Byla 2A-1481-221/2014
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pagal šią sutartį sumokėtų sumų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Torpol Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-770-877/2014 pagal A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Torpol Baltija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pagal šią sutartį sumokėtų sumų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių 2012 m. birželio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 00677, priteisti iš atsakovės UAB „Torpol Baltija“ 1000 Lt sumą, sumokėtą atsakovei pagal 2012 m. birželio 19 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 00677, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–6).

5Nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose ieškovė ir atsakovė pasirašė užsakymą–sutartį Nr. 00677 bei sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB00677 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsigijo iš atsakovės 3050 Lt vertės Biostat komplektą (Biostat antčiužinys, Camel pagalvė, Camel antklodė, sprando atramėlė; toliau – prekė). Atsakovė tą pačią dieną prekę pristatė ieškovei į namus, o ieškovė įmokėjo 1000 Lt dydžio avansą, likusią sumą įsipareigojo sumokėti dalimis per keturis mėnesius. Gavusi prekę, ieškovė net neišpakavusi trumpai patikrino jos veikimą. Pajutusi staigiai kilusią neigiamą sveikatos reakciją – vilna sukėlė alergiją, galvos svaigimą ir kitus negalavimus, ji patikrinimą iš karto nutraukė. Šeimos gydytoja patarė šios prekės nenaudoti, nes ji netinkanti ieškovės sveikatos būklei. Nepraleidusi septynių dienų termino nuo sutarties sudarymo, ieškovė 2012 m birželio 26 d. paštu išsiuntė atsakovei prašymą nutraukti sutartį, atsiimti prekę ir grąžinti jai pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti jos prašymą. Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. per paštą prekę išsiuntė atsakovei, o 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo. Atlikusi tyrimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino ieškovės prašymą ir rekomendavo atsakovei iki 2013 m. birželio 14 d. nutraukti sutartį bei grąžinti ieškovei 1000 Lt, tačiau atsakovė to per nustatytą terminą nepadarė.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 53–63).

7Nurodė, kad atliktos klinikinės analizės patvirtina, kad prekė yra kokybiška, o ieškovė neįrodė, kad dėl prekės trūkumų, poveikio jai sutriko sveikata, kad ieškovė kreipėsi į medikus, be to, ieškovė elgėsi nesąžiningai, pasinaudojusi preke visą laikotarpį, kuriuo ji gali prekę grąžinti atsakovei, nusprendė nutraukti sutartį, taip pat ieškovė pažeidė penkiolikos dienų prekės grąžinimo terminą. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi CK 6.357 straipsnio 1, 6 dalies nuostatomis dėl prekės besąlyginio grąžinimo, kadangi prekė priskirtina prie kasdieniam vartojimui skirtų prekių. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013 m. gegužės 29 d. nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvaus pobūdžio administracinis aktas ir atsakovei neprivalomas, be to, šį nutarimą atsakovė yra apskundusi.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 53–57) ieškinį tenkino visiškai; nutraukė šalių 2012 m. birželio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 00677, priteisė A. P. iš UAB „Torpol Baltija“ 1000 Lt pagal sutartį Nr. 00677 sumokėtą avansą, 400 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš UAB „Torpol Baltija“ 34 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

10Teismas nurodė, kad pati ieškovė išreiškė valią įsigyti prekę, tačiau ieškovei buvo suteikta neišsami ir klaidinanti informacija, atsakovės atstovai nesuteikė vartotojai visos būtinos informacijos apie galimą šio įrenginio poveikį sveikatai, kas neužtikrino vartotojų saugos, taip pat išsamiai nepaaiškino prekės grąžinimo ir sutarties nutraukimo galimybių. Ieškovė yra vyresnio amžiaus (gimusi 1933 m.), vartotoja, neturinti specialių, profesionalių įgūdžių įvertinti prekės poveikį jos sveikatai prekės įsigijimo metu, dėl prekės naudojimo ji pajuto sveikatos sutrikimus, pasitarusi su gydytoja pagrįstai nutraukė prekės naudojimą ir kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo. Sutarties 7.5 punktu šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę nutraukti sutartį, vadovaujantis CK 6.357 straipsnio 6-11 dalimis, apie tai pranešusi atsakovei per septynias dienas nuo sutarties sudarymo ir priedo Nr. 2 gavimo dienos, kas reiškia, jog ieškovė be jokių išankstinių sąlygų ar priežasčių turėjo teisę nutraukti sutartį laikydamasi minėtame punkte numatytos tvarkos ir terminų. Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, tai ir pagal CK 6.357 straipsnio 1, 4 dalį, 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 8 punkto nuostatas ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ar ją nutraukti apie tai pranešdama raštu atsakovei per septynias dienas nuo CK 6.357 straipsnio 4 dalyje numatyto dokumento su atitinkama informacija gavimo dienos. Sutartis ir sutarties priedas Nr. 2 „Dokumentas pagal CK 6.357 str. nuostatas“ yra sudaryta ir minėtas priedas gautas 2012 m. birželio 19 d. Atsakovei apie sutarties nutraukimą ieškovė pranešė 2012 m. birželio 26 d., t. y. laikydamasi sutarties 7.5 punkte numatytos tvarkos ir terminų. Teismas darė išvadą, kad ieškovė savo teise pasinaudojo tinkamai, nustatytu terminu, sutartyje nurodyta tvarka ir neprivalėjo pateikti suprastėjusią sveikatos būklę dėl prekės poveikio patvirtinančių įrodymų. Teismas atsakovės argumentą, kad ieškovės įsigytas medicininės paskirties reabilitacinis gaminys negali būti grąžinamas, nes buvo naudojamas, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, šalių teises ir pareigas reglamentuoja CK 6.357 straipsnio 6 dalis ir 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (8-12 p.), darė išvadą, kad medicininės paskirties prekė nėra kasdienio vartojimo, todėl atsakovės nurodytos CK 6.357 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažįsta, jog ant antčiužinio pasitiesusi paklodę, gulėjo šešis kartus po vieną valandą kas dieną, tačiau pajutusi aiškų sveikatos pablogėjimą, naudojimą nutraukė. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, prekę turėjo atsiimti per 15 dienų (CPK 6.357 str. 9 d., 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 11 p.). Atsakovė neįrodė, kad per šį terminą ar per protingą laiką terminui pasibaigus buvo nuvykusi pas ieškovę, kad apžiūrėjo prekę, kad įsitikino, jog jos išvaizda iš esmės pasikeitusi, ar kad ji sugadinta ir panaudota taip, jog negali būti atsakovei grąžinta. 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 12 punkte numatyta, kad jeigu kyla ginčas dėl daikto išvaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei. Teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartyje pripažino, kad nėra pagrindo spręsti ekspertizės skyrimo klausimą, nes atsakovė nerealizavo savo teisės inicijuoti prekės būklės ekspertizę. Teismas sprendė, kad nebūdama aktyvi sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą atsakovė neturėjo pagrįsto ir pakankamo pagrindo atsisakyti pasiimti prekę ir prekės grąžinimo naštą, gavusi ieškovės prašymą nutraukti sutartį, perkelti ieškovei. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir vadovaujantis CK 6.357 straipsnio 6 dalimi reikalauti sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, todėl ieškinį vertintino kaip pagrįstą ir tenkintiną. Visiškai tenkinęs ieškinį, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 79–88) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas netinkamai įvertino. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties priede Nr. 2 nurodyta informacija, jog ieškovė įsigijo tik antčiužinį yra išskirtinai techninė pardavimų vadybininko, sudariusio sutartį, klaida, kuri negali būti traktuojama kaip klaidingos informacijos apie parduodamą prekę suteikimas ar sąmoningas kitos sutarties šalies klaidinimas, kadangi vertinant sutarties turinį visa apimtimi yra akivaizdžiai matyti, jog pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo sudaryta dėl prekių komplekto. Ieškovei buvo suteikta informacija apie parduodamą prekę ne tik žodžiu, bet ir raštu, o atstovai neprivalėjo domėtis ir klausinėti ieškovės apie ligas, kurių turėjimas neturi jokios įtakos galimybei naudoti siūlomą prekę. Iš ieškovės nurodytų argumentų matyti, jog ieškovė nusprendė atsisakyti sudarytos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties, nes nepatiko įsigytos prekės modelis, todėl ginčas patenka į Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ reguliuojamą sritį. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas yra neatsiejamas nuo prekės grąžinimo pardavėjui, teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra taikomas sutarties 6.1 punktas. Panaudotas medicinos prietaisas gali būti nesaugus ir būti užkrečiamųjų ligų šaltinis ir tai yra viešai pripažįstamas faktas, kurio atskirai nereikia įrodinėti. Atsakovė neprivalėjo ir netgi negalėjo įvykdyti minėto 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 12 punkto reikalavimų, kadangi šis klausimas nepatenka į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos kompetencijos ribas, be to, atsakovė pateikė dokumentus ir paaiškinimus, patvirtinančius, jog tokio pobūdžio ekspertizę atlikti Lietuvoje yra neįmanoma. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės teiktus žodinius paaiškinimus ir tai, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo– pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. TB00677, o ieškovė reikalavo nutraukti pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 00677.

152. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas: CK 6.357 straipsnį, Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose“ nuostatas. Ieškovės įsigytas prekių komplektas yra priskiriamas medicinos prietaisams, tai taip pat yra patalynė, skirta kasdieniniam vartojimui (CK 6.357 str. 3 d. 1 p.), ieškovė negrąžino prekės atsakovei per nustatytą terminą, o atsakovė nėra įpareigojama vykti pas ieškovę pasiimti daikto (CK 6.357 str. 9 d.). Pagal Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 6.4, 6.5 punktus pirkėjas gali adresuoti prašymą dėl daiktų grąžinimo ir sutarties nutraukimo tik tais atvejais, kai pirkėjo įsigyta prekė nepatenka į LR Ūkio ministro patvirtintose Daiktų gražinimo ir keitimo taisyklėse nurodytus negrąžintinus daiktus. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.362 straipsnio 4 dalies.

163. Sprendime nesilaikyta sisteminio teisinio reguliavimo aiškinimo, selektyviai parenkant išskirtinai ieškovei naudingas atskiras LR CK normas ir nesilaikant LR CK 1.9 straipsnio reikalavimų.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 92) ieškovė prašo ginčijamą teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad jokios informacijos apie prekės kenksmingumą nebuvo, nepraleidus 7 dienų termino nuo sutarties sudarymo išsiuntė prašymą dėl sutarties nutraukimo. Prekes grąžino atsakovei paštu 2012 m. rugpjūčio 21 d., kadangi atsakovė neatvyko per 15 dienų, prekės išvaizda buvo nepasikeitusi.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

20Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose ieškovė ir atsakovė pasirašė užsakymą–sutartį Nr. 00677 (1 t., b. l. 9) bei sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB00677, kuria ieškovė įsigijo iš atsakovės 3050 Lt vertės Biostat komplektą (Biostat antčiužinys, Camel pagalvė, Camel antklodė, sprando atramėlė) (1 t., b. l. 10–11). Atsakovė tą pačią dieną prekę pristatė ieškovei į namus, o ieškovė įmokėjo 1000 Lt dydžio avansą, likusią sumą įsipareigo sumokėti dalimis per keturis mėnesius (1 t., b. l. 10–12). Ieškovė 2012 m birželio 26 d. paštu išsiuntė atsakovei prašymą nutraukti sutartį, atsiimti prekę ir grąžinti jai pinigus, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti jos prašymą (1 t., b. l. 13–16, 19–21). Ieškovė 2012 m. rugpjūčio 21 d. per paštą prekę išsiuntė atsakovei (1 t., b. l. 23), tačiau ši prekes grąžino į paštą, kad jos būtų grąžintos ieškovei (1 t., b. l. 24), o 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo. Atlikusi tyrimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2013 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino ieškovės prašymą ir rekomendavo atsakovei iki 2013 m. birželio 14 d. nutraukti sutartį bei grąžinti ieškovei 1000 Lt (1 t., b. l. 25, 27–40), tačiau atsakovė to per nustatytą terminą nepadarė.

21Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šalių 2012 m. birželio 19 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TB00677, vertino kaip vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėja yra fizinis asmuo, įsigijęs Biostat komplektą asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, o pardavėja UAB „Torpol Baltija“ yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 1.39 str.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 5, 15 d.). Todėl taikytinos CK vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.357 str.).

22Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009; kt.).

23Konkrečiu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės kilo dėl informacijos apie įsigytą komplektą nesuteikimo, bendrovės atžvilgiu keliamos pareigos suteikti teisingą informaciją apie parduodamas prekes, jų naudojimą bei galimybę grąžinti įsigytą prekę. CK 6.353 straipsnio nuostatos nustato imperatyvią pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas.

24Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovei buvo suteikta visapusiška informacija apie įsigytą prekę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja, mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovei, kaip verslo subjektui, savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe ir teikiant informacijos apie prekės naudojimo ypatumus specifiškumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nepateikė neginčytinų įrodymų, jog pirkėja buvo supažindinta su gaminio naudojimo ir aptarnavimo instrukcija, kas pardavėjui yra privaloma. Teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog tai, kad apeliantė suteikė visą reikalingą informaciją patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvas, jog teismui pateiktoje prekės naudojimo/aptarnavimo instrukcijoje (1 t., b. l. 154–155) bei gaminio etiketėje (1 t., b. l. 156) atsakovė nurodžiusi, kokį šalutinį poveikį gali sukelti produktas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog instrukcija ir etiketė pateiktos teismui, tačiau nenustatė, jog tiek instrukcija, tiek etiketė būtų pateiktos ieškovei prieš įsigyjant prekę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovę pardavėjas su visa informacija apie prekę privalėjo supažindinti prieš pirkėjai ją įsigyjant, o ne po to, kai prekė buvo pristatyta ieškovei. Iš bylos medžiagos bei ieškovės paaiškinimų, akivaizdu, kad sutartis su ieškove buvo pasirašyta skubotai, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati sutartis surašyta labai smulkiu šriftu ir, atsižvelgęs į ieškovės amžių, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su sutarties sąlygomis bei jai nebuvo išsamiai paaiškinta įsigyjamų prekių sudėtis, naudojimo instrukcija. Apeliantė jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė tiek nagrinėjant bylą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ne kartą prašė nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus, tačiau atsakovė į tokius prašymus nereagavo, reikalavo pateikti įrodymus dėl sutrikdytos sveikatos (1 t., b. l. 14–16, 19–21, 27). Taigi ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė neleido ieškovei atsisakyti sutarties. Apeliacinio teismo nuomone, iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų dėl negrąžintinos prekės, spręstina, kad atsakovė, sudarydama sutartį, tikėjosi, kad tokios prekės negalima grąžinti, tačiau tokių aplinkybių sutartyje aiškiai nenurodė. Iš šalių sudarytos sutarties matyti, jog 6.1 punktu šalys susitarė, kad prekių grąžinimas ir keitimas pagal šią sutartį vykdomas remiantis LR ūkio ministro įsakymu „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Minėtų taisyklių 14 punktas numatė, kad jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke. Sutarties 6.2 punkte nurodyti atvejai, kuomet prekė negali būti grąžinama, t. y. tik tuomet, kai pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ir komplektiškumas. Darytina išvada, jog kitais atvejais prekė gali būti grąžinama. Šiuo atveju ieškovė prašo grąžinti sumokėtą sumą už prekę ir įpareigoti pasiimti prekę, nes atsisakė sutarties, o ne dėl minėto įsakymo 14 punkte nurodytų priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog ieškovė sutarties atsisakė ne dėl priežasčių, nurodytų LR ūkio ministro įsakymo „Dėl daiktų keitimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte, todėl netaikomas sutarties 6.1 punktas. Kadangi sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šalių teises ir pareigas reglamentuoja ir CK 6.357 straipsnio 6 dalis, ir 2001 m. liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ (8-12 p.). Civilinio kodekso 6.357 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos. Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. CK 6.357 straipsnio 7 dalies bei minėtų taisyklių 8-12 punkto nuostatos yra analogiškos, numatančios, kad savo teise nutraukti sutartį ar jos atsisakyti pirkėjas gali pasinaudoti, jei daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė, kad daikto ar pakuotės pakeitimo, kurie buvo būtini norint apžiūrėti daiktą, negalima laikyti esminiais daikto išvaizdos pakeitimais, kad kai kyla ginčas dėl daikto išvaizdos, gali būti skiriama ekspertizė, kurios išlaidas atlygina kaltoji šalis. Ieškovė nurodė, kad bandė gulėti ant antčiužinio, tačiau jai sukėlė negalavimus, gydytoja patarė nesinaudoti ir ji įsigyta preke nebesinaudojo. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, prekę turėjo atsiimti per penkiolika dienų (CPK 6.357 str. 9 d., 2001 m, liepos 11 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 226 „Dėl daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 11 p.). Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, atsakovė neįrodė, kad per šį terminą ar per protingą laiką terminui pasibaigus buvo susisiekusi su ieškove dėl prekės apžiūrėjimo, įsitikinimo, jog prekės išvaizda iš esmės pasikeitusi, ar kad ji sugadinta ir kad prekė taip panaudota, jog negali būti atsakovei grąžinta. Minėtų taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu kyla ginčas dėl daikto išvaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nurodytos pareigos neįvykdė, todėl pagal byloje surinktus įrodymus nebuvo pagrįsto ir pakankamo pagrindo atsisakyti pasiimti prekę.

26Apeliantės teigimu, pagal 2001 m. birželio 29 d. LR ūkio ministro įsakymo Nr. 217 patvirtintų „Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių“ 17 punktą pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių gali būti tenkinamas tik pardavėjui sutikus, nes ieškovė įsigijo prekę, kuri yra medicinos prietaisas. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes, kaip minėta, ieškovė prašo grąžinti sumokėtą sumą už prekę ir įpareigoti pasiimti prekę, nes atsisakė sutarties, o ne dėl minėtų taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių, todėl 17 punkto nuostatos netaikytinos.

27Sutiktina su apeliante, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra rekomendacinio pobūdžio (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str.), tačiau apylinkės teismas, šią išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

28Pažymėtina, kad CK 6.353 straipsnio nuostatos nustato imperatyvią pardavėjo pareigą pateikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes, o parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, be to, informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti. Nesant šiuo klausimu kitų objektyvių įrodymų ir įrodinėjimo pareigos nesant pagrindo perkelti silpnesniajai šaliai – vartotojai (ieškovei), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė nesuteikė ieškovei pakankamai informacijos apie prekę bei informacijos, kad per sutartyje nurodytą septynių dienų terminą galima grąžinti tik nenaudotas prekes. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

29Teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 7.5 punktą pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 straipsnio 6-11 dalimis ir apie tai pranešamas pardavėjui per septynias dienas nuo jos sudarymo ir priedo Nr. 2 gavimo dienos. Byloje buvo įrodyta, kad ieškovė šia savo teise pasinaudojo tinkamai, nustatytu terminu ir sutartyje nurodyta tvarka, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo vertinami nepagrįstais.

30Atmestinas apeliantės argumentas, kad buvo ne tarp šalių nutraukta sutartis. Sutiktina, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, nurodydamas sutarties numerį, nenurodė raidžių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp šalių buvo sudaryta tik viena sutartis, ginčas būtent dėl sutarties Nr. TB00677 išnagrinėtas teisme.

31Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi ir nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Dėl to atsakovės UAB „Torpol Baltija“ apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių 2012 m.... 5. Nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose ieškovė... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 7. Nurodė, kad atliktos klinikinės analizės patvirtina, kad prekė yra... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (2 t., b. l. 53–57)... 10. Teismas nurodė, kad pati ieškovė išreiškė valią įsigyti prekę, tačiau... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 79–88) atsakovė prašo panaikinti Kauno... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes... 15. 2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas: CK 6.357 straipsnį,... 16. 3. Sprendime nesilaikyta sisteminio teisinio reguliavimo aiškinimo,... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 92) ieškovė prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 20. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 19 d. ne prekybai skirtose patalpose... 21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 23. Konkrečiu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės kilo dėl... 24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ne kartą prašė nutraukti... 26. Apeliantės teigimu, pagal 2001 m. birželio 29 d. LR ūkio ministro įsakymo... 27. Sutiktina su apeliante, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos... 28. Pažymėtina, kad CK 6.353 straipsnio nuostatos nustato imperatyvią pardavėjo... 29. Teismas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties 7.5 punktą pirkėjas turi... 30. Atmestinas apeliantės argumentas, kad buvo ne tarp šalių nutraukta sutartis.... 31. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos priimto teismo... 32. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas... 33. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1... 34. Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....