Byla eI-582-281/2018
Dėl žalos atlyginimo

1

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir O. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir UAB „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai A. A. ir O. J. 2017-10-07 teismui pateikė skundą, kurį 2017-11-13 patikslino, prašydami: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos bendrai 632,8 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Paaiškino, kad pareiškėjai su kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ atstovu (duomenys neskelbtini) sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai ketino išvykti atostogauti į Hurghadą laikotarpiu 2014-11-29 iki 2014-12-05. Už šią kelionę pareiškėjai 2014-11-05 sumokėjo 2 558 Lt (740,85 Eur). Tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai, siekdami pagal kelionės sutartį sumokėtos pinigų sumos kompensavimo, pateikė prašymus Valstybinio turizmo departamentui dėl kompensacijos už neįvykusią kelionę išmokėjimo. Po kreipimosi į Valstybinį turizmo departamentą, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo pareiškėjams 33,97 Eur, o (duomenys neskelbtini) grąžino pareiškėjams 74,08 Eur sumokėtą avansą. Nurodytų aplinkybių kontekste pareiškėjai teigia, kad Lietuvos valstybė atliko neteisėtus veiksmus, į Turizmo įstatymą netinkamai perkeldama Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Pareiškėjų teigimu, jei Direktyvos 90/314 7 straipsnis būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma. Kadangi Direktyvos 90/314 7 straipsnis nebuvo tinkamai įgyvendintas, nagrinėjamu atveju pareiškėjai įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo.

6Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

7Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjai prašo įvertinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus priimant Turizmo įstatymą politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtą vertinimą teismui draudžiama atlikti. Atkreipė dėmesį, kad teismas negali kvestionuoti Lietuvos valstybės įsipareigojimų pagal ES teisę, be to, byloje nėra kompetentingų ES institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Lietuvos valstybė būtų padariusi ES teisės pažeidimų, kurių pagrindu Lietuvos valstybei galėtų kilti atsakomybė. Atsakovo atstovo teigimu, nėra pagrindo iš Lietuvos valstybės pareiškėjams priteisti turtinę žalą, kadangi nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos. Pabrėžia, kad pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimą, laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, paaiškėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui. Todėl neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp Lietuvos valstybės veiksmų perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę bei pareiškėjos patirtos žalos.

9Atsakovės teigimu, pareiškėjams vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami. Nurodo, kad vizų mokesčiai nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, nes vizos išdavimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolės dalis. Pažymėjo, kad vizų mokesčiai į kelionės kainą buvo įskaičiuoti, tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų kokios sumos buvo sumokėtos už vizas. Nustatė, kad bendra pareiškėjų mokėtina suma už keturias Egipto Arabų Respublikos vizas sudarė 80,13 Eur ir ši suma negali būti pareiškėjams priteista kaip turtinės žalos atlyginimas.

10Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Paaiškino, kad ginčo teisiniam santykiui yra taikomos Turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014-11-01 nuostatos, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Teigia, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjo O. J. reikalavimai (nesumažinus reikalavimų draudimo išmokoms, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Departamento nuomone, pirmiausia patirtos žalos atlyginimo turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ar civilinius ieškinius baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų. Papildomai pastebėjo, kad pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes mokėjimas atliktas jau sustabdžius UAB „Freshtravel“ išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir apie tai paskelbus visoms kelionių agentūroms ir žiniasklaidoje, be to, pavedime nurodyta suma smarkiai viršija sutarties sumą, taip pat neatitinka mokėjimo paskirtis.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad UAB „Freshtravel“ nutraukus ūkinę veiklą, nuo 2014-11-17 Valstybinis turizmo departamentas organizavo lėšų turistams kompensavimo procedūras, taigi dar iki bankroto bylos iškėlimo nukentėję turistai reikalavimus teikė Valstybiniam turizmo departamentui. Iki šiol administratorius nėra gavęs iš draudimo bendrovės jokių dokumentų apie draudiminių išmokų išmokėjimą nukentėjusiems asmenims. Pažymėjo, kad pareiškėjų teikiami reikalavimai nesumažinti draudimo išmokomis.

15Teismo posėdyje BUAB „Freshtravel“ atstovas nedalyvavo.

16Teismas

konstatuoja:

17Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas O. J. 2014-11-04 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 740,85 Eur (2 558 Lt) sumą užsisakė kelionę į Hurgadą dviem asmenims: O. J. ir A. A..

18O. J. 2014-11-05 pervedė UAB „Freshtravel“ atstovui (duomenys neskelbtini) 2 558 Lt (740,85 Eur), operacijos duomenys: „Kelionė į Egiptą; viešbutis: NUBIA 2 asm.“.

19O. J. 2014-11-17 pervedė UAB „Freshtravel“ atstovui (duomenys neskelbtini) 3 663 Lt (1 060,88 Eur), mokėjimo paskirtyje paaiškindamas, kad pinigų suma pervedama „Už Tez Tour kelionę į Egiptą Nr. 14745082. Priemoka už draudimą“.

20Pareiškėjas O. J. 2014-11-17 pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui, prašydamas kompensuoti už turistinę kelionę sumokėtą sumą, t. y. 2 366,16 Lt (685,29 Eur).

21ERGO Insurance Lietuvos filialas 2015-09-17 raštu informavo pareiškėją, kad nustatyta draudimo išmokos suma yra 33,97 Eur.

22Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamo 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

23Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą.

24Pareiškėjų skundo pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėjai patyrė turtinę žalą.

25Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimai).

26Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi reikalavimas atlyginti žalą privalo būti tenkinamas tik nustačius viešosios atsakomybės sąlygas: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

27Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs iš esmės analogišką ginčą, 2017-05-08 nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos <...>“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui 2017-06-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017-06-21 nutartyje administracinėje byloje

28Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-04-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas 1990-06-13 Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų.

29Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24 ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjai jų patirtą žalą.

30Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai priteistinos materialinės žalos dydžio.

31Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aukščiau nurodytus teisės aktus, ESTT, Konstitucinio Teismo, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, nes Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos, t. y. Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Dėl šios priežasties, pareiškėjų teigimu, jiems bendrai liko nekompensuota

32632,8 Eur išlaidų suma.

33Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog pareiškėjas O. J. 2014-11-04 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu už 740,85 Eur (2 558 Lt) sumą užsisakė kelionę į Hurgadą dviem asmenims: O. J. ir A. A.. Teismas pažymi, kad nurodyta sutartimi šalys patvirtino, jog pareiškėjo O. J. mokėtinas avansas yra 74,08 Eur, o likusi mokėtina suma 666,76 Eur. Turizmo paslaugų sutarties sudarymo tinkamą formą bei pagal sutartį atlikto mokėjimo tinkamumą pagrindžia tai, jog pareiškėja, paslaugų sutarties neįvykdymo iš UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, kompetentingo teismo buvo įtraukta į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016). Pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 nutartimi patvirtintą trečiosios eilės UAB „Freshtravel“ kreditorių (turistų) sąrašą, pareiškėjas O. J. yra įgijęs 685,29 Eur reikalavimą (nesumažinus reikalavimo draudimo išmokomis, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB „Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Be to, pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas kreipėsi į pareiškėją dėl draudimo išmokos dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, kurios dydis yra 33,97 Eur, išmokėjimo. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėjus draudimo išmoką pareiškėjui dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, taip pat buvo patvirtinta pareiškėjo O. J. teisė reikalauti sumokėtų pinigų atlyginimo.

34Teismas pažymi, kad vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas apima už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Taigi, teismas pastebi, jog vizų išlaidos turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes, pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių.

35Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimą teisinis ir faktinis pagrįstumas yra nustatytas. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas už visą kelionę, įskaitant ir mokestį už vizas, sumokėjo 740,85 Eur. Pagal viešai pateikiamus duomenis 2014 m. lapkričio mėn. viza į Egiptą kainavo 25 USD. Pagal Europos centrinio banko duomenų bazės duomenis, 2014-11-04 USD dolerio kursas euro atžvilgiu buvo 1,4286, taigi vizos kaina vienam asmeniui buvo 35,715 Eur. Kadangi iš turizmo paslaugų sutarties matyti, kad į kelionės kainą įskaičiuotos vizos dviem asmenims, laikytina, kad iš viso vizos kainavo 71,43 Eur. Atskaičius vizų kainą iš bendros kelionės kainos, laikytina, kad pareiškėjui kelionė kainavo 669,42 Eur. Kadangi ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas grąžino 33,97 Eur, darytina išvada, jog pareiškėjas O. J. iš viso patyrė 635,45 Eur nuostolių. Kadangi pareiškėjai skundu teismui reikalauja 632,8 Eur turtinės žalos atlyginimo, šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Teismas pažymi, kad žalą patyrė tie asmenys, kurie pervedė pinigus už kelionę iš savo banko sąskaitos, todėl 632,8 Eur suma priteistina O. J..

36Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.

37Pareiškėjai prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, pareiškėjos naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

39Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skundas priimtas 2017-10-12, todėl nuo šios dienos žalą patyrusiam asmeniui, t. y. O. J., priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

41Pareiškėjų A. A. ir O. J. skundą tenkinti iš dalies.

42Priteisti pareiškėjui O. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 632,8 Eur (šešis šimtus trisdešimt du eurus ir 80 euro centų) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Pareiškėjos A. A. reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai A. A. ir O. J. 2017-10-07 teismui pateikė skundą, kurį... 5. Paaiškino, kad pareiškėjai su kelionių organizatoriaus UAB... 6. Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir... 7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į... 8. Paaiškino, kad šiuo atveju pareiškėjai prašo įvertinti Lietuvos... 9. Atsakovės teigimu, pareiškėjams vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, atstovas... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas atsiliepime... 12. Paaiškino, kad ginčo teisiniam santykiui yra taikomos Turizmo įstatymo... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovai teismo... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Freshtravel“ atsiliepime į... 15. Teismo posėdyje BUAB „Freshtravel“ atstovas nedalyvavo.... 16. Teismas... 17. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas O. J. 2014-11-04 su kelionių... 18. O. J. 2014-11-05 pervedė UAB „Freshtravel“ atstovui (duomenys neskelbtini)... 19. O. J. 2014-11-17 pervedė UAB „Freshtravel“ atstovui (duomenys neskelbtini)... 20. Pareiškėjas O. J. 2014-11-17 pateikė prašymą Valstybiniam turizmo... 21. ERGO Insurance Lietuvos filialas 2015-09-17 raštu informavo pareiškėją, kad... 22. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti... 23. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą... 24. Pareiškėjų skundo pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika į... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra... 26. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 27. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 28. Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės... 29. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato nei... 30. Dėl iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai priteistinos... 31. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius... 32. 632,8 Eur išlaidų suma.... 33. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 34. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,... 35. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo... 36. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų.... 37. Pareiškėjai prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 39. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. Pareiškėjų A. A. ir O. J. skundą tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti pareiškėjui O. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 43. Pareiškėjos A. A. reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...