Byla 2A-631/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Galiūno, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovų atstovui Vladimirui Konanenkai, atsakovų atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovams S. B. ir J. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-245-178/2010 pagal ieškovų F. T. (F. T. ), J. T. (J. T. ), Z. T. (Z. T. ), S. G. ieškinį atsakovams S. B. , J. B. , dalyvaujant trečiam asmeniui Vilniaus miesto 10-o notarų biuro notarui Dainiui Palaimai, dėl netesybų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovams dėl piniginių sumų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai F. T. , J. T. , Z. T. , S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. B. , J. B. dėl netesybų priteisimo ir prašė nutraukti 2007 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 10-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (reg. Nr. 5186) ir grąžinti ieškovams nuosavybės teises į šį sklypą, priteisti iš atsakovų 115 944 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. spalio 26 d. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai su atsakovais 2007 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 10-ame notarų biure sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau- Sutartis), pagal kurią ieškovai atsakovams už 3 240 000 Lt pardavė 54,26 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus raj. Galvininkų k. Atsakovas S. B. sutarties sudarymo metu ieškovams sumokėjo iš viso 55 000 Lt. Likusią pinigų dalį atsakovas įsipareigojo sumokėti per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Kadangi atsakovai su ieškovais nustatytu terminu neatsiskaitė, 2007 m. spalio 23 d., 2007 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. vasario 25 d. susitarimais (reg. Nr. DP-6271, Nr. DP-6740, Nr. DP-1792) ieškovai susitarė su atsakovu, kad galutinis atsiskaitymo terminas yra 2008 m. kovo 25 d. Tačiau atsakovai taip ir neatsiskaitė su ieškovais. Sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, kad atsakovams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, grąžinti tai, ką yra gavę iš atsakovo bei iš grąžinamos pinigų sumos išskaityti baudas iš viso už 55 000 Lt. 2008 m. birželio 5 d. ieškovai per Vilniaus miesto 10-ajį notaro biurą išsiuntė atsakovui S. B. pareiškimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė atsakovams, kad Sutartis yra vienašališkai nutraukiama ir pareikalavo, jog atsakovas kreiptųsi į VĮ „Registrų centras“, kad būtų išregistruota žyma apie Sutarties sudarymą bei atsakovų nuosavybės teisė į žemės sklypą. Kadangi atsakovai tai padaryti atsisakė, ieškovai prašė Sutartį nutraukti teismine tvarka, priteisti 115 944 Lt delspinigių dėl netinkamo Sutarties įvykdymo. Dėl to, kad atsakovai neįvykdė Sutarties ieškovai patyrė didelius nuotolius - negalėjo parduoti žemės sklypo Sutarties metu buvusiomis kainomis, o dabar žemės sklypų kainos yra sumažėjusios. Taigi, ieškovų nuostoliai vadovaujantis kainų skirtumo principu yra labai dideli, todėl iš atsakovų prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio.

4Atsakovai S. B. ir J. B. nurodė, kad atsakovas S. B. Sutartį sudarė be sutuoktinės žinios, tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas nupirko žemės sklypą, kuris jam nebuvo reikalingas ir įsipareigojo sumokėti tokią pinigų sumą, kurios niekada neturėjo. S. B. sutuoktinė apie sudarytą Sutartį sužinojo tik 2008 m. kovo mėn. Atsakovai 2008 m. birželio 6 d. informavo ieškovus ir notarą D. Palaimą, kad sutinka nutraukti Sutartį. Susitikimo metu ieškovai neneigė papildomai gavę dalį pinigų, kuriuos iš atsakovų per prievartą išreikalavo V. T. , tačiau ieškovai nesutiko gautų pinigų įteisinti sutartimi ir nutraukti Sutartį. 2008 m. rugsėjo 19 d. atsakovai nusiuntė pareiškimą žemės sklypo savininkams ir notarui D. Palaimai, kad nori nutraukti Sutartį, tačiau atsakymo iš ieškovų negavo. Ieškovai nepagrįstai reikalauja priteisti 115 944 Lt delspinigių, nes iš Sutarties 2.2 punkto matyti, kad 0,02 proc. dydžio delspinigių ieškovai gali reikalauti tik tuo atveju, kai sutartis yra įvykdoma su uždelsimu, o Sutarties nutraukimo dėl neįvykdymo (neapmokėjimo) atveju ieškovai turėjo teisę išskaityti baudas iš gautų sumų bei reikalauti nuostolių atlyginimo, kiek jų nepadengia numatytos baudos. Taigi, ieškovai net neturi reikalavimo teisės į delspinigius. Kadangi ieškovai jau yra įskaitę 55 000 Lt netesybų 2008 m. birželio 5 d. pareiškimu, todėl priteisus 115 944 Lt delspinigių, būtų taikytos dvigubos netesybos atsakovų atžvilgiu. Be to, delspinigius ieškovai skaičiuoja nuo nesumokėtos sklypo pardavimo kainos ir prie jos pridėtos 2008 m. vasario 25 d. šalių užfiksuotos delspinigių sumos (2008 m. vasario 25 d. susitarimo pakeisti sutartį 3 p. - 35 672 Lt), t.y., delspinigiai skaičiuojami ir nuo delspinigių sumos. Atsakovai taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės S. G. 20 000 Lt, o iš ieškovų F. T. , J. T. , Z. T. po 6 666,66 Lt, iš visų ieškovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai ieškinyje nutyli aplinkybę, kad iš atsakovų yra gavę daugiau pinigų. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo Nr. 57-2-0099-08 metu ir tai yra konstatuota 2009 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl V. T. , ieškovo F. T. sūnaus, galimai neteisėtų veiksmų. V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2008 m. balandžio mėnesį atsakovai jam perdavė 40 000 Lt, gautus pinigus jis padalino: 20 000 Lt perdavė M. K. , veikusiai už S. G. , o likusius pinigus padalino tėvui F. T. ir kitiems ieškovams. Tai, kad šiuos pinigus gavo kaip mokėjimus už Sutartį, nepaneigė ir F. T. , J. T. , Z. T. bei M. K. apklausti liudytojais minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. Taigi, ieškovai turi atsakovams grąžinti iš viso 40 000 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo, ieškinys dalyje dėl Sutarties nutraukimo ir žemės sklypo grąžinimo paliko nenagrinėtu, todėl tarp šalių liko tik ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 115 944 Lt delspinigius, taip pat priešieškinyje keliamo reikalavimo priteisti atsakovams jų perduotus ieškovams 40 000 Lt.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Sutarties 2.2 punktas nustato, kad jeigu šios sutarties atitinkami punktai dėl juose nurodytų įsipareigojimų nebus visiškai ar iš dalies įvykdyti per nurodytą terminą, pardavėjai (ieškovai) turės teisę reikalauti, kad pirkėjas (atsakovas) per nustatytą papildomą 5 darbo dienų terminą sumokėtų likusią kainos dalį bei 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjų nustatytą papildomą terminą, pardavėjai turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimais atsiskaitymo terminai buvo ne kartą pratęsti dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų atsiskaityti sutartais terminais, o paskutiniu - 2008 m. vasario 25 d. - susitarimu galutiniai atsiskaitymo terminai buvo pratęsti iki 2008 m. kovo 25 d. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovui neatsiskaičius ir iki 2008 m. kovo 25 d., ieškovai pagal Sutarties 2.2 punkto nuostatas nuo šios datos įgijo teisę nustatyti papildomą 5 darbo dienų terminą (šiuo atveju tai būtų iki 2008 m. balandžio 1 d. įskaitytinai) likusiai kainos daliai sumokėti bei skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, teismo paskaičiavimu, būtų 4 459 Lt (3 185 0000 Lt x 0,02 proc. x 7 kalendorinių dienų). Teismas pažymėjo, kad po 2008 m. balandžio 1 d. ieškovai pagal tą patį Sutarties 2.2 punktą įgijo teisę nutraukti Sutartį su atitinkamomis šiame punkte nustatytomis pasekmėmis (baudomis ir kt.). Todėl tai, kad ieškovai dar kurį laiką nesinaudojo šia teise, nėra pagrindas toliau (po 2008 m. balandžio 1 d.) skaičiuoti delspinigius, nes nuo minėtos datos ieškovai turėjo teisę nutraukti Sutartį, o ją nutraukus taikytinos 2.2 punkte numatytos kitokios netesybų, kylančių būtent dėl Sutarties nutraukimo (o ne uždelsimo) dėl pirkėjo neįvykdytų įsipareigojimų, formos. Be to, teismo manymu, toks delspinigių skaičiavimas neatitiktų sąžiningumo principo – tokiu atveju suinteresuota šalis galėtų sąmoningai vilkinti sutarties nutraukimą ir skaičiuoti kuo ilgesnį terminą delspinigius, o po to dar gauti netesybas dėl Sutarties nutraukimo kitokia forma. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 26 d. iki 2008 m. spalio 26 d. negali būti tenkinamas. Pasisakydamas dėl priešieškinio, teismas nurodė, kad nors šioje byloje ieškovai neigia gavę iš atsakovų 40 000 Lt, tačiau iš 2009 m. birželio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-2-0099-08 matyti, kad ieškovai iš esmės šią aplinkybę pripažino. Todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtini atsakovų teiginiai dėl šios sumos perdavimo ieškovams. Tačiau teismas sprendė, kad ji atsakovams nepriteistina nei CK 6.222 straipsnio pagrindu (kaip nurodoma priešieškinyje), nei kitais pagrindais. Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 25 d. susitarimo pakeisti Sutartį preambulėje pirkėjas nurodė pageidaująs pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2008 m. kovo 25 d. ir sutinkąs sumokėti pardavėjams pagal Sutartį priklausančius delspinigius. Pažymėjo, jog ieškovai nurodė sutinkantys pratęsti terminą nurodytomis sąlygomis, t. y. sutinkant pirkėjui mokėti pagal Sutartį priklausančius delspinigius. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad pirkėjas (atsakovas) sutiko su delspinigiais už praėjusį uždelstą laikotarpį, konkretizuojant tokį sutikimą šio susitarimo 3 punkte pirkėjas įsipareigojo sumokėti ieškovams konkrečią sumą - 35 672 Lt delspinigių, taip pat pirkėjas sutiko ir su galimais Sutartyje numatytais 0,02 proc. delspinigiais už pradelstą 5 darbo dienų laikotarpį po 2008 m. kovo 25 d., kurie, kaip virš minėta, būtų 4 459 Lt. Taigi, visa delspinigių suma 40 131 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.), todėl, teismo nuomone, šios normos kontekste delspinigių mokėjimo pareiga neišnyko ir nutraukus Sutartį. Teismo nuomone, tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ieškovų pozicija ieškinyje – 2008 m. vasario 25 d. susitarime numatytos ir atsakovo pripažintos delspinigių sumos ieškovai priteisti neprašo, bet reikalauja abejotino pagrįstumo delspinigių už vėlesnį laikotarpį. Teismas sprendė, kad mažinti šių delspinigių sumų, nepaisant to, kad atsakovas yra sumokėjęs netesybas už Sutarties neįvykdymą, nėra pagrindo, nes ieškovai net tris kartus sutiko pratęsti atsiskaitymo terminus. Tuo tarpu atsakovas, net neturėdamas pakankamai pagrindo realių atsiskaitymų galimybei, šiuos terminus vis tęsė (pats vėliau nurodydamas, jog sveiko proto ir atsakingas žmogus tokio šeimai nenaudingo ir nereikalingo sandorio nebūtų sudaręs), kol žemės sklypo vertė žymiai sumažėjo dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų.

7Apeliaciniu skundu atsakovai S. B. ir J. B. prašo šį teismo sprendimą pakeisti dalyje, kuria priešieškinys atmestas ir priešieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai išaiškino Sutarties 2.2 punktą. Ši sutartinė nuostata numato, kad pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjų nustatytą papildomą terminą, pardavėjai turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o šiuo pagrindu pardavėjams nutraukus sutartį, pardavėjai turi teisę iš grąžinamos pirkėjui pinigų sumos išskaityti baudas - bendrą 55 000 Lt sumą bei nuostolius, kurių nepadengia numatytos baudos. Toks sutartinis sankcijų reglamentavimas aiškiai rodo, jog 0,02 proc. dydžio delspinigių ieškovai gali reikalauti tik tuo atveju, kai sutartis yra įvykdoma su uždelsimu (t. y. sumokama visa sutarties kaina ir papildomai priskaičiuoti delspinigiai), tuo tarpu sutarties nutraukimo dėl neįvykdymo atveju, kas šiuo atveju ir buvo, pirkėjams numatytos kitokios, jau minėtos netesybos - ieškovams nutraukus sutartį, pareiga mokėti delspinigius išnyko, nes nutraukus sutartį, atsirado pareiga atlyginti kitokias netesybas - 55 000 Lt dydžio baudą. Toks baudų diferencijavimas priklausomai nuo pažeidimo, rodo, kad ieškovai, kaip pardavėjai, negali tuo pat metu reikalauti ir delspinigių už pavėluotą sutarties įvykdymą ir baudų už sutarties neįvykdymą, o tokio netesybų reglamentavimo nepaisymas sudarė galimybę ieškovams gauti dvigubas netesybas, o tuo pačiu - nepagrįstai praturtėti.
  2. Atsakovų teisę į 40 000 Lt sumą, patvirtina ir CK 6.222 straipsnis bei Sutarties 2.2 punktas. Nepriklausomai nuo to, kaip traktuoti 40 000 Lt sumos sumokėjimą ieškovams, ši suma nutraukus sutartį, privalomai turėjo būti sugrąžinta atsakovams, nes sutarties nutraukimo atveju yra numatyta tik viena netesybų suma - 55 000 Lt, tuo tarpu visos kitos ieškovams perduotos lėšos privalomai turėjo būti grąžintos.
  3. Vertintina ir tai, kad Sutartis nutraukta abipusiu šalių susitarimu, nekonstatuojant nė vienos iš šalių kaltės dėl sutarties nutrūkimo, o nutraukiant sutartį bendru sutarimu jokių papildomų netesybų (išskyrus 55 000 Lt dydžio baudą) šalys nenustatė.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai F. T. , J. T. , Z. T. , S. G. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai 2008 m. vasario 28 d. susitarimo neginčijo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui neatsiskaičius ir iki 2008 m. kovo 25 d., ieškovai pagal Sutarties 2.2 punkto nuostatas nuo šios datos įgijo teisę nustatyti papildomą 5 darbo dienų terminą likusiai kainos daliai sumokėti bei skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovų nuomone, teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, ir šios teisės normos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad 40 000 Lt suma faktiškai buvo perduota ieškovams atsiskaitant už neįvykdytus delspinigių mokėjimo įsipareigojimus.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., CPK 329 str. 2 d.).

11Šalys turi teisę laisva valia, veikiant sąžiningai, savo nuožiūra nustatant tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti teisėtą sutartį. Tokia sutartis šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.154, 6.156, 6. 157, 6.158, 6.189 ir kt.). Sutartimi sukuriama sutartinė prievolė (CK 6.1 str.), kurios sukurtų pareigų šalys negali atsisakyti ir privalo vykdyti.

12Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas baudą ir delspinigius, neteisingai aiškino Sutarties 2.2 punktą.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad, sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas turi ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį (CK 6.193 str.), išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Sutartis aiškinama vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, t. y. aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas įpareigoja teismą visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, turi analizuoti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu. Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, būtina aiškintis faktinius šalių veiksmus, atliktus vykdant sutartį. Dėl to atsižvelgtina į šalių pasirašytus dokumentus ir tarp jų susiklosčiusius santykius.

14Iš Sutarties 2.2 punkto turinio matyti, kad jeigu pirkėjas (atsakovas S. B. ) visiškai ar iš dalies neatsiskaito su pardavėjais (ieškovais) per nurodytą terminą, pardavėjai (ieškovai) turės teisę reikalauti, kad pirkėjas (atsakovas S. B. ) per nustatytą papildomą 5 darbo dienų terminą sumokėtų likusią kainos dalį bei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimų per pardavėjų nustatytą papildomą terminą, pardavėjai turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Šiuo pagrindu pardavėjams nutraukus sutartį, šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal šią sutartį. Pardavėjai turi teisę iš grąžinamos pirkėjui pinigų sumos išskaityti baudas (iš viso 55 000 Lt), palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir visus dėl šio sutarties pažeidimo pardavėjams atsiradusius nuostolius, kurių nepadengia minėta bauda, ir palūkanas. Visi šiame punkte numatyti atsiskaitymai (bauda, palūkanos ir kiti nuostoliai) lieka pardavėjų nuosavybėje (t. 1, b. l. 11). Tos pačios Sutarties 7.5 punkte numatyta, kad visi ginčai, kylantys dėl šios Sutarties, sprendžiami šalių tarpusavio derybų keliu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais (t. 1, b. l. 14). Atsakovas S. B. šių Sutarties sąlygų neginčijo. Sutarties nuostatos aiškios ir neprieštarauja nei CK 6.54 straipsnio 1-3 dalių, nei kitų CK straipsnių, reglamentuojančių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles, nuostatoms. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nesilaikė Sutarties sąlygų, taip pat nėra duomenų, jog ieškovai būtų pažeidę Sutarties sąlygas.

15Kadangi atsakovas S. B. su ieškovais nustatytu terminu neatsiskaitė, šalys, pasinaudodamos minėtu Sutarties 7.5 punktu bei Sutarties 6.3 punktu, numatančiu, kad Sutartis gali būti pakeista, nutraukta ar papildyta tik laikantis įstatymo nustatytos notarinės formos (t. 1, b. l. 14), 2007 m. spalio 23 d. (t. 1, b. l. 17), 2007 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 19), ir 2008 m. vasario 25 d. (t. 1, b. l. 22) susitarimais, kurie yra neatskiriama Sutarties dalis, susitarė, jog galutinis atsiskaitymo terminas yra 2008 m. kovo 25 d. Be to, 2008 m. vasario 25 d. susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad jau yra susidarę 35 672 Lt delspinigių ir atsakovas S. B. J. B. įsipareigoja ieškovams šią sumą pervesti iki 2008 m. balandžio 25 d. (t. 1, b. l. 23). Atsakovas S. B. šios susitarimo sąlygos taip pat neginčijo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys neatskleidžia visų su šios sumos sumokėjimu ar nesumokėjimu susijusių aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Atsižvelgdama į įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat į aplinkybę, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jog būtent 2008 m. balandžio mėnesį atsakovai perdavė ieškovo F. T. sūnui V. T. 40 000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ši 40 000 Lt suma laikytina 2008 m. vasario 25 d. susitarime nustatytais delspinigiais kartu su delspinigiais, paskaičiuotais už pradelstas dienas nuo 2008 m. kovo 25 d. (CPK 185 str.).

16Apeliantų teigimu, 0,02 proc. dydžio netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik tuo atveju, kai sutartis, nors ir uždelsus, tačiau įvykdoma. Nagrinėjamu atveju sutartis neįvykdyta, todėl negali būti skaičiuojamos dvigubos netesybos – bauda ir delspinigiai. Toks teiginys – nepagrįstas.

17Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos (t. y. netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita). Kaip minėta, pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šalys turėjo teisę ir Sutartimi sutarė taikyti dvejopą netesybų skaičiavimo tvarką, nustatytą Sutarties 2.2 punkto. Įstatymas nedraudžia šalims sutarti dėl įvairios netesybų skaičiavimo tvarkos, todėl negalima teigti, jog ieškovai negalėjo taikyti būtent tokios netesybų skaičiavimo tvarkos.

18Apeliantai skunde pabrėžia, kad Sutartis nutraukta abipusiu šalių susitarimu, nekonstatuojant nė vienos iš šalių kaltės dėl sutarties nutrūkimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant daikto (nagrinėjamu atveju – žemės sklypo) įgijėjo sąžiningumą, būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjo teisinį statusą, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes teismo tikslas, kad tam tikrų teisinių gėrių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną sutartyje numatytą uždelstą dieną, nes sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.), be to, pirkėjas net tris kartus prašė pratęsti atsiskaitymo terminus, kol žemės sklypo vertė ženkliai sumažėjo dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų, nors, kaip nurodė pats atsakovas S. B. , net neturėjo tam realių galimybių (šių aplinkybių apeliantai neginčija ir skunde). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai ginčo Sutarties neįvykdymo pasekmes jautė ne trumpiau negu iki 2009 m. spalio 14 d., nes tą dieną datuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre (t. 2, b. l. 13), be to, ieškovai teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog patys atsakovai, pasirašydami susitarimą dėl sutarties nutraukimo, patvirtino, kad iki 2009 m. gruodžio 1 d. Sutartis nebuvo nutraukta, nes pagal Sutartį visi pakeitimai turėjo būti patvirtinti notariškai (t. 2, b. l. 70).

19Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Akivaizdu, kad 2008 m. vasario 25 d. susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad dėl pratęstų atsakovui Sutartyje numatytų atsiskaitymo su ieškovais terminų, ieškovai jau patyrė 35 672 Lt nuostolių. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo netesybomis laikytos sumos pagal šalių sudarytą sutartį būtų baudinio pobūdžio ar neprotingai didelės, kad būtų didesnės už atsakovo nuostolius dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.71 str., 6.258 str.). Be to, pagal bendrą taisyklę, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nors atsakovai teigia, jog 40 000 Lt sumą ieškovams perdavė veikiami psichologinio spaudimo, iš jau minėto Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą negalima daryti išvados, jog atsakovė J. B. ieškovo F. T. sūnui V. T. perdavė ne savo valia.

20Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra reikšmingi.

21Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingumo ir sąžiningumo principus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

22Iš apeliantų priteisiama ieškovams po 125 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos įrodytos Teisinių paslaugų sutartimi ir pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 107-110) (CPK 93, 98 str.).

23Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovų J. B. ( - ) ir S. B. ( - ) ieškovams F. T. ( - ), J. T. ( - ), Z. T. ( - ), S. G. ( - ) po 125 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai F. T. , J. T. , Z. T. , S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Atsakovai S. B. ir J. B. nurodė, kad atsakovas S. B. Sutartį sudarė be... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi patenkino ieškovų... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį ir... 7. Apeliaciniu skundu atsakovai S. B. ir J. B. prašo šį teismo sprendimą... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai F. T. , J. T. , Z. T. , S. G.... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Šalys turi teisę laisva valia, veikiant sąžiningai, savo nuožiūra... 12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas baudą ir... 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų... 14. Iš Sutarties 2.2 punkto turinio matyti, kad jeigu pirkėjas (atsakovas S. B. )... 15. Kadangi atsakovas S. B. su ieškovais nustatytu terminu neatsiskaitė, šalys,... 16. Apeliantų teigimu, 0,02 proc. dydžio netesybos galėjo būti skaičiuojamos... 17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 18. Apeliantai skunde pabrėžia, kad Sutartis nutraukta abipusiu šalių... 19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl... 20. Į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus,... 22. Iš apeliantų priteisiama ieškovams po 125 Lt advokato pagalbai apeliacinės... 23. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš atsakovų J. B. ( - ) ir S. B. ( - ) ieškovams F. T. ( - ), J....