Byla A-442-1243-14
Dėl sprendimo panaikinimo, išvados ir pranešimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ Registrų centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, išvados ir pranešimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas VĮ Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio mėn. sprendimą Nr. ((24.3-02)-5K-130947)-6K-1305472, panaikinti atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. balandžio 8 d. išvadą Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“ ir 2013 m. kovo 21 d. pranešimą dėl mokėjimo prašymo Nr. 3 dalies MPD2 patvirtinimo Nr. 2013/26-4-1312 bei įpareigoti Agentūrą pripažinti tinkamomis kompensuoti išlaidomis 204 453,70 Lt projekte „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas, projekto kodas: VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“ (toliau – ir Projektas).

5Nurodė, jog skundžiamu raštu Finansų ministerija pritarė skundžiamai Agentūros išvadai, kad pareiškėjas, pasirinkdamas netinkamą viešojo pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatytus principus. Pareiškėjas paaiškino, jog siekiant laiku įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus dėl elektroninių varžytinių, iš bendro Projekto buvo atidalinta dalis – „Elektroninių varžytinių sukūrimo ir įdiegimo paslaugos modernizuojant antstolių informacinę sistemą“ (toliau – ir Pirkimas), iškart (2012 m. liepos mėn.) pradėtos su ja susijusios viešojo pirkimo procedūros. Nurodė, jog šiuo atveju, vykdant valstybinės svarbos Projektą, dėl ypatingos skubos aplinkybių, atsiradusių dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, buvo pasirinkta ne neskelbiamų derybų, o riboto konkurso būdu įvykdyti sudėtingą (dėl pirkimo objekto specifikos) Pirkimą, kurio įvykdymas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar žalos, maksimaliai įgyvendinti juo siekti tikslai. Pažymėjo, jog vykdant susijusiuosius pirkimus atviro tarptautinio konkurso būdu, užsienio valstybių tiekėjai pasiūlymų nepateikė, t. y. pasirinktas Pirkimo organizavimo būdas neturėjo įtakos pasiūlymų gausai. Teigė, jog už formalų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą paskirta neproporcinga sankcija, kurios paskyrimo Agentūra nemotyvavo.

6Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu (II t., b. l. 70-74) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

7Nurodė, jog vykdydama teisės aktų jai numatytas pareigas, Agentūra, įtarusi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą atliko tyrimą dėl pareiškėjo supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto Pirkimo, kurio metu nustatė, kad buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėjo, jog nustatant Pirkimo vertę buvo klaidingai remiamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, o ne šio straipsnio 6 dalies nuostatomis, be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodė ypatingą skubą lėmusias aplinkybes: apie siekiant užtikrinti elektroninių varžytinių paslaugų teikimą nustatytu laiku reikalingus atlikti pakeitimus buvo žinoma dar 2011 m. birželio mėn.; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Pirkimo vykdymui pritarė dar 2012 m. balandžio 3 d.; pareiškėjo teigimu įtakos Pirkimo dokumentų rengimui turėję teisės aktai priimti vėliau nei paskelbta apie Pirkimą; manytina, kad Pirkimo dokumentuose numatyta paslaugų teikėjo pareiga atsižvelgti į visus teisės aktų pasikeitimus, galėjo būti įtvirtinta ir atviro konkurso būdu vykdomo pirkimo sąlygose. Pažymėjo, jog būtent pareiškėjo atsisakytas neskelbiamų derybų būdas yra numatytas taikyti tais atvejais, kai ypatingos skubos aplinkybėmis vykdomas tarptautinio pirkimo ribą viršijantis pirkimas. Pabrėžė, jog netinkamai paskelbus apie Pirkimą, buvo pažeistas skaidrumo principas. Pažymėjo, jog nėra galimybės nustatyti ar kitų valstybių tiekėjai būtų susidomėję konkursu, nes jo sąlygos nebuvo tinkamai paskelbtos. Darė išvadą, kad pažeidęs skaidrumo principą, pareiškėjas netinkamai siekė pirkimo tikslų. Nurodė, kad sankcijos dydis parinktas atsižvelgiant į pažeidimo svarbą, taip pat, kad pritaikyta 25 proc. pataisa nėra maksimali.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (II t., b. l. 90-96) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

9Nurodė, kad Agentūra visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808, ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pagal jai priskirtą kompetenciją. Pažymėjo, kad Finansų ministerija kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Agentūros išvados ir sprendimo neišmokėti dalies projektui skirtų lėšų, todėl ji negali būti ginčo šalimi nagrinėjamoje byloje.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 182-192) pareiškėjo skundą atmetė.

12Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog buvo neteisingai apskaičiuota Pirkimo vertė ir viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnio 1 punktas supaprastinto pirkimo tvarka leidžia atlikti pirkimus, kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas ir atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo vertė buvo didesnė, konstatavo, jog supaprastinto pirkimo tvarka negalėjo būti taikoma. Įvertinęs nustatytus tarptautinio atviro konkurso ir supaprastinto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminus, tai, kaip pareiškėjas vykdė supaprastintą pirkimą ir kitas aktualias faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad, skaičiuojant terminą pasiūlymams pateikti nuo realios skelbimo išspausdinimo dienos, tiek tarptautinio atviro konkurso, tiek supaprastinto pirkimo pasiūlymų pateikimo terminai būtų baigęsi panašiu metu ir konstatavo, jog rūpestingai elgdamasis pareiškėjas būtų galėjęs įvykdyti tarptautinį atvirą konkursą. Pažymėjo, jog, be kita ko, pareiškėjas galėjo pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 23 straipsnyje numatyta galimybe ir išspausdinti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo, kurie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kokiomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis jis vadovavosi, kai, teigdamas, kad Pirkimo atlikimo būdo pasirinkimą lėmė ypatingos skubos aplinkybės, pasirinko supaprastinto atviro pirkimo, o ne neskelbiamų derybų, būdą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog Agentūra pagrįstai pripažino, kad VĮ Registrų centras pasirinko neteisingą Pirkimo būdą. Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog skaidrumo principas nebuvo pažeistas bei darė išvadą, kad netinkamai paskelbęs apie Pirkimą, VĮ Registrų centras šį principą pažeidė. Teismas pažymėjo, kad 25 proc. pataisa, tais atvejais, kai yra nesilaikoma pakankamo viešumo ir skaidrumo laipsnio, yra rekomenduojama Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondų bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF gairių) (toliau – ir gairės) 1 priedo 21 punkte, todėl nenustačius jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, pagrįstai buvo vadovautasi rekomenduojama pataisa. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – kad Pirkimą vykdė valstybės įmonė, projektas yra ypatingai svarbus visuomeniniams poreikiams ir galimai niekam nebuvo padaryta žala – nesudaro pagrindo netaikyti finansinės korekcijos ar taikyti mažesnę. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad buvo pagrįstai konstatuota, jog VĮ Registrų centras neteisingai apskaičiavo Pirkimo vertę, buvo viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba bei neteisingai pasirinktas Pirkimo būdas, ir taip pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai tinkamomis finansuoti lėšomis nepripažinta 25 procentai nuo sutarties vertės.

13III.

14Apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1-4) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

15Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo vertė turėjo būti skaičiuojama ne pagal Viešųjų pirkimų įsistatymo 9 straipsnio 5 dalį, o pagal šio straipsnio 6 dalį. Teigia, jog teismas niekuo nepagrindė tokio savo argumento. Pažymi, kad per 2012 m. pareiškėjas neatliko jokių kitų su elektroninių varžytinių informacinės sistemos kūrimu ar su antstolių informacinės sistemos tobulinimu susijusių pirkimų, tuo tarpu visi kiti jo 2012 m. planuoti ir vykdyti 7 kategorijos pirkimai susiję su kitų informacinių sistemų kūrimu bei priežiūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareikėjas per 2012 m. vykdė daugiau nei vieną tokį pirkimą. Mano, jog tai patvirtina ir aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas apskaičiuodamas Pirkimo vertę nurodė ją lygią būtent šio pirkimo (o ne kelių pirkimų) vertei. Nurodo, kad pirkimų vertės ribos yra nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Pirkimo vertė viršijo tarptautinio pirkimo ribą. Teigia, jog nustačius, kad Pirkimo vertė neviršija tarptautinio pirkimo ribų, apeliantas neprivalėjo vykdyti pirkimo atvirojo tarptautinio konkurso būdu. Papildomai paaiškina, jog, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus reikalavimus viešųjų pirkimų procedūrai (pagal kuriuos visas pirkimo vykdymo procesas apima ne mažiau nei 45 kalendorines dienas nuo pasiūlymo pateikimo), jis neturėjo ir objektyvių galimybių įvykdyti tarptautinį konkursą. Nurodo, kad vykdant pirkimą neskelbtinų derybų būdu, skelbimas apie numatomą pirkimą nėra teikiamas, todėl potencialūs tiekėjai neturi galimybių sužinoti apie vykdomą pirkimą, tuo tarpu pareiškėjas įvykdė viešąjį pirkimą atvirojo konkurso būdu, taip suteikdamas galimybę jame dalyvauti bet kuriam potencialiam paslaugų teikėjui. Mano, jog pasirinktas būdas žymiai labiau atitiko pagrindinius viešųjų pirkimų procedūrų organizavimo principus. Nesutinka, kad Pirkimo procedūros neatitiko skaidrumo principo, nes byloje nėra įrodymų, jog jomis būtų pažeisti kokių nors asmenų interesai, užkirstas kelias konkurse dalyvauti potencialiems paslaugų tiekėjams ar kad įvykdyto pirkimo pagrindu sukurta ir įdiegta programinė įranga būtų nekokybiška. Akcentuoja, jog gairėse numatyta 25 proc. pataisa yra tik rekomendacinio pobūdžio, be to, jose yra numatyta galimybė, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, finansinių pataisų neatlikti. Pažymi, jog dėl menko savo aktualumo užsienio subjektams, tarptautinės rinkos požiūriu didele ir reikšminga nelaikytinos Pirkimo sumos, taip pat pasirinktu konkurso būdu užtikrintą pirkimo procedūros operatyvumą bei visuomenės interesus, nagrinėjamu atveju, supaprastinto atviro konkurso paskelbimas laikytinas tinkamu sprendimu. Mano, kad paskirta sankcija, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie padarytą žalą, priešingai – jos yra išvengta, yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymi, jog ši aplinkybė byloje nevertinta. Apibendrindamas konstatuoja, jog pareiškėjo veiksmai ir priimti sprendimai nepažeidė imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, jie buvo lemti objektyviai susiklosčiusių aplinkybių ir nesukėlė jokios žalos ar kitokių neigiamų padarinių. Mano, jog dėl šių priežasčių atsakovų sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

16Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu (III t., b. l. 9-13) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17Remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodika ir teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Pirkimas priskirtinas A paslaugų 7 kategorijai, jo vertė turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į visus 2012 m. planuotus pirkimus, priskiriamus A paslaugų 7 kategorijai, o ne, kaip teigė pareiškėjas, tik į pirkimus, susijusius su elektroninių varžytinių informacinės sistemos sukūrimu. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo vertė turėjo būti skaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą, o skaičiuojant ją pagal 9 straipsnio 5 dalį ji buvo apskaičiuota neteisingai. Remdamasis tuo teigia, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti tarptautinį pirkimą, nesutinka, jog nebuvo objektyvių galimybių tą padaryti. Vadovaujasi pirmosios instancijos teismo vertinimais, faktinėmis Pirkimo paskelbimo ir kitomis bylos aplinkybėmis ir daro išvadą, jog elgdamasis rūpestingai pareiškėjas galėjo paskelbti Pirkimą anksčiau nei 2012 m. rugpjūčio 7 d. Pažymi, jog neteigė, kad Pirkimo atveju pareiškėjas galėjo rinktis neskelbiamų derybų būdą tam, kad nebūtų pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tačiau būtent šis, o ne supaprastinto atviro konkurso, būdas yra numatytas pareiškėjo minėtiems atvejams – esant ypatingos skubos aplinkybėms. Mano, jog pareiškėjas, tinkamai nepaskelbęs apie konkursą, pažeidė skaidrumo principą. Pažymi, jog pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju negali būti taikoma gairių nuostata, numatanti galimybę neatlikti finansinių pataisų, nes ši norma yra taikoma supaprastintų pirkimų atvejų, kurie, nors ir buvo, tačiau neturėjo būti vykdomi nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo tinkamai paskelbta apie tarptautinį pirkimą, Agentūra tinkamai pritaikė 25 proc. vienodo dydžio normą. Pabrėžė, jog Agentūra tinkamai atliko veiksmus, jos pažeidimo tyrimo išvada teisėta ir pagrįsta.

18Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (III t., b. l. 14-19) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Be argumentų, pateiktų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis nurodo, kad apelianto teiginiai, jog Pirkimo vertė buvo tinkamai apskaičiuota ir neviršijo tarptautinio pirkimo vertės yra nepagrįsti, taip pat, kad negalėjo būti taikoma supaprastinto pirkimo tvarka ir turėjo būti organizuojamas tarptautinis pirkimas. Mano, jog buvo pažeistas skaidrumo principas. Pažymi, jog gairių taikymas Lietuvoje yra privalomas (pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 26 punktą). Taip pat, kad paskirta sankcija yra proporcinga.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Byloje ginčas yra kilęs dėl administracinių aktų, kuriais dėl teisės aktų, reguliuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimo, buvo pripažinta netinkamomis finansuoti 204 453,70 Lt Projekto išlaidų.

23Ginčijamoje atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 2013 m. balandžio 8 d. išvadoje Nr. 2013/2-3610 „Dėl projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 pažeidimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad pareiškėjui vykdant viešąjį pirkimą, buvo neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė, buvo viršyta nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba bei neteisingai pasirinktas pirkimo būdas.

24Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjo vykdytam pirkimui taikytina 200 000 EUR tarptautinio pirkimo riba, todėl pirkimo sutartyje nurodyta 817 814,80 Lt suma viršijo nustatytą tarptautinio pirkimo ribą.

25Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija) nustato, kad tarptautinio pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio.

262013 m. sausio 17 d. susitarimo Nr. 2 dėl viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VPS-84 pakeitimo 1 punkte nurodyta, kad mokėjimų suma – 675 880 Lt be PVM, PVM sudaro 141 934,80 Lt, viso 817 814,80 Lt (II t., b. l. 123-124). Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tarptautinio pirkimo vertės ribą, nes į šią vertę įskaičiavo ir PVM. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdyto viešojo paslaugų pirkimo vertė (675 880 Lt be PVM) neviršija 200 000 EUR (200 000× 3,4528 (oficialus lito ir euro santykis) ? 690 560). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kurią teismas priėjo atsižvelgdamas tik į minėtame susitarime nurodytą pirkimo vertę, jog buvo viršyta tarptautinio pirkimo vertės riba yra nepagrįsta.

27Išvadoje yra nurodyta, kad pirkimo vertei apskaičiuoti pareiškėjas turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis (I t., b. l. 13-14).

28Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatė, kad jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų: 1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo; 2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

29Pirmosios instancijos teismas, visų pirma, nesiaiškino, ar Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pirkimo vertę turėjo skaičiuoti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.). Be to, jeigu būtų prieita išvados, jog visgi pareiškėjas turėjo pirkimo vertę skaičiuoti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), tuomet pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, kokia pirkimo vertė turėjo būti, jeigu ji būtų apskaičiuota pagal minėtas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

30Teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų dėl pareiškėjo pasirinkto paslaugų pirkimo būdo, nes šie argumentai, jog pareiškėjas pasirinko netinkamą paslaugų pirkimo būdą, iš esmės yra grindžiami prielaida, jog pareiškėjo vykdyto viešojo pirkimo vertė viršijo tarptautinio pirkimo vertės ribas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo vertės nustatymo nėra pagrįsta.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

32Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nesilaikė minėtos procesinės normos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34pareiškėjo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas VĮ Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t.,... 5. Nurodė, jog skundžiamu raštu Finansų ministerija pritarė skundžiamai... 6. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu (II t., b. l.... 7. Nurodė, jog vykdydama teisės aktų jai numatytas pareigas, Agentūra,... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (II t., b. l.... 9. Nurodė, kad Agentūra visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu (II... 12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1-4) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus... 15. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo vertė turėjo... 16. Atsakovas Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu (III t., b. l.... 17. Remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Viešųjų... 18. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu (III t., b. l.... 19. Be argumentų, pateiktų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Byloje ginčas yra kilęs dėl administracinių aktų, kuriais dėl teisės... 23. Ginčijamoje atsakovo Centrinės projektų valdymo agentūros 2013 m.... 24. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjo... 25. Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d.... 26. 2013 m. sausio 17 d. susitarimo Nr. 2 dėl viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo... 27. Išvadoje yra nurodyta, kad pirkimo vertei apskaičiuoti pareiškėjas turėjo... 28. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis (2005 m. gruodžio 22 d.... 29. Pirmosios instancijos teismas, visų pirma, nesiaiškino, ar Išvadoje... 30. Teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo argumentų dėl... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad... 32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neišsiaiškino visų... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. pareiškėjo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....