Byla 2A-2027-258/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,

2kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas AB If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 12 270,14 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB If P&C Insurance AS 2009-11-18 draudimo sutarties su A. Ž. pagrindu apdraudė transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. ( - ) transporto priemonių draudimu. 2009-11-29 apie 22:22 val. Telšių raj. Kelyje Anulynai – Tirkšliai ties 4.650 kilometru įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė. Eismo įvykis įvyko dėl to, jog transporto priemonės vairuotojas T. Ž. nesuspėjo išvengti susidūrimo, kai staga į kelią išbėgo šernai. 2009-12-29 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriuje buvo priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. 2009-11-29 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir minėtos draudimo sutarties pagrindu bei remdamasis pateiktais faktines transporto priemonės remonto išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką, lygią 12 270,14 Lt bei įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos (nuostolių) padarymo asmenį. Remiantis CK 6.267 str. 5 d., laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė tam tikra tvarka. Ši tvarka nėra nustatyta, tačiau minėta aplinkybė neatleidžia valstybės nuo atsakomybės. Esant įstatymo ar teisės spragai, teismas taiko įstatymo ir teisės analogiją, kuri reglametuoja naminių gyvūnų padarytą žalą, kuomet gyvūno savininkas atsako už kitiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą (CK 6.267 str.). Šiuo atveju nurodyti asmenys atsako be kaltės ir atleidžiami nuo atsakomybės tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1). Laukinio gyvūno išbėgimas į kelią negali būti laikomas nenugalima jėga nesant nenugalimos jėgos aplinkybės požymio – negalėjimo jos išvengti ar kontroliuoti. Valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, gali bei privalo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę bei turi visas galimybes ir priemones ją kontroliuoti ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas priemones. Nėra nustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios atleistų atsakovą nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktą informaciją kelyje Anulynai – Tirkšliai per 2006-2009 metus iš viso registruota 11 transporto priemonių susidūrimų su laukiniais žvėrimis. Nepaisant to, nagrinėjamo eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu. Šiame kelyje taip pat nėra įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį. Vilniaus universiteto ekologijos instituto parengtame mokslo tiriamajame darbe taip pat rekomenduojama pastatyti kelio ženklą Nr. 131 ties 2 km., galiojantį 6 km. Nepaisant to, atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta žalos, kuomet laukiniam gyvūnui išbėgus į kelią Nr. 4604 jis susiduria su transporto priemonėmis.

7Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal LR Gyvūnijos įstatymo ir LR CK nuostatas valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkė (valdytoja), šių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti tik įstatymų nuostatytais atvejais ir nustatyta tvarka (CK 6.263 str 3 d., 6.267 str. 2 d.). Tai, kad įstatymų leidėjas specialiosiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą pastariesiems susidūrus su transporto priemonėmis reiškia ne tai, kad įstatymų leidėjas nesureguliavo civilinių teisinių santykių, o tai, kad atsižvelgdamas į laukinės gyvūnijos specifiką ir galimybes ją kontroliuoti bei vadovaudamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nustatė konkrečius atvejus, kuomet laukinių gyvūnų padaryta žala yra atlyginama, numatydamas, kad kitais atvejais valstybė tokios žalos atlyginti neturėtų. Todėl valstybė neprivalo atlyginti AB If P&C Insurance AS patirtų nuostolių 2009-11-18 draudimo sutarties pagrindu atlyginus A. Ž. žalą dėl jam priklausančio automobilio susidūrimo su šernu. Ieškovo pateikti 2006-2009 duomenys apie eismo įvykius su laukiniais gyvūnais yra bendro pobūdžio, pateikti subjektyviai pasirinkus pakankamai didelį kelio ruožą bei terminą, neaišku, ar visi eismo įvykiai įvyko dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, todėl neatspindi konkrečios kelio atkarpos realios avaringumo situacijos. Net ir nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar eismo įvykis įvyko susidūrus su laukiniu gyvūnu, o jei jis ir įvyko susidūrus su šernu, tai jų medžioklė nėra ribojama ir licencijuojama. Atsakovas pažymėjo, kad ir vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti jo vairuojamos transporto priemonės keliamą pavojų aplinkai, savo galimybes bet kuriuo metu suvaldyti automobilį. Kelias Anulynai – Tirkšliai laikytinas saugiu, neavaringu, eismo atžvilgiu nepavojingu. Valstybės institucijos vykdė ir vykdo savo funkcijas, LR Vyriausybės įgaliotos institucijos renka ir analizuoja duomenis apie eismo įvykius, įstaigos ir žmonės ženklina kelius.

8Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad valstybė tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinti tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos organizuoja bei koordinuoja valstybės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūtą ir pan. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, taisant ir prižiūrint kelius. Visos saugų eismą užtikrinančios priemonės yra įrengiamos atsižvelgiant į konkretaus kelio ruožo savitumą, priemonių reikalingumą, kelio avaringumą. Ieškovas privalo įrodyti, kad susidūrimas įvyko su laukiniu gyvūnu. Valstybė neprivalo atsakyti už naminių gyvūnų padarytą žalą. Laukinių gyvūnų padarytą žalą vasltybė privalo atlyginti tada, kai tai yra numatyta įstatymuose. Įstatymų leidėjas specialiosiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą, jiems susidūrus su transporto priemone. Nurodytais atvejais, atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos specifiką ir galimybes jas kontroliuoti ir valdyti, padaryta žala valstybės nėra atlyginama. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų. Nėra pagrindo konstatuoti valstybės veiksmų neteisėtumo. LR CK 6.253 str. 5 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiskmų. Reikia atsižvelgti į paties vairuotojo elgesį.

9Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad policija nenustatė, jog automobilis susidūrė su šernu, šią aplinkybę nurodė tik vairuotojas. Kiekvienu atveju reikia vertinti konkrečią gyvūno rūšį, populiacijos mastą, populiacijos skaičiaus nusistovėjimą, gyvūnų įpročius, jų sėslumą, sezoninės migracijos laiką. Nuo 2005 m. metų šernų medžiojimas nelimituojamas ir nelicencijuojamas. Populiacija reguliuojama tinkamai. Civiliniams teisiniams santykiams tarp šalių teturi reikšmės, ar asmuo buvo baustas administracine tvarka, nes nepainsat administracinės atsakomybės kilimo, asmeniui, kaip transporto priemonės valdytojui išlieka pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai. Pagal CK 1.8 str. 3 d. neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų. Griežtąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos bendrosios deliktinės atsakomybės atžvilgiu, todėl jų analogija negalima. Nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar tinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Draudikui tenka pareiga įrodinėti, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui AB If P&C Insurance AS iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 6 135,07 Lt nuostolių atlyginimo, 1 303,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 6 135,07 Lt sumą nuo 2010-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nusprendė išieškoti iš AB If P&C Insurance AS 89,23 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo specialiąją sąskaitą, 8,20 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, atsakomybės nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.267 str. 1 d. analogija ir tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2009-11-23 nutartį civ.b. Nr. 3K-3-509/2009. Remdamasis transporto priemonės vairuotojo T. Ž., apklausto byloje liudytoju, parodymais, rašytinais dokuemntais apie eismo įvykį, teismas aplinkybes, kad T. Ž. vairuojama transporto priemonė apgadinta 2009-11-29 eismo įvykio, įvykusio dėl laukinių gyvūnų šernų staigaus išbėgimo į kelią, metu, transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu, laikė pilnai įrodytomis. Aplinkybių, kurios CK 6.270 str. 1 d. pagrindu atleistų atsakovą nuo civilinės atsakomybės, teismas nenustatė. Nurodė, kad aplinkybė, jog kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo įvykio dieną buvo laikomas neavaringu pagal LR susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu patvirtiną „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką“, nepaneigia valstybės pareigos reaguoti į eismo įvykius. Vasltybei, kaip laukinių gyvūnų savininkei, tenka pareiga imtis visų būtinų priemonių tam,kad užkirsti eismo įvykių dėl laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę. Valstybei tenka pareiga ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinių gyvūnų išbėgimo į kelio važiuojamąją dalį. Teismas sumažino regreso tvarka prašomą priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimo sumą 50 proc., nurodęs, kad ieškovas netinkamai tyrė draudiminį įvykį, nepareikalavo iš draudėjo išsamių paaiškinimų apie eismo įvykį, patirtą žalą, nesiėmė visų galimų priemonių žalos dydžiui nustatyti, taigi neįsitikino pagrindo mažinti draudimo išmoką nebuvimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad T. Ž. automobilį maksimaliu leistinu greičiu vairavo tamsiu paros metu, esant rūkui, policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, tikrino vairuotojo blaivumą, o tai sudaro pagrindą avejoti, ar transporto priemonės vairuotojo pasirinktas maksimalus leistinas greitis buvo saugus, ar vairuotojas elgėsi pakankamai protingai ir apdairiai.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas teigė, kad išbėgo gyvūnai panašūs į šernus, tačiau pats šernas nebuvo rastas, ar ant automobilio priekinės dalies likę gyvūno plaukai yra laukinio gyvūno, nėra nustatyta, todėl teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad transporto priemonė susidūrė su šernu. Atsakovas nesutiko, jog turėjo kelio Anulynai-Tirkšliai 5 kilometre įrenginėti specialius kelio ženklus, statyti atitvarus ar imtis kitų įmanomų priemonių, nes aptariamo kelio ruožo avaringumo ir būtinumo jį ženklinti atitinkamais kelio ženklais ar įrenginėti kitas technines priemones aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir liko neįrodytomis. Be to, teismas ignoravo LR susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu patvirtiną „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką“, o ieškovas neginčijo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2011-01-17 rašte pateiktos informacijos, kad 2009-11-29 valstybinės reikšmės kelio Anulynai – Tirkšliai ruožas iki 6 km nebuvo avaringas, jame juodųjų dėmių nebuvo. Iš Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktos statistikos nėra aišku, su kokiais gyvūnais yra įvykę eismo įvykiai, dėl kieno kaltės, be to, šie duomenys nėra ofocialūs, įstaymo nustatyta tvarka patvirtinti. Apeliantas pažymėjo, kad nuo 2005 metų valstybė nelimituoja ir nelicencijuoja šernų medžiojimo. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad kuri nors valstybės institucija būtų pažeidusi teisės aktus, t.y. nebuvo nustatyta, kad kuris nors viešasis juridinis asmuo (Vyriausybė ar jos institucijos) netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas. Valstybė ar jos institucijos laikėsi teisės aktų, numatančių laukinės gyvūnijos valdymą, disponavimą ir naudojimąsi ja, todėl tai turi būti laikoma pozityviais veiksmais, paneigiančiais neteisėto neveikimo prezumpciją, kurią nuginčijus, ieškovo patirti nuostoliai neturi būti vertinami kaip nulemti neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Kadangi neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo įrodyti (juos kaip prielaidą valstybės griežtajai atsakomybei turėjo įrodyti ieškovas), valstybei atsakomybė negalėjo kilti. Apeliantas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad vairuotojas nebuvo baustas administracine tvarka, nes asmeniui, kaip transporto priemonės valdytojui, vis tiek išlieka pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, pasirenkant saugų greitį valdant didesnio pavojaus šaltinį, įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sąlygas, matomumą, savo vairavimo įgūdžius. Kadangi autoįvykio metu buvo naktis, kelio danga šlapia, rūkas, preziumuotina, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, kad išvengtų autoįvykio. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009, nes skiriasi faktinės aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (keliai, kuriuose įvyko autoįvykiai, jų ilgiai,dislokacija). Apeliantas prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodęs, kad į bylą nebuvo įtrauktas kelio savininkas (valdytojas), nors teismas, pasisakydamas dėl valstybės pareigos atlyginti žalą, vertino kelio įrengimą, ženklų buvimą, vertino kelio savininko teisių ir pareigų apimtį.

14Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą ieškovas AB If P&C Insurance AS prašė atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodoma LR susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu patvirtina „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika“ nebuvo pagrindo vadovautis, nes ji nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“ kaip to reikalauja įstatymai, be to, avaringumas minėtos metodikos pagrindu nagrinėjamas tik eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės kontekse. Atsakovas, teigdamas, kad laukinio žvėries išbėgimas į kelią yra nenugalima jėga, turėjo tai įrodyti, bet to nepadarė, todėl teismas pagrįstai laukinio žvėries išbėgimo į kelią nepripažino nenugalima jėga. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog eismo įvykis galėjo įvykti kitomis, nei ieškovo nurodomomis aplinkybėmis. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu – šernu patvirtina daug skirtingos rūšies įrodymų: 2009-12-01 I. K. tarnybinis pranešimas, T. Ž. teismo posėdyje duoti parodymai, policijos pareigūnų teismo posėdyje duoti parodymai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktą statistiką apie įvykius, įvykusius kelyje Anulynai – Tirkšliai. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.267 str. 1 d., doktriną, kaltė ir neteisėti veiskmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiskmų prezumpciją. Dėl to analizuoti galimus atsakovo neteisėtus veiskmus pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Net ir nustačius atskaovo, kaip laukinės gyvūnijos savininko, griežtąją atsakomybę, yra akivaizdžios visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Valstybės neteisėti veiksmai ir tuo pačiu kaltė pasireiškia nesiėmimu visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta panašių laukinių gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimų. Pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai, nei teigia atsakovas, nėra pasisakoma, jog nebuvo tinkamai užtikrintas saugus eismas, apie tinkamas kelio savininko (valdytojo) pareigas (ar jų neatilikimą) sprendime apskritai nėra kalbama. Todėl atsakovo argumentai, jog skundžiamame teismo sprendime yra pasisakoma dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, yra niekuo nepagrįsti. Griežtąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos laikytinos ne specialiosiosmis, o singuliarinėmis, todėl teismas pagrįstai atsakovo civilinę atsakomybę kildino iš LR CK 6.267 str. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl galimo transporto priemonės vairuotojo didelio neatsargumo yra paremti vien prielaidomis ir spėlionėmis, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, todėl, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra požymių, leidžiančių transporto priemonės vairuotojo veiksmus vertinti kaip neatsargius ar juo labiau tyčinius. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009, nes nors bylų faktinės aplinkybės (keliai, laukinio gyvūno rūšis, eismo įvykių skaičius) iš dalies skiriasi, tačiau byloje analizuotas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas yra analogiškas, todėl tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo ja remtis.

15Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad civilinė atsakomybė (tiek sutartinė, tiek deliktinė) atsiranda tik įrodžius neteisėtą skolininko elgesį. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neteisėtų valstybės veiksmų neįrodinėjo, todėl ieškinio nepagrindė. Neteisėtų valstybės veiskmų nenustatinėjo ir teismas. Jis neatsižvelgė į LR aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, t.y. į aplinkybę, kad šernų populiacija valdoma ir reguliuojama pakankamai ir tinkamai. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykis įvyko neabejotinai su šernu. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009, nes skiriasi faktinės aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (kelio ruožų intensyvumas, matomumas, eismo sąlygos). Apeliantas atkreipė dėmsį, kad teismas, kitaip nei ieškovas ieškinyje, vertino kelio savininko (valdytojo) teisių ir pareigų apimtį ir pasisakė, todėl į bylą turėjo būti įtrauktas ir kelio valdytojas, tiesiogiai prižiūrintis valstybės patikėtą kelią. Remiantis LR CK 6.253 str. 5 d., civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Vadinasi, reiktų atkreipti dėmesį, kad T. Ž. tamsiu paros metu, esant rūkui pasirinkdamas maksimalų leistiną važiavimo greitį elgėsi nerūpestingai ir neprotingai. Ieškovas šioje byloje pateikė PVM sąwskaitą-faktūrą, kuri turėtų įrodyti patirtos žalos dydį, tačiau nėra aišku, kaip visos sąskaitoje nurodytos detalės yra tiesiogiai susiję su 2009-11-29 įvykusiu eismo įvykiu.

16Atsiliepimu į tečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.267 str. 1 d., doktriną, kaltė ir neteisėti veiskmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Dėl to analizuoti galimus atsakovo neteisėtus veiksmus pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Net ir nustačius atsakovo, kaip laukinės gyvūnijos savininko, griežtąją atsakomybę, yra akivaizdžios visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Valstybės neteisėti veiksmai ir tuo pačiu kaltė pasireiškia nesiėmimu visų įmanomų priemonių, jog būtų išvengta panašių laukinių gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimų. Ieškovo nuomone, jam nekyla pareiga įrodyti konkrečios valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šernų migracijos kelių ir gyvūnų populiacijos reguliavimo bei medžioklės šiuo atveju nėra svarbūs ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šių aplinkybių analizuoti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009, nes nors bylų faktinės aplinkybės (keliai, laukinio gyvūno rūšis, eismo įvykių skaičius) iš dalies skiriasi, tačiau byloje analizuotas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas yra analogiškas, todėl tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja remtis. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog eismo įvykis galėjo įvykti kitomis, nei ieškovo nurodomomis aplinkybėmis. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu – šernu patvirtina daug skirtingos rūšies įrodymų: 2009-12-01 Telšių apskritie PK nutarimas, T. Ž. rašytinis paaiškinimas, 2009-12-01 I. K. tarnybinis pranešimas, T. Ž. teismo posėdyje duoti parodymai, policijos pareigūnų teismo posėdyje duoti parodymai. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl galimo transporto priemonės vairuotojo didelio neatsargumo yra paremti vien prielaidomis ir spėlionėmis, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, todėl, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra požymių, leidžiančių transporto priemonės vairuotojo veiksmus vertinti kaip neatsargius ar juo labiau tyčinius. Apelianto ginčijami darbai yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Tai įrodo policijos medžiaga, kurioje užfiksuoti transporto priemonės Audi A4 Avant, valst. Nr. ( - ) apgadinimai.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

19Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t.y. į bylą neįtraukus kelio savininko (valdytojo), nors teismas pasisakė dėl jo kaltės dėl eismo įvykio, vertino kelio savininko teisių ir pareigų apimtį.

20CPK 266 str. draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą, pažeidžia šį draudimą, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog aptariamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą galinčių turėti asmenų, o tik tais atvejais, kai sprendime nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų, t.y. kai teismo sprendimu asmeniui, nedalyvavusiam byloje, nustatomos, pripažįstamos, pakeičiamos, panaikinamos teisės ir pareigos ar kitaip nusprendžiama dėl tokio asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civ .b. Nr. 3K-3-180/2008, 2009 m. spalio 6 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-391/2009, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. spalio 6 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-103/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad į bylą neįtrauktas kelio savininkas (valdytojas), jo net neįvardija. Apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo, kad byloje minimas kelias priklauso ne valstybei. Vadinasi, preziumuojant, kad kelias Anulynai – Tirkšliai yra valstybinis, valstybė tiesiogiai ar per savo institucijas yra atsakinga už jo ženklinimą, aptvarų įrengimą ir kt. Kadangi kelių priežiūra rūpinasi valstybės institucijos, nusprendus dėl valstybės teisių ir pareigų prižiūrint kelią ir rūpinantis eismo saugumu, valstybė galės priimti atitinkamus sprendimus dėl tiesiogiai keliu besirūpinančios institucijos teisių ir pareigų, tačiau jos neįtraukimas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu nedaro šio sprendimo negaliojančiu.

21Byloje nustatyta, kad 2009-11-18 transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu ieškovas transporto priemonių draudimu apdraudė A. Ž. priklausančią transporto priemonę Audi A4, valst. Nr.( - ) (b.l. 30-31). 2009-11-29 apie 22 val.22 min. Kelio Telšiai-Tirkšliai 4 km įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (b.l. 19, 22). Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad transporto priemonės vairuotojas T. Ž. nesuspėjo išvengti susidūrimo, kai staiga į kelią išbėgo šernai. Ieškovas minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 12270,14 Lt draudimo išmoką (b.l. 35-36), kurios dalį, įvertinęs draudiko elgesį tiriant eismo įvykį, priteisė pirmos instancijos teismas ir su kurios priteisimu bei CPK 6.267 str. 1 d. taikymu nagrinėjamu atveju nesutiko apeliantai.

22Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-509/2009, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas, konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogišką bylą išnagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu vadovautinasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvūno eismo įvykio metu padarytą žalą taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str. įtvirtintos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Atsižvelgiant į tai, vadovautinasi vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal kurią už šerno, kaip laukinio gyvūno (laukinio žvėries), eismo įvykio metu padarytą žalą valstybė, būdama šio laukinio gyvūno savininke, privalėtų atsakyti, tačiau tik nustačius visas būtinas jos civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina pirmos instancijos teismo argumentus, kad valstybės kaltė ir neteisėti veiksmai preziumuotini.

23Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d, nustato, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė, kilo dėl šerno, už eismo įvykio metu padarytą žalą, nustačius visas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas, privalėtų atsakyti šio laukinio gyvūno savininkė – valstybė.

24Pirmosios instancijos teismas, remdamasis transporto priemonės vairuotojo T. Ž., apklausto byloje liudytoju, parodymais, rašytinais dokumentais apie eismo įvykį, aplinkybes, kad T. Ž. vairuojama transporto priemonė apgadinta 2009-11-29 eismo įvykio, įvykusio dėl laukinių gyvūnų šernų staigaus išbėgimo į kelią, metu, transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu, laikė pilnai įrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada. Iš automobilį vairavusio T. Ž. paaiškinimų matyti, kad jis laukinio gyvūno, su kuriuo susidūrė, aiškiai nematė, tik nurodė, kad išbėgo gyvūnai, panašūs į šernus (b.l. 22). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulės I. K. paaiškinimas apie eismo įvykį parengtas pagal vairuotojo T. Ž. paaiškinimus, iš esmės užfiksavus jo nurodytas aplinkybes. Patrulė I. K. patvirtino, kad laukinio gyvūno surasti nepavyko (b.l. 19). Ji taip pat nurodė, kad ant automobilio priekinės dalies buvo matyti laukinio gyvūno plaukai, tačiau ši jos išvada padaryta atsižvelgiant į vairuotojo paaiškinimus. Nors liudytoju apklaustas Telšių apskrities VPK Viešosios tvarkos patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. S. nurodė, kad jam nekilo abejonių, kad aptariamas eismo įvykis įvyko su laukiniu gyvūnu (b.l. 134), šios savo išvados jokiais objektyviais įrodymais ir paaiškinimais nepagrindė. Byloje nėra duomenų, kad pagal gyvūno plaukus komeptetingas asmuo nustatė, koks tai gyvūnas. Taigi byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad eismo įvykis įvyko būtent su laukiniu gyvūnu šernu, nors tik nustačius, su kokiu gyvūnu įvyko susidūrimas, būtų galima konstatuoti, kas yra atsakingas už konkretaus gyvūno padarytą žalą. Nenustačius su kokiu konkrečiu gyvūnu įvyko susidūrimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad susidūrimas įvyko su laukiniu gyvūnu, už kurio padarytą žalą atsako valstybė.

25Pirmosios instancijos teismas laikė, kad valstybės kaltė preziumuojama, o ieškovas pabrėžė, kad aptariamoje kelio dalyje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie galimą laukinių žvėrių išbėgimą į kelią, nebuvo įrengta techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patenkti į važiuojamąją kelio dalį.

26Kasacinio teismo aukščiau minėtose 2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. spalio 4 d. nutartyse nurodyta, kad tiek griežtosios civilinės atsakomybės, t.y. atsakomybės be kaltės, atveju, tiek tuo atveju, kai atsakoma esant kaltei, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ( neteisėtą neveikimą) ir priežastinį atsiradusios žalos bei neteisėtų veiskmų (neteisėto neveikimo) ryšį; net griežtosios atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalą (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies nuostolius. Taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kiap valstybės nuosavybės objekto, specifiką ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalo įrodyti ieškovas.

27Ieškovas į bylą pateikė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateiktą informaciją, kad kelyje Anulynai – Tirkšliai per 2006-2009 metus iš viso registruota 11 transporto priemonių susidūrimų su laukiniais žvėrimis (b.l.27-29). Tačiau šie duomenys bendro pobūdžio, pateikti už ilgą, t.y. 4 metų laikotarpį, pasirinkus ilgą kelio ruožą, apibūdinant kai kuriuos įvykius abstrakčiai nurodyta, kad įvykis įvyko susidūrus su laukiniu gyvūnu. Atsižvelgiant į tai, šios statistikos vertinti kaip įrodymo, kad valstybė nereagavo į pasikartojančius eismo įvykius su laukiniais gyvūnais ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelio, negalima. Jokių kitų įrodymų, kad valstybė nesiėmė saugumo priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais, ieškovas nepateikė, būtinybės analizuojamame kelio ruože statyti įspėjamąjį kelio ženklą nepagrindė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika nėra tinkamas įrodymas atsakovo neveikimui paneigti, nes ji nėra paskelbta valstybės žiniose, kaip to reikalauja įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 d., ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Pažymėtina ir tai, kad pagal nurodytą metodiką eismo įvykis suprantamas kaip įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ir (ar) buvo sužeista žmonių (Metodikos 2.2.p.). Kadangi nagrinėjamo įvykio atveju nežuvo ir nebuvo sužeista žmonių, jis nepatenka į Metodikos reguliavimo sferą, todėl šia metodika remtis negalima. Tačiau negalėjimas remtis metodika nesudaro pagrindo pripažinti, kad valstybė nesiėmė veiksmų laukinių gyvūnų ir transporto priemonių susidūrimams išvengti. Atsakovo neveikimą paneigia priimti teisės aktai ir programos, skirti laukinių gyvūnų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y. LR Laukinės gyvūnijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Taip pat atsakovas yra priėmęs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu aptvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatančias medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kt. Šių teisės aktų pateikti atsakovas neprivalėjo, nes jie yra skelbiami Lietuvos dienraščiuose ir internete. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2005 metų valstybė nelimituoja ir nelicencijuoja šernų medžiojimo. Minėtų teisės aktų priėmimas, šernų medžioklės apribojimų panaikinimas vertintina kaip pozityvūs atsakovės veiksmai reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

28Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko esant tamsiam paros metui (22 val.22 min), esant rūkui (prastas matomumas), vingiuotoje kelio dalyje, (b.l. 160). Liudytoju apklaustas T. Ž. parodė, kad važiavo 90 km/h greičiu (b.l. 160). Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulės I. K. paaiškinimais, leistinas greitis nagrinėjamoje kelio atkarpoje yra 90 km/h (b.l. 132). Tai rodo, kad T. Ž., nepaisant blogų eismo sąlygų (tamsus paros metas, rūkas, vingiuota kelio atkarpa), važiavo maksimaliu leistinu greičiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie faktiniai duomenys, atsižvelgiant į vairuotojui nustatytas pareigas įvertinti važiavimo sąlygas, paros laiką ir pasirinkti saugias vairavimo sąlygas, t.y. ir saugų greitį, teikia pagrindą konstatuoti, kad šiai bylai išspręsti reikšmingo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks turėjo būti.

29Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus byloje, netinkamai taikius materialinės teisės normas. Priimant naują sprendimą, visos teismo patirtos procesinių dokuemntų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo į vasltybės biudžetą (CPk 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

31Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

32Ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atmesti.

33Priteisti valstybei (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo If P&C Insurance AS 4,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas AB If P&C Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė ieškinį... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 14. Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 15. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo... 16. Atsiliepimu į tečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 19. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė... 20. CPK 266 str. draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų... 21. Byloje nustatyta, kad 2009-11-18 transporto priemonių draudimo sutarties... 22. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas... 23. Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d, nustato, kad laisvėje gyvenantys... 24. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis transporto priemonės vairuotojo T.... 25. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad valstybės kaltė preziumuojama, o... 26. Kasacinio teismo aukščiau minėtose 2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. spalio 4... 27. Ieškovas į bylą pateikė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos... 28. Visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir... 29. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,... 31. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir... 32. Ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atmesti.... 33. Priteisti valstybei (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija...