Byla e2A-521-196/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir

2Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,STIEBAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4979-565/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,STIEBAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VESTARTUS“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „STIEBAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vestartus“ 44 875 Eur skolą už patiektas medžiagas ir atliktus darbus, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad kaip subrangovė atliko statybos rangos darbus atsakovės užsakymu statomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės pageidavimu buvo keičiamas pastato projektas, dėl to padidėjo pastato plotas, dėl to reikėjo atlikti papildomus darbus. Tiesioginiu atsakovės užsakymu ieškovė pastato statybai reikalingas papildomas metalines ir gelžbetonines konstrukcijas perdavė atsakovei bei atliko šių konstrukcijų montavimo darbus. Už patiektas medžiagas ir atliktus darbus ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą STB Nr.000022 bendrai 44 875,27 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą faktūrą pasirašė, tačiau sąskaitos iki šiol neapmokėjo. Atsakovei taip pat buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas, tačiau atsakovė jo nepasirašė.
  3. Atsakovė UAB „Vestartus“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės užsakymu buvo statomas sandėliavimo paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir UAB „Ateities trio“ 2015-06-01 sudarė statybos rangos valdymo sutartį Nr. SVS 15-01, kuria UAB „Ateities trio“ įsipareigojo atsakovės vardu organizuoti ir kontroliuoti pastato statybos darbų rangos vykdymo ir finansavimo administravimo darbus. Atsakovė ir UAB „Lakaja“ 2015-06-12 sudarė statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01, kuria UAB „Lakaja“ įsipareigojo už 2 400 000 Eur kainą pastatyti pastatą (duomenys neskelbtini). Statybos rangos sutartyje buvo numatyta, kad 2 400 000 Eur kaina yra galutinė pastato statybos kaina. Dalį pastato statybos darbų kaip subrangovė pagal sutartį su UAB „Lakaja“ atliko ieškovė. Pastatas turėjo būti baigtas statyti iki 2015-12-15, tai buvo esminė rangos sutarties sąlyga. Paaiškėjo, kad pastatas nebus pastatytas laiku. V. J. susitikimo su atsakovo direktoriumi V. V. metu pareiškė, kad pastato statybos sąmata yra viršyta, ir jei atsakovas nori, kad darbai būtų tęsiami, jis turi pasirašyti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą STB Nr.000022 bendrai 44 875,27 Eur sumai. Atsakovė šią sąskaitą pasirašė siekdama, kad pastatas kuo greičiau būtų baigtas statyti, kadangi atsakovė jau buvo sudariusi susitarimą dėl šio pastato nuomos nuo 2016 m. sausio mėn. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr.000022 nurodytų medžiagų tiekimo ir darbų atlikimo, sąskaitos pasirašymo metu atsakovei nebuvo perduotos jokios medžiagos bei darbai, atsakovei nėra žinoma, už kokias medžiagas ir kokius darbus yra išrašyta ši sąskaita. Visus pastato statybos darbus pagal 2015-06-12 statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01 turėjo atlikti UAB „Lakaja“. UAB „Lakaja“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-4712-450/2016 yra pareiškusi ieškinį atsakovei dėl apmokėjimo už papildomus darbus. Šioje byloje bus sprendžiama, ar tikrai buvo atlikti papildomi pastato statybos darbai, už kuriuos atsakovė pagal 2015-06-12 statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01 turi sumokėti UAB „Lakaja“. Atsakovė papildomų darbų atlikimo faktą ir atsakovės pareigą apmokėti už papildomus darbus neigė, kadangi 2015-06-12 statybos rangos sutartyje Nr. SRS 15-01 buvo numatyta galutinė 2 400 000 Eur pastato statybos kaina, į kurią įeina ir papildomi darbai, kurių UAB „Lakaja“, sudarydama sutartį, nebuvo numačius. Pastato statybos kaina galėjo būti didinama tik atsakovės pageidavimu keičiant statybos darbų apimtį, tačiau statybos darbų apimtis atsakovės pageidavimu nebuvo keičiama. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-4712-450/2016 nustačius, kad buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos atsakovas turi apmokėti UAB „Lakaja“, tame tarpe ir PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr.000022 nurodyti darbai, ieškovė dėl šių darbų apmokėjimo kaip subrangovė galės reikšti reikalavimą UAB „Lakaja“ kaip generaliniam rangovui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016-01-04 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą STB Nr.000022 bendrai 44 875,27 Eur sumai už metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus bei už gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės direktorius V. V. neneigė, kad šią sąskaitą jis gavo ir pasirašė. Ieškovė yra pateikusi 2016 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovė kaip rangovė atliko atsakovei kaip užsakovei metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus bei gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo darbus bendrai 44 875,27 Eur sumai. Šio akto atsakovė nėra apsirašiusi.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji atsakovės užsakymu atliko ir perdavė atsakovei PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr.000022 nurodytus darbus (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas įrodymas pagrįsti tarp sąskaitoje nurodytų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius dėl sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo ar prekių tiekimo. Pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbus tarp atsakovės ir UAB „Lakaja“ 2015-06-12 sudarytos statybos rangos sutarties Nr.SRS 15-01 pagrindu atliko UAB „Lakaja“ (ir jos subrangovai). Šios sutarties sąlygos ir prie sutarties pridėta suvestinės sąmata patvirtina, kad UAB „Lakaja“ turėjo atlikti visus pastato statybos darbus, baigiant valymo darbais, kadastriniais matavimais, energ. sertifikatais, draudimais ir pridavimu valstybinei komisijai. Aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Lakaja“ buvo atlikusi 100 proc. gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų montavimo darbų (įskaitant medžiagas), patvirtina UAB „Lakaja“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-4712-450/2016 pateikta 2015 m. gruodžio mėn. pažyma Nr.7 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Šioje pažymoje nurodyta, kad gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų montavimo darbų (įskaitant medžiagas) buvo atlikta už didesnę kainą, nei sutartinė kaina. Tarp atsakovės ir UAB „Lakaja“ kilęs ginčas dėl apmokėjimo už papildomus darbus yra sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-4712-450/2016, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvauja ir UAB „Lakaja“ subrangovai, tame tarpe ir ieškovė.
  4. Teismas nurodė, kad be PVM sąskaitos faktūros STB Nr.000022 ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, jog esant sudarytai ir vykdomai 2015-06-12 statybos rangos sutarčiai Nr. SRS 15-01 dėl visų pastato statybos darbų su UAB „Lakaja“, buvo pagrindas sudaryti atskirą sutartį tarp ieškovės ir atsakovės dėl dalies pastato statybos darbų. Nors liudytojas S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė tiesiogiai užsakė ieškovei atlikti PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr.000022 nurodytus darbus, nes, atsakovei pakeitus pastato projektą, išaugo pastato statybos darbų apimtis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pastato projektas buvo pakeistas, kad dėl to atsirado būtinybė papildomai atlikti PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr.000022 nurodytus darbus, kad šių darbų neatliko ir negalėjo atlikti pastato statybos rangovas UAB „Lakaja“ (ar jos subrangovai) ir kad šiuos darbus tiesioginiu atsakovo užsakymu realiai atliko ieškovė, ieškovė nepateikė. Teismas pažymėjo, kad S. J. yra tiek pastato statybos valdytojo UAB „Ateities trio“ vadovas ir vienintelis akcininkas, tiek ieškovės vienintelis akcininkas, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo galimybę šioje byloje pateikti su pastato statyba susijusius dokumentus, taip pat ir tuos, kuriais kaip pastato statybos valdytojas disponuoja UAB „Ateities trio“.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB ,,STIEBAS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovės UAB ,,Vestartus“ užsakymu ir susitarimo su atsakovės vadovu V. V. pagrindu (pats V. V. tai patvirtino teismo posėdyje) ieškovė pristatė pastato statybai reikalingas papildomas metalines ir gelžbetonines konstrukcijas. Susitarimas buvo žodinis. Už pateiktas medžiagas ir paslaugas atsakovei, ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr. 000022 nurodytų medžiagų tiekimo ir darbų atlikimo, o atsakovė ieškinyje esančią sąskaitą tariamai pasirašė tik siekdama, kad pastatas kuo greičiau būtų baigtas statyti, kadangi atsakovė jau buvo sudariusi susitarimą dėl šio pastato nuomos. Šiuo atveju teiginiai apie darbų skubą nevertintini kaip įrodymai, kadangi ieškovė tiekimo pagrindu atvežė medžiagas ir nuo jos pastato pridavimo tempai šiuo atveju nepriklausė.
    2. Teismas sprendime konstatavo, kad visus pastato statybos darbus pagal 2015-06-12 statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01 turėjo atlikti UAB ,,Lakaja“. UAB ,,Lakaja“ atlikti darbai bylos nagrinėjimo metu kvestionuojami nebuvo, tačiau ieškovė šiuo atveju laikytina tiekėju, dėl to trečiojo asmens atlikti ar neatlikti darbai niekaip neįtakojo tarp ieškovės ir atsakovės buvusių tiesioginių santykių, kilusių asmeninio pasitikėjimo bei susitarimo pagrindu, kas niekaip nėra susiję ir su trečiųjų asmenų veikimu atsakovės naudai.
    3. Teismas sprendime konstatavo faktą, kad iš Juridinių asmenų registro išrašų matyti, jog UAB ,,Ateities trio“ ir atsakovė yra susiję asmenys – šių asmenų vieninteliu akcininku yra S. J., kuris taip pat yra ir UAB ,,Ateities trio“ vadovas. Tokio teismo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes S. J. nėra niekaip susijęs su UAB ,,STIEBAS“ ir niekada nebuvo akcininku. Todėl darytina išvada, kad iš šių duomenų kilusios išvados sprendime yra klaidingos, nepagrįstos ir neteisėtos, o sprendimas paremtas tikrovės neatitinkančiais duomenimis.
    4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas įrodymas pagrįsti tarp sąskaitoje nurodytų asmenų susiklosčiusiems teisiniams santykiams dėl sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo ar prekių tiekimo. Paslaugų tiekimo pagrindai galimai būtų abejotini, jei juos būtų neigusi atsakovė, kuri patvirtino susitarimo faktą ir medžiagų tiekimą, o atsakovės abejonė buvo išreikšta tik dėl gautų medžiagų apimties, o ne dėl paties fakto. Perkant prekes nėra prievolės sudaryti rašytinę sutartį, o žodinės sutartys pagal CPK yra galimos. Teismas netinkamai traktavo įstatyme apibrėžtą PVM sąskaitos faktūros įrodomąją galią ir neteisingai ją vertino ne kaip prekės įsigijimą, bet paslaugos teikimą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
  2. Atsakovė UAB ,,Vestartus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovės pateiktas skundas iš esmės yra neargumentuotas, nepagrįstas, o jame išdėstyti pagrindai, kuriais yra prašoma panaikinti skundžiamą teismo sprendimą kaip neteisėta ir nepagrįstą, paremti ne teisiniu reglamentavimu, o vidiniu įsitikinimu ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kurie negali būti laikomi juridinę reikšmę turinčiu teisiniu pagrindu.
    2. Ieškovė skunde nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, tačiau pastebėtina, kad ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, liko pasyvi ir be PVM sąskaitos faktūros STR Nr. 000022, nepateikė jokių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Ieškovės įrodinėjamos aplinkybės buvo grindžiamos vieninteliu įrodymu, kas negali būti laikoma neabejotinu pagrindu ieškinį patenkinti.
    3. Ieškovė skunde teigia, kad atsakovė patvirtino tą faktinę aplinkybę, jog tarp jos ir ieškovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovė suteikė atsakovei tam tikras medžiagas ir už tai išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė tokio fakto nekonstatavo, o tik patvirtino, kad ieškovės PVM sąskaita faktūra buvo pasirašyta, tačiau tai padaryti atsakovė buvo priversta, kadangi bijojo, jog statybos rangos darbai, už kurių vykdymo organizavimą ir kontrolę buvo atsakinga UAB ,,Ateities trio“, o šio juridinio asmens ir ieškovės akcininkas yra tas pats asmuo, kuris yra ir UAB ,,Ateities trio“ vadovas, bus nutraukti vykdyti, dėl ko atsakovė pažeis sutarties, pasirašytos su statomo pastato būsimais nuomininkais, terminus, kas reikštų didelius atsakovės nuostolius ir praradimus.
    4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad atsakovės sudarytos 2015-06-01 statybos rangos valdymo sutartis su UAB ,,Ateities trio“ ir 2015-06-12 statybos rangos sutartis su UAB ,,Lakaja“ neturi nieko bendro su ieškovės ir atsakovės sudarytu susitarimu, kadangi šios aplinkybės yra svarbios, vertinant ar tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas atitinkamas susitarimas, ir ar tokiam susitarimui buvo pagrindas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017-09-08 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų ir naujus įrodymus, prašydama juos priimti, t. y.: architekto D. Č. 2015-12-23 elektroninį laišką, adresuotą atsakovės atstovui V. V. ir A. K.; 2015-07-30 AB Lytagra“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 102525 ir krovinio važtaraštį; 2015-07-24 AB ,,Lytagra“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 102345 ir krovinio važtaraštį; 2015-07-22 AB ,,Lytagra“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 110463 ir krovinio važtaraštį; 2015-07-22 AB ,,Lytagra“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 102227 ir krovinio važtaraštį; UAB ,,STIEBAS“ 2015-12-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 014650 UAB ,,Vestartus“, atsiskaitymų dokumentą. Ieškovė prašydama prijungti prie bylos rašytinius įrodymus nurodo, kad visų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, be to, pateikiami įrodymai turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl yra teisinis pagrindas šiuos įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos.
  3. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi ieškovas turi tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat ieškinio pareiškimo. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).
  4. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
  5. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad dalis paaiškinimuose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai. Šiuo atveju ieškovės pateiktų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už apeliacinio skundo ribų, bet ir imasi tirti naujas, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas aplinkybes, kurios grindžiamos naujais įrodymais. Be to, nors ieškovė nurodo, kad visų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus pateikė, net ne su apeliaciniu skundu, o tik 2017-09-08 (penktadienį), t. y. likus trumpam laikui iki apeliacinės instancijos teismo 2017-09-12 posėdžio rašytinio proceso tvarka ir nesuteikiant galimybės kitai šaliai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad naujai pateikti įrodymai, kuriuose visuose nurodyta data yra 2015 metai, dėl kokių nors priežasčių negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įrodymų nepakankamumą, priėmė šioje byloje ieškovei nepalankų sprendimą, nelemia ieškovės teisės į papildomą įrodinėjimo procesą, t. y. teisės teikti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reiškiamus reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principai (CPK 7, 12 str.). Atsižvelgiant į minėtų proceso teisės normų reikalavimus, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami ieškovei.

7Dėl bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

  1. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,STIEBAS“ reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB ,,Vestartus“ grindžia 2016 m. sausio 4 d. ieškovės išrašyta ir atsakovės pasirašyta PVM sąskaita faktūra STB Nr. 000022 bendrai 44 875,27 Eur sumai. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad buvo atlikti šie darbai: metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo bei gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo darbai, adresu (duomenys neskelbtini).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB ,,Vestartus“ užsakymu buvo statomas sandėliavimo paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir UAB „Ateities trio“ 2015-06-01 sudarė statybos rangos valdymo sutartį Nr. SVS 15-01, kuria UAB „Ateities trio“ įsipareigojo atsakovės vardu organizuoti bei kontroliuoti statybos darbų rangos vykdymo ir finansavimo administravimo darbus (sutarties 3.1 p.). Pagal statybos valdymo sutartį UAB ,,Ateities trio“ turėjo pasirinkti pastato statybos tiekėjus ir jų pasirinkimo (konkursavimo) būdą (sutarties 4.1.7 p.), priimti rangovų atliktus darbus, tikrinti juose nurodytas apimtis ir kokybę, teikti juos tvirtinti statytojui pagal tarpusavyje suderintą tvarką (sutarties 4.1.12 p.), vykdyti rangovo atliekamų darbų priežiūrą bei kokybės ir terminų laikymąsi (sutarties 6.2.5 p).
  4. Atsakovė UAB ,,Vestartus“ ir UAB ,,Lakaja“ 2015-06-12 sudarė statybos rangos sutartį Nr. SRS 15-01, kuria UAB „Lakaja“ įsipareigojo pastatyti sandėliavimo paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), už 2 400 000 Eur (be PVM) visų atliekamų darbų galutinę kainą (sutarties 4.2 p.). Minėtos sutarties 4.6. p. buvo numatyta, kad tais atvejais, kai darbų apimtis keičiasi dėl užsakovo (atsakovės) pageidavimo ir dėl to atsiranda būtinybė keisti sutarties kainą, turi būti raštu įformintas šalių susitarimas dėl kainos keitimo ir papildomų darbų atlikimo. UAB ,,Lakaja“ sandėliavimo paskirties pastato rangos darbus atliko su subrangovais, tarp jų ir ieškove UAB ,,STIEBAS“.
  5. Ieškovė UAB ,,STIEBAS“ teigia, kad atsakovės UAB ,,Vestartus“ užsakymu ir susitarimo su atsakovės vadovu V. V. pagrindu ieškovė pristatė pastato (duomenys neskelbtini), statybai reikalingas papildomas metalines ir gelžbetonines konstrukcijas. Pagal 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą STB Nr. 000022 atsakovei buvo pateiktos prekės – metalinės ir gelžbetoninės konstrukcijos. Atsakovės vadovas neginčijo fakto, kad PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, tačiau neigė, kad atsakovė gavo prekes ar ieškovės nurodomus darbus. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. V. neigė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl prekių ar papildomų darbų teikimo atsakovei bei nurodė, kad sąskaitą pasirašė dėl to, jog jam buvo nurodyta, kad nepasirašius sąskaitos, statybos rangos darbai bus tuoj pat nutraukti, dėl ko atsakovė pažeis sutarties, pasirašytos su statomo pastato būsimais nuomininkais, terminus, kas reikštų didelius atsakovės nuostolius (2016 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 47 min. 30 s. iki 48 min. 30 s). Byloje taip pat ieškovė pateikė atliktų darbų aktą už 2016 m. sausio mėnesį, kuriame įtraukti PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr. 000022 nurodyti darbai. Minėtas atliktų darbų aktas nėra šalių pasirašytas tik antspauduotas ieškovės antspaudu. Apeliantės manymu, į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas pagrįsti tarp sąskaitoje nurodytų asmenų susiklosčiusiems teisiniams santykiams dėl sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo ar prekių tiekimo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
  6. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (toliau – PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 str. 1 d.); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo - pardavimo santykių aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).
  7. Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigdama, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr. 000022 nurodytų medžiagų tiekimo, jokių įrodymų, be minėtos sąskaitos faktūros ir nepasirašyto darbų atlikimo akto, byloje nepateikė. Tačiau PVM sąskaita faktūra nėra sandoris. Remiantis CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo – pardavimo sandorį turi būti realus. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Tai yra pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui, šiuo atveju ieškovei, kuri tokių įrodymų nepateikė. Be to, iš ieškovės pateiktos 2016 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad joje fiksuoti metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo bei gelžbetoninių konstrukcijų įrengimo darbai, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad tokiems tarp šalių susiklosčiusiems santykiams užteko vien žodinio susitarimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė atsakovės užsakymu atliko ir perdavė jai PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr. 000022 nurodytus darbus. Kaip minėta, dėl sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos atsakovė buvo sudariusi statybos rangos sutartį su UAB ,,Lakaja“, kuri turėjo atlikti visus pastato statybos darbus iki 2015 m. gruodžio 15 d. Aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio mėnesį UAB ,,Lakaja“ buvo atlikusi visus statybos rangos sutartyje Nr. ERS 15-01 numatytus gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų darbus patvirtina prie nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. protokoline nutartimi prijungta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-799-450/2017 pateikta pažyma Nr. 7 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Nors ieškovė teigė, kad atsakovo pageidavimu buvo padidintas statomo pastato plotas, dėl to buvo reikalingos papildomos medžiagos, kurias ir pateikė ieškovė, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė jokių įrodymų nepateikė. Kaip ir nepateikė įrodymų, kad su atsakove buvo sudaryta sutartis dėl statybinių medžiagų tiekimo ar montavimo darbų atlikimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo galimybę šioje byloje pateikti su pastato (duomenys neskelbtini), statyba susijusius dokumentus, taip pat ir tuos, kurias kaip pastato statybos valdytojas disponavo UAB ,,Ateities trio“, nes ši bendrovė ir UAB ,,STIEBAS“ yra susijusios. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad šių bendrovių vienintelis akcininkas yra S. J., šios teismo klaidingai nurodytos faktinės aplinkybės nepaneigia išvados, kad minėtos bendrovės yra susijusios, nes pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB ,,Ateities trio“ ir UAB ,,STIEBAS“ vienintelių akcininku yra V. J., o laikotariu nuo 2013-08-05 iki 2016-03-30, t. y. tuo metu, kad buvo vykdomi pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbai bei išrašyta PVM sąskaita faktūrą STB Nr. 000022, UAB ,,Ateities trio“ vienintele akcininke buvo pati ieškovė UAB ,,STIEBAS“.
  8. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė tinkamai neįgyvendino jai tekusios įrodinėjimo pareigos, o jos pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė pristatė ir/ar sumontavo atsakovei gelžbetonines ir metalines konstrukcijas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje STB Nr. 000022 (CPK 178, 185 str.). Priešingai nei teigia apeliantė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad tik tokiu būdu bus užtikrintos visos ieškovės galimybės išieškoti skolą.
  2. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nenurodė argumentų, kurie sąlygotų būtinybę skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti į posėdį liudytoją D. Č..
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus išdėstė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė proceso, pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybę pareikšti atitinkamus prašymus dėl liudytojų iškvietimo bei jų apklausos, tačiau šia teise nesinaudojo. Dėl to nenustatyta ir apeliantės procesinių įrodinėjimo teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme, kurios teiktų pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 185, 322 str.).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to šis atsakovės prašymas netenkinamas.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai