Byla 2A-719-464/2015
Dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra, tretieji asmenys – E. G., E. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Jumara“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės bankas Snoras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-450/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės bankas Snoras ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra, tretieji asmenys – E. G., E. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Jumara“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB bankas Snoras kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-16), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 149 686,76 Eur (516 838,44 Lt) dydžio garantijos išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo 2003-11-05 sudaryta bendradarbiavimo sutartimi Nr. BS/2003/08/G šalys sureguliavo tarpusavio santykius, atsirandančius atsakovui suteikiant ieškovui garantijas, kuriomis užtikrinamas ieškovo įvairiems paskolų gavėjams išduotų paskolų grąžinimas, t. y. atsakovas įsipareigojo šios sutarties pagrindu išleidžiamomis garantijomis garantuoti ieškovo naudai paskolos gavėjui suteiktos paskolos dalies grąžinimą (sutarties 1.5 p.). Ieškovas su byloje dalyvavusiu trečiuoju asmeniu UAB „Jumara“ (šiuo metu jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto) 2006-11-10 sudarė kredito sutartį dėl 2 000 000 Lt paskolos suteikimo motelio su kavine ir pirčių kompleksu, esančių Aukštelkės km., Šiaulių rajone, projektavimo bei statybos darbams finansuoti. Paskolos garantija buvo garantuotas UAB „Jumara“ 1 600 000 Lt paskolos dalies grąžinimas, paskolos gavėjui įvykdžius kredito sutarties sąlygas dėl kitų užtikrinimo priemonių: žemės sklypų, naujai statomo motelio su kavine bei įsigyto kilnojamojo turto hipotekos; UAB „Jumara“ lėšų banko Snoras sąskaitose bei viso jo turto įkeitimo; šios bendrovės akcijų, priklausančių E. G., įkeitimo po įstatinio kapitalo padidinimo ne mažesne kaip 290 000 Lt suma; vienintelio akcininko E. G. laidavimo (kredito sutarties 4 p.). Ieškovas pagal kredito sutartį išmokėjo UAB „Jumara“ 1 999 908,57 Lt sumą, bet UAB „Jumara“ nuo 2010-07-21 kredito sutarties sąlygų nevykdė, vėluodavo mokėti skolos grąžinimo įmokas ir didino įsiskolinimą. Todėl ieškovas šią sutartį nuo 2010-12-28 vienašališkai nutraukė. Kredito sutarties nutraukimo dieną UAB „Jumara iš viso buvo skolinga 1 224 398,15 Lt (1 195 000 Lt negrąžintos paskolos, 23 629,03 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 960 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą laiku paskolą ir 809,12 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas). Kadangi pagal šalių bendradarbiavimo sutarties nuostatas garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė, kurios ieškovas įgyja teisę reikalauti tik negavęs reikalavimų patenkinimo iš kitų prievolių užtikrinimo priemonių, ieškovas ėmėsi atitinkamų veiksmų išsiieškoti skolą iš hipoteka užtikrinto turto bei laidavimo. Paaiškėjus, kad visos kredito sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (išskyrus paskolos garantiją) yra jau realizuotos arba jų įvykdymas yra neperspektyvus ir viso įsiskolinimo nepadengia (iš realizuoto turto gauta 717 919 Lt, o pagal laidavimą išieškota 518 Lt), ieškovas 2012-06-15 kreipėsi į atsakovą dėl garantijos išmokos mokėjimo. Atsakovas, pavėlavęs 17 darbo dienų, 2012-08-02 pateikė atsakymą, kuriame nurodė negalintis nagrinėti ir tenkinti tokio prašymo, ieškovui praleidus bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte numatytą 400 kalendorinių dienų terminą kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Ieškovas 2012-10-08 dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovo valdyba 2012-10-31 ir šio prašymo netenkino, nurodydama, kad: 1) ieškovo prašymas pateiktas praleidus bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte numatytą 400 kalendorinių dienų terminą; 2) ieškovas paskolą išdavė pažeisdamas 2006-11-20 valdybos sprendime (kuriuo buvo suteikta garantija) nurodytas esmines garantijos suteikimo sąlygas, susijusias su valdybos sprendimo 11 punkte nurodytu reikalavimu dėl nuosavų lėšų (t. y. 666 636,19 Lt) panaudojimo, vykdant projektą; 3) paskolos lėšų panaudojimo lentelėje nurodoma informacija neatitinka faktinio paskolos panaudojimo; 4) nėra pateikta paskolos gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos kopija; 5) kredito sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo priemonės nerealizuotos, o įkeisto turto rinkos vertė viršija negrąžintos paskolos sumą; 6) išieškojimas pagal E. G. laidavimą neatliktas, antstolio raštas apie išieškojimo negalimumą nepateiktas. Ieškovo teigimu, atsakovo valdybos sprendimas priimtas pažeidžiant bendradarbiavimo sutarties nuostatas. Iš paskolos lėšų panaudojimo suvestinės matyti, kad UAB „Jumara“ panaudotų nuosavų lėšų dalis, apmokant už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurios buvo skirtos įgyvendinti motelio su kavine projektavimo ir statybos darbus, sudaro 460 595,62 Lt, nes verslo projekto (motelio su kavine) įgyvendinimui buvo panaudotas UAB „Jumara“ vienintelio akcininko sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, kurie taip pat buvo įkeisti, užtikrinant kredito sutarties sąlygų įvykdymą, bei panaudoti išimtinai motelio su kavine projekto įgyvendinimui. Todėl bendra paskolos gavėjo panaudotų nuosavų lėšų dalis, įgyvendinant motelio su kavine projektavimo ir statybos darbus, sudaro netgi daugiau (iš viso 750 595,62 Lt), nei numatyta atsakovo valdybos 2006-11-10 sprendime, paskolos garantijoje ar bendradarbiavimo sutartyje. Atsakovo argumentus, kad paskolos lėšų panaudojimo lentelėje nurodyta informacija neatitiko faktinio paskolos panaudojimo ir nebuvo pateikta paskolos gavėjo atsiskaitomosios sąskaitos kopija, ieškovas įvardijo kaip visiškai formalius, juolab kad pateiktoje paskolos lėšų panaudojimo lentelėje buvo padaryta tik techninė klaida. Ieškovas akcentavo ir bendradarbiavimo sutartyje numatytą galimybę gauti garantijos išmoką net ir nerealizavus viso turto, kai tam yra objektyvios priežastys, todėl bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nurodyto termino praleidimas, jo manymu, jokiu būdu neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti garantijos išmoką.

5Atsižvelgdamas į 2014 metais iš laiduotojo E. G. išieškotą pagal laidavimo sutartį 61,84 Lt (17,91 Eur) sumą ieškovas sumažino savo reikalavimus ir šioje dalyje ieškinio atsisakė, prašydamas priteisti iš atsakovo 149 668,85 Eur (516 776,60 Lt) garantijos išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (t. 4, b. l. 13-14).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015-02-17 sprendimu (t. 4, b. l. 45-54) priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dalies dėl 17,91 Eur garantijos išmokos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 27,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių valia dėl bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatyto 400 kalendorinių dienų garantijos termino atžvilgiu yra visiškai aiški. Nors skolininko pareiga grąžinti paskolą, įskaitytinai ir įkeisto turto sąskaita, po kredito sutarties nutraukimo nepasibaigia, tai nepanaikina ieškovo pareigos tinkamai vykdyti bendradarbiavimo sutarties nuostatas ir dėl garantijos išmokos su rašytiniu prašymu kreiptis į garantą per sutartyje numatytą terminą. Pagal bendradarbiavimo sutarties 8.1 punktą, ieškovas įgyja teisę gauti pilną garantijos išmoką tik po to, kai nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl skolos visiško patenkinimo. Kita vertus, atsakovas, gavęs ieškovo nustatytu terminu prašymą, turi teisę (bet ne pareigą), vadovaujantis bendradarbiavimo sutarties 8.2 punktu, iš karto išmokėti visą garantijos išmoką ar jos dalį vien įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus bei informaciją apie įkeisto turto realizavimo galimybes ir tikėtinai gautinas sumas iš realizuojamo įkeisto turto. Taigi atsakovas turi teisę, bet ne pareigą išmokėti garantijos pinigus (ar jų dalį) iki paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių realizavimo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nustatytu terminu kreipiamasi su prašymu dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktas numato atsakovo teisę atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą, jei ieškovo reikalavimas dėl garantijos išmokos mokėjimo pateiktas pasibaigus šios sutarties 7.2 punkte nustatytam terminui, atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti mokėti garantinę išmoką. Teismas pripažino, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (ar jos dalies) ir ieškovui 2010-12-15 nutraukus paskolos sutartį, ieškovas su prašymu dėl suteiktos garantijos išmokos mokėjimo kreipėsi į atsakovą praleidęs sutartyje nustatytą terminą, t. y. tik 2012-06-15.

9Bendradarbiavimo sutarties 8.3. punkte nurodyta, jog bankas, kreipdamasis dėl garantijos išmokėjimo, be prašymo ir kitų dokumentų taip pat turi pateikti dokumentus (jų kopijas) bei įrodymus, patvirtinančius bendrovės sprendime dėl garantijos suteikimo nurodytų sąlygų įvykdymą. Viena tokių sąlygų yra reikalavimas dėl nuosavų lėšų projekte panaudojimo. Nei atsakovo valdybos 2006-11-20 sprendimas, nei bendradarbiavimo sutartis nedetalizuoja, kokia konkrečiai forma turi būti panaudota atsakovo lėšų dalis. Ieškovo suteikto kredito gavėjui kreditavimo tikslas – motelio su kavine ir pirčių kompleksu projektavimo bei statybos darbų finansavimas (kredito sutarties 3.1 p.). 2006-11-20 atsakovo sprendime Nr. 040 taip pat nurodoma, kad garantija suteikiama finansavimui projekto – motelio su kavine ir pirčių kompleksu statybai, įrengimui ir aplinkos sutvarkymui. Todėl teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, jog finansavimo ribos buvo aiškios, ir, finansuojant motelio su kavine ir pirčių kompleksu projektavimo bei statybos darbus, paskolos gavėjo (UAB „Jumara“) investicija – vienintelio akcininko sutuoktinės dviejų žemės sklypų įnašas - nepatenka į finansuojamo projekto apimtį, todėl negali būti vertinama kaip tinkamas nuosavų lėšų panaudojimas, laikantis garantijos nuostatų.

10Valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovas atsisakė mokėti garantijos išmoką ir dėl to, kad nepateikta dokumentų, pagrindžiančių, kad yra įkeista 100 procentų paprastųjų vardinių UAB „Jumara“ akcijų. Nors tokie duomenys, teikiant prašymą atsakovui, nebuvo pateikti, tačiau su ieškiniu ieškovas pateikė duomenis apie UAB „Jumara“ akcijų įkeitimą, taigi į šiuos atsikirtimo į ieškinį argumentus teismas neatsižvelgė. Be to, atsakovas atsisakė mokėti garantijos išmoką ir dėl to, kad suteiktos paskolos atskirų sumų pervedimas iš paskolinės sąskaitos į paskolos gavėjo sąskaitą neatitinka faktiškai iš minėtos sąskaitos atliktų mokėjimų sumų (paskolos sumų išmokėjimas iš paskolinės sąskaitos yra mažesnis nei banko deklaruojamas paskolos lėšų tikslinis panaudojimas). Teismas sprendė, jog atsakovui iš esmės nepateikiant jokių duomenų apie konkretaus laikotarpio lėšų netinkamą panaudojimą, nevertinus visos paskolos panaudojimo ataskaitos per visą laikotarpį, nenurodant konkrečių duomenų, įvertinus bendrą gautų lėšų panaudojimą per visą laikotarpį (ir / ar konkretų laiką), atsakovas šios garantijos sąlygos (užtikrinti, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal paskirtį) pažeidimo neįrodė.

11Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė vykdyti prievolę pagal garantiją dviem pagrindais - ieškovui praleidus terminą pateikti tokį prašymą ir neįvykdžius nustatytos garantijos suteikimo sąlygos dėl paskolos gavėjo nuosavų lėšų panaudojimo investiciniame projekte.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas BAB bankas Snoras apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 56-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai susiaurino ieškovo reikalavimo dalyką. Teismas nevertino atsakovo atsisakymo išmokėti garantijos išmoką pagrįstumo, apsiribodamas tik atsakovo 2012-10-31 valdybos sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti garantijos išmoką, analize, nors ieškovas byloje šio sprendimo neginčijo. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl garantijos išmokos priteisimo, kildinamą iš garantiją reglamentuojančių teisės aktų ir bendradarbiavimo sutarties bei pačios paskolos garantijos, tokį reikalavimą teismas ir turėjo išnagrinėti.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte numatyto 400 dienų termino praleidimas atleidžia atsakovą nuo pareigos išmokėti garantijos išmoką. Garantijos galiojimo terminas yra aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimo sutarties 5.3, 7.1 punktuose, kuriuose numatyta, kad garantija galioja iki tol, kol paskolos gavėjas grąžins ieškovui atsakovo garantuojamą paskolos dalį. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte numatyta, kad bankas turi teisę per 400 kalendorinių dienų, jeigu šalys nesusitars kitaip, kreiptis į atsakovą. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog garantija galioja iki visiško paskolos grąžinimo. Be to, bendradarbiavimo sutartis nenumato, kad šios sutarties 7.2 punkte numatyto termino praleidimo atveju atsakovas privalo neišmokėti garantijos išmokos.
  3. Teismas neteisingai nustatė bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte numatyto termino skaičiavimo pradžią. Šio termino skaičiavimo pradžia yra susijusi ne tik su paskolos sutarties nutraukimu, bet ir su paskolos negrąžinimo momentu. Pats teismas pripažino, kad sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo pareigos grąžinti paskolą. Tik po UAB „Jumara“ bankroto bylos iškėlimo paaiškėjo, kad įmonės turto neužtenka paskolos grąžinimui, kai ieškovas 2013-08-14 perėmė paskutinį šios įmonės turtą. Taigi būtent nuo šio momento (2013-08-14) ir skaičiuotinas 400 dienų terminas.
  4. Apygardos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bendradarbiavimo sutartį sudarė prisijungimo prie jos būdu. Todėl visi neaiškumai turi būti vertinami ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Teismas ignoravo tai, kad atsakovo pasiūlytos bendradarbiavimo sutartie sąlygos yra prieštaringos: nors, pasak atsakovo, šios sutarties 7.2 punktas riboja terminą, per kurį turi būti kreiptasi dėl garantijos išmokėjimo, tačiau 8.1 punktas aiškiai numato, jog paskolos garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir bankas įgyja teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal garantiją tik po to, kai realizuoja paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą, ką šiuo atveju ir atliko ieškovas.
  5. Teismas taip pat ignoravo atsakovo pripažintą nusistovėjusią ieškovo ir atsakovo praktiką garantijų vykdymo atveju, kuri patvirtina, jog atsakovas turėdavo informuoti ieškovą apie artėjančią garantijos pabaigą ar jos pasibaigimą.
  6. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad pats atsakovas nesilaikė bendradarbiavimo sutarties terminų, pavėluotai priimdamas sprendimus dėl ieškovo prašymų. Tuo tarpu ieškovo padarytas termino pažeidimas (jeigu tai būtų konstatuota) buvo įtakotas objektyvių aplinkybių – ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovui 2011-12-07 buvo iškelta bankroto byla, ieškovo bankroto administratorius visus banko dokumentus perėmė tik 2012-02-28. Taigi tik nuo 2012-02-28 ieškovui atsirado galimybė susipažinti su banke vykusiais procesais ir įvertinti įsipareigojimų bankui vykdymą.
  7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog paskolos gavėjas (UAB „Jumara“) neįvykdė vienos iš garantijos sąlygų dėl nuosavų lėšų panaudojimo investiciniame projekte. Nei bendradarbiavimo sutartis, nei paskolos garantija, nei 2006-10-20 atsakovo valdybos sprendimas nedetalizavo, kokios konkrečiai formos turėjo būti panaudota paskolos gavėjų lėšų dalis, todėl, kilus ginčui dėl šios sąlygos aiškinimo, ji turi būti aiškinama ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Bendradarbiavimo sutartyje nenumatytas ribojimas, kad investuojamas turtas turi būti tik piniginiai įnašai, be to, šioje sutartyje paskolos gavėjo turto panaudojimas siejamas ne tik su paskolos gavėjo tiesiogiai apmokėtomis lėšomis už darbus, bet ir su paskolos gavėjo investuotu turtu, pvz. projekto įgyvendinimui panaudotu paskolos gavėjo nekilnojamuoju turtu.
  8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prioritetiškai gynė atsakovo interesus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra valstybės finansuojama įmonė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigė pačią garantijos esmę (kaip prievolės užtikrinimo priemonę) ir pateisino formalų bei nesąžiningą atsakovo prievolių nevykdymą. Tokiu būtu nukentėjo tiek ieškovas, kaip sąžiningas kreditorius, kuris pagrįstai tikėjosi, kad atsakovo suteikta paskolos garantija bus vykdoma, tiek ir bankrutuojančio ieškovo kreditoriai, negalėdami atgauti iš bankrutuojančiai įmonei priklausančių lėšų.

    14

15Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 69-74) prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte šalys įvardijo dvi sąlygas, lemiančias termino skaičiavimo pradžią: paskolos negrąžinimą, kaip paskolos sutarties pažeidimą, bei paskolos sutarties nutraukimą. Kreditoriaus galimybė išsiieškoti skolą ar jos dalį, realizuojant užtikrinimo priemones, nepaneigia įvykusio paskolos negrąžinimo, kaip paskolos sutarties pažeidimo, fakto. Suprantama, kad išieškojimo eigoje iš paskolos užtikrinimo priemonių realizavimo susigrąžintos sumos ieškovas gali mažinti reikalavimą pagal garantiją, todėl šalys bendradarbiavimo sutarties 8.1 – 8.10 punktuose numatė reikalavimo garantui dydžio suderinimo mechanizmą. Be to, atsakovas turi teisę neišmokėti garantijos bendradarbiavimo sutartyje numatytais atvejais.
  2. Projektui įgyvendinti paskolos gavėjas turėjo investuoti nuosavų lėšų ne mažiau, nei 20 procentų viso projekto vertės. Atsakovo valdybos 2006-11-20 sprendime Nr. 040, kuriame nustatytos garantijos suteikimo sąlygos, finansuojamas projektas apibrėžtas kaip motelio su kavine ir pirčių kompleksu statyba, įrengimas bei aplinkos sutvarkymas. Taigi paskolos lėšomis finansuojamo projekto ribos yra aiškiai apibrėžtos ir kitos reikšmės (tokios, kaip žemės sklypo įsigijimas) į paskolos lėšomis finansuojamo projekto apimtį neįeina.
  3. Ieškovas be pagrindo teigia, kad teismas pernelyg susiaurino reikalavimo dalyko ribas. Šalių santykiai yra formalizuoti, reglamentuoti bendradarbiavimo sutartimi, kurioje numatyta garanto įsipareigojimų pagal suteiktą garantiją vykdymo tvarka. Todėl teismas pagrįstai tyrė, ar garanto spendimas nemokėti garantijos išmokos pagal garantiją yra pagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas rėmėsi priimdamas savo sprendimą, būtų pasikeitusios per laikotarpį nuo garanto sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkinamas.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas šalis siejusių teisinių santykių kontekste nevisiškai tinkamai įvertino priežastis, kurios lėmė atsakovo atsisakymą sumokėti garantijos išmoką, dėl ko ginčas buvo išspręstas neteisingai. Tokiu atveju sprendimas iš dalies panaikintinas ir atmestų ieškinio reikalavimų dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo reikalavimai tenkintini (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

19Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų

20Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai susiaurino ginčo apimtį ir neanalizavo kurių nors apelianto ieškinio reikalavimų ar juos pagrindžiančių faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl atsisakymo išmokėti garantijos išmoką pagrįstumo, apsiribodamas tik atsakovo 2012-10-31 valdybos sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti garantijos išmoką, vertinimu. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių teisė bei pareiga. Pats asmuo pasirenka savo pažeistų teisių gynimo būdus bei formas. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje apelianto inicijuoto teisminio ginčo esmė – reikalavimas priteisti garantijos išmoką iš atsakovo, ieškinyje kvestionuojant atsakovo atsisakymą tai padaryti, įskaitytinai ir atsakovo valdybos 2012-10-31 posėdžio metu nurodytus garantijos sąlygos pažeidimus. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsamiai analizavo (patikrino) visus atvejus, kuriuos atsakovas valdybos posėdžio metu buvo pripažinęs bendradarbiavimo sutarties ir garantijos sąlygų pažeidimu, bei sprendė, kad keturiais iš šešių atsakovo nurodytų atvejų nebuvo teisinių prielaidų atsisakyti sumokėti garantijos išmoką, o dviem atvejais garantijos sąlygos pažeistos, dėl ko apelianto reikalaujamos išmokos pirmosios instancijos teismas ir nepriteisė. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.), o tai, kad teismo padarytos išvados dėl ginčo esmės nesutampa su byloje dalyvaujančios šalies nuomone ar reikalavimais, nereiškia dispozityvumo principo pažeidimo (CPK 13 str.).

21Dėl garantijos sąlygų ir joje nustatytų terminų

22CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti prievolių (tiek esamų, tiek būsimų) įvykdymo užtikrinimo būdai. Prievolių įvykdymo užtikrinimo atveju kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė skatinti skolininką (ar kitą asmenį, kuris prisiėmė sutartinę prievolę atsakyti už pagrindinį skolininką), kad šis vykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą ar sutartį. Tokių įstatyminių priemonių sąraše yra nurodyta ir garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija yra vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Teisės doktrinoje yra išskiriamos dviejų rūšių garantijos – nepriklausomos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą, įskaitant banko garantijas) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos. Tokio skirstymo pagrindas – garanto prievolės priklausomumas nuo ja užtikrinamos prievolės. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Paprastosios (arba sąlyginės) garantijos atveju yra priešingai, nes užtikrinto sandorio neįvykdymas yra būtinoji iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Šiuo atveju garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, jų neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2003-11-05 bendradarbiavimo sutartyje Nr. BS/2003/08/G (t. 1, b. l. 40-45) bei pagal šią sutartį 2006-12-22 atsakovo išduotoje garantijoje (t. 1, b. l. 24) susitarė dėl paprastosios (sąlyginės) garantijos suteikimo (sutarties 7.2, 8.1 punktai), o garanto prievolės atsiradimo momentą susiejo su paskolos gavėjo (nagrinėjamu atveju bankrutavusios UAB „Jumara“) paskolos negrąžinimo ir paskolos sutarties su juo nutraukimo banko iniciatyva faktais. Toks susitarimas atitinka įstatyme įtvirtintą garantijos prievolės subsidiarumą (CK 90 str. 1 d., 92 str. 1 d.). Abiejų šių teisiškai reikšmingų įvykių (paskolos negražinimas ir paskolos sutarties nutraukimas) sutaptis taip pat lemia sutarties 7.2 punkte numatyto 400 dienų termino kreiptis į garantą (atsakovą) dėl garantijos išmokos sumokėjimo skaičiavimo pradžią, nes būtent dėl tokios sąlygos šalys sulygo. Todėl tokie apelianto argumentai, kad šio termino skaičiavimo pradžia yra kita - 2013-08-14, kai jis perėmė paskutinį skolininko įmonės turtą ir paaiškėjo, jog šio turto neužtenka paskolos sugrąžinimui, neparemti bendradarbiavimo sutarties nuostatomis. Todėl į juos teisėjų kolegija, vertindama, ar ši garantijos sąlyga buvo įvykdyta, neatsižvelgia. Pripažintina, kad sutartinis terminas reikalauti garantijos išmokos sumokėjimo prasidėjo nuo 2010-12-29, kai apeliantas nuo 2010-12-28 vienašališkai nutraukė su bankrutavusia UAB „Jumara“ sudarytą kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 97).

24Sutartinių terminų aiškinimo kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su apelianto pozicija, kad garantija buvo neterminuota, o garanto prievolė galioja iki tol, kol paskolos gavėjas jam grąžins atsakovo bendrovės garantuojamą sumą (sutarties 5.3 ir 7.1 punktai). Kita vertus, bendradarbiavimo sutarties 7 dalyje „Garantijos terminai“ nurodytų abiejų šių sąlygų paskirtis nėra vienoda. Pirmoji (7.1 punktas) nustato garanto prievolės galiojimo laikotarpį (iki paskolos dalies, už kurią garantavo atsakovas, grąžinimo), kas reiškia, jog atsakovas lieka įsipareigojęs apeliantui tiek ilgai, kiek ir pats skolininkas, o antroji (7.2 punktas) nusako procedūrinį terminą, arba kitaip, vieną iš sąlygų, kurios garantijos turėtojas turėtų laikytis, siekdamas pasinaudoti garantija. Įstatymu leidėjas yra aptaręs garantijos sąlygų neįvykdymo padarinius. CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu: 1) kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų; 2) pateikti pasibaigus garantijos terminui. Pirmosios instancijos teismo sprendime kaip vienas iš pagrindinių apelianto (ieškovo) reikalavimų netenkinimo pagrindų yra nurodytas šio termino kreiptis dėl garantijos išmokėjimo praleidimas. Teismas vertino, kad ir nutraukus sutartį, kurios vykdymas buvo užtikrintas garantija, skolininko pareiga grąžinti atsiskaityti su kreditoriumi neišnyksta, bet ir apeliantas nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti sutarties nuostatas garantijos išmokai gauti ir joje nustatytu terminu kreiptis dėl garantijos išmokėjimo. Todėl bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatyto termino kreiptis dėl garantijos išmokos praleidimą teismas pripažino garantijos vykdymo sąlygos pažeidimu, atleidžiančiu garantą pagal sutartį nuo jo prievolės vykdymo, o ne garantijos termino pasibaigimu, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas ir savo atsiliepime į ieškinį interpretavo atsakovas (t.3, b. l. 106), kas sudarytų jau kitą, savarankišką įstatyminį pagrindą atsisakyti sumokėti garantijos išmoką. Pastaroji teismo išvada dėl garantijos vykdymo sąlygos pažeidimo (400 dienų termino praleidimo) apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra paneigta.

25Dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir jos vykdymo aspektų

26Apeliacinis skundas taip pat yra grindžiamas netinkamu sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu, neatsižvelgiant į bendradarbiavimo sutarties nuostatų prieštaringumą, į aplinkybę, kad apeliantas bendradarbiavimo sutartį sudarė prisijungimo prie jos būdu, į pasikeitusį jo teisinį statusą sutarties vykdymo laikotarpiu (bankroto bylos iškėlimą), labiau ginant atsakovo, valstybės finansuojamos bendrovės, bet ne apelianto kreditorių interesus. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja kitokią, nei pirmosios instancijos teisme padarytą, išvadą dėl sutarties vykdymo, juolab kad kiekvienos instancijos teismas turi diskrecijos teisę įvertinti bylos įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.).

27Kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė atsisakyti mokėti garantijos išmoką buvo numatyta ir bendradarbiavimo sutarties 10.3 punkte, t. y. jeigu bankas kreipiasi dėl garantijos išmokos daugiau nei po 400 kalendorinių dienų atsiradus tokiai jo reikalavimo teisei (nutraukus paskolos sutartį), ir jeigu 15 procentų ir daugiau paskolos buvo panaudota ne pagal paskolos lėšų panaudojimo paskirtį; kitais sutartyje tiesiogiai nurodytais atvejais (10.4 punktas) numatyta galimybė mažinti pagal garantiją išmokamą sumą. Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi dėl garantijos išmokos 2012-06-15 (t. 1, b. l. 175-178), o atsakovas rėmėsi tik pirmuoju aptartu atsisakymo mokėti garantinę išmoką pagrindu (2012-10-31 valdybos posėdžio protokolo rezoliucinė dalis; t. 1, b. l. 179, 184-185), su kuo nesutinka apeliantas, akcentuodamas garantijos iki visiško skolininko prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo galiojimą, taip pat bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkto nuostatas, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė, o bankas įgyja teisę reikalauti iš bendrovės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal garantiją, t. y. atlikti pilną garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo.

28Kilus sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai ir tikslai (CK 6.193 str. 1 d.); būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Be to, šalių sutartinių santykių sąžiningumo aspektu įvertinimui aktuali yra ne tik pačios sutarties sąlygų sąžiningo aiškinimo taisyklė, bet ir sąžiningas savo teisių įgyvendinimas bei sąžiningas sutarties vykdymas, kaip imperatyviai nustatyta CK 1.5 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje. Todėl net ir konstatavus garantijos sutarties sąlygos, reglamentuojančios procedūrų atlikimo terminą, pažeidimą, būtina apsvarstyti, ar atsakovas bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punkte numatytąja teisę atsisakyti tenkinti banko (apelianto) reikalavimą dėl garantijos išmokos mokėjimo, jeigu šis buvo pateiktas pasibaigus 7.2 punkte nustatytam terminui, pasinaudojo tinkamai, nepažeisdamas sąžiningo sutarties vykdymo principų.

29Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos Nr. 01004 (t. 1, b. l. 24) dalies „Kitos garantijos sąlygos“ 2 punkte nurodyta, kad garantijos galiojimas, atšaukimas, reikalavimo teisė pagal garantiją bei jos realizavimas ir kitos su garantija susijusios sąlygos yra nustatytos 2003-11-05 sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje Nr. BS/2003/08G. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte teigiama, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (jos dalies) ir bankui nutraukus paskolos sutartį, bankas turi teisę ne vėliau kaip per 400 kalendorinių dienų, jei šalys nesusitars kitaip, kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Šios bendradarbiavimo sutarties nuostatos analizė neatsiejama nuo visų bendradarbiavimo sutarties nuostatų, nes sąžiningas sutarčių aiškinimas reiškia ir tikrųjų jos šalių ketinimų nagrinėjimą, ir visų sąlygų tarpusavio ryšį, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą bei sudarymo aplinkybes, ir šalių tarpusavio praktikos analizavimą bei elgesį po sutarties sudarymo, taip pat aktualus ir prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai abejotinų sąlygų aiškinimas (CK 6.193 str.). Todėl iš esmės sutiktina su apeliantu, kad tiek 5.3 punkto, nustatančio, kad garantija galioja iki tol, kol paskolos gavėjas grąžins bankui bendrovės garantuojamą paskolos dalį, tiek ir 7.1 punkto, nurodančio, kad garantija įsigalioja jos išdavimo dieną ir galioja iki tol, kol paskolos gavėjas grąžins bankui bendrovės garantuojamą paskolos dalį, įvertinimas taip pat yra svarbus. Lingvistinis bendradarbiavimo sutarties nuostatų aiškinimas leidžia konstatuoti, kad šalys susitarė dėl garantijos galiojimo (garantijos termino) tol, kol paskolos gavėjas grąžins ieškovui atsakovo garantuojamą paskolos dalį. Minėtų sutarties sąlygų dėl garantijos termino kontekste kyla klausimas, kiek 400 kalendorinių dienų termino praleidimas yra reikšmingas atsakovui, atsisakiusiam dėl to įvykdyti garanto prievolę. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl šios garantijos sąlygos pažeidimo kaip besąlyginio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės pagal garantiją įvykdymo grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos 2012-11-29 civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012, išaiškinimais, minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo analizuota kitokia, nei nagrinėjamoje byloje, situacija, t. y. terminuotos garantijos sąlygų pažeidimas. Akivaizdu, kad vienašališkai įsipareigodamas įvykdyti už skolininką prievolę tik apibrėžtam terminui, bet ne iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, garantas įvertina tiek asmens, už kurį garantuoja, tiek savo paties turtinės padėties galimus pokyčius, taip pat kitas jam reikšmingas aplinkybes. Todėl garantijos sąlygų įvykdymas jau pasibaigus terminuotai garantijai toje byloje nebuvo pripažintas svaria priežastimi paneigti garanto atsisakymą sumokėti garantijos išmoką. Taigi toje byloje (terminuota garantija) ir nagrinėjamoje byloje (garantija iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi) garantijos sąlygų pažeidimo reikšmė negali būti visiškai tapatinama.

30Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovo atsisakymo išmokėti garantijos sumą pagrįstumą sąžiningo sutarties vykdymo aspektu, aktualus yra ne tik sisteminis sutarties aiškinimo metodas, bet ir sutarties paskirties bei jos tikslų įvertinimas. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Pripažįstama, kad garantijos sutarties tikslas – atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir kad jo ūkinė veikla yra normali ir stabili. Paminėtina ir tai, kad atsakovas garantijas teikia vadovaudamasis Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais (toliau – ir Garantijų teikimo nuostatai), patvirtintais Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-255, o garantijos teikiamos tik dėl paskolų, suteikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams pagal Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą. Tokios teikiamos garantijos yra prilyginamos valstybės garantijoms (Garantijų teikimo nuostatų 4 p.), jomis užtikrinamas mikroįmonių ir mažų įmonių įsipareigojimų vykdymas. Vadinasi, ūkio subjekto (paskolos gavėjo) patikimumą garantuoja valstybė, siekdama skatinti smulkų verslą ir teikdama garantijas per specialų subjektą (atsakovą), kurio veikla, kolegijos vertinimu, artima ir draudimo teisiniams santykiams (pavyzdžiui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiklai), juolab kad garantija suteikiama tik už kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuojamą atlygį, kas matyti iš bendradarbiavimo sutarties 3.4, 3.5, 6.1 ir 6.2 punktų nuostatų bei, šiuo konkrečiu atveju, ir iš atsakovo 2006-11-20 valdybos nutarimo 9 punkto (t. 1, b. l. 84). Garantijų teikimo nuostatuose numatyta ir tai, kad suteikusi garantiją bendrovė (t. y. atsakovas) pradeda bylą, kurioje kaupiami visi pateikiami dokumentai ir kita informacija dėl garantijos suteikimo <...>. Byla tvarkoma, kol skolininkas įvykdo visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį arba bendrovė įvykdo įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją ir realizuoja šių nuostatų 18 punkte nurodytą teisę. Apeliantas bendradarbiavimo sutarties 2.2 punkte buvo įsipareigojęs raštu teikti ataskaitas apie garantuotų paskolų sutarčių sąlygų vykdymą, pranešti apie visus įvykius, kurie gali turėti neigiamos įtakos paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo finansinių įsipareigojimų vykdymui (jo finansinės būklės pablogėjimą, suvaržymus bei apribojimus disponuoti lėšomis ir t. t.), raštu informuoti atsakovą apie paskolos gavėjo vėlavimus mokėti įmokas, vėliausiai prieš 15 dienų informuoti apie savo ketinimus nutraukti paskolos sutartį. Byloje esantys duomenys leidžia įsitikinti, o ir ginčo dėl tokių aplinkybių nekilo, kad apeliantas šiuos įsipareigojimus vykdė, pranešė ir apie pasirašytos su UAB „Jumara“ paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą (t. 1, b. l. 94-97). Esant aptartoms aplinkybėms, apelianto reikalavimas dėl garantijos išmokos, nors buvo pateiktas pažeidus 400 dienų terminą nuo sutarties nutraukimo, atsakovui nebuvo siurprizinis ar netikėtas. Be to, ir garantijos išmoka sumokama tik realizavus visas kitas paskolos prievolės užtikrinimo priemones (bendradarbiavimo sutarties 8, 9 punktai ir atitinkami jų papunkčiai). Pagal sutarties 10.1.1 punktą, bankas, raštu kreipdamasis į bendrovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo, kartu privalo pateikti pažymą apie paskolos grąžinimui užtikrinto turto realizavimą bei už jį gautas lėšas pagrindžiančius dokumentus, arba paaiškinimus, kodėl įkeistas turtas (jo dalis) nerealizuotas. Tokios sutarties nuostatos bei tikėtinai pagrįsti apelianto teiginiai, kad šis procedūrinis terminas nebuvo ir paties atsakovo sureikšminamas apelianto darbuotojams organizuojamų mokymų metu (bendradarbiavimo sutarties 2.3.2 punkte numatyta atsakovo pareiga pristatyti banko darbuotojams garantijų teikimo sąlygas bei keliamus reikalavimus, t. 1, b. l. 41, 180-183), dėl to jis, nespėjęs realizuoti viso įkeisto skolininko turto, o vėliau ir bankrutavęs, atitinkamą prašymą pateikė tik 2012-06-15, teikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovo atsisakymas sumokėti draudimo išmoką šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatitinka sąžiningo sutarties vykdymo principo. Tokia teisėjų kolegijos išvada paremta ir teisiškai šioje situacijoje reikšminga faktine aplinkybe, kad apeliantui 2011-12-07 buvo iškelta bankroto byla, o prieš tai Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 jam paskelbtas veiklos apribojimas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-811-614/2015; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), banko dokumentus perėmimas įvykęs tik 2012-02-28 (t. 4, b. l. 5-8). Tikėtina, kad tokio didelio ir specifinio subjekto, kaip bankas, bankrotas, įvykęs per šioje byloje analizuojamą 400 dienų terminą pateikti reikalavimą dėl garantijos išmokos, negalėjo neturėti įtakos apelianto veiksmų operatyvumui. Todėl jo pavėluotas veikimas negali būti pripažintas nesąžiningu ar nepateisinamu delsimu, neprotingu savo teisių įgyvendinimu pagal CK 1.5 straipsnį ir pats savaime sukelti tokius padarinius, kaip kitos šalies atsisakymas vykdyti sutartį. Pažymėtina, kad iš atsakovo atsisakymo sumokėti garantijos išmoką suformavimo proceso matyti, jog jis pats 2012-10-31 valdybos posėdyje nurodęs, kurios esminės garantijos sąlygos nėra įvykdytos, aptariamą kliūtį - 7.2 punkte nurodyto termino praleidimą - įvardijo tik šeštoje pozicijoje (2.1 – 5 punktai; t. 1, b. l. 184-185), iš esmės pasinaudojęs nurodyta atsisakymo priežastimi tik kaip vieninteliu sutartyje aptartu pagrindu, atleidžiančiu jį nuo garantijos išmokos mokėjimo.

31Todėl atsižvelgiant į šalių sutartą garantijos galiojimo terminą bei įvertinant garantijos, prilygintos valstybės garantijai, tikslą bei paskirtį, kiekvienos šalies elgesį, vykdant sutartį, pavėluoto prašymo garantijos išmokai gauti pateikimo priežastis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nurodyto 400 dienų termino praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti vykdyti sutartinę prievolę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo specifiškumą ir akcentavo pareigą rūpestingai ir efektyviai disponuoti valstybės biudžeto resursais, tačiau vien tai, kad atsakovas yra valstybės įsteigta įmonė, nesudaro prielaidų nepripažinti apelianto (o dabar ir jo kreditorių) teisės gauti garantijos išmoką.

32Dėl investuojamo turto sąvokos ir apimties

33Pripažinus, kad termino teikti prašymą dėl išmokos praleidimas konkrečioje šios bylos situacijoje nebuvo pakankamas atsisakyti priteisti garantinę išmoką, aptartini apeliacinio skundo argumentai, susiję su paskolos gavėjo UAB „Jumara“ garantijos sąlygos dėl nuosavų lėšų panaudojimo investiciniame projekte vykdymu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad nei bendradarbiavimo sutartis, nei paskolos garantija, nei 2006-10-20 atsakovo valdybos sprendimas nedetalizavo, kokios konkrečiai formos turėjo būti panaudota paskolos gavėjų lėšų ar turto dalis, todėl, kilus ginčui dėl šios sąlygos aiškinimo, ji turi būti aiškinama ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Bendradarbiavimo sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas projektui įgyvendinti turi investuoti (panaudoti) nuosavų lėšų ar turto ne mažiau kaip 20 procentų viso projekto vertės, taigi nenumatytas ribojimas, kad investuojamas turtas turi būti tik piniginiai įnašai. Garantijų teikimo nuostatuose numatyta, kad skolininkas į investicijų projektą turi investuoti ne mažiau kaip 20 procentų nuosavų lėšų ar kito turto (12.3 punktas).

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010, pateikė CK naudojamos „turto“ sąvokos analizę. Nurodė, kad CK nepateikta turto sąvokos, atskiruose CK straipsniuose apibrėžiamos arba atskiros turto rūšys (CK 1.97 str., 3.84 str.), arba turto sąvoka vartojama kaip termino „daiktas“ sinonimas (CK 4.76 str., 4.88 str. 1 d.), tačiau terminas „turtas“, kaip toks, CK yra plačiai vartojamas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas turtą apibrėžia kaip materialias, nematerialias ir finansines vertybes (2 str. 1 d.); Buhalterinės apskaitos įstatymas – kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos (2 straipsnio 18 dalis). CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 4.38 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Turto sąvoka vienais atvejais reiškia asmeniui priklausančius daiktus, turtines teises ir įsipareigojimus, o kitais atvejais – tiktai turto aktyvą, t. y. daiktus ir turtines teises. Plačiąja prasme turtu teisėje laikomi beveik visi civilinių teisių objektai (daiktai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės ir įsipareigojimai, vertybiniai popieriai ir kt.), o siaurąja prasme į turto sampratą įtraukiami tik daiktai.

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje analizuojamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai bendradarbiavimo sutarties ir Garantijų teikimo nuostatų reikalavimą investuoti nuosavas lėšas ar turtą traktavo išimtinai tik kaip reikalavimą investuoti piniginį įnašą. Įvertinus nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažintina, kad tiek taikant plačiąją, tiek siaurąją turto sampratą, žemės sklypai, investuoti nagrinėjamu atveju, patenka į turto sąvoką, be to, minėta, ir bendradarbiavimo sutartyje ( 4.5 punktas) bei Garantijų teikimo nuostatuose (6.2 bei 12.3 punktai) vartojamos alternatyvios sąvokos „...ne mažiau kaip 20 procentų nuosavų lėšų ar kito turto“. Žemės sklypai, pažymėtina, tapo ir skolininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemone, pagal kredito sutarties 6 punktą jiems įregistruota hipoteka (t. 1, b. l. 27, 46, 62), todėl nepripažinti jų investicija į visą projektą nėra prielaidų. Apelianto argumentai, kad bendra paskolos gavėjo panaudotų nuosavų lėšų dalis sudaro net daugiau nei nustatyta bendradarbiavimo sutartyje (iš viso 750 595,62 Lt), nebuvo paneigti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas investuoti nuosavų lėšų ar turto ne mažiau kaip dvidešimt procentų viso projekto vertės, buvo įvykdytas.

36Bendradarbiavimo sutarties 10.3 punkte nustatyti atvejai, kada atsakovas turi teisę atsisakyti tenkinti reikalavimą išmokėti garantiją, o 10.4 punkte atvejai, kuomet turi teisę mažinti pagal garantiją išmokamą sumą. Teisėjų kolegijai atsakovo 2012-10-31 valdybos posėdžio protokole Nr. 045 nurodytų priežasčių, dėl kurių nemokama garantijos suma, nepripažinus teisėtu pagrindu atsisakyti sumokėti garantinę išmoką, apelianto ieškinio reikalavimas patenkintinas. Jam priteistina 149 668,85 Eur (516 776,60 Lt) garantijos išmoka pagal 2006-12-22 išduotą Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 010004.

37Tai konstatavus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies panaikinęs skundžiamą sprendimą bei priėmęs naują, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

40CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies neprotingo išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Be to, sprendžiant dėl kompensuojamosios šių išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dalies atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus kriterijus.

41Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas kompensuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, pateikė jų detalizaciją, išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių nustatyta, kad teisinės paslaugos šios instancijos teisme jam kainavo 3 505,27 Eur (12 102,98 Lt ) (t. 4, b. l. 15-25). Rekomendacijų 11 punktas (iki 2015-03-20 galiojusi redakcija) reglamentavo, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, bylos apimtį, ruoštų teismui procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, pripažįsta, kad aukščiau aptartų išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo maksimalių dydžių, šiuo atveju nėra.

42Todėl įvertinus apelianto atstovų atliktus veiksmus bei jų atlikimo metu galiojusiais MMA dydžius, atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.15, 8.16, 8.18, 9 ir 10 punktuose nurodytus maksimalius dydžius (iki 2015-03-20 galiojusioje redakcijoje), apeliantui iš atsakovo priteistina už ieškinio ir dubliko parengimą 1 376 Eur, už paaiškinimų raštu parengimą 150 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val.) 135 Eur, už Rekomendacijose tiesiogiai nenumatytus veiksmus (dokumentų analizė, kliento konsultavimas, dokumentų kopijavimas, paieška registruose ir kitos tiesioginės išlaidos) 339 Eur, o iš viso – 2000 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme.

43Apeliantas prašė priteisti jam 2 420 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (t. 4, b. l. 81-86. Šis prašymas taip pat tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į skundo pateikimo momentu (apeliacinį skundą pateikė 2015-03-19) galiojusios Rekomendacijų redakcijos (t. y. galiojusios iki 2015-03-20) 8.10 punktą, ir iš atsakovo priteistina 600 Eur.

44Kadangi ginčas išspręstas apelianto naudai, atsakovo turėtos su atstovavimu susijusios išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jam nekompensuotinos.

45Taip pat iš atsakovo priteisina valstybei 2 655 Eur žyminio mokesčio išlaidos už ieškinio padavimą, nuo kurių mokėjimo apeliantas yra atleistas pagal įstatymą (kiti dalyvaujantys teisminiame ginče su bankrutuojančiu subjektu asmenys yra atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinius ir kasacinius skundus), ir 27 Eur pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.), iš viso 2 682 Eur.

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir atmestų ieškinio reikalavimų dalyje priimti naują sprendimą.

48Bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas Snoras ieškinį patenkinti.

49Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026) bankrutuojančiai akcinei bendrovei Snoras (juridinio asmens kodas 112025973) 149 668,85 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 85 centų) dydžio garantijos išmoką pagal 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 010004.

50Sprendimo dalį, kurioje priimtas bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas Snoras atsisakymas nuo 17,91 Eur ieškinio reikalavimų dalies ir civilinė byla dėl to nutraukta, palikti nepakeistą.

51Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026) bankrutuojančiai akcinei bendrovei Snoras (juridinio asmens kodas 112025973) 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

52Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (juridinio asmens kodas 110084026) 2 682 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BAB bankas Snoras kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l.... 5. Atsižvelgdamas į 2014 metais iš laiduotojo E. G. išieškotą pagal... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-17 sprendimu (t. 4, b. l. 45-54) priėmė... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių valia dėl bendradarbiavimo... 9. Bendradarbiavimo sutarties 8.3. punkte nurodyta, jog bankas, kreipdamasis dėl... 10. Valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad atsakovas atsisakė mokėti... 11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas BAB bankas Snoras apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 56-67) prašo... 14. ... 15. Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į... 19. Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų ... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad... 21. Dėl garantijos sąlygų ir joje nustatytų terminų... 22. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti prievolių (tiek esamų, tiek... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2003-11-05 bendradarbiavimo... 24. Sutartinių terminų aiškinimo kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka... 25. Dėl bendradarbiavimo sutarties sąlygų aiškinimo ir jos vykdymo aspektų... 26. Apeliacinis skundas taip pat yra grindžiamas netinkamu sutarčių aiškinimo... 27. Kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš... 28. Kilus sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties... 29. Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos Nr. 01004 (t. 1, b. l. 24)... 30. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovo atsisakymo išmokėti garantijos... 31. Todėl atsižvelgiant į šalių sutartą garantijos galiojimo terminą bei... 32. Dėl investuojamo turto sąvokos ir apimties... 33. Pripažinus, kad termino teikti prašymą dėl išmokos praleidimas... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-31 nutartyje, priimtoje civilinėje... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje analizuojamoje situacijoje pirmosios... 36. Bendradarbiavimo sutarties 10.3 punkte nustatyti atvejai, kada atsakovas turi... 37. Tai konstatavus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 39. CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas kompensuoti bylinėjimosi išlaidas... 42. Todėl įvertinus apelianto atstovų atliktus veiksmus bei jų atlikimo metu... 43. Apeliantas prašė priteisti jam 2 420 Eur su atstovavimu susijusių išlaidų... 44. Kadangi ginčas išspręstas apelianto naudai, atsakovo turėtos su atstovavimu... 45. Taip pat iš atsakovo priteisina valstybei 2 655 Eur žyminio mokesčio... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą iš dalies... 48. Bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas Snoras ieškinį patenkinti.... 49. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo... 50. Sprendimo dalį, kurioje priimtas bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas... 51. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo... 52. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo...