Byla 1A-345-165/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės, teisėjų: Viktoro Kažio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui, gynėjui advokatui Egidijui Losiui, nuteistajam T. A., nukentėjusiosios X.X. atstovui advokatui N. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Egidijaus Losio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas:

2- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3- pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

5Iš T. A. ir I. B. solidariai priteista X.X. 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

6Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista I. B., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo T. A. gynėjo advokato E. Losio apeliacinį skundą,

Nustatė

8T. A. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 12 d. bendrininkų grupe su I. B., siekiant, kad vaikas X.X. (gimusi duomenys neskelbtini) būtų išnaudojama prostitucijai, žinant, kad nukentėjusioji yra vaikas ir iš pradžių X.X. su tuo sutinkant, o nukentėjusiajai atsisakius užsiimti prostitucija, panaudojus ir psichinę prievartą – T. A. demonstruojant į šaunamąjį ginklą panašų daiktą, I. B. ir T. A. fiziškai persekiojant nukentėjusiąją – ją gaudant, pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu - jaunu amžiumi, naivumu, patiklumu, nebranda, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių bei sunkia jos materialine padėtimi, I. B. suorganizavus ir vadovaujant, T. A. su I. B. pelnėsi iš nukentėjusiosios prostitucijos, tokiomis aplinkybėmis:

92013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje I. B., pasiūlė nukentėjusiajai užsidirbti pinigų susitinkant su asmenimis už pinigus. X.X. sutikus, savo sugalvotu prisijungimo vardu pažinčių svetainėje (duomenys neskelbtini) užsiregistravo ir patalpino skelbimą įvardintą „Susitinku už paramą“, nurodydama savo mobilaus ryšio telefono numerį. Tą pačią dieną gavusi trumpąją žinutę iš skelbimu susidomėjusio kliento, su kuriuo suderinusi laiką, vietą ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, nukentėjusiąją nuvedė į susitikimą su klientu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kur tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė X.X., gaudama 50 litų atlygį už nepilnametės suteiktas seksualines paslaugas. Vėliau, tą pačią dieną, atrašiusi į skelbimą atsiliepusio kliento skambutį, suderino laiką, vietą ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas ir apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė nepilnametę nukentėjusiąją X.X., gaudama 180 litų atlygį už nepilnametės suteiktas seksualines paslaugas. Taip gavo 230 litų atlygį už visas nepilnametės X.X. teikiamas seksualines paslaugas. Po to, I. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2013-06-25, suderinusi vietą, laiką ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, 5 kartus (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini ) perdavė nepilnametę X.X. teikti seksualines paslaugas, nenustatytiems asmenims, už tai gaudama iš viso 900 litų atlygį.

10Po to, I. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką, pranešusi T. A. apie pelnymąsi iš X.X. prostitucijos, iš anksto suderinusi su klientu A. Z. vietą, laiką ir kainą, 2013 m. birželio mėn. nenustatytą dieną kartu su T. A., jo vairuojamu automobiliu ( - ) iš I. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvežė X.X. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur už 100 litų atlygį, kurį abu kaltinamieji pasidalino, perdavė X.X. teikti seksualines paslaugas A. Z..

11Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 25 d., tarp 22 val. ir 22.30 val., T. A. vairuojamu automobiliu ( - ) iš I. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvežė X.X. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur už 100 litų atlygį, kurį pasidalijo I. B. ir T. A., X.X. pardavė A. Z. teikti seksualines paslaugas.

12Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. tarp 20 ir 24 val., T. A. vairuojamu automobiliu ( - ) nuvežė X.X. iš jos namų (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytą vietą, teikti seksualines paslaugas už 1200 litų nenustatytam asmeniui.

13Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo liepos mėn. pradžios iki liepos 11 d. I.B. iš anksto suderinusi su klientais laiką, vietą ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, I. B. su T.A. dar 2 kartus jo vairuojamu automobiliu ( - ) vežė X.X. į sutartas susitikimo vietas su trimis klientais: vieną kartą iš (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąją prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur už sutartą 100 litų dydžio atlygį ją pardavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui teikti seksualines paslaugas; antrą kartą iš (duomenys neskelbtini) jie nuvežė nukentėjusiąją prie viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur ją už 50 litų dydžio atlygį perdavė S. O. teikti seksualines paslaugas, tuoj po susitikimo su S. O., toje pačioje vietoje už 150 litų dydžio atlygį teikti seksualines paslaugas perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

14Nuteistojo T. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo remiantis BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį T.A. nuteisimo dalyje, paskiriant nuteistajam T. A. švelnesnę nei numatyta įstatyme, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę.

15Apeliantas teigia, kad nuteistajam T. A. yra paskirta neteisinga, aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui bausmė.

16Apeliantas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo T. A. motyvams, nurodo, kad T. A. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis (tai nurodė ir prokuroras apygardos teismo teisiamajame posėdyje (protokolo 11 psl.)). T. A. atliko tik pagalbinius veiksmus, kuriuos nurodydavo I. B.. Objektyviai T. A. nusikalstami veiksmai pasireiškė I. B. nurodymų vykdymu: nukentėjusiosios gabenimu į susitikimų su klientais vietas, fotoaparato paskolinimu, diktuojamų SMS žinučių rašymu. I. B. organizavo ir vadovavo nukentėjusios prostitucijai. Įtaka nukentėjusiajai pradėti verstis prostitucija ir spaudimą tęsti šią veiklą darė tik I. B.. T. A. savo veiksmais tik palengvino sąlygas I. B. pelnytis iš prostitucijos ir nukentėjusiajai ja užsiimti, bet pats neskatino tęsti nusikalstamą veiką, neplanavo nusikalstamo veikimo, pakluso I. B. nurodymams, nevaldė lėšų. Todėl T. A. nusikalstami veiksmai vertintini ne kaip vykdytojo, o kaip padėjėjo ir dėl to naikintina R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikimas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesant visų objektyvių bendrininkų grupės požymių, t. y. bent dviejų vykdytojų (BK 25 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad veikimas bendrininkų grupe yra neprivaloma, fakultatyvi sunkinanti aplinkybė. Apygardos teismas nenurodė šios atsakomybės pripažinimo sunkinančia aplinkybe motyvų.

17Apelianto teigimu, nuteistojo T. A. socialinė branda pagal BK 81 straipsnio 2 dalį prilygintina nepilnamečio ir jam skirtina bausmė kaip nepilnamečiui. T. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo XX metų, jis veikiamas I. B. spaudimo, jai pakluso ir padėjo vykdyti nusikalstamą veiką, kas rodo jo socialinį nebrandumą, situacijos pavojingumo nesuvokimą. T. A. nebrandumas pasireiškė ir tuo, kad jis dažnai keitė darbą, negeba savarankiškai išsilaikyti.

18Apeliantas teigia, kad teismo paskirta nuteistajam T. A. bausmė prieštarauja bausmės paskirčiai ir tikslams, yra neproporcinga padarytam pažeidimui, prieštarauja teisingumo principui.

19T. A. įvykdė nusikaltimą dėl jaunatviško nepatyrimo ir lengvabūdiškumo. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apygardos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. T. A. nuo sulaikymo momento pripažino esmines bylos faktines aplinkybes, padėjo ikiteisminiam tyrimui, nesinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Sulaikymo dieną T. A. parašė ir ikiteisminio tyrimo subjektams įteikė „Nuoširdų prisipažinimą“, kuriame išdėstė esmines aplinkybes, kurios nekito ir vėlesnėse jo apklausose, taip pat ir teisme. T. A. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai žalą. Apeliantas pažymi, kad T. A. parodymai (aplinkybių pateikimas) turi būti vertinami per nepilnamečiams ar pilnos brandos nepasiekusiems asmenims būdingą prizmę, netaikant aukštų suaugusiems taikomų kriterijų. Į šią aplinkybę apygardos teismas neatsižvelgė, formaliai nurodydamas, kad T. A. prisipažino dėl byloje surinktų įrodymų. Tai, kad tam tikrų kaltinimo aplinkybių nepripažinimas negali būti vertinamas kaip asmens neprisipažinimas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). T. A. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Turtinė žala nukentėjusiai nepadaryta. T. A. dirba ir įsipareigoja geranoriškai atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą T. A. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

20Apelianto teigimu, byloje yra ir visos būtinos sąlygos T. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę. Išimtinės aplinkybės šioje byloje susijusios su nusikalstamos veikos įvykdymo ir ištyrimo aplinkybėmis bei T. A. asmenybės vertinimu. T. A. sulaikytas 2013-07-30 surašė „Nuoširdų prisipažinimą“ ir juo faktiškai pripažino savo kaltę bei davė parodymus dėl bylos aplinkybių, t. y. jis nuo tyrimo pradžios padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nusikalstamą veiką T. A. padarė būdamas XX metų amžiaus, dėl nebrandumo ir gyvenimiško nepatyrimo nesugebėjo suvokti ir tuo metu įvertinti savo veikos pavojingumo. Nusikalstamą veiką padarė kito asmens (I. B.) sukurstytas, nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi. Ženklios materialios naudos iš nusikalstamos veikos įvykdymo neturėjo. T. A. anksčiau neteistas, kas rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir šiuo metu dirba, tai rodo, kad T. A. pragyvenimui lėšas uždirba sąžiningu darbu, jis vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina pateikta charakteristika. Nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu T. A. mokėsi, ketina studijuoti, kas rodo, kad T. A. turi siekius ir yra vertingas visuomenės narys. Be to, jis padeda savo tėvams, aplinkiniams, yra paslaugus, mandagus, tai rodo, kad jam nėra būdingos „kriminalinio pasaulio“ vertybės. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad T. A. daugiau nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskirtis įgyvendinta netaikant T. A. laisvės atėmimo bausmės.

21Apelianto nuomone, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sužlugdys jauną, vieną kartą suklydusį žmogų. Paskyrus T. A. realią laisvės atėmimo bausmę, neabejotinai bus padaryta neatitaisoma žala artimiems šeimyniniams, socialiniams ryšiams, dėl to nukentės artimieji ir galimai visuomenė, nes bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. T. A. sudarius galimybę tęsti darbą bus greičiau atlyginta žala nukentėjusiajai, ką padaryti paskyrus laisvės atėmimo bausmę būtų sunku. Apeliantas mano, kad vien jau T. A. baudžiamasis persekiojimas ir patraukimas atsakomybėn sąlygoja tai, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. A. nelinkęs nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus, jis nuteistas pirmą kartą, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios T. A. neįvykdė jokio teisės pažeidimo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. A. netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

22Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. rezoliucija Nr. 45/110 patvirtintose ,,Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymu“ įtvirtinta bendra valstybių - Jungtinių Tautų Organizacijos narių, nuostata plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu. Plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymą skatina ir Europos Tarybos dokumentai - Europos T. M. komiteto rekomendacijoje Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ pripažįstama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pamatiniai kiekvienos teisinės sistemos principai. Europos T. M. komiteto rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ valstybės, Europos Tarybos narės, tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą.

23Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas apeliantas advokatas E. Losis prašė nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

24Nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nuteistojo T. A. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su nuteistajam T. A. paskirtos bausmės rūšimi - laisvės atėmimu ir dėl to prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam T. A. taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę arba taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę kaip nepilnamečiui.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą – sušvelninti nuteistajam T. A. paskirtą bausmę, pakeičiant jos rūšį, teisinio pagrindo nenustatė, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ir apelianto esminį prašymą – švelninti nuteistajam T. A. paskirtą bausmę, skundžiamą teismo nuosprendį keičia BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

27Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

28Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

29BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į:

301) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

31Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. A. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį: padarytas vienas labai sunkus nusikaltimas prieš vaiką (BK 157 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir vienas sunkus nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį (BK 307 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą ir rūšį (abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų savanaudiškus tikslus ir motyvus, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme – buvo vykdytojas, bet mažiau aktyvus nei bendrininkė I. B.; nuteistojo asmenybę –nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalto pirmą kartą, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad T. A. už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą skirtina minimali BK 157 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą sunkų nusikaltimą – terminuota laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai BK 307 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiais. Apeliantas taip pat neginčija nuteistajam T. A. teismo parinktų laisvės atėmimo bausmių dydžių, tačiau mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliaciniame skunde pateikiami keli alternatyvūs prašymai sušvelninti nuteistajam T. A. paskirtą bausmę.

33Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo

34Apeliantas prašo nuteistajam T. A. taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę kaip nepilnamečiui. Toks apelianto prašymas netenkintinas.

35Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę nuteistajam T. A. taikyti BK XI skyriaus nuostatas, tačiau tokio pagrindo nenustatė ir tokią išvadą nuosprendyje motyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

36BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

37Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: nuteistojo T. A. amžius nusikaltimų padarymo metu (XX metų), nuteistosios I. B. įtaka, darboviečių keitimas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu T. A. pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų T. A. turint sveikatos ar vystymosi sutrikimų, socialinių įgūdžių stoką. Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad T. A. pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (3 t. 48 b. l.). Byloje esanti ( - ) pateikta T. A. charakteristika liudija, kad T. A. gerai lankė mokyklą, mokėsi gerai ir vidutiniškai. Sėkmingai išlaikė valstybinius egzaminus, mokytojai dėl jo elgesio, lankomumo, mokymosi pastabų neturėjo (3 t., 52 b. l.). Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. B., kuriai nusikaltimų darymo metu buvo ką tik suėję 17 metų, turėjo įtakos nuteistajam T. A., tačiau nuteistojo T. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų padarymo aplinkybės ir T. A. elgesys darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas rodo, kad nuteistasis T. A. veikė pakankamai apgalvotai ir motyvuotai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistajam T. A. taikyti BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatų.

38Dėl bendrininkavimo

39Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad T.A. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su I. B., tačiau teigiama, kad T. A. buvo ne nusikalstamų veikų vykdytoju, o padėjėju, jo vaidmuo buvo antraeilis; taip pat skunde ginčijama teismo nustatyta nuteistojo T. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupe. Apeliaciniame skunde prašoma pakeiti nuteistojo T. A. kaip bendrininko rūšį, pripažįstant jį padėjėju, ir panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl bendrininkavimo.

40Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė T. A. kaip bendrininko rūšį, bendrininkavimo formą, ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvimą.

41Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų. Baudžiamajame įstatyme yra pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėti padaryti nusikaltimus galima padarius bent vieną iš veiksmų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje: duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjus realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

42Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo T. A. objektyviai atlikti veiksmai neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jos veiksmus kvalifikuoti kaip padėjėjo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis T. A. su nuteistąja I. B. kartu pardavinėjo vaiką X.X. ir pelnėsi iš jos prostitucijos. Abu nuteistieji turėjo bendrą tikslą – pasipelnyti iš nukentėjusiosios prostitucijos ir savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, bendram tikslui pasiekti: I. B. ieškojo X.X. klientų, derino su jais susitikimų laiką, vietą ir kainą už teikiamas seksualines paslaugas, apie šias aplinkybes informuodama T. A., o nuvežus nukentėjusiąją pas klientus, iš anksto paimdavo atlygį už nukentėjusiosios teikiamas paslaugas; T. A. savo vairuojamu automobiliu kartu su I. B. vežė nukentėjusiąją į iš anksto I. B. su klientais suderintas susitikimo vietas, I. B. gavus atlygį už nukentėjusiosios suteiktas seksualines paslaugas, jį tarpusavyje pasidalindavo. Nukentėjusiajai atsisakius užsiimti prostitucija, abu nuteistieji kartu ieškojo kontakto su nukentėjusiąja, apgaulės būdu įsiviliojo nukentėjusiąją į nuteistojo T. A. automobilį, kuriame T. A. grasino ginklu, tokiu būdu kartu su I. B. versdami nukentėjusiąją toliau užsiimti prostitucija, o nukentėjusiajai pabėgus, abu nuteistieji ją gaudė. Tokie byloje nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai įrodo, kad T. A. savo veiksmais realizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius ir tiesiogiai savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų tikslų siekimo ir jo vaidmuo, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo antraeilis. Todėl nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai teismo įvertinti kaip bendravykdytojo.

43Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir aukščiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis T. A. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai kartu su I. B., neprieštaravo I. B. nusikalstamiems veiksmams, priešingai, jiems pritarė ir prie jų prisijungė. Tokie nuteistojo T. A. veiksmai atitinka bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir tai neabejotinai nusikalstamas veikas padarė pavojingesnėmis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BK 157 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupe ir, pagrįstai pripažino tai nuteistojo T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo

45Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

46Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

47Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir jo nuoširdaus gailėjimosi ir nepagrįstai nepripažino šių aplinkybių nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta prasme.

48Toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

49Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino nuteistojo T. A. dalinį kaltės prisipažinimą ir nurodė motyvus, kodėl toks nuteistojo prisipažinimas nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir motyvais.

50Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013).

51Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. A. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje T. A. parašęs nuoširdų prisipažinimą, vėliau, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo parodymai taip pat nebuvo vienodi ir nekintantys. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo T. A. parodymai dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių keitėsi priklausomai nuo tuo metu byloje susiklosčiusios situacijos. Iki teisme parodymus davė nuteistoji I. B., nuteistasis T. A. kategoriškai neigė žinojęs, kad I. B. pardavinėja nukentėjusiąją prostitucijai ir teigė manęs, kad jos abi prekiauja moteriškais rūbais (4 t. 83-86 b. l.). Po kaltinamosios I. B. apklausos, T. A. atsiprašė teismo ir patikslino bei papildė savo parodymus, nurodydamas, kad jis žinojo kokia veikla užsiima I. B. ir nukentėjusioji (4 t. 97-98 b. l.). Tačiau ir atsiprašęs teismo T. A. nebuvo nuoširdus, nes nurodęs, kad jis žinojo kokia veikla užsiima I. B. ir nukentėjusioji, teigė, kad jis bandė jas atkalbėti nuo tokios veiklos, bet jos nekreipė dėmesio (4 t. 97-98 b. l.), nors tokie jo parodymai prieštarauja ne tik nuteistosios I. B. ir nukentėjusiosios parodymams, bet ir I. B. ir T. A. naudojamų mobilaus ryšio telefono išklotinių analizės turiniui. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. A. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, todėl nėra pagrindo ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

52Kitų nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo T. A. gynėjas pateikė teismui įrodymus, kad nuteistasis iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą (1 500 €). Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nusikalstamos veikos atsiradusią žalą. Nenustačius nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės eliminuojama galimybė nuteistajam T. A. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, byloje nėra nustatyta ir nei vienos iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

53Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

54Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

55Apeliaciniame skunde nuteistojo T. A. gynėjas, prašydamas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmės rūšį, išimtinėmis aplinkybėmis nurodo tokias aplinkybes: nuteistasis parašė nuoširdų prisipažinimą, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, veiką padarė būdamas jauno amžiaus ir dėl savo nebrandumo ir gyvenimiškos patirties neturėjimo negalėjo įvertinti savo veikos pavojingumo; nusikalstamas veikas padarė kito asmens įtakoje, ankščiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu dirba, mokosi, darbe apibūdinamas teigiamai, padeda tėvams ir aplinkiniams.

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, kurios pagrįstų būtinumą nuteistajam T. A. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apelianto nurodomas aplinkybes, tačiau jų nevertino kaip išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas skirti T. A. švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo vertinimui, mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir byloje nustatytos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, ir visos jos buvo įvertintos, nuteistajam parenkant BK 157 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytus bausmių dydžius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija teisinio pagrindo laikyti nuteistajam T. A. paskirtas bausmes aiškiai prieštaraujančiomis teisingumo principui nenustatė.

57Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą – pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam T. A. paskirtą bausmę, pakeičiant jos rūšį – laisvės atėmimą švelnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu, bausme nėra teisinio pagrindo.

58Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo atsirado naujų aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį T. A., sprendžia, kad nuteistajam T. A. gali būti paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos.

59Dėl BK 50 straipsnio nuostatų taikymo

60Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-222/2004, 2K-594/2005, 2K-546/2008, 2K-208/2010, 2K-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.15 punktas) nėra numatyta teismo absoliučios pareigos pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkesnį negu nesunkus tyčinis nusikaltimas, būtinai paskirti bausmę atlikti pataisos namuose ar kalėjime. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau, kai pilnamečiui asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, teismas paskiria atlikti bausmę atvirose kolonijose, pataisos įstaigos rūšies parinkimas turi būti būtinai motyvuotas, t. y. nurodyti, kokios išskirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant švelnesnėmis ar griežtesnėmis sąlygomis.

61Nagrinėjant bylą apeliacine tvaria teismui buvo pateikti papildomi nuteistojo T. A. asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys: mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad į nukentėjusiosios sąskaitą buvo pervesta 1500 € neturtinės žalos atlyginimui, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštas, kuriame nurodoma, kad T. A. dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pažyma apie nuteistojo darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) centro 2015-03-31pažyma, kurioje pažymima, kad T. A. tikrai mokosi (duomenys neskelbtini) bei nuteistojo šeimines aplinkybes patvirtinantys duomenys: nuteistojo tėvo nedarbingumo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad G. A. iš dalies darbingas (netektas darbingumas duomenys neskelbtini proc.).

62Teisėjų kolegija, įvertinusi T. A. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis atlygino dalį žalos padarytos nukentėjusiajai, dirba, mokosi, taip pat į pirmosios instancijos teismo nustatytus ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus nuteistojo T. A. asmenybę apibūdinančius duomenis: teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas jauno amžiaus (duomenys neskelbtini metų), kad nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi ir organizatoriumi, kad jo elgesys darant nusikaltimus buvo mažiau aktyvus nei bendrininkės I. B. (tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymų turinys (,,ką I. T. liepdavo, tą jisai ir darydavo“ (1 t. 16-20 b. l.)), taip pat į tai, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją nenaudojo fizinio smurto, bei į darbovietės, namo, sodo bendrijos pateiktus teigiamai charakterizuojančius T. A. duomenis, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad T. A. būtų padaręs naujus įstatymų pažeidimus po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina T. A. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

63Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgdama į nuteistojo šeimos prigimtinius bei socialinius interesus, visuomenės interesą, mano, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajam T. A. atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, kur atliekant bausmę nuteistasis nepraras ryšio su savo artimaisiais ir visuomene. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, o nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

65Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl T. A. nuteisimo pakeisti:

66T. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams - paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

67Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307... 3. - pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 5. Iš T. A. ir I. B. solidariai priteista X.X. 15 000 litų neturtinei žalai... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteista I. B., tačiau dėl jos nuosprendis... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo T. A. gynėjo advokato... 8. T. A. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 12... 9. 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytą dieną, (duomenys... 10. Po to, I. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką, pranešusi T. A. apie... 11. Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 25 d.,... 12. Po to, I. B. ir T. A., tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 1 d. tarp... 13. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo liepos mėn. pradžios... 14. Nuteistojo T. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo remiantis BK 62... 15. Apeliantas teigia, kad nuteistajam T. A. yra paskirta neteisinga, aiškiai... 16. Apeliantas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 17. Apelianto teigimu, nuteistojo T. A. socialinė branda pagal BK 81 straipsnio 2... 18. Apeliantas teigia, kad teismo paskirta nuteistajam T. A. bausmė prieštarauja... 19. T. A. įvykdė nusikaltimą dėl jaunatviško nepatyrimo ir lengvabūdiškumo.... 20. Apelianto teigimu, byloje yra ir visos būtinos sąlygos T. A. taikyti BK 54... 21. Apelianto nuomone, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas... 22. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek... 23. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas... 24. Nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nuteistojo T. A. kaltės... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tenkinti nuteistojo gynėjo... 27. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 29. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia... 30. 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir... 31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. A. bausmes už jo... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 33. Dėl BK 81 straipsnio 2 dalies taikymo... 34. Apeliantas prašo nuteistajam T. A. taikyti BK 81 straipsnio 2 dalį ir skirti... 35. Pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę nuteistajam T. A. taikyti BK... 36. BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 90–94 straipsnių... 37. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: nuteistojo T. A. amžius... 38. Dėl bendrininkavimo ... 39. Apeliaciniame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta... 40. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes nėra pagrindo sutikti, kad... 41. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo T. A. objektyviai atlikti veiksmai... 43. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir aukščiau aptartų... 44. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo... 45. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo... 46. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino nuteistojo... 48. Toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.... 49. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino... 50. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2... 51. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. A.... 52. Kitų nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje... 53. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 54. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi,... 55. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. A. gynėjas, prašydamas taikyti nuteistajam... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame... 57. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 58. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje po... 59. Dėl BK 50 straipsnio nuostatų taikymo... 60. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 8, 9, 63 straipsnių nuostatas ir teismų... 61. Nagrinėjant bylą apeliacine tvaria teismui buvo pateikti papildomi nuteistojo... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. A. padarytų nusikaltimų pobūdį ir... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgdama... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 65. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl... 66. T. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 67. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....