridiniu asmeniu (verslininku ar asmeniu, užsiimančiu profesine veikla (CK 2.4 str. 2 d.), sudaro fizinis asmuo – vartotojas (CK 1.39 str. 1 d.). Taigi vartotojas (pirkėjas, vartojamojo kredito gavėjas, užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris perka, gauna paslaugą, vartojimo kreditą, pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350 str. 1 d., 6.504 str. 1 d., 6.672 str. 1 d., 6.886 str.). Šiuo atveju tarp ieškovo UAB „SEB lizingas“ ir atsakovų E. R. bei A. R. susiklostė prievolių įvykdymo užtikrinimo santykiai – tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovai kaip fiziniai asmenys laidavo už juridinį asmenį UAB „Baltic sofa“, sudariusį finansinės nuomos (lizingo) sutartį su ieškovu. Pažymėtina, jog lizingo sutartis (finansinė nuoma) iš esmės nėra vartojimo sutartis, nes CK 6.567 str. 1 d. numatyta, jog lizingo gavėjas valdo ir naudoja lizingo davėjo perduotą daiktą verslo tikslais.

14Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys tretysis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę. Taigi, ieškovui su atsakovais sudarius laidavimo sutartį, vartojimo santykių tarp šalių kilti negalėjo, nes atsakovai sudarė ne vartojimo sutartį asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, bet laidavo, jog pagrindiniam skolininkui (juridiniam asmeniui) neįvykdžius prievolės, atsakys už jos įvykdymą.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5448-535/2010 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai