Byla 2K-88/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Masioko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

3dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

4gynėjui advokatui K. Rakauskui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir jo gynėjo Kazio Rakausko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

7Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestas.

8Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. V. ir M. T., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusius kasacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią kasacinius skundus atmesti,

Nustatė

10D. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas su R. V., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jo turtą bei panaudodami kitokią psichinę prievartą atvirai vertė kitą asmenį perduoti jiems turtą, būtent: 2005 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, prie Dovilų karjerų, esančių Klaipėdos rajone, D. M. ir R. V., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš M. B. panaudoti fizinį smurtą, susprogdinant sunaikinti bei sugadinti jo Klaipėdos rajono Kulių kaime sodininkų bendrijoje ,,Žilvitis“ statomą sodo namelį, tyčiniais veiksmais sukurdami situaciją, verčiančią nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų atsiras žalingos pasekmės jam ir jo turtui, atvirai reikalavo, kad už netrukdomą sodo namelio statybą M. B. sumokėtų jiems 10 000 Lt. M. B., bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, 2005 m. gegužės 31 d. Gargždų miesto Kvietinių gatvėje esančiame parke R. V. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, jų reikalavimu įmesdamas į šiukšlių dėžę perdavė 3000 Lt. 2005 metų birželio mėnesio pradžioje D. M. skambindamas mobiliojo ryšio telefonu M. B. reikalavo perduoti pinigus. M. B., bijodamas, kad ankstesni grasinimai gali būti įvykdyti, 2005 metų birželio mėnesio pradžioje (tiksli data nenustatyta) prie UAB ,,Vitoma“, esančios Gargždų miesto Kuršlaukio gatvėje, per du kartus perdavė R. V., D. M. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 6000 Lt.

11D. M. nuteistas ir už tai, kad veikdamas su R. V. ir M. T., neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jo turtą bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, būtent: D. M., R. V. ir M. T., veikdami kaip bendrininkų grupė, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d., M. T. ir D. M. ne mažiau kaip devynis kartus skambinant mobiliojo ryšio telefonu M. B. bei 2005 m. rugsėjo 14 d., apie 19 val., R. V. ir D. M. Klaipėdos rajono Macuičių kaime netoli Minijos upės susitikus su M. B., R. V. grasinant prieš M. B. panaudoti fizinį smurtą, susprogdinant sunaikinti bei sugadinti jo Klaipėdos rajono Kulių kaime sodininkų bendrijoje ,,Žilvitis“ statomą sodo namelį, tyčiniais veiksmais sukurdami situaciją, verčiančią nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų atsiras žalingos pasekmės jam ir jo turtui, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad už netrukdomą sodo namelio statybą ir jo pardavimą M. B. sumokėtų 10 000 eurų arba 35 000 Lt. M. B., bijodamas, kad grasinimai bus įvykdyti, 2005 m. rugsėjo 22 d., apie 19.30 val., Klaipėdos rajono Gribžėnų kaimo ribose R. V. ir M. T. perdavė 700 Lt.

12Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

13D. M. teigia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindą nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismai šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, todėl netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo noru prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, davė tikslius parodymus apie esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o netikslūs parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu ir susiję su neesminėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis. Jo teiginį, kad jis davė tikslius parodymus apie esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, patvirtina aplinkybės, kad jo parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo M. B. parodymus, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, paneigdami R. V. ir M. T. parodymus, rėmėsi jo parodymais. D. M. teigia, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tą patvirtina aplinkybės, kad jis atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitaikė su juo, kritiškai vertina savo elgesį.

14Nuteistasis nurodo, kad nenustatę jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, teismai neįvertino jos ir skirdami jam bausmę, todėl pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią teismą skiriant bausmę kaltininkui atsižvelgti į nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pobūdį ir santykį su kitomis atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Dėl to jam buvo paskirta per griežta bausmė.

15D. M. pažymi, kad BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, todėl jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, teismai, vadovaudamiesi BK 55 straipsniu, paprastai turėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – areštą, tačiau to nepadarė. Be to, pagal BK 55 straipsnį, nusprendę skirti jam laisvės atėmimo bausmę, teismai turėjo motyvuoti šį savo sprendimą, tačiau to nepadarė. Minėti baudžiamojo įstatymo pažeidimai lėmė tai, kad jam buvo paskirta pernelyg griežta bausmė už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, taip pat ir per griežta galutinė bausmė.

16Nuteistojo manymu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, tokia bausmė pasiektų bausmės paskirtį, todėl teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnį ir 54 straipsnio 3 dalį neskirdami tokių bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas. D. M. nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, iki suėmimo mokėsi, sportavo, dirbo. Po nusikaltimo padarymo siekė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, kritiškai vertina savo poelgį. Charakteristikose jis yra vertinamas teigiamai, apibūdinamas kaip nuoširdus, paprastas, jautrus, paslaugus, neturintis žalingų įpročių draugiškas asmuo, geras, pareigingas, darbštus darbuotojas, atsakingai atliekantis užduotis, mokęsis be akademinių įsiskolinimų studentas. Nuteistasis nurodo, kad sukūrė šeimą, nori susilaukti vaikų, toliau tęsti studijas, sportuoti, dirbti, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būdamas laisvėje padėjo išlaikyti negalinčią savarankiškai vaikščioti ir atlikti kasdienių darbų močiutę, prižiūrėti mažametį sesers sūnų.

17Nuteistojo D. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžių dalis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pakeisti ir sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę.

18Kasaciniame skunde gynėjas nurodo analogiškus nuosprendžių apskundimo motyvus, kaip ir išdėstytus nuteistojo D. M. kasaciniame skunde, tačiau atkreipia teismo dėmesį ir į kai kurias kitas nuteistojo kasaciniame skunde nepaminėtas aplinkybes.

19D. M. gynėjas, pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydami nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, papildomai nurodo, kad prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, todėl, gynėjo nuomone, kaltininko prisipažinimas aiškintinas kaip esminių veikos kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamajame įstatyme nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, kuri negali būti varžoma ar ribojama grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2006). Gynėjas papildomai nurodo, kad nuoširdų D. M. gailėjimąsi padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir tas faktas, jog jis vienintelis iš nuteistųjų savanoriškai atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą.

20Gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. M. iš pradžių neigė savo kaltę, taip pat su išvada, kad D. M. parodymų negalima vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nes jis parodymus davė būdamas sulaikytas pagal nukentėjusiojo parodymus, jo kaltę patvirtino kiti nuteistieji. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis nuo pirmos apklausos momento davė tikslius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas nekonkretizavo, kokias būtent reikšmingas aplinkybes D. M. neigė. D. M. parodymus galima vertinti kaip prisipažinimą, nes nepaneigta galimybė, kad D. M. buvo sulaikytas ne dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, o dėl to, kad buvo tikrinamos apie nusikalstamų veikų padarymą iškeltos versijos.

21D. M. gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalį, papildomai nurodo, kad minėta baudžiamojo įstatymo norma įpareigoja teismą bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio (baudžiamosios bylos Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007). Dėl to nustačius naują kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti skiriama švelnesnė bausmė negu buvo paskirta prieš tai bylą nagrinėjusio teismo. Gynėjo nuomone, šios išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad kaltininkui paskirta bausmė ir taip yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir todėl nėra pagrindo jos švelninti.

22Gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė BK 55 straipsnį, papildomai nurodo, kad pagal teismų praktiką BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė nėra laikoma laisvės atėmimo bausme (baudžiamoji byla Nr. 2K-711/2005), BK 55 straipsnyje įtvirtinta norma gali būti taikoma ir tada, kai kaltininkas pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius, apysunkius nusikaltimus ar vieną sunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistojo gynėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad D. M. pirmą kartą teisiamas už apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės paskirtis D. M. būtų pasiekta ir paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

23D. M. gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad yra pagrindas skirti jo ginamajam švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad įstatymas įpareigoja teismą paskirti kaltininkui teisingą bausmę, t. y. tokią, kuri proporcinga konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir kaltininko asmenybei (baudžiamoji byla Nr. 2K-694/2007). Įvertinant kaltininko asmenybę reikia įvertinti kaltininką apibūdinančius požymius skirtingais laikotarpiais, t.y. iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (baudžiamoji byla Nr. 2K-494/2006). Ne mažiau svarbus ir nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos apsaugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-576/2006). Nukentėjusiojo nuostatos dėl kaltinamojo pagal teismų praktiką yra esminė aplinkybė, teikianti pagrindą svarstyti, ar skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę ir, konkrečiai, ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (baudžiamoji byla Nr. 2K-379/2005). Gynėjo nuomone, įvertinus aplinkybes, kad D. M. nusikalto pirmą kartą, kad padaryti nusikaltimai nesukėlė nepataisomų padarinių, kad D. M. atsiprašė nukentėjusiojo, kad atlygino pastarajam turtinę ir neturtinę žalą, anksčiau neteistas, iki nusikalstamų veikų padarymo mokėsi, sportavo, dirbo, padėjo išlaikyti šeimos narius, kad D. M. kritiškai vertina savo poelgį ir tai neleis jam ateityje vėl nusikalsti, kad jis teigiamai charakterizuojamas, sukūrė šeimą, ateityje žada tęsti mokslus, sportuoti, dirbti, kad nukentėjusysis jam atleido, prašė nutraukti jam baudžiamąją bylą, darytina išvada, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga nusikalstamų veikų pavojingumui, jų sukeltiems padariniams ir kaltininko asmenybės pavojingumui. Gynėjas pabrėžia, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo teismui motyvuoti skiriamą švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę pagal teismų praktiką nereikia aiškinti taip, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes, o turi būti aiškinamas kaip susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2006).

24Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

25Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

26Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydami nuteistojo D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

27Kolegijos nuomone, abiejų instancijų teismai, D. M. netaikydami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

28Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270 – 319). Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tais atvejais, kada jis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų. Akivaizdu, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Teismų praktika rodo, kad teismai nepripažįsta, jog kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, jau minėta, kad būtų nustatyta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikia nustatyti ir dar vieną alternatyvų pagrindą - kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai laikytina tokia situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti ją. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

29Remiantis bylos duomenimis teismai nustatė, kad D. M., nors ir vėliau prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tai padarė priverstas kitų byloje surinktų įrodymų, nes buvo sulaikytas ( T. 3 b. l. 62) tik po antros nusikalstamos veikos padarymo, po išsamių nukentėjusiojo parodymų apie jo padarytas abi nusikalstamas veikas bei po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo išnagrinėtos telefoninių įrašų stenogramos. Jis iš pat pradžių kaltės nepripažino, vėliau pripažino tik dalį prievartautų pinigų sumos (skiriant kardomąją priemonę, pripažino, kad reikalavo 8000 Lt. (T. 3, b. l. 66-67), apklausiant jį kaip įtariamąjį ( T. 3, b. l. 80-82) jau pripažino, kad reikalavo 10 000 Lt, tačiau parodė, kad nieko nežino apie kitų nuteistųjų R. V. ir M. T. paskutinius pokalbius su nukentėjusiuoju M. B. bei jų paskutinius veiksmus; dar kitame įtariamojo apklausos protokole (T. 3, b. l. 91-93) D. M. jau parodė, kad nežino ką kiti nuteistieji kalbėdavo su nukentėjusiuoju M. B., rasdavo pinigus ant automobilio sėdynės, o pinigų iš nukentėjusiojo prašęs tam, kad šis remtų sportą, nukentėjusiajam negrasinęs, akistatoje su nukentėjusiuoju M. B. ( T.3, b. l. 95-98) – nesutiko su nukentėjusiuoju, kad jis reikalavęs 10 000 eurų, o šioje akistatoje nukentėjusysis patvirtino, kad sportui pinigų iš jo nebuvo reikalaujama, buvo pasakyta, kad pinigai reikalingi „stogui“. Teisiamųjų posėdžių metu ( T. 4, b. l. 83-84, 98-101) D. M. taip pat nebuvo nuoširdus, prisipažino tik tiek, kad pinigų buvo reikalaujama sportui, tačiau visi šie jo teiginiai įvairiose apklausose buvo paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais ir patikrintais įrodymais. Be to, savanoriškas prisipažinimo pobūdis turi būti kiekvienu atveju įvertintas, atsižvelgiant į objektyvią situaciją byloje. Abiejų instancijų teismai tą padarė, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų padarytomis išvadomis, kad D. M. siekė švelninti savo atsakomybę, pripažino tik kai kurias bylos aplinkybes, taip menkindamas savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, gera valia aktyviais savo veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamos veikos detalių, taip nepadėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje tiesą. Taigi nuteistajam D. M. šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuo atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

30Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

31

32Dar vienas esminis abiejų kasatorių argumentas yra ir tai, kad byloje yra sąlygos taikyti D. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dar daugiau švelninti jam paskirtą bausmę.

33Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai švelninti bausmę. Tokiu atveju teismas privalo įvertinti veikos pavojingumą ir visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo (turima mintyje nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisių) ir padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje nustatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Aišku, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

34Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, bausmę teismas skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, nes tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir pan. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtiniais atvejais, kai konkrečioje byloje yra nustatytos tokios aplinkybės, kurios duotų pagrindą pritaikyti šį įstatymą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių visuma nebuvo nustatyta, todėl neteisūs kasatoriai skunduose ypatingai akcentuodami nuteistojo D. M. asmenines savybes kaip įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išanalizavę visų byloje esančių aplinkybių visumą, tai, kad D. M. padarė du gana sunkius (apysunkį ir sunkų) nusikaltimus, buvo gana aktyvus vykdytojas, apsvarstę jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nuteistajam D. M. negali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegija negali nuginčyti šių motyvų nagrinėdama bylą kasacine tvarka, nes tai yra vertinimo, o ne teisės taikymo dalykas.

35

36Dėl BK 55 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies taikymo

37Kasatoriai teigia, kad teismai savo sprendimuose neaptarė BK 55 straipsnio reikalavimų taikymo, nepateikė motyvų, kodėl skyrė D. M. laisvės atėmimo bausmę, taip pat neaptarė BK 61 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

38Kasatoriaus nuoroda į BK 55 straipsnio netinkamą pritaikymą yra nepagrįsta, o jo prašymas švelninti paskirtą bausmę atmestinas, nes pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę gali tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

39Pagal BK 55 straipsnio nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi akivaizdu, kad BK 55 straipsnio reikalavimai paprastai taikomi skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis galima ir tokiais atvejais, kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus ( idealioji nusikaltimų sutaptis) arba kai naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. Tuo tarpu D. M. yra padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties. Be to, žodis „paprastai“ BK 55 straipsnio tekste leidžia teigti, kad ši įstatymo norma nėra imperatyvi. Tame pačiame straipsnyje toliau dėstoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama ir laisvės atėmimo bausmė. Šioje normoje tik suformuluota sąlyga, kad tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti. BK 181 straipsnio 1 dalis, be arešto bausmės, numato ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu D. M. motyvuotai paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad BK 55 straipsnis pritaikytas netinkamai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nuosprendžiu konstatuota, kad laisvės atėmimo bausmės D. M. paskirtos pagrįstai, bausmės teisingos ir atitinka BK 54 straipsnio nuostatas. Teisės taikymo aspektu kolegija nenustatė BK 55 straipsnio netinkamo pritaikymo, todėl daroma išvada, kad teismai, parinkdami bausmę D. M., BK 55 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nes savo sprendimuose pasisakė, kodėl nuteistajam skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė už apysunkį ir sunkų nusikaltimus.

40Neteisūs kasatoriai ir dėl BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, nes abiejų instancijų teismų sprendimuose detaliai išnagrinėtos ir įvertintos tiek D. M. atsakomybę lengvinanti, tiek ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jas atsižvelgta ir skiriant bausmes; įvertintos ir kitos aplinkybės – padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, kaltės forma; bausmės paskirtos už abejas nusikalstamas veikas mažesnės nei vidurkis bausmių, įstatymo numatytų už padarytas veikas, todėl taip D. M. paskirtos bausmės (tarp jų ir galutinė) negali būti vertinamos kaip pernelyg giežtos.

41Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant M. Čiučiulkai,... 3. dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,... 4. gynėjui advokatui K. Rakauskui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 23 d.... 8. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu taip pat... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją,... 10. D. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas su R. V., neturėdami teisėto... 11. D. M. nuteistas ir už tai, kad veikdamas su R. V. ir M. T., neturėdami... 12. Nuteistasis D. M. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m.... 13. D. M. teigia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindą... 14. Nuteistasis nurodo, kad nenustatę jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės,... 15. D. M. pažymi, kad BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra... 16. Nuteistojo manymu, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą už... 17. Nuteistojo D. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 18. Kasaciniame skunde gynėjas nurodo analogiškus nuosprendžių apskundimo... 19. D. M. gynėjas, pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė... 20. Gynėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. M. iš... 21. D. M. gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė BK 61... 22. Gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad teismai netinkamai taikė BK 55 straipsnį,... 23. D. M. gynėjas pagrįsdamas motyvą, kad yra pagrindas skirti jo ginamajam... 24. Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.... 25. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo... 26. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad abiejų instancijų teismai... 27. Kolegijos nuomone, abiejų instancijų teismai, D. M. netaikydami BK 59... 28. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2... 29. Remiantis bylos duomenimis teismai nustatė, kad D. M., nors ir vėliau... 30. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 31. ... 32. Dar vienas esminis abiejų kasatorių argumentas yra ir tai, kad byloje yra... 33. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas,... 34. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, bausmę teismas skiria... 35. ... 36. Dėl BK 55 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies taikymo... 37. Kasatoriai teigia, kad teismai savo sprendimuose neaptarė BK 55 straipsnio... 38. Kasatoriaus nuoroda į BK 55 straipsnio netinkamą pritaikymą yra nepagrįsta,... 39. Pagal BK 55 straipsnio nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų... 40. Neteisūs kasatoriai ir dėl BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo,... 41. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 43. Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti....