Byla 2S-1749-619/2018
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstoliai A. N., D. M., D. S., B. P., I. G., R. K., D. K., R. V., BUAB „FF Lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstoliai A. N., D. M., D. S., B. P., I. G., R. K., D. K., R. V., BUAB „FF Lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. P. Z. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. lapkričio 29 d. antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01330.
  2. Nurodė, kad nesutinka su antstolio patvarkymu dėl išskaičiavimų atlikimo. Pareiškėjas pažymi, jog antstolis jau yra areštavęs skolininkui priklausantį turtą visa laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtimi. Antstolis skolininko gaunamai signataro rentai jau yra pritaikęs apribojimus dar 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu. Pareiškėjo nuomone, antstolis A. N. neturėjo teisės nurodyti, kaip skirstyti pareiškėjo lėšas, ignoruodamas kitų antstolių vykdomus išieškojimus. Skolininko manymu, skundžiamas patvarkymas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri leidžia skolininkui naudotis mėnesiniu MMA. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsniu, kuriame nustatyta, kad jeigu iš skolininko išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, areštuotos lėšos turi būti paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Atsižvelgiant į tai, Seimo kanceliarija privalo vykdyti visų antstolių patvarkymus, kurie pateikti vykdant vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, pervedant pinigines lėšas proporcingai reikalavimų dydžiui.
  3. Antstolis 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų.
  4. Nurodė, kad antstolis A. N. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu patikrino bei areštavo skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje esančias skolininkui mokėtinas lėšas ir nurodė jas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. Sutinkamai su vykdoma teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria antstoliui pavesta nustatyti leidimą kiekvieną mėnesį skolininkui naudotis 1 MMA dydžio lėšomis, 2016-06-20 turto aprašu antstolis nustatė skolininkui priklausančiai sąskaitai Nr. ( - ) laisvai disponuojamą sumą – 350 Eur. Vykdomojoje byloje antstolio priimtais patvarkymais buvo garantuojama, jog skolininko gaunamos lėšos nebus panaudotos kitais, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatytais būdais, t.y. užtikrinta, jog visa skolininko renta bus pervedama į vieną konkrečią skolininkui priklausančią sąskaitą ir iš gautų lėšų skolininkas galės pasinaudoti tik ta suma, kuri leidžiama teismo nutartimi – 1 MMA. Šio patvarkymo surašymo dienai skolininko atžvilgiu vykdoma eilė kitų vykdomųjų bylų ir patikrinus PLAIS pateikiamą informaciją, nustatyta, jog kiti antstoliai, nepaisydami to, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi Nr. 2-46-881/2016, kuria skolininkui leista kiekvieną mėnesį disponuoti pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalios mėnesinės algos dydžio, nustatė ženkliai didesnius leidimus. Antstolis A. N., siekdamas užtikrinti visų kreditorių vienodą interesų apsaugą, 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl išskaičiavimų atlikimo pavedė Seimo kanceliarijai atlikti įstatyme nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamos rentos ir saugoti ją iki atskiro antstolio nurodymo. Kaip ir nurodo pats skolininkas pateiktame skunde, išieškojimas iš jo gaunamos signataro rentos jau vykdomas daugiau nei vieno antstolio nurodymu. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju iš skolininko gaunamos rentos išskaitoma procentinė dalis nesumažėja, keičiasi tik išskaitytų lėšų pasiskirstymas, skolininkui liekanti suma taip pat nesikeičia, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolio patvarkymas pablogina skolininko finansinę padėtį ar pažeidžia vykdomą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad nesiima vertinti skundo pagrįstumo, prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
  6. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  7. Suinteresuotas asmuo BUAB „FF lizingas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad antstolis A. N., vykdydamas imperatyvias CPK nustatytas pareigas, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų užtikrintas 2015 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas bei visų kreditorių vienoda interesų apsauga.
  8. Suinteresuoti asmenys antstoliai D. M., D. S., B. P., R. K., D. K., R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundą patenkino. Panaikino antstolio A. N. 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. 0157/16/01330 (reg. Nr. B-134342).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-46-881/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis 2016 m. birželio 2 d. patvarkymais Nr. B-83489 ir Nr. B-83485 areštavo skolininkui Z. V. priklausančias akcijas ir pinigines lėšas bei turtines teises. Antstolis 2016 m. birželio 2 d. taip pat priėmė patvarkymą patikrinti bei areštuoti skolininkui priklausančių lėšų išmokėjimą, kuriuo areštavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje esančias skolininkui mokėtinas lėšas ir nurodė jas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. 2016 m. birželio 16 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas, kuriuo buvo prašoma panaikinti ar pakeisti patvarkymus dėl skolininko piniginių lėšų arešto, nustatant, kad kiekvieną mėnesį skolininkui būtų išmokama renta. Antstolis 2016 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. B-84766 Seimo kanceliariją įpareigojo 2016 m. birželio 2 d. antstolio patvarkymu areštuotas lėšas pervesti į skolininkui Z. V. priklausančią sąskaitą ir Turto aprašu antstolis nustatė skolininkui priklausančiai sąskaitai Nr. ( - ) laisvai disponuojamą sumą – 350 EUR. Skundžiamu 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl išskaičiavimų atlikimo Nr. 0157/16/01330, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, mokančiai skolininkui signataro rentą, nurodyta atlikti piniginius išskaičiavimus – kiekvieną mėnesį iš skolininko signataro rentos išskaičiuoti 70 proc. nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 proc. nuo dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas sumas antstolis pavedė saugoti iki atskiro antstolio nurodymo. Vykdomojoje byloje esantys duomenys, taip pat pareiškėjo Z. V. ir antstolio A. N. nurodomos aplinkybės patvirtina, kad antstoliai D. M., D. S., B. P., I. G., R. V. šiuo metu iš skolininko Z. V. taip pat vykdo trečios eilės reikalavimų išieškojimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nutartimi, kurią vykdo antstolis, teismas neįpareigojo ir nesuteikė antstoliui įgalinimų kiekvieną mėnesį iš pareiškėjo pajamų vykdyti išskaičiavimus ir išskaičiuotas sumas saugoti depozitinėje sąskaitoje. Vieno antstolio (nagrinėjamu atveju – A. N.) vykdomam trečios eilės reikalavimų išieškojimui iš skolininko turto negali būti sudaromos išskirtinės sąlygos, lyginant su kitų antstolių vykdomu taip pat trečios eilės reikalavimų išieškojimu iš to paties skolininko.
  4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad nagrinėjamu atveju išskaičiavimas iš skolininko gaunamų pajamų CPK nustatyta tvarka nėra galimas, kadangi tai pažeidžia kitų tos pačios eilės kreditorių, kurių naudai vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo, teisėtus interesus. Taigi, antstoliui 2016 m. birželio 2 d. patvarkymais Nr. B-83489 ir Nr. B-83485 areštavus skolininkui Z. V. priklausančias akcijas ir pinigines lėšas bei turtines teises, areštuotos piniginės lėšos turėjo likti skolininko sąskaitoje, o antstolio nurodymas šias pinigines lėšas pervesti į depozitinę sąskaitą yra neteisėtas. Kilus abejonėms dėl areštuotų piniginių lėšų saugojimo, antstolis turėjo teisę kreiptis į nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmusį teismą.
  5. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas antstolio A. N. 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. 0157/16/01330 (reg. Nr. B-134342) naikinti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu antstolis A. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi neįpareigojo ir nesuteikė antstoliui įgalinimų kiekvieną mėnesį iš pareiškėjo pajamų vykdyti išskaičiavimus ir išskaičiuotas sumas saugoti iki atskiro antstolio nurodymo.
  3. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis skundžiamu patvarkymu priešingai nei nurodo teismas, neįpareigojo LR Seimo kanceliarijos išskaičiuotas lėšas pervesti saugojimui į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau nurodė, jog lėšos turi būti saugomos iki atskiro antstolio nurodymo. Antstolis pažymėjo, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis siekia išlaikyti įstatyme keliamus reikalavimus. Visi vykdomi išieškojimai skolininko atžvilgiu yra tos pačios eilės ir šio fakto nepaneigia aplinkybė, kad kitų kreditorių reikalavimai lyginant su antstolio vykdoma nutartimi yra ženkliai mažesni. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko atžvilgiu yra vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla, išskaitymų iš LR Seimo kanceliarijos mokamos rentos dydis lieka nepakitęs, tačiau pasikeičia antstoliams pervedamos sumos. Taigi, akivaizdu, jog teismui netenkinus išieškotojo ieškinio, antstolio patvarkymas bus panaikintas, o išskaitytos ir LR Seimo kanceliarijoje saugomos lėšos bus proporcingai paskirstytos visiems kitiems kreditoriams.
  4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Z. V. prašė apeliacinį procesą nutraukti bei skirti antstoliui 4000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  5. Nurodė, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, kadangi jis nėra suinteresuotas asmuo šioje byloje ir skundžiama nutartis nėra susijusi su jo teisėmis ir pareigomis. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo argumentų, jog skundžiamas patvarkymas prieštarauja ankstesniems antstolio turto aprašams bei 2016 m. gegužės 31 d. nutarčiai. Antstolis skundžiamu patvarkymu neturėjo teisės išskaičiuoti iš gaunamos rentos lėšas ir nurodyti Seimo kanceliarijai jas skirstyti. Iš pareiškėjo lėšų esančių pas trečiuosius asmenis išieškojimą pirma pradėjo antstolė D. M., todėl kiti antstoliai, tame tarpe ir A. N. turėjo prisijungi prie jos vykdomų išieškojimų. Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamame patvarkyme nenurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Z. V. nustatyta laisvai disponuojama mėnesinė suma ir tik trūkstant turto nurodyta areštuoti lėšas, tačiau nenurodyta, jog antstolis turi teisę jas skirstyti ir nurodyti jas pervesti į depozitinę sąskaitą.
  6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas BUAB „FF lizingas“ prašė jį tenkinti.
  7. Nurodė, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo nurodyta LR Seimo kanceliarijai saugoti lėšas, nepablogina nei skolininko finansinės padėties, nei pažeidžia antstolio vykdomą 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, taip pat nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nepagrįsta.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolio 2017-11-29 patvarkymo, priimto vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui (skolininkui) rentą mokanti LR Seimo kanceliarija buvo įpareigota kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos 70 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, bei 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 50 proc. Šias išskaičiuotas sumas antstolis nurodė saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo gavimo dienos.
  3. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją, neišeidamas už jos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-341/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-40/2010).
  4. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris griežtai apibrėžia antstolio veiklos ribas. Remiantis CPK 584 straipsniu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo atžvilgiu, t.y. jo nekilnojamojo, kilnojamo bei turtinių teisių areštas 630860,11 EUR sumai, jo esant nepakankamai – atsakovo piniginių lėšų areštas, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų priklausančių atsakovui ar esančių pas trečiuosius asmenis, kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra prevencinio pobūdžio, siekiant išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų prarastas turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas arba pasunkėtų.
  5. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų teigė, jog antstolis vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi teisės skirstyti skolininkui priklausančias lėšas ir nurodyti jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pritarė šiam skolininko teiginiui ir sprendė, jog antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
  6. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu teisiškai atskirti antstolio veiksmus, kuriuos jis turi atlikti taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (CPK 145 str.), ir veiksmus, kuriuos jis atlieka vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės (CPK 667 str.). Pažymėtina, kad ginčas, kilęs tarp šalių, galutinai išsprendžiamas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik tokio galutinio sprendimo pagrindu, patenkinus reikalavimus, kurie yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, antstolio patvarkymu piniginės lėšos galėtų būti pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolis jas pervestų išieškotojui. Tuo tarpu vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis tik suranda areštuojamą turtą ir jį aprašo CPK 677 str. numatyta tvarka (CPK 147 str. 6 d., CPK 675 str. 3 d.), bet neturi teisės reikalauti pervesti areštuotų lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-733-577/2014).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentu, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis skundžiamame patvarkymą nenurodė LR Seimo kanceliarijai atlikus atitinkamas išskaitas iš skolininko pajamų, pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis skundžiamu patvarkymu nurodė šias lėšas saugoti iki atskirojo antstolio nurodymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši netinkamai nustatyta bylos aplinkybė, galėjo turėti įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
  8. Remiantis skundžiamu antstolio patvarkymu, įstaiga mokanti pareiškėjui rentą gavusi tokį antstolio patvarkymą dėl skolininko gaunamos rentos išmokėjimo apribojimo, privalo saugoti areštuotą pinigų sumą iki antstolio atskiro patvarkymo. Kaip pagrįstai nurodė antstolis atskirajame skunde, išieškant iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, lėšos išskaičiuojamos tos pačios eilės kreditoriams proporcingai skolos dydžiui (CPK 754 str. 5 d.). Taigi, jei teismo sprendimu, kurio įvykdymas užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bus patenkinami ieškovo reikalavimai, tokiu atveju, gavus atskirą antstolio patvarkymą pervesti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, piniginės lėšos būtų pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, proporcingai skolos dydžiui. Jei teismo sprendimu ieškinio reikalavimai būtų atmesti, antstolio patvarkymas panaikinamas, o išskaičiuotos lėšos paskirstytos proporcingai visiems likusiems kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio pozicija, jog toks patvarkymas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu kitų kreditorių, kurių naudai vykdomi išieškojimai iš pareiškėjo, interesus, taip pat nepažeidžia pareiškėjo teisių, kadangi toks antstolio patvarkymas nekeičia išskaitymų, atliekamų iš LR Seimo kanceliarijos mokamos rentos, dydžio.
  9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo antstolio patvarkymo turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad patvarkymo tikslas buvo skolos išieškojimas. Skundžiamo patvarkymo turinyje yra aiškiai nurodoma, jog vykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o išieškotos piniginės lėšos iš skolininko gaunamos rentos turi būti saugomos ją mokančioje įstaigoje, o ne pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ėmėsi teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, o šios priemonės atitinka skolininko, išieškotojo ir kitų kreditorių interesų derinimo ir proporcingumo principus.
  10. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nurodė išskaitytas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip siekdamas sudaryti išskirtines sąlygas lyginant su kitų antstolių vykdomų trečios eilės reikalavimų išieškojimu iš to paties skolininko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Z. V. skundas dėl antstolio A. N. 2017 m. lapkričio 29 d. Nr. 0157/16/01330 patvarkymo atmestinas.
  11. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skirti antstoliui 4000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  12. Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.
  13. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl teismas apelianto atskirojo skundo pateikimo nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimo teise. Todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas ir pareiškėjui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio A. N. 2017 m. lapkričio 29 d. Nr. 0157/16/01330 patvarkymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai